- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-16
- Bylos Nr.
- e2A-541-1136/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01845-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas, Loreta Miltenytė
- Ieškovas
- M. Z.
- Atsakovas
- A. Z.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
Alvidos Jasaitytės–Pralgauskienės, Loretos Miltenytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Laimanto Misiūno, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. Z. (M. Z.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-40-1151/2025 pagal ieškovo M. Z. (M. Z.) patikslintą ieškinį atsakovui A. Z. (A. Z.) dėl bendraturčių dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje pakeitimo, atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo bei pagal atsakovo A. Z. (A. Z.) patikslintą priešieškinį ieškovui M. Z. (M. Z.) dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei servituto nustatymo, tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje R. Z. ir R. Z., trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje I. Z..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. Z. patikslintu ieškiniu prašė: pakeisti bendraturčių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, t. y. 181,49 m² bendro ploto gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 12185/18149 dalis (121,85 m²) pastato, o atsakovui A. Z. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 5964/18149 dalis (59,64 m²) pastato; vadovaujantis architektės M. M.-O. parengta dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo į du turtinius vienetus schema, atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės 181,49 m² bendro ploto gyvenamąjį namą ir priskirti: ieškovo nuosavybėn, kaip atskirą turtinį vienetą, buto Nr. 2 patalpas, t. y. patalpas pirmame aukšte, pažymėtas indeksais 2-1 (9,40 m²), 2-2 (3,87 m²), 2-3 (4,32 m²), 2-4 (17,01 m²), 2-5 (27,74 m²), 2-6 (21,04 m²), 2-7 (3,81 m²), 2-8 (4,27 m²), patalpas pastogėje, pažymėtas indeksais 2-9 (3,18 m²), 2-10 (16,41 m), 2-11 (10,80 m²) (iš viso 121,85 m² ploto patalpos); atsakovo nuosavybėn, kaip atskirą turtinį vienetą, buto Nr. 1 patalpas, t. y. patalpas pirmame aukšte, pažymėtas indeksais 1-1 (3,05 m²), 1-2 (13,76 m²), 1-3 (14,33 m²), 1-4 (17,20 m²), 1-5 (11,30 m²) (iš viso 59,64 m² ploto patalpos); atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir ieškovo nuosavybėn priskirti pagalbinius pastatus: ūkinį pastatą, garažą, ir daržinę, esančius (duomenys neskelbtini); atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovo nuosavybėn priskirti pagalbinius pastatus: malkinę, tvartą, lauko virtuvę, esančius (duomenys neskelbtini); įpareigoti ieškovą išmokėti atsakovui 2 500,00 Eur kompensaciją, skirtą naujo šildymo katilo įsigijimui ir įsirengimui atsakovui atidalinamoje gyvenamojo namo dalyje; nustatyti 0,1903 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką vadovaujantis UAB „Norneda“ parengtu 2022 m. sausio 17 d. žemės sklypo vidinio naudojimosi tvarkos planus ir ieškovui priskirti naudotis sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksu Nr. 1 (704 m²), indeksu Nr. 4 (91 m²) ir indeksu Nr. 6 (26 m²); o atsakovui priskirti naudotis sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksu Nr. 2 (733 m²), indeksu Nr. 5 (42 m²) ir indeksu Nr. 7 (46 m²); ieškovo ir atsakovo bendram naudojimuisi priskirti sklypo dalis, plane pažymėtas indeksu Nr. 3 (260 m²) ir indeksu Nr. 8 (1 m²).
2. Nurodė, kad jis ir atsakovas (ieškovo sūnėnas) yra žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato, garažo, malkinės, daržinės, tvarto, lauko virtuvės ir kiemo statinių (lauko tualetas, šulinys) bendraturčiai. Šalims priklauso po ½ dalį minėto nekilnojamojo turto. Tvirtino, jog atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje ir nerodo intereso valdyti bei tvarkyti priklausančią turto dalį. Turtu ir toliau naudojasi ieškovo brolis su sutuoktine, kurie neprižiūri, neatlieka turto dalies einamojo remonto, nevykdo gyvenamąją dalį apšildančio kieto kuro katilo priežiūros, nesirūpina, kad prie katilo prijungtas dūmtraukis atitiktų priešgaisrinės saugos reikalavimus.
3. Paaiškino, jog dar esant gyvai ankstesnei turto savininkei G. N., ieškovas savo naudojamoje namo dalyje savavališkai atliko rekonstrukciją: pristatė priestatą, įsirengė patalpas mansardoje virš naudojamos namo dalies. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimu buvo pripažinta ieškovo teisė teikti dokumentus ir gauti statybą leidžiančius dokumentus dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos ir paskirties keitimo į dvibutį gyvenamąjį namą be atsakovo sutikimo. Po rekonstrukcijos įteisinimo gyvenamojo namo bendras plotas padidėjo iki 181,49 m², ieškovo naudojamai namo daliai suteiktas atskiras adresas. Nurodė, kad jam pasikreipus į valstybės įmonę Registrų centro dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą įregistravimo ieškovo vardu gautas neigiamas atsakymas, nes neišreikšta bendraturčio (atsakovo) valia dėl naujai suformuotų nekilnojamojo turto objektų.
