- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-06-15
- Bylos Nr.
- I-1238-473/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė, Henrikas Sadauskas, Arūnas Dirvonas
- Atsakovas
- Lietuvos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai, Neformaliojo švietimo asociacijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Arūno Dirvono, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui Albinui Petrauskui, atsakovo atstovei Živilei Jučei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo chorų ir jaunųjų dirigentų paramos fondo „Polihimnija“ skundą atsakovui Lietuvos jaunimo turizmo centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai (toliau – LR ŠMM), Neformaliojo švietimo asociacijai (toliau – NŠA) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas chorų ir jaunųjų dirigentų paramos fondas „Polihimnija“ kreipėsi į teismą prašydamas: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2009-01-27 atsakovo Lietuvos jaunimo turizmo centro rašto „Dėl išrašo iš Neformaliojo švietimo asociacijos paraiškos pilietinio ir tautinio ugdymo projektų rėmimo 2008 metais konkurse“ Nr. IS-01-37 dalį, kuria atsisakyta supažindinti jį su NŠA paraiškos 6-ta dalimi, apimančia glaustą projekto ir jo aktualumo aprašymą; 2) įpareigoti atsakovą Lietuvos jaunimo turizmo centrą pateikti pareiškėjui chorų ir jaunųjų dirigentų paramos fondui „Polihimnija“ NŠA paraiškos dalį, apimančią glaustą projekto ir jo aktualumo aprašymą, susipažinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas savo skunde ir patikslintame skunde (b. l. 4–7, 42–45) nurodė ir per teismo posėdį jo atstovas paaiškino, kad 2006-09-19 LR Seimas nutarimu patvirtino Ilgalaikę pilietinio ir tautinio ugdymo programą (toliau – Programa), kuria siekiama remiantis šiuolaikinėmis švietimo, kultūros, mokslo ir žiniasklaidos galimybėmis sukurti palankias sąlygas Lietuvos (taip pat ir užsienio lietuvių) vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų pilietiniam ir tautiniam ugdymui, visuomenės pilietinei ir tautinei raiškai, aktyviam pilietiniam dalyvavimui ir stiprinti socialinę partnerystę, tautinį ir pilietinį solidarumą. Minėtu nutarimu LR Seimas taip pat patvirtino Programos įgyvendinimo priemones, kurių vykdymo koordinatoriumi paskyrė trečiąjį suinteresuotą asmenį LR ŠMM. Švietimo ir mokslo ministras, įgyvendindamas Programos priedo „Ilgalaikės pilietinio ir tautinio ugdymo programos įgyvendinimo priemonės“ 1.2, 2.1, 2.3, 5.1 punktus, 2007-11-27 įsakymu patvirtino Pilietinio ir tautinio ugdymo projektų rėmimo 2008 metais tvarkos aprašą (toliau – Tvarkos aprašas), kuriuo nustatė pilietinio ir tautinio ugdymo, savivaldos plėtros ir stiprinimo, tolerancijos stiprinimo projektų rėmimo, konkurso organizavimo, finansavimo ir atsiskaitymo už gautų lėšų panaudojimą tvarką. Minėtu įsakymu švietimo ir mokslo ministras pavedė atsakovui organizuoti ir vykdyti Pilietinio ir tautinio ugdymo projektų rėmimo 2008 metais konkursą (toliau – Konkursas) pagal patvirtintą Tvarkos aprašą. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 7 punktu, šalies mokyklos, asociacijos, valstybės įstaigos, muziejai, kitos organizacijos, veikiančios pilietinio ir tautinio ugdymo srityse, pageidaujančios dalyvauti Konkurse, privalėjo iki 2008-01-04 pateikti Lietuvos jaunimo turizmo centrui tinkamai užpildytas konkurso paraiškos formas. Konkurse laimėjusiems projektų teikėjams buvo numatytas trečiojo suinteresuoto asmens LR ŠMM finansavimas (Tvarkos aprašo 5, 24–28 punktai). 2007-12-30 pareiškėjas, vadovaudamasis Tvarkos apraše įtvirtintomis taisyklėmis, Lietuvos jaunimo turizmo centrui pateikė Konkurso paraišką, kurioje nurodė projekto pavadinimą, pateikė visą informaciją apie šį projektą teikiančią ir vykdančią organizaciją, informaciją apie projekto vadovą, pristatė projekto idėją, turinį, nurodė projekto dalyvius, partnerius ir kitą tipinėje paraiškos formoje reikalaujamą pateikti informaciją. Buvo paskelbti Konkursą laimėję projektai. Norėdamas įsitikinti projektų vertinimo ir paties Konkurso įgyvendinimo skaidrumu, pareiškėjas 2008-08-08 raštu kreipėsi į atsakovą ir paprašė leisti susipažinti su atsitiktinai pasirinktos Konkurse laimėjusios NŠA projektu „Lietuvos jaunimo pilietiškumo, tautiškumo ir demokratijos ugdymas“. 