- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-09
- Bylos Nr.
- II-273-673/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Advokatai
- Raimundas Gargasas
dalyvaujant administracine nuobauda nubaustam R. I., jo atstovui advokatui Raimundui Gargasui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal R. I. skundą dėl nepagrįstai paskirtos administracinės nuobaudos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2018-05-09 Kauno AVPK Kėdainių PK buvo priimtas nutarimas, kuriuo R. I. pripažintas kaltu padaręs administracinį (-ius) nusižengimą (-us), numatytą (-us) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 420 str. 1 d., tai yra dėl to, kad 2018-03-17 apie 23.15 val., R. I., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, ko pasėkoje priešpriešiais važiuojančio automobilio Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją privertė staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, kad išvengtų susidūrimo.
Nutartyje minimi trumpiniai: Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas – LR ANK; Kelių eismo taisyklės – KET; straipsnis – str.; dalis – d.; punktas – p.
Šalies argumentai
2018-06-06 teisme gautame skunde dėl institucijos nutarimo nubaustasis prašo panaikinti jam paskirtą nuobaudą.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. I. prašė jo skundą tenkinti. Nurodė, kad nusižengimo jis nepadarė. Pripažino, kad 2018-03-17 apie 23.15 val., jis važiavo protokole ir nutarime nurodytoje vietoje nuo centro link (duomenys neskelbtini) k. Ties kapinėmis galėjo šiek tiek išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, nes norėjo apvažiuoti balą. Priekyje matė kito automobilio šviesas, bet buvo pakankamas atstumas balai apvažiuoti iki atvažiuojančio automobilio. Toje vietoje nebuvo ištisinės kelio linijos. (duomenys neskelbtini) jį pasivijo automobiliu važiavę keturi asmenys, pradėjo jam reikšti pretenzijas, rėkti, kad jis jiems užkiršo automobilį. Tų asmenų nepažįsta, su jais anksčiau nebuvo susidūręs, kodėl jie jį atsivijo – negali paaiškinti. Mano, kad gal jie norėjo pinigų, nors pinigų iš jo neprašė. Jis nuėjo tuos asmenis palikęs, nematė reikalo su jais aiškintis. Nuėjo pas draugę į butą A. K. g. (duomenys neskelbtini). Tuo metu vairavo draugei I. K. priklausantį automobilį. Būdamas bute jokio beldimo į duris negirdėjo, skambutis sugedęs, tik lojo šuo. Dirba vilkiko vairuotoju. Serga onkologine gerklės liga, apsunkintas jo kalbėjimas, dėl ligos alkoholio visiškai nevartoja.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas prašė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundą patenkinti.
Liudytojas S. J. nurodė, kad jis aplinkybėse nurodytu laiku vairavo automobilį Opel Vectra, kuriuo keturiese važiavo nuo (duomenys neskelbtini) k. link Kėdainių. Kartu važiavo jo draugė S. P., jos sesuo V. P. ir K. N.. Jo vairavimo stažas 3 metai. Ties Kauno kapinių pabaiga, žiūrint nuo Pelėdnagių pusės, į jo eismo juostą iš priešpriešinės eismo juostos vinguriuodamas įvažiavo automobilis. Tas automobilis į jo eismo juostą įvažiavo visas, tai yra visu pločiu, įvažiavo, kai tarp jo ir to automobilio buvo apie 20 metrų atstumas. Jam teko staigiai stabdyti ir sukti į kelkraštį. Situacija buvo rimta, jie išsigando, nedaug trūko iki avarijos. Pasitarę nusprendė pasekti tą automobilį ir pranešti policijai. Sekdami matė, kaip tas automobilis kelyje vinguriavo. Pasivijo vairuotoją (duomenys neskelbtini) kaime. Pamatė, kad vairuotojas aiškiai neblaivus, jo judesiai buvo nekoordinuoti, jis kalbėjo nerišliai, nuo jo jautėsi alkoholio kvapas. Tas vairuotojas pirmiausia jų paklausė, ar jie turi vaizdo registratorių, o kai sužinojo, kad neturi, numojo ranka ir nuėjo. Kadangi draugės tėvai gyvena (duomenys neskelbtini), sužinojo, kur tas asmuo gyvena. Iškarto paskambino į policiją. Sulaukė policijos. Policijos pareigūnai garsiai beldėsi į buto, į kurį nuėjo tas vyras, duris, tačiau jiems niekas buto durų neatidarė.
