Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2013-11-25 · Baudžiamoji byla Nr. PK-1355-408/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-11-25
Bylos Nr.
PK-1355-408/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginijus Kalkauskas
Civilinis ieškovas
V. K.
Kaltinamasis
Z. J.
Advokatai
Tomas Liutauras Petkauskas, Eugenijus Senovaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1355-408/2013Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00052-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.3.;1.1.7.; 1.1.8.;2.1.10.1.; 2.1.15.3.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 25 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei/ Ritai Šalkauskienei, dalyvaujant privačiam kaltintojui bei nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. K., jo atstovui advokatui Eugenijui Senovaičiui, kaltinamajam Z. J., jo gynėjui advokatui Tomui Liutaurui Petkauskui, viešame teismo posėdyje privataus kaltinimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

Z. J., a.k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis Z. J. 2013 metų vasario 16 dieną, apie 19 val., (duomenys neskelbtini), priėjęs prie V. K. automobilio, stovėjusio Šilo gatvėje ir atidaręs vairuotojo pusės dureles, rankos kumščiu sudavė V. K. nenustatytą kiekį smūgių į kairės pusės veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Kaltinamasis Z. J. kaltu neprisipažino. Jis paaiškino, kad nukentėjusiojo V. K. jis nemušė. 2013-02-16 jam paskambino mamos pusseserė I. Ž. ir pasakė, kad V. K. sumušė jo mamą R. J.. Tada jis su draugu R. P. atvyko į namus, kur rado sumuštą mamą, kuri paaiškino, kad ją sumušė neblaivus sugyventinis V. K.. Tada jis skambino V. K. broliui Steponui norėdamas išsiaiškinti, kur yra Vytautas. Po to veždamas namo savo draugą R. P. gatvėje pastebėjo stovintį V. K. automobilį. Sustojęs nuėjo prie nukentėjusiojo automobilio, nes norėjo išsiaiškinto mamos sumušimo aplinkybes. V. K. girtas miegojo už vairo, automobilio variklis buvo įjungtas. Tada jis iš spynelės ištraukė automobilio užvedimo raktelius ir paskambino S. K., jog pasiimtų savo brolį. Po kurio laiko atvažiavo S. K. ir jo sugyventinė V. D.. Visi kalbėjosi, matė sumuštą mamą R. J., kurios S. K. prašė nesikreipti į policiją. V. K. buvo sveikas ir nesumuštas, pats atėjęs į kiemą įsėdo į brolio automobilį ir išvažiavo. Sekančią dieną V. K. matė sumuštą, tačiau kas tai padarė jis nežino.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė pilnai įrodyta byloje esančiais įrodymais:

Nukentėjęs V. K. parodė, kad 2013-02-16 apie 19 val. po ginčo su sugyventine R. J. jis paskambino savo broliui ir laukė jo automobilyje, stovėjusiame (duomenys neskelbtini). Jam besėdint automobilyje atvažiavo sugyventinės sūnus Z. J., kuris atidaręs automobilio duris ir kumščiu jam sudavė į kairės pusės smilkinį. Nuo smūgio jis trumpam prarado sąmonę. Po to, Z. J. dar sudavė apie dešimt smūgių į veido kairę pusę. Dėl sumušimo V. K. patyrė didelį skausmą, veidas ištino, atsirado mėlynės, kreipėsi į V. K. klinikas, kur buvo suteikta medicininė pagalba. Buvo konstatuoti sumušimai veide, galvos smegenų sutrenkimas. Dėl sužalojimų negalėjo dirbti, turėjo nedarbingumą (tris dienas). Kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK Karmėlavos policijos nuovadą. 2013 02 21 nutarimu Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK Karmėlavos policijos nuovados specialistė G. R. atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal jo pareiškimą ir pasiūlė keiptis į Kauno apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka.

Liudytojai S. K. ir V. D. parodė, kad 2012-02-16 jiems paskambo Z. J.. Liepė atvažiuoti pasiimti neblaivų V. K., kuris muša jo mamą. Atvykę rado kaltinamąjį ir sumuštą brolį V., kuris pasakė, kad jį sumušė Z. J.. To neslėpė ir pats kaltinamasis, aiškindamas, kad Vytautas skriaudžia jo mamą, todėl šiuose namuose vietos jam nėra. Tada jie V. K. nusivežė pas save į namus ir tą patį vakarą kreipėsi į gydymo įstaigą dėl medicininės pagalbos jam suteikimo.

Liudytoja R. J. parodė, kad V. K. jos buvęs sugyventinis. 2013-02-16 tarp jų įvyko konfliktas, kadangi girtam neleido vairuoti automobilio. Tada V. K. supyko, jai įspyrė ir išvažiavo iš jos namų. Apie šį konfliktą ji pranešė savo pusseserei I. Ž., kuri iškvietė jos sūnų Zenoną. Zenonas ieškojo V., skambino jo broliui, kuris atvykęs su Vanda D. V. K. išsivežė. Tai ne pirmas kartas, kada V. ją sumuša.

Liudytoja I. Ž. parodė, kad jai paskambino sesuo R. J. ir pasiskundė, jog ją namuose neblaivus sumušė jos draugas V. K.. Tada ji paskambino ir apie tai pasakė savo krikštasūniui Z. J.. Sekančią dieną matė sumuštą savo seserį.

Liudytojos D. P. ir D. K. parodė, kad yra R. J. bendradarbės. Iš R. J. sužinojo, kad ji buvo sumušta savo draugo, matė ant jos kūno sumušimo žymes.