4. Nurodė, kad architektė M. M.-O. parengė dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo į du turtinius vienetus schemą (planą), kurios pagrindu gyvenamajame name, vadovaujantis susiklosčiusia ilgamete naudojimosi tvarka bei įvertinus ieškovo objekte atliktus rekonstrukcijos darbus, yra formuojami du atskiri butai, išlaikant esančias laikančiąsias sienas, langų angas, fasadus, perdangų laikančiąsias konstrukcijas ir nekeičiant paskirties. Taip pat UAB „Norneda“ matininkas parengė žemės sklypo vidinio naudojimosi tvarkos planą, kuriame pagal istoriškai nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką yra pažymėtos dalys, kurias siūloma paskirti kiekvieno iš bendraturčio asmeniniam naudojimuisi bei dalys, kurios paliekamos bendram naudojimuisi.
Žemesnės instancijos teismas
5. Siūlė išspręsti bendraturčių dalių perskaičiavimo, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybes, ūkinių pastatų pasidalinimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo klausimus. Namas yra dalus, tarp bendraturčių jau ilgą laiką yra nusistovėjusi aiški naudojimosi namo dalimis tvarka, kiekvienas bendraturtis į savo namo dalį patenka atskiru įėjimu, namas įregistruotas kaip dvibutis gyvenamasis namas.
Šalies argumentai
6. Atsakovas A. Z. su ieškiniu nesutiko ir pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: nustatyti 0,1903 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką vadovaujantis UAB ,,GeoPaslaugos“ parengta schema tokia tvarka: ieškovui paskirti atskirai naudotis 771 m² žemės sklypo dalimis pažymėtomis indeksais Nr. 2-1, Nr. 2-2 bei Nr. 2-3; o atsakovui paskirti atskirai naudotis 771 m² žemės sklypo dalimis pažymėtomis indeksais Nr. 1-1 bei 1-2; 361 m² žemės sklypo dalį pažymėtą indeksais Nr. BN-1 ir Nr. BN-2 paskirti naudotis ieškovui ir atsakovui bendrai; atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės bendrai valdomą 181,49 m² bendro ploto gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), vadovaujantis UAB „Geri architektai“ parengta dvibučio gyvenamojo namo patalpų padalinimo schema: ieškovo nuosavybėn priskirti patalpas pažymėtas indeksais Nr. 2-1 (9,40 m²), Nr. 2-2 (3,87 m²), Nr. 2-3 (4,32 m²), Nr. 2-4 (17,01 m²), Nr. 2-5 (27,74 m²), 2-6 (21,04 m²), Nr. 2-7 (3,18 m²), Nr. 2-8 (12,11 m²) bei Nr. 2-9 (10,80 m²) (bendras ieškovui atidalinamų patalpų plotas – 109,47 m²); atsakovui nuosavybėn priskirti patalpas pažymėtas indeksais Nr. 1-1 (4,27 m²), Nr. 1-2 (3,81 m²), Nr. 1-3 (14,13 m²), Nr. 1-4 (13,76 m²), Nr. 1-5 (17,20 m²), Nr. 1-6 (11,30 m²), Nr. 1-7 (3,05 m²) bei Nr. 2-8A (3,31 m²) (bendras atsakovui atidalinamų patalpų plotas – 70,83 m²); priteisti atsakovui iš ieškovo 1 380,13 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę bendro turto dalį; atidalinti iš bendrosios nuosavybės pagalbinius pastatus: ieškovo nuosavybėn priskirti ūkinį pastatą, garažą bei neregistruotą priestatą prie garažo; o atsakovui - malkinę, tvartą, lauko virtuvę ir daržinę; kitus inžinierinius statinius: kiemo statinį (šulinys ir tualetas) ir neregistruotą kiemo rūsį, esantį po ūkiniu pastatu palikti bendra daline bendraturčių nuosavybe. Taip pat nurodė alternatyvų priešieškinio reikalavimą ir prašė 181,49 m² bendro ploto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pastogės patalpai, t. y. UAB „Statkadma“ kadastrinių matavimų byloje nurodytai patalpai, pažymėtai indeksu Nr. 2-10 (16,41 m²), nustatyti neterminuotą, neatlygintinį servitutą, suteikiantį teisę atsakovui prieiti prie eksploatuojamo kamino, esančio pastogės patalpoje, UAB „Statkadma“ kadastrinių matavimų byloje nurodyta patalpą, pažymėtą Nr. 2-10 (16,41 m²), pagalbinė patalpa pastogėje), ir reikalui esant, teisės aktų nustatyta tvarka atlikti jo (kamino – apylinkės teismo pastaba) remonto, techninės priežiūros, eksploatavimo, rekonstravimo ar modernizavimo darbus, ir priteisti atsakovui iš ieškovo 8 296,65 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę bendro turto dalį.