Liudytoja S. P. nurodė, kad aplinkybėse nurodytu laiku ji važiavo S. J. vairuojamu automobilį Opel, sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, kartu važiavo jos sesuo V. P. ir K. N.. Ties Kauno kapinių pabaiga, žiūrint nuo Pelėdnagių pusės, į jų eismo juostą iš priešpriešinės eismo juostos įvažiavo ir važiavo automobilis. Jie signalizavo, suko link dešinės ir pristabdė. Labai išsigando, nes nedaug trūko iki susidūrimo. Toje vietoje gatvė yra apšviesta. Pasitarė, kad matyta mašina ir nusprendė pasekti. Matė, kaip jų sekamas automobilis važiavo vinguriuodamas po visą kelią, mėtydamasis, važiavo gana greitai. (duomenys neskelbtini) prisiviję jie jam signalizavo, kad sustotų, bet jis važiavo kelio viduriu. Kai sustojo, jie visi priėjo prie to automobilio, pabeldė į langą. Kai vairuotojas atidarė langą pamatė, kad jis visiškai girtas. Jis buvo pasimetęs, nesiorientavo, nekalbėjo, vos išlipo ir paklausė, ar jie turi registratorių, o sužinojęs, kad neturi, numojęs ranka nuėjo. Ji nebuvo priėjusi tiek arti, kad jaustų alkoholio kvapą, prie to vyro arti buvo priėję vaikinai. Ji iškarto paskambino į policiją. Sulaikė policijos ir pareigūnus palydėjo iki to buto, kur nuėjo vyras. Nurodė, kad kai tas vyras nuėjo į butą, bute degę šviesos iškarto užgeso. Policijos pareigūnai garsiai ir kelis kartus beldėsi į duris, ilgokai stovėjo laiptinėje, tačiau buto durų niekas neatidarė. Automobilis, išvažiavęs į jų eismo juostą, buvo Mercedes. Jis į jų eismo juosta buvo išvažiavęs visas, važiavo grynai prieš juos. Jie važiavo apie 50-60 km/h greičiu. J. buvo priverstas staigiai stabdyti.
Liudytoja V. P. nurodė, kad aplinkybėse nurodytu laiku ji važiavo S. J. vairuojamu automobilį Opel nuo Pelėdnagių. Ji kartu su K. N. sėdėjo galinėje sėdynėje, sesuo S. sėdėjo priekyje. Prie Kauno kapinių pamatė, kad į juos atvažinėja automobilis. S. staigiai stabdė ir suko į šoną. Ta mašina į jų eismo juostą buvo įvažiavusi visa, vinguriavo po kelią. Jei ne S. reakcija, būtų įvykusi avarija. Jis išsigando. Toje vietoje kelias buvo apšviestas. Pasitarė, kad vairuotojas gali būti girtas ir nusprendė pasivyti. Automobilį pamatė, kai jis jau buvo už kapinių. To automobilio vairuotojas važiavo vinguriuodamas po kelią. Tą matė iš to automobilio šviesų, be to, jį apšvietė pravažiuojantys automobiliai. Pasivijo automobilį (duomenys neskelbtini) k., prie kiemo. Duris atidaręs vairuotojas jų paklausė, ar jie turi filmavimo aparatą, jie atsakė, kad neturi. Tvirtina, kad automobilio vairuotojas buvo visiškai girtas, sunkiai nuėjo iki laiptinės. Arti prie jo ji nebuvo priėjusi, todėl ar jautėsi alkoholio kvapas, pasakyti negali. Sesuo iškvietė policiją. Atvykę policininkai beldėsi į buto, į kurį nuėjo vyras, duris, beldėsi garsiai, bet niekas neatidarė. Matė, kaip vyrui nuėjus į butą, buvo išjungta šviesa.