Liudytojas R. P. parodė, kad Z. J. jokio smurto V. K. atžvilgiu nenaudojo. Jis tik ištraukė iš automobilio spynelės raktelius, kad V. K. girtas nevairuotų automobilio bei paskambino jo broliui S. K.. Pieš tai matė sumuštą R. J..

Iš 2013-02-19 tarnybinio pranešimo dėl įvykio patikrinimo matyti, kad 2013-02-16, 21.56 val. gautas KRKL slaugytojos telefoninis pranešimas, kad dėl galvos sumušimo kreipėsi V. K.. 2013-02-17 buvo gautas V. K. telefoninis pranešimas, kad jį sumušė Z. J. (b.l. 4, 10-12).

Iš 2013-02-21 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad V. K. pasiūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka (b.l. 13-16).

Iš 2013-05-30 specialisto išvados Nr. G1385/13(02) matyti, kad V. K. konstatuota galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, su galvos smegenų sutrenkimu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti tiriamojo nurodytu laiku, t.y. 2013-02-16. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (b.l. 42).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo aplinkybės.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. už nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus – kaltinamojo paaiškinimą, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad konfliktas galėjo kilti dėl jo ir sugyventinės R. J. nesutarimų. Tačiau byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad V. K. kaltinamojo ar savo sugyventinės atžvilgiu būtų naudojęs fizinį smurtą, todėl teismas sprendžia, kad tai nebuvo pavojingas kėsinimasis į jų sveikatą. Nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamasis jam smūgiavo prieš tai nieko nesakęs ir tik vėliau reikalavo daugiau nesirodyti savo motinos namuose.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvados matyti, kad V. K. konstatuota galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, su galvos smegenų sutrenkimu. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Iš to seka išvada, kad kaltinamasis Z. J. smūgiuodamas nukentėjusiajam į veido sritį suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė galinčius kilti padarinius nukentėjusiojo sveikatai, jų siekė, tačiau darydamas nusikalstamą veiką buvo abejingas, savo sąmonėje padarinių nedetalizavo, jam buvo priimtini bet kokie galintys kilti sveikatos sutrikdymai, t.y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl atsako pagal faktiškai sukeltus padarinius.

Teismas netiki kaltinamojo aiškinimu, kad jis nesudavė nukentėjusiajam V. K. nenustatytą kiekį smūgių į galvos sritį, kada pastarasis automobilyje sėdėjo ir laukė, kol brolis parveš į namus, o tik pasiėmė automobilio raktelius, kad V. K. nevairuotų girtas. Šį jo aiškinimą pilnai paneigia paties nukentėjusiojo ir liudytojų S. K. bei V. D. parodymai bei byloje esantys dokumentai. Šiuos kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, kaip neobjektyvius, nenuoseklius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Teismas taip pat netiki ir kaltinamojo aiškinimu, kad V. K. apkalbėjo kaltinamąjį, jog susižaloti galėjo pats nukentėjusysis ir juos atmeta, kaip siekį išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Teismas daro išvadą, kad tiek kaltinamasis, tiek ir liudytojas R. P. duodami neteisingus parodymus siekia, jos Z. J. išvengtų atsakomybės už padarytą nusikaltimą.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

Seka išvada, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, kuris buvo baigtas. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 str. 1 d.). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes apie kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, jog jam skirtinas laisvės apribojimas, skiriant atitinkamus įpareigojimus (BK 48 str. 6 d.).

Dėl civilinio ieškinio.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Nukentėjusysis V. K. prašo iš Z. J. priteisti 86 Lt turtinės ir 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, jog jis patyrė žalą, kai jam buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Nukentėjusiojo pareikštas 86,00 Lt dydžio civilinis ieškinys dėl turtinės ir 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai, kadangi jis įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais ( b.l. 7,41 ).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str.). Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgia į tai, kad Z. J. tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam V. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, t.y. jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocines depresijas, buvo sumažėjusios bendravimo galimybės, taip pat į tai, kad kaltinamasis Z. J. yra darbingas. Tačiau atsižvelgtina į tai, jog bylos nagrinėjimo metu, buvo nustatyta, jog jam sužalojimai buvo padaryti šeimyninio konflikto metu, sužalojimai atitiko nežymaus sveikatos sutrikdymo lygį, bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad civilinis ieškinys yra tenkintinas dalinai, iš kaltinamojo Z. J. priteisiant 2000,00 Lt neturtinės žalos.

Dėl advokato paslaugų apmokėjimo.

Nukentėjusiojo V. K. atstovas pagal įstatymą advokatas Eugenijus Senovaitis prašo priteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 220,00 Lt (du šimtus dvidešimt litų 00 ct) atstovavimo išlaidų. Teismas konstatuoja, kad tokiam prašymui patenkinti nėra įstatyminio pagrindo, nes tik nuo 2014-01-01 įsigalios LR BPK 106 str. 2 d. nauja redakcija, pagal kurią bus galimą spręsti klausimą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo už nukentėjusiųjų atstovavimą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, kai patys atstovaujamieji tokių išlaidų neturėjo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 115 str., 297 str., 298 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str. 5 d., teismas

nusprendė:

Z. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d. ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 str. 6 d. įpareigoti jį per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam V. K. nusikalstamą veika padarytą turtinę žalą.

Civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti iš Z. J., a.k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) - 86,00 Lt (aštuoniasdešimt šešis litus) turtinės ir 2000,00 (du tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Prašymo dėl advokato paslaugų apmokėjimo, netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Virginijus Kalkauskas