7. Nurodė, kad ieškovo butas sudaro 91,46 m², o ne 121,85 m². Atlikus rekonstrukciją, ieškovas nebesinaudoja patalpomis, kurios UAB ,,Statkadma“ kadastrinių matavimų byloje pažymėtos Nr. 2-8 (koridorius pirmame aukšte) ir Nr. 2-7 (katilinė pirmame aukšte). Patalpoje, kuri pažymėta Nr. 2-10 (pagalbinė patalpa pastogėje), esantis dūmtraukis neleidžia patalpos ieškovui naudotis taip, kaip ieškovas pageidauja. Buvo susiklosčiusi ilgametė naudojimosi tiek visu gyvenamuoju namu, tiek ir ginčo patalpomis tvarka, kad visą ne tik atsakovas ir atsakovo tėvai, bet ir pats ieškovas su šeima naudojosi ginčo patalpomis visam namui (įskaitant ir ieškovo naudojamos dalies) šildymui bei prausimuisi. Vėliau, kuomet ieškovas įsirengė savo katilinę ir vonios patalpas bei atskirą įėjimą į savo naudojamą namo dalį, ieškovas ginčo patalpomis nebesinaudojo. Kieto kuro katilas veikia ir nekelia grėsmės. Tai vienintelis atsakovo naudojamos namo dalies šildymo būdas. Pažymėjo, kad įvertinus ieškovo pateiktą architektės M. M.-O. namo padalinimo į du turtinius vienetus schemą, ieškovo pageidavimo įgyvendinimas kainuotų, nes reikėtų iš esmės rekonstruoti patalpą, kurioje ieškovas siūlo statyti katilą (naudojant konkrečią degumo klasę atitinkančias medžiagas), dūmtraukyje įrengti metalinį įdėklą, patalpose įrengti priešgaisrinę signalizaciją ir kt., be to mažės atsakovo naudojamos gyvenamojo namo dalies gyvenamasis plotas, nes patalpa, kurioje bus įrengiama katilinė, nebegalės būti naudojama kaip gyvenamosios paskirties patalpa.
8. Paaiškino, kad UAB „GeoPaslaugos“ parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemoje atsižvelgiama į faktinį naudojimąsi žemės sklypu bei įvertinti ir ieškovo interesai dėl naudojimosi žemės sklypu, įvertintas neregistruotų statinių egzistavimas ir šalių naudojimasis jais (neregistruotais statiniais), nustatoma naudojimosi tvarka patogi bendraturčiams, racionali bei pasitarnaus ir geresniam nuosavybės valdymui.
9. Teigė, kad atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės bendrai valdomą gyvenamąjį namą ir priskirti atsakovui nuosavybėn patalpas reiktų pagal UAB ,,Geri architektai“ parengtoje patalpų padalinimo schemą. Tokiu atveju ieškovui tektų 2,48 m² didesnė ploto dalis. Jeigu teismas manytų, kad UAB ,,Statkadma“ kadastrinių matavimų byloje nurodyta patalpa, pažymėta Nr. 2-10, neturėtų būti atidalinama pagal atsakovo pateiktą schemą, o turėtų atitekti ieškovo nuosavybėn, tai ieškovui tektų 14,86 m² didesnė ploto dalis. Kompensacijos dydį paskaičiavo pagal valstybės įmonės Registrų centro nustatytą turto vidutinę rinkos vertę.
10. Nesutiko su ieškinio reikalavimu dėl bendraturčių dalių bendrojoje nuosavybėje pakeitimo. Dėl servituto reikalingumo paaiškino, kad jis sudarytų galimybę ir suteiktų teisę atsakovui prieiti prie eksploatuojamo kamino, esančio pastogės patalpoje, reikalui esant, teisės aktų nustatyta tvarka atlikti jo remonto, techninės priežiūros, eksploatavimo, rekonstravimo ar modernizavimo darbus. Toks ieškovo nuosavybės teisės apribojimas būtų minimalus, kadangi, sutvarkius kaminą, būtinybė patekti į patalpą, kurioje jis yra, būtų visiškai minimali.
Atsiliepimas
11. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje I. Z. prašė ieškovo ieškinį tenkinti, o atsakovo priešieškinį atmesti. Nurodė, kad bendras gyvenamojo namo dydis padidėjo tik ieškovo dėka. Visi ieškovo vykdyti darbai name buvo žodinio šeimos susitarimo pasidalinti namą realizavimas
12. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. Z. ir R. Z. prašė ieškovo ieškinio netenkinti. Nurodė, kad niekada nebuvo jokio susitarimo, kad ieškovas įrengs atskirus butus ar įsirengs atskirą šildymo sistemą. Priestato statybą ir remontą ieškovas atliko savo iniciatyva, nesitaręs nei su atsakovu (atsakovo tėvais), nei su G. N..