Liudytojas K. N. nurodė, kad aplinkybėse nurodytu laiku jis važiavo S. J. vairuojamu automobilį Opel nuo Pelėdnagių, sėdėjo automobilio galinėje sėdynėje už vairuotojo. Jis taip pat turi vairuotojo pažymėjimą, jo vairavimo stažas 9 metai. Kartu važiavo S. ir V. P.. Ties kapinių pabaiga J. šūktelėjo ir jis pamatė, jog priešais į juos važiuoja automobilis, kuris visas buvo jų eismo juostoje. Toje vietoje gatvė buvo apšviesta. Kadangi atstumas buvo mažas, J. teko skubiai stabdyti ir sukti į kelkraštį. Jie išsigando. Iki eismo įvykio trūko nedaug. Jei ne J. greita reakcija, būtų įvykusi avarija. Nesuprato, ar vairuotojas girtas, kad nesiorientuoja, ar kalbėjo telefonu. Nusprendė vairuotoją pasivyti, apsisuko ir važiavo iš paskos. Matė, kad vairuotojas vinguriavo po kelią. Tas matėsi iš galinių žibintų. Pasivijo vairuotoją prie kalno į (duomenys neskelbtini) kaimą. Važiavo paskui kol jis sustojo. Sustojus priėjo prie to vairuotojo automobilio, pabeldė į langą, o jam atidarius duris klausė, kodėl jis taip važiavo. Vairuotojas jų tik paklausė, ar jie turi vaizdo registratorių, o sužinojęs, kad neturi – nuėjo į daugiabutį. Tvirtina, kad vairuotojas buvo girtas. Nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Tai, kad vairuotojas buvo girtas, sprendžia ir iš to, kaip jis vairavo, jo kalba buvo neaiški, nerišli. Jis iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams nurodė automobilį. Policijos pareigūnai nuėjo į daugiabutį, girdėjo kaip laiptinėje jie beldėsi į buto duris.
Kauno AVPK Kėdainių r. PK atstovė Skaistė Gerdžiuvienė nurodė, kad ji suklydo, nes į protokolą įrašė ne tą KET punkto pažeidimą. Nutarime taip pat padaryta klaida. Turėjo būti įrašyti KET 101 p., 117 p., pažeidimai, nes vairuotojas nesilaikė važiavimo krypties, važiavo pavojingai, dėl ko išgąsdino kitu automobiliu važiavusius žmones. Pažeidimo esmė dėl to nesikeičia.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Išnagrinėjus bylą nustatyta, jog R. I. veiksmuose yra jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėtis.
R. I. neneigė aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje vairavęs automobilį. Nurodė, kad šiek tiek galėjo į priešpriešinę eismo juostą įvažiuoti, nes aplenkinėjo balą, bet šis jo manevras buvo saugus, priešpriešiais atvažiuojančiai transporto priemonei nesutrukdė, jis ištisinės eismo juostos nekirto. Tuo pačiu R. I. nurodė, kad byloje apklaustų asmenų, pranešusių policijai, nepažįsta, nežino, kodėl tie asmenys jį atsivijo iki namų, kodėl reiškė pretenzijas, kad jis jiems užkišo automobilį.
Byloje apklausti su nubaustuoju visiškai nesusiję asmenys, tai yra S. J., S. P., V. P., K. N., įspėti dėl melagingų parodymų davimo, kategoriškai teismui patvirtino, kad nubaustasis ties Kėdainių m. Kauno kapinių pabaiga visu automobilio pločiu išvažiavo į jų eismo, tai yra priešpriešinę eismo juostą, išvažiavo vinguriuodamas, priešpriešiais važiavo net likus nedaug atstumo iki jų automobilio (S. J. nurodė, kad buvo likęs apie 20 metrų atstumas), sukėlė pavojingą situaciją, kuri į eismo įvykį neperaugo tik dėka S. J., kuris buvo priverstas staigiai pristabdyti ir sukti į kelkraštį, reakcijos. Visi liudytojai patvirtino, kad šį situacija juos taip išgąsdino, kad jie net nusprendė pasivyti vairuotoją ir pranešti apie įvykį policijai.