2008-08-25 raštu Nr. 01-263 atsakovas nesutiko pateikti prašomo projekto, nurodė, kad informacija apie projekto „Lietuvos jaunimo pilietiškumo, tautiškumo ir demokratijos ugdymas“ eigą skelbiama interneto svetainėje www.placiau.lt, ir pasiūlė dėl minėto projekto turinio kreiptis į projekto vadovą. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu atsakovo atsisakymu suteikti galimybę susipažinti su LR valstybės biudžeto bei savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamame Konkurse dalyvavusiu projektu, jį apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2008-12-23 sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, t. y. panaikino 2008-09-25 atsakovo atsisakymą supažindinti pareiškėją su trečiojo suinteresuoto asmens NŠA projektu ir įpareigojo atsakovą iš naujo apsvarstyti prašymą ir priimti motyvuotą atsakymą. Atsakovas, vykdydamas minėtą sprendimą, pateikė pareiškėjui 2009-01-27 išrašą iš trečiojo suinteresuoto asmens NŠA paraiškos Konkurse dėl projekto „Lietuvos jaunimo pilietiškumo, tautiškumo ir demokratijos ugdymas“, iš kurio pareiškėjai galėjo susipažinti tik su trečiojo suinteresuoto asmens pateikta bendro pobūdžio informacija, kurią sudaro projekto pavadinimas, besikreipiančios įstaigos (organizacijos) pavadinimas, informacija apie projektą teikiančią ir vykdančią organizaciją, projektų temų grupę bei informacija apie projekto vadovą; su projekto idėja, kurią sudaro informacija apie projekto dalyvius, projekto partnerius ir projekto rezultatus; su projekto turiniu, kurį sudaro informacija apie vykdomas priemones, renginius, atsakingus vykdytojus ir vietą; su informacija apie turimą bazę ir numatomas išlaidas, kurią sudaro duomenys apie organizacijos disponuojamus išteklius bei projekto išlaidas. Su likusia pareiškėją dominančia informacija, t. y. projekto pristatymo skiltimi, kurioje glaustai aprašomas projektas ir jo aktualumas, pareiškėjas supažindintas nebuvo. Pareiškėjo manymu, atsakovo atsisakymas supažindinti pareiškėją su trečiojo suinteresuotojo asmens NŠA paraiškos dalimi, kurioje glaustai aprašomas projektas ir jo aktualumas dėl to, kad projekto pristatymas (aprašymas) yra autorių teisių objektas pagal LR teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 1 str. 3 d. 2 p., LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2 str. 19 p., 4 str. 2 d. 12 p., yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjas mano, kad toks atsisakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Autorių teisės objektas yra kūrinys ir tik sukūrus kūrinį atsiranda autorių teisės reguliuojami teisiniai santykiai. Nesutinka su atsakovo tvirtinimu, kad trečiojo suinteresuoto asmens NŠA paraiškos dalis, apimanti glaustą projekto ir jo aktualumo aprašymą, yra kūrinys, kuriam taikoma LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo apsauga. Mano, kad, remiantis LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2 str. 19 p., 4 str. 1 d., anksčiau nurodyta trečiojo suinteresuoto asmens NŠA paraiškos dalis nėra nei literatūros, nei mokslo, nei meno kūrinys ir neatitinka tokiems kūriniams įstatymo keliamų originalumo ir kūrybinės veiklos rezultato reikalavimų, todėl laikytina ne kūriniu, bet idėja. Pastarąją aplinkybę patvirtina tai, kad tiek trečiojo suinteresuoto asmens NŠA, tiek ir kitų Konkurso dalyvių užpildytose Konkurso paraiškose projekto ir jo aktualumo aprašymas pateikiamas antrame skirsnyje, pavadintame „Projekto idėja“. Tiek NŠA, tiek ir kiti Konkurso dalyviai buvo įpareigoti pristatyti projektą, t. y. nurodyti, kokie veiksmai bus atliekami siekiant įgyvendinti Programoje įtvirtintus tikslus, todėl aprašymas to, kur projekte dalyvaujantys asmenys keliaus, kaip pateks iš vienos vietos į kitą, kaip bus organizuojamos jų kelionės ar bet kokie kiti veiksmai, yra paprasčiausios idėjos. O, pagal LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 5 str. 1 p., idėja nelaikoma autorių teisių objektu, todėl, jai, priešingai