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
13. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2025 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, pakeitė bendraturčių ieškovo ir atsakovo idealiąsias dalis bendrojoje dalinėje 181,49 m² bendro ploto pastato-dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybėje nurodant, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 12185/18149 dalys (121,85 m²), o atsakovui nuosavybės teise priklauso 5964/18149 dalys (59,64 m²); patenkino ieškovo reikalavimą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo vadovaujantis UAB „Norneda“ parengtu 2022 m. sausio 17 d. žemės sklypo vidinio naudojimosi tvarkos planu ir: ieškovui priskyrė naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksu Nr. 1 (704 m²), indeksu Nr. 4 (91 m²), indeksu Nr. 6 (26 m²); atsakovui priskyrė naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksu Nr. 2 (733 m²), indeksu Nr. 5 (42 m²), indeksu Nr. 7 (46 m²); ieškovo ir atsakovo bendram naudojimuisi priskyrė žemės sklypo dalis, plane pažymėtomis indeksu Nr. 3 (260 m²) ir indeksu Nr. 8 (1 m²); ieškovui nuosavybės teise priteisė: ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neregistruotą rūsį, esantį po ūkinio statiniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir neregistruotą priestatą prie garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovui nuosavybės teise priteisė: malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); paliko ieškovo ir atsakovo bendram naudojimuisi kiemo statinius (šulinį ir lauko tualetą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė.
14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad po paveldėto turto pasidalijimo sutarties sudarymo ieškovas M. Z. ir trečiasis asmuo R. Z. įgijo po ½ dalį žemės sklypo, namo ir ūkinio pastato, garažo, malkinės, daržinės, tvarto, lauko virtuvės bei kitų inžinerinių statinių (lauko tualeto, šulinio) Mickūnų kaime. Trečiasis asmuo R. Z. 2016 m. gegužės 10 d. dovanojimo sutartimi perleido ½ dalį turto (žemės sklypo, namo ir ūkinio pastato, garažo, malkinės, daržinės, tvarto, lauko virtuvės bei kitų inžinerinių statinių (lauko tualeto, šulinio)sūnui (atsakovui) A. Z.. Iš 1994 m. namo kadastrinių matavimo bylos nustatė, kad ieškovui ir trečiajam asmeniui R. Z. paveldėjimo momentu (2015 m. kovo 27 d.) priklausė po 58,965 m² bendro ploto ir 48,53 m² gyvenamojo ploto namo. Ieškovas namo dalies, kurie 1994 m. kadastrinių matavimų byloje pažymėti indeksu Nr. 1, atliko rekonstrukcijos darbus, po kurių bendras namo plotas – 181,49 m². Ieškovas sukūrė papildomai 63,56 m² namo ploto. Teismas sprendė, kad ieškovui priklauso 12185/18149 (121,85 m²) idealiosios dalys, o atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 5964/18149 dalys (59,64 m²) idealiosios namo dalis.
15. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog abiejų šalių pasiūlyti namo atidalijimo projektai yra ydingi: neatspindi buvusios naudojimosi namu faktinės tvarkos, nesprendžia inžinierinių komunikacijų problemos (ap)šildant atsakovui priskirtiną namo dalį (kieto kuro šildymo katilas bei dūmtraukis). Vien tai, kad ieškovas įsirengęs savo nuosavą kietojo kuro katilą ir nebesinaudoja bendra namo šildymo sistema nepaneigė nei bendro naudojimo patalpų poreikio, nei aiškiai išsprendė kietojo kuro katilo perkėlimo bei montavimo atsakovui priskirtinoje namo dalyje problemą. Vertino atsakovo siekį gauti dalį ieškovo sąskaita pagerintų patalpų pastogėje netinkamu sprendimu. Teigė, kad šalys pasirinko kardinalius visiško atidalijimo projektus, tačiau namo amžius, techninė būklė bei šalia namo (ne)esanti inžinerinė infrastruktūra galimai reikalauja kiek nuosaikesnio atidalijimo projekto varianto.
16. Teismas nurodė, kad atsakovo siūlomoje naudojimosi žemės sklypu tvarkos projekte, esant šalių konfliktiškiems santykiams, liktų papildomų bendrojo naudojimo teritorijų, kurios, tikėtina, ateityje nepadėtų atkurti socialinės taikos tarp šalių. Sprendė, jog ieškovo siūlomas naudojimosi žemės sklypu projektas racionalesnis, labiau atitinka konfliktiškų šalių galimybę gyventi maksimaliai atskirai, todėl ieškovo reikalavimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekto tvirtinimo tenkino, o atsakovo reikalavimą atmetė.
17. Nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl ūkinio pastato, garažo, malkinės, tvarto ir lauko virtuvės atidalijimo.
18. Teismas sprendė, kad jog po ūkiniu pastatu esantis rūsys turėtų būti priskirtas ieškovui, kadangi ieškovui priskirtina naudotis ūkiniu pastatu, po kuriuo yra rūsys ir teismas nenustatė tokios naudojimosi žemės sklypu tvarkos, kurios pagrindu atsakovo šeima turėtų teisę bendrai naudotis rūsiu. Kadangi lauko tualetas ir šulinys (kiemo statinių) yra bendro naudojimo žemės sklypo teritorijoje, teismas paliko kiemo statinius naudotis bendrai.
19. Daržinę bei neregistruotą priestatą prie garažo Teismas atidalino ieškovui, kadangi šie statiniai yra žemės sklypo dalyje, kuri priskirta naudotis ieškovui.