Teismas neturi pagrindo netikėti šių liudytojų, kurių nubaustasis nepažįsta ir nėra susidūręs jokiose konfliktinėse situacijose, parodymais, nes duomenų apie galimą šių liudytojų šališkumą ar kokį kitokį suinteresuotumą nėra, taip pat nėra jokio pagrindo manyti, kad šie liudytojai neteisingai suprato ir įvertino įvykio situaciją, apkalbėjo ir melagingai apkaltino R. I. padarius jam inkriminuotą nusižengimą. Dviejų iš apklaustų asmenų, tai yra S. J. ir S. P. parodymai teismo posėdžio metu buvo tokie patys, kaip juos įvykio vietoje apklausus policijos pareigūnams (b. l. 9, 10). Nors R. I. bandė sakyti, jog mano, kad liudytojai norėjo pinigų, taip tvirtinti nėra jokio pagrindo, nes ir pats nubaustasis patvirtino, kad pinigų liudytojai iš jo nereikalavo. Pats R. I. patvirtino, kad liudytojai jau tada jam reiškė pretenzijas dėl to, kad jis užkišo jiems savo automobilį, kas tik patvirtina liudytojų duotų parodymų turinį ir parodymų teisingumą.
Liudytojų parodymų teisingumą patvirtina ir pranešimo BPC duomenys (b. l. 6), iš kurių matyti, kad policijai apie nusižengimą buvo pranešta nedelsiant. Gi nubaustasis, nors teisme ir aiškino, kad jį išgąsdino pasivijusių ir ant jo dėl jam nežinomų priežasčių puolusių, rėkusių keturių asmenų elgesys, tačiau pats į policiją dėl tokio asmenų elgesio nesikreipė, tuo patvirtindamas, kad asmenų jam išsakytos pretenzijos nebuvo be pagrindo.
Teismo posėdžio metu nebuvo nuneigta liudytojų parodymais nustatyta aplinkybė, jog nubaustasis vairavo pavojingai ir sukėlė avarijos galimybę, kas nesant jokio pagrindo manyti kitaip, eliminuoja nubaustojo ir jo atstovo aiškinimą, jog nubaustojo veika nusižengimu negali būti vertinama dėl to, kad nebuvo nustatyta nubaustojo tyčia. Šiuo atveju nubaustojo tyčią apsprendžia visiškai nepateisinamas jo pavojingas elgesys kelyje išvažiuojant ir likus nedideliam atstumui, atsižvelgiant ir į transporto priemonių judėjimo greitį, važiuojant priešpriešine eismo juosta visu automobilio pločiu priešais savo eismo juosta atvažiuojantį kitą automobilį, važiavimas toje vietoje, kur kelias, kaip kelių sankryžoje, pažymėtas ir ištisinėmis kelio juostos linijomis (b. l. 61-65). Savo nepateisinamai pavojingu elgesiu nubaustasis išgąsdino kitus eismo dalyvius, privertė juos bijoti dėl savo saugumo, sveikatos ir net gyvybės. Toks nubaustojo elgesys kelyje, teismo įsitikinimu, turi būti vertinamas kaip tyčinis.
Tai, kas sąlygojo tokį nubaustojo elgesį, jo veikos kvalifikacijai įtakos neturi. Tačiau visi apklausti liudytojai kategoriškai teismui tvirtino, kad pasivytas iš automobilio išlipęs nubaustasis buvo akivaizdžiai girtas, tą rodė nuo jo sklindantis alkoholio kvapas, jo judesiai ir kalba. Nors nubaustasis ir nurodė, kad liudytojus galėjo suklaidinti jo dėl sergamos onkologinės gerklės ligos apsunkinta kalba, tačiau teismo posėdžio metu nubaustojo kalba, nors balsas švokščiantis ir užkimęs, buvo aiški, artikuliacija suprantama.
