Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-63-516/2019 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00618-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2.1.; 3.1.2.5.; 3.1.14.8.2.

2019 m. sausio 10 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos M. F. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, sprendžiant ieškovės M. F. ieškinio atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 500 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad žala jai atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (veikimo, neveikimo).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį; nurodė, kad ieškovė M. F. gali kreiptis su skundu (prašymu) į apygardos administracinį teismą.

3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 36 straipsnio 2 dalis ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis numato, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Nustatyta, kad ieškovė prašo priteisti žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, t. y. dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir jos darbuotojų neteisėtų veiksmų (veikimo, neveikimo; Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis).

4. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ABTĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, jog, netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareikštas ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka ir neteismingas bendrosios kompetencijos Klaipėdos apygardos teismui bei negali būti priimtas, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nurodytina, kad ieškovės skundas (prašymas) teismingas apygardos administraciniam teismui pagal atsakovo buveinę arba pareiškėjos gyvenamąją vietą (ABTĮ 31 straipsnio 2 dalis, CPK 137 straipsnio 3 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Pareiškėja M. F. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Pareiškimas negali buti paliktas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad byla teisminga administraciniam teismui. Šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą (CPK 36 straipsnio 1 dalis).

6.2. Teismo argumentai leidžia daryti prielaidą / išvadą, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškinio dalykas neatitinka ginčui, kylančiam iš civilinių santykių, ir jam nėra taikytinos civilines teises normos ir dėl to nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

8. Kaip matyti iš atskirojo skundo, apeliantė jį grindžia dviem pagrindiniais argumentais, pirma, kad iš skundžiamos nutarties susidaro įspūdis, jog ginčui nėra taikytinos civilines teises normos ir antra, kad byla turėjo būti perduota pagal rūšinį teismingumą.

9. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliante. Siekiant užtikrinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, CPK ir kituose įstatymuose įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, įvertina, ar reikalavimas reiškiamas tam teismui ir ar ieškinys paduotas nepažeidžiant rūšinio teismingumo taisyklių. Kilus ginčui dėl bylos teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, klausimas sprendžiamas pagal CPK 36 straipsnyje nustatytas taisykles. Bylos teismingumą teismas privalomai savo iniciatyva įvertina ir nustato, atsižvelgdamas tiek į ieškinio dalyką, tiek ir į jo pagrindą (kaip du būtinus ieškinio elementus, CPK 135 straipsnis). Ieškinio faktinis pagrindas atskleidžia teisinio santykio, iš kurio kilęs ieškovo reikalavimas, pobūdį, kuris lemia bylos rūšinį teismingumą (CPK 36 straipsnio 2 dalis).

10. Tai, kad ginčas nagrinėtinas taikant civilines teises normas, savaime nereiškia, jog visais atvejais toks ginčas bus nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Viena iš išimčių yra reikalavimai dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tokie ginčai yra teismingi apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

11. Taip pat nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas turėjo bylą perduoti pagal rūšinį teismingumą. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka; to paties straipsnio 2 dalies 2 punktas numato atsisakymą priimti ieškinį, jeigu jis neteismingas tam teismui į kurį kreipiamasi. Byla perduodama administraciniam teismui tik tokiu atveju, jeigu ieškinys būtų priimtas ir iškelta civilinė byla, nes civilinė byla negali būti nutraukta arba pareiškimas negali būti paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad byla teisminga administraciniam teismui. Būtent šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą (CPK 36 straipsnio 1 dalis).

12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį ir išaiškino ieškovei teisę kreiptis su skundu (prašymu) į apygardos administracinį teismą. Atskirojo skundo argumentai šiuo atveju nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.