20. Teismas šalių išvestinius reikalavimus dėl kompensacijos bei servituto nustatymo netenkino, nes nei atsakovo, nei ieškovo namo atidalijimo projektų netenkino.
21. Atsižvelgė į tai, jog tenkinta didesnė dalis ieškovo reikalavimų, todėl procesine prasme laikė, kad ieškovas bent jau iš dalies laimėjo bylą. Visgi, teismas atsižvelgė ir į aibę atsakovo pusės pastabų, kurie įtakojo teismo priimamą sprendimą dėl ginčo esmės. Todėl atsižvelgęs į pakankamai unikalią procesinę situaciją, priėmė konceptualų sprendimą šalių patirtų išlaidų neskirstyti ir neatlyginti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
22. Apeliaciniu skundu ieškovas M. Z. (toliau – ir apeliantas) prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. balandžio 15 d sprendimo dalį dėl pastato-dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo patikslintą ieškinio reikalavimą tenkinti, atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), 181,49 m² bendro ploto, ir priskirti ieškovo nuosavybėn kaip atskirą turtinį vienetą - butą Nr. 2, o atsakovui – kaip atskirą turtinį vienetą – butą Nr. 1 pagal architektės M. M.-O. parengtą dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) padalinimo į du turtinius vienetus schemą; įpareigoti ieškovą išmokėti atsakovui piniginę 2 500,00 Eur kompensaciją, skirtą naujo šildymo katilo įsigijimui ir įrengimui atsakovui atidalinamoje gyvenamojo namo dalyje bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
23. Nurodė, kad teismas nepagrįstai vadovavosi išimtinai tik pateiktais L. D. raštais bei teiktais paaiškinimais, dėl ko atmetė reikalavimą atidalinti iš bendrosios nuosavybės gyvenamąjį namą. Ieškovas į bylą pateikė architektės M. M.-O. parengtą gyvenamojo namo padalinimo į du turtinius vienetus schemą. Architektė aiškinamo rašto patikslinime nurodė, kad virtuvės patalpoje 1-3 įrengiamas kieto kuro katilas turi būti jungiamas prie šioje patalpoje išlikusio plytinio dūmtraukio, pagal priešgaisrinės saugos reikalavimus įdedant į šį dūmtraukį lankstų nerūdijančio plieno įdėklą. Apie tai, kad toks kieto kuro katilo įrengimas medinėje namo dalyje dėl šio pastato konstrukcijų iš viso nėra įmanomas, atsakovas net neužsiminė.
24. Aiškino, jog parengtoje gyvenamojo namo padalijimo schemoje architektė nurodė aiškius ginčo pastato šildymo sistemų atskyrimo techninius sprendinius, kas šiame name leistų suformuoti du visiškai atskirus butus. Taip pat, projekte išsamiai ir aiškiai išdėstyti šiam projektui keliami gaisrinės saugos reikalavimai, todėl teismas nepagrįstai darė išvadą, kad architektės M. M.-O. projektinis pasiūlymas stokoja techninio pagrindimo, kaip būtų galima realiai kieto kuro katilą įkomponuoti medinėje namo dalyje.
25. Be to, už priešgaisrinę saugą atsakingos institucijos atstovas nurodė, kad nėra būtina kieto kuro katilą (krosnį) įrengti atskiroje katilinės patalpoje, o taip pat nėra draudžiama šildymo sistemą įrengti virtuvės patalpoje.
26. Nurodė, kad pagal naująsias idealiąsias dalis ieškovui priklauso 12185/18149 dalys (121,85 m²), o atsakovui - 5964/18149 dalys (59,64 m²) gyvenamojo namo. Teigė, jog šiuo metu atsakovo (jo tėvų) naudojama gyvenamojo namo dalis, apibrėžta patalpomis, indeksai 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, sudaro 59,64 m² ir šią namo dalį ieškovas ir siūlė atidalinti atsakovui. Siekdamas nuosavybės teisių papildomai dar ir į patalpas, indeksai 2-8 ir 2-7, t. y. į papildomą 8,08 m² plotą, kurį teismas mato galimybę palikti ginčo šalių bendram naudojimui, atsakovas iš esmės siekia, kad jo gyvenamajame name valdomos nuosavybės plotas nepagrįstai padidėtų. Tvirtino, kad galimybė atsakovui priskirti papildomas, jo idealiąją dalį viršijančias patalpas ginčo name, galima tik tuo atveju, jeigu atsakovas kompensuotų ieškovui visišką ar dalinį šios nuosavybės praradimą, tačiau atsakovas ieškovui nėra sumokėjęs ir ankstesnių skolų.
27. Teigė, kad spręsdamas, jog atsakovas neturi prarasti teisės naudotis patalpomis 2-7 ir 2-8, teismas visiškai neįvertino ieškovo nuosavybės teisės sumažėjimo (suvaržymo), faktiškai prarandant pastogėje esančią patalpą, pažymėtą indeksu 2-10, nes šioje patalpoje, skersai per visą jos vidinę erdvę yra išvestas plytinis dūmtraukis, aptarnaujantis šiuo metu atsakovo naudojamą kieto kuro katilą, įrengtą patalpoje 2-7.