Visi liudytojai nurodė, kad nubaustajam nuėjus į butą, užgeso jame degusi šviesa, o policijos pareigūnai - beldę į buto duris pakankamai garsiai, įleisti nebuvo. Šią aplinkybę policijos pareigūnas nurodė ir savo tarnybiniame pranešime (b. l. 5). Nubaustojo elgesys neatidarant buto policijos pareigūnams, teismui nesuprantamas, nes jis, priešingai nei teigė, turėjo girdėti ir akivaizdžiai girdėjo – nes tai nustatyta bylos įrodymų visuma, kad į buto duris beldžiasi policijos pareigūnai, tačiau toks nubaustojo elgesys gali būti paaiškinamas liudytojų nurodyta nubaustojo būkle, kurią patikrinus objektyviai, jam galėjo kilti pakankamai sunkios pasekmės, kurių jis šiuo atveju sąmoningai išvengė. Nors nubaustojo neblaivumas šioje byloje yra tik prielaida, tačiau ši aplinkybė gali ir turi būti minima šioje byloje, nes, kaip teismas jau pasisakė, liudytojų parodymai byloje vertinami kaip teisingi, duoti teisingai įvertinus ir supratus ir pačią įvykio situaciją, ir kitas su įvykiu susijusias aplinkybes.
Kauno AVPK Kėdainių r. PK atstovė Skaistė Gerdžiuvienė nurodė, kad ji suklydo, nes į protokolą įrašė ne tą KET punkto (-ų) pažeidimą, be to ir nutarime, nurodant pažeistus KET punktus, taip pat padaryta klaida, nes turėjo būti įrašyti KET 101 p., 147 p., pažeidimai.
Apie tai, kad teismas savo procesiniame sprendime gali nurodyti kitus KET pažeistus punktus, nei nurodyta policijos institucijos protokole ir nutarime, teismas pranešė nubaustajam ir jo gynėjui, po ko posėdis buvo tęsiamas kitame teismo posėdyje, tai yra nubaustasis ir jo atstovas turėjo laiko pasiruošti gynybai.
Nubaustajam inkriminuoto KET 9 p. reikalavimo pažeidimo teismas neaptaria, nes paminėtame punkte nurodytas reikalavimų visetas sudaro bendro pobūdžio normą, todėl šis punktas, esant bendros ir specialios normų konkurencijai - kuomet taikoma speciali norma, protokole ir nutarime yra perteklinis.
Kadangi be jokių pateisinamų priežasčių kirsdamas ir ištisinę kelio ženklinimo liniją, akivaizdžiai pavojingai ir nesaugiai išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, sukeldamas pavojų ir sukliudydamas priešpriešiais atvažiavusiai transporto priemonei, tokiais savo veiksmais išgąsdindamas priešpriešiais važiavusios transporto priemonės vairuotoją, kuris buvo priverstas stabdyti ir keisti važiavimo kryptį išvažiuodamas į žvyruotą kelkraštį, bei keleivius, kurie išsigando dėl jų sveikatai, gyvybei kilusio pavojaus - kurį teismas vertina kaip realų, nubaustasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 101., 117., 3 priedo 1.1. punktų, kuriuose nurodyta, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams (KET 101. p.); jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Užvažiuoti ant brūkšninių horizontaliojo ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, kirsti ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas leidžiama tik Taisyklių 3 priede nurodytais atvejais. Jeigu yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija (vienguba ar dviguba), skirianti priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos (KET 117. p.); siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą (KET 3 priedo 1.1. p.), reikalavimus ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 420 str. 1 d.
Atsižvelgiant į tai, kad nei veikos kvalifikavimas, nei pažeidimo esmė nesikeičia, papildomų KET punktų, kuriuos pažeidė nubaustasis nurodymas, asmens teisių į gynybą nepažeidžia.
Kadangi įrodymų visuma patvirtina, jog R. I. padarė administracinį nusižengimą ir buvo nubaustas pagrįstai, todėl Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK pareigūno nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra pagrįstas, teisėtas, todėl paliktinas galioti, o R. I. skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 str., 642 str. 1 d. 1 p., 644-646 str., teismas
nutaria:
R. I. skundo netenkinti.
Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK Veiklos skyriaus pareigūno 2018-05-09 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-1627-2018, ROIK: (duomenys neskelbtini), kuriuo už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 420 str. 1 d., padarymą R. I., gim. (duomenys neskelbtini), paskirta 170,00 Eur bauda su teisė vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesių laikui, palikti nepakeistą.
Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno aplinkės teismo Kėdainių rūmus.