nei autorių teisių objektams, išvardytiems šio įstatymo 4 str. 2 d., netaikytina autorių teisių apsauga. Taigi atsakovas, atsisakydamas leisti pareiškėjui susipažinti su trečiojo suinteresuoto asmens NŠA projektu, nepagrįstai taikė LR teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 1 str. 3 d. 2 p., kuriame nustatyta, kad asmuo negali gauti informacijos, į kurią trečiosios šalys turi autorių teises. Be to, kadangi laimėjusiems Konkursą projektams suteikiamas trečiojo suinteresuoto asmens LR ŠMM finansavimas, kitaip tariant, skiriami mokesčių mokėtojų pinigai, atsiranda tiek Konkurse dalyvavusių asmenų, tiek visos visuomenės poreikis žinoti, kodėl Konkursą laimėjo vienas ar kitas projektas, koks laimėjusio projekto turinys, ar pateisinamas LR valstybės biudžeto lėšų skyrimas būtent tam projektui, todėl Konkursą organizavusioms institucijoms atsiranda pareiga suteikti šią informaciją. Nors esant poreikiui susipažinti su Konkurso dalyvių kūriniais ir kyla konkurencija tarp projekto teikėjų autoriaus teisių apsaugos principo ir Konkurso skaidrumo bei visuomenės teisės būti informuotai principų, prioritetas turėtų būti suteikimas pastariesiems principams. Tą netiesiogiai patvirtina ir ta aplinkybė, kad tarp Lietuvos jaunimo turizmo centro ir laimėjusių Konkursą projektų teikėjų pasirašomame tipinės sutarties 3.8. punkte nustatyta pareiga užtikrinti projekto sklaidą (Tvarkos aprašo 2 priedas).
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos jaunimo turizmo centras su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į prašymą (b. l. 89–92) nurodė ir teismo posėdyje jo atstovas paaiškino, kad dalis pareiškėjo reikalaujamos informacijos, t. y. paraiškos 6 dalis „Projekto pristatymas“, negali būti pateikta susipažinti remiantis LR teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3 d. 2 p., kadangi projekto pristatymas (aprašymas) atitinka visus Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4 str. 1 d. nustatytus kūrinio kriterijus – originalumo, kūrybinės veiklos rezultato ir objektyvios išraiškos formos, todėl tai yra intelektualinės veiklos produktas, kuris pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2 str. 19 p. ir 4 str. 2 d. 12 p. yra autorių teisių objektas. Atsakovas sutinka, kad objektyvi išraiškos forma ir originalumas yra kriterijai, kuriais remiantis išskiriami autorių teisės saugomi ir nesaugomi objektai. Iškelta ir dėl to įmanoma materializuoti idėja yra kiekvieno originalaus kūrinio ištaka, kūrybinio darbo pradžia, nors ji nėra autorių teisių objektas. Tačiau jeigu idėjos, koncepcijos ar kiti autorių teisės nesaugomi objektai yra suformuluoti ir užfiksuoti tam tikru būdu ir priemonėmis, kurios leidžia juos atgaminti ir naudotis, šie objektai pripažįstami kūriniais, intelektiniu, įstatymo saugomu turtu. Šiuo atveju projekto idėja yra materializuota pristatant projektą rašytiniu būdu atitinkamoje paraiškos dalyje, taigi projekto pristatymas turi būti laikomas kūriniu. Pareiškėjas, teigdamas, kad projekto pristatymas neatitinka kūrinio originalumo reikalavimų, nepateikė šį teiginį pagrindžiančių įrodymų. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 1 str. 3 d. nustatyta išimtis, kada šis įstatymas netaikomas, t. y. kai informacija pagal šį įstatymą neteikiama. Tarp kitų atvejų nustatyta, kad įstatymas netaikomas informacijai, į kurią valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos turi pramoninės nuosavybės teises ar trečiosios šalys turi autorių, gretutines ar duomenų bazių gamintojų (sui generis) teises. O paraiškos 6 dalis (projekto pristatymas) turi būti pripažįstama autorių teisių objektu, į kurį autorius turi išskirtines teises. Jai LR teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas nėra taikomas, vadovaujantis pastarojo įstatymo 1 str. 3 d. 2 p. Kadangi minėtų autorių teisių objektų išskirtinės autorių teisės priklauso šiuos kūrinius sukūrusiems fiziniams asmenims ir jos atsakovui nebuvo niekaip perduotos ar suteiktos, todėl atsakovas neturi teisės platinti šių kūrinių originalų ar kopijų. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad vykdant Konkursą, prioritetas turi būti suteiktas ne projekto teikėjo autorinių teisių apsaugos principui, o Konkurso skaidrumo bei visuomenės teisės būti informuotai principui, kadangi toks pareiškėjo teiginys taip pat prieštarauja Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 1 str. 3 d. 2 p. Atsakovo manymu, vykdant Konkursą, turi būti užtikrintas visų išvardytų principų laikymasis, derinant jų įgyvendinimą. Konkurso skaidrumas ir visuomenės informavimo apie jo eigą reikalavimas yra pakankamai užtikrinamas skelbiant viešai informaciją apie projektą interneto tinklalapyje www.placiau.lt, kur nurodomas projekto pavadinimas, jo vykdytojas, duomenys, kontaktinis asmuo, projekto pabaiga bei pradžia, projektui skirtos lėšos, trumpas projekto aprašymas, esama projekto vykdymo stadija. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad tipinėje sutartyje yra projekto vykdytojo įsipareigojimas užtikrinti projekto sklaidą, kuri patvirtina Konkurso skaidrumo ir visuomenės informavimo principų prioritetą prieš autorių teisių apsaugos principą, nereiškia autorių turtinių teisių į projekto dokumentacijoje esančius kūrinius suteikimo ar perdavimo atsakovui. Atsakovo manymu, šis sutarties punktas įpareigoja skleisti informaciją apie projektą, o ne platinti projekto dokumentaciją.
Tretieji suinteresuoti asmenys teismo posėdyje nedalyvavo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjui ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai.
Bylos faktinės aplinkybės
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovui trečiojo asmens LR ŠMM 2007-11-27 įsakymu buvo pavesta vykdyti ir organizuoti pilietinio ir tautinio ugdymo projektų rėmimo 2008 metais konkursą pagal tuo pačiu įsakymu patvirtintą Tvarkos aprašą. Vykdydamas Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintą Programą ir vadovaudamasis Tvarkos aprašu, atsakovas organizavo Konkursą, į kurį paraišką pateikė ir pareiškėjas. Pareiškėjo pateiktas projektas nebuvo pripažintas laimėjusiu ir finansavimo, kuris skiriamas pagal Tvarkos aprašą, iš trečiojo asmens LR ŠMM negavo.
Pareiškėjas 2008-08-08 atsakovui pateikė prašymą sudaryti sąlygas susipažinti su LR ŠMM skelbtame Konkurse gavusio finansavimą trečiojo suinteresuoto asmens NŠA projektu „Lietuvos jaunimo pilietiškumo, tautiškumo ir demokratijos ugdymas“.
Atsakovas 2008-08-25 raštu Nr. 01-263 pateikė atsakymą, kad informacija apie projekto „Lietuvos jaunimo pilietiškumo, tautiškumo ir demokratijos ugdymas“ eigą skelbiama interneto svetainėje www.placiau.lt. Dėl projekto turinio rekomendavo kreiptis į projekto vadovą J. K. ir nurodė jo kontaktinius duomenis.
Pareiškėjas minėtą atsakovo 2008-08-25 raštą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. 1-4294-580/2008, skundą iš dalies patenkino – panaikino atsakovo 2008-08-25 atsisakymą supažindinti pareiškėją su trečiojo suinteresuoto asmens NŠA projektu „Lietuvos jaunimo pilietiškumo, tautiškumo ir demokratijos ugdymas“ ir įpareigojo atsakovą iš naujo apsvarstyti prašymą ir priimti motyvuotą atsakymą.
Atsakovas, vykdydamas įsiteisėjusį teismo sprendimą, 2009-01-27 išsiuntė pareiškėjui raštą Nr. IS-01-37, prie kurio pateikė išrašą iš trečiojo suinteresuoto asmens NŠA paraiškos Konkurse dėl projekto „Lietuvos jaunimo pilietiškumo, tautiškumo ir demokratijos ugdymas“, t. y. dalį pareiškėjo reikalaujamos informacijos, ir nurodė, kad „Paraiškos 6 dalis „Projekto pristatymas“ negali būti pateikta [...] susipažinimui vadovaujantis LR teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3 dalies 2 punktu, kadangi projekto pristatymas (aprašymas) atitinka visus Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus kūrinio kriterijus - Originalumo, kūrybinės veiklos rezultato ir objektyvios išraiškos formos, todėl tai yra intelektualinės veiklos produktas, kuris pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2 straipsnio 19 punktą, 4 straipsnio 2 dalies 12 punktą yra autorių teisių objektas. Jo atžvilgiu Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas nėra taikomas, vadovaujantis minėtu šio įstatymo punktu. Kadangi Lietuvos