28. Tvirtino, jog teismas visiškai nesigilino į ieškovo siūlomą atidalinimo projektą, nes nurodė, kad ieškovo pasiūlytas patalpų padalijimo projektas nesprendžia dūmtraukio problemos. Priešingai, ieškovas nurodė, kad atsakovui atidalinamame bute Nr. 1 įrengiamas kieto kuro katilas bus jungiamas prie kito dūmtraukio, patalpų plane pažymėto tarp patalpų 1-4 ir 1-5. Atsakovui atidalinamą butą aptarnaujančio katilo prijungimas prie dūmtraukio, einančio tik per atsakovo buto konstrukcijas ir išeinančio į atsakovui atidalinamo buto stogo dalį, suteiktų ieškovui galimybę atlaisvinti jam pagal idealiąją turto dalį priklausančią, jo naudojamą ir tik jo lėšomis bei darbu pradėtą įsirenginėti patalpą 2-10 nuo šiuo metu visą patalpos erdvę užimančio plytinio dūmtraukio. Būtent ieškovo pasiūlyta ginčo namo padalijimo schema visiškai išsprendžia dūmtraukio patalpoje 2-10 eksploatavimo problemą.
Žemesnės instancijos teismas
29. Teismas atmesdamas ieškovo pasiūlytą gyvenamojo namo atidalijimo projektą, iš esmės nukrypo nuo bendraturčių interesų pusiausvyros bei derinimo principų, iškėlė atsakovo interesą naudotis didesne nei jam priklausanti turto dalimi virš nuosavybės neliečiamumo, bendraturčių konfliktų prevencijos ir kitų civilinės teisės principų.
30. Nesutiko su teismo sprendimu neskirstyti ir neatlyginti ginčo šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų.
31. Nors ir neskundė sprendimo dalies dėl neregistruotų pagalbinių statinių priskyrimo jo nuosavybėn, teigė, jog pirmosios instancijos teismas padarė grubią teisės taikymo klaidą, tarp ginčo šalių atidalindamas ir neregistruotus statinius. Aiškino, jog apeliacinės instancijos teismas, net ir nesant tokio reikalavimo, gindamas viešą interesą, turėtų keisti šioje dalyje sprendimą.
Atsiliepimas
32. Atsakovas A. Z. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. balandžio 15 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
33. Nurodė, kad teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai nurodė, jog gyvenamojo namo nei pagal atsakovo užsakymu parengtą patalpų padalinimo schemą, nei pagal apelianto parengtą atitinkamą dokumentą atidalinimas teismo sprendimu nėra galimas.
34. Nesutiko su apelianto argumentais, jog pagal ieškovo siūlomą pasidalijimo planą kieto kuro katilas atsakovo bute būtų įrengiamas vietoje senos krosnies. Priešingai, iš byloje apelianto teikto atidalinimo schemos aiškinamojo rašto matyti, jog kieto kuro katilo statymo vietoj senos krosnies sprendinių aiškinamajame rašte nėra. Jame tiesiog nurodoma, kad naujas katilas jungiamas prie esamo dūmtraukio (bet nenurodoma, kad jis statomas vietoj senos krosnies). Taip pat, nurodomi minimalus atstumai, priklausomai nuo naudojamų medžiagų, kurie turi būti išlaikomi nuo katilo iki atitvarų. Teigė, kad įvertinusi minėtus atstumus, architektė L. D. savo 2024 m. rugsėjo 27 d. rašte ir grafiškai pavaizdavo, kad pagal architektės M. M.-O. siūlomus sprendinius, kieto kuro katilas turi būti statomas kambario viduryje, ribojant patekimą į ir iš kambario per esamas duris. Be to, jau daugiau nei 40 metų sena krosnis nėra eksploatuojama, todėl nėra techninių galimybių įrengti kieto kuro katilo. Tai įvertino ir pirmosios instancijos teismas.
35. Teigė, kad tarp atsakovo tėvų ir ieškovo nebuvo jokio susitarimo dėl patalpų pasidalijimo kaip nurodo apeliantas.
36. Teismas pagrįstai, atsižvelgęs į proceso šalis bei šalių ginčą nepaskirstė bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas nesiekė bendrų interesų suderinimo, pasitraukė iš mediacijos, nors buvo aptariami keli variantai dėl taikos sutarties sudarymo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina ir šioje dalyje byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
37. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo
38. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas jo reikalavimas atidalinti gyvenamąjį namą pagal architektės M. M.-O. parengtą dvibučio namo (duomenys neskelbtini) padalijimo į du turtinius vienetus schema.
39. Pirmosios instancijos teismas minėtu klausimu yra pasisakęs, jog apelianto architektės projektinis pasiūlymas nėra techniškai iki galo pagrįstas dėl kieto kuro katilo įrengimo medinėje ginčo namo dalyje, kurią siūlė priskirti atsakovui, pastogės patalpoje esančio dūmtraukio naudojimo ar išardymo.
40. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.80 straipsnį, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir, nesant sutarimo, kaip atidalyti, pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai.
41. Byloje nėra ginčo, kad gyvenamojo namo atidalijimas natūra yra galimas.
42. Teisėjų kolegija nurodo, jog atidalijimo pageidaujantis bendraturtis turi išviešinti kitiems bendraturčiams savo siekius, t. y. kaip jis ketina atidalinti, taip, kad kiti bendraturčiai turėtų realias galimybes įvertinti, ar siūlomas atidalijimo būdas nepažeis jų teisių. Būsimos rekonstrukcijos (kaip daiktas bus atidalijamas) planai nurodomi projektiniuose pasiūlymuose, kuriuose nurodomi konkretūs statybos darbai (jei tokius atlikti būtina). Taigi, atidalijimo natūra projektinis pasiūlymas turi būti pakankamai informatyvus, vizualizuotas, neprieštarauti imperatyvioms teisės normoms, įgyvendinamas techniškai, atitikti pagrindinius atskiram nekilnojamojo turto objektui keliamus reikalavimus, atitikti dalis pagal nuosavybės teisę, nepadaryti neproporcingos žalos daiktui. Pasiūlymo pagrindimui gali būti pateikti ir kiti dokumentai, papildantys ar paaiškinantys projektinį pasiūlymą, tačiau visais atvejais savo turiniu jie turi būti pakankami siūlomų sprendinių tinkamumui pagrįsti.
43. Iš pateikto architektės M. M.-O. gyvenamojo namo padalijimo į du turtinius vienetus schemos nustatyta, kad kieto kuro katilas, kuriuo šiuo metu naudojasi atsakovo tėvai, numatomas įrengti virtuvėje-kambaryje, pažymėtoje indeksu 1-3, prijungiant prie toje pačioje patalpoje išlikusio plytinio dūmtraukio. Pačioje schemoje, pateikiant patalpų eksplikacijas buto Nr. 1 ir Nr. 2, numato įrengti kieto kuro katilo vieta nėra konkrečiai nurodyta. Apeliantas teigia, jog kieto kuro katilas būtų įrengiamas nugriovus nenaudojamą koklinę krosnį.
44. Atsakovo iniciatyva teisme liudijusi liudytoja architektė L. D. 2024 m. rugsėjo 27 d. pateikė raštą, kuriame, remdamasi apelianto architektės pateiktos schemos informacija, nurodė kieto kuro katilo vietą virtuvėje-kambaryje 1-3, kuri nesutampa su esančia koklinės krosnies vieta.
45. Teisėjų kolegijos vertinimu, nutarties 43-44 punktuose nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog numatomo įrengti kieto kuro katilo vieta nėra tiksliai nurodyta architektės M. M.-O. parengtoje schemoje, kas lėmė skirtingą proceso dalyvių poziciją apskritai dėl galimybės įrengti kieto kuro katilą.
46. Byloje esanti vaizdinė medžiaga (2024 m. rugpjūčio 6 d. L. D. raštas) pateikia esamos katilinės (patalpa 2-7 pagal apelianto architektės parengtą schemą) vaizdą, kuriame matyti pats kieto kuro katilas, pritaikytas gaminti maistą, šildyti vandenį, virš jo pritaisytas dūmtraukis, o virš jo – didelė metalinė talpa vandeniui. Šalys neginčija, kad atsakovo tėvų naudojama gyvenamojo namo dalis yra apšildoma radiatorių pagalba, todėl neabejotinai keistųsi pačios šildymo sistemos prijungimas prie naujai įrengtino kieto kuro katilo. Duomenų, ar technologiškai įmanoma ir kaip iš patalpos 1-3 būtų jungiama egzistuojanti šildymo sistema prie planuojamo įrengti kieto kuro katilo, nepateikta.
47. Vertinant apskritai galimybę ginčo namo patalpoje 1-3 įrengti kieto kuro katilą, teisėjų kolegija nurodo, kad liudytojos L. D. 2024 m. rugpjūčio 6 d. rašte minėtas statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji namai“, ginčo namui, kurio naudojimo paskirtis gyvenamoji (dviejų butų pastatas) nėra taikomas, nes reglamentas nustato esminius reikalavimus gyvenamųjų pastatų (namų), o ne vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų, ir jų sklypų projektiniams sprendiniams statant naujus pastatus, rekonstruojant ar remontuojant esamus, keičiant pastatų ir patalpų paskirtį, formuojant naujus ar pertvarkant esamus nekilnojamojo turto kadastro objektus.
48. Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji namai“ 12¹ punkte nurodyta, kad, kai šilumos gamybai naudojamas vietinis šilumos šaltinis, katilinės patalpa name gali būti nenumatoma. Taigi, teisės aktas nenumato privalomo atskiros patalpos -katilinės, įrengimo gyvenamajame name.
49. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1-264 patvirtintose Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklėse nėra nurodytas reikalavimas mediniuose namuose kieto kuro katilus įrengti tik mūrinėse patalpose, taisyklės nurodyti tik reikalavimai naudoti atitinkamos degumo klasės statybos produktus. Šiuo atveju pripažinti esant absoliučiam negalimumui ginčo namo patalpoje Nr. 1-3 įrengti kieto kuro katilą nepagrįsta.
50. Atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti nepaneigiamos bendraturčių teisės į jiems priklausančią turto dalį.
51. Pagal apelianto siūlomą gyvenamojo namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą, apeliantui atitektų 121,85 m² ploto gyvenamojo namo dalis, o atsakovui – 59,64 m² ploto.
52. Pirmosios instancijos teismo sprendimu, be kita ko, buvo nuspręsta pakeisti ginčo namo bendraturčių idealiąsias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, apeliantui priklausant 12185/18149 (121,85 m² ploto) dalys, atsakovui – 5964/18149 (59,64 m² ploto) dalys gyvenamojo namo. Minėta sprendimo dalis nebuvo apskųsta, todėl įsigaliojo ir laikoma teisinga.
53. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto siūlomas gyvenamojo namo atidalijimo būdas nepažeistų bendraturčių idealiųjų dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
54. Atsižvelgiant į nutarties 45-46, 49, 51-52 punktuose nurodytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija daro išvadą, jog priimant skundžiamą sprendimo dalį, nebuvo išsamiai įvertintos ginčo gyvenamojo namo atidalijimo galimybės pagal apelianto siūlymą, nepašalinus bylos nagrinėjimo metu kilusių neaiškumų dėl konkrečios kieto kuro katilo įrengimo vietos bei nevertinus galimybių esamą radiatorinę šildymo sistemą prijungti prie naujai įrengtino kieto kuro katilo.
55. Esant tokiai situacijai, laikytina, jog nėra atskleista bylos esmė, susijusi su apelianto siūlomu ginčo namo atidalijimo būdu, ir pagal pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės bylą išnagrinėti, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo dalis naikintina ir ši bylos dalis perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Teisėjų kolegijos manymu, tikslinga apeliantui siūlyti teikiamuose projektiniuose sprendiniuose dėl namo atidalijimo konkrečiai nurodyti savo siūlymus, kad jie būtų aiškūs ir suprantami atsakovui.
Dėl apeliacinio skundo ribų peržengimo
56. Nors ir nesuformuluodamas atskiro, savarankiško reikalavimo dėl neregistruotų pagalbinių statinių priskyrimo jo nuosavybėn, apeliantas mano, jog apeliacinės instancijos teismas turėtų peržengti apeliacinio skundo ribas ir išspręsti minėtą klausimą.
57. Pirmosios instancijos teismas sprendimu, be kita ko, apeliantui priteisė neregistruotą rūsį, esantį po ūkiniu statiniu, unikalus Nr. 4197-4004-0027, ir neregistruotą priestatą prie garažo, unikalus Nr. 4194-40047-0038. Kita vertus, pirmosios instancijos teismo sprendimu nebuvo suformuoti neregistruoti statiniai taip, kaip numato Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisyklės.
58. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantas viso proceso metu turėjo atstovą, kuris ne kartą tikslino ieškinį, dalyvavo teismo posėdžiuose, parengė ir apeliacinį skundą, todėl turėjo realią galimybę ir teisę reikšti savarankišką reikalavimą dėl sprendimo dalies, kuria priteisti jam neregistruoti statiniai, panaikinimo.
59. Nėra ginčo, kad rūsys ir priestatas prie garažo egzistuoja, apeliantas nurodė, kad nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką, neregistruotus statinius nugriaus. Be to, valstybės įmonė Registrų centras 2024 m. gegužės 28 d. raštu apelianto atstovei kategoriškai nepaneigė galimybės įregistruoti rūsį, esantį po ūkiniu pastatu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje pateikta UAB „Norneda“ Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, kurie 2017 m. rugsėjo 5 d. suformuoti ir neregistruotų statinių – priestato ir rūsio, kadastriniai duomenys, todėl, nors ir minėtiems daiktams nebuvus įregistruotiems, nepaneigta apelianto galimybė ir po skundžiamo sprendimo įsiteisėjimo juos įregistruoti.
60. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau nurodyta, teisėjų kolegija nemato pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų ir spęsti klausimą dėl apeliantui neregistruotų statinių priteisimo pagrįstumo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
61. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepaskirstyti šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų, nors apeliantas iš esmės laimėjo bylą dėl trijų iš keturių reikalavimų. Teisėjų kolegijai nutarus panaikinti skundžiamą sprendimo dalį ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas išspręsti pirmosios instancijos teismui.
62. Apeliacinės instancijos teisme šalys pateikė duomenis, kad patyrė bylinėjimosi išlaidas.
63. Apeliacinės instancijos teismui nutarus panaikinti dalį skundžiamo sprendimo ir bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinėje instancijos netikslingas ir paliktinas pirmosios instancijos teismui išspręsti išnagrinėjus perduotiną bylos dalį iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. balandžio 15 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovo M. Z. (M. Z.) reikalavimas dėl dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo pagal architektės M. M.-O. parengtą dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo į du turtinius vienetus schemą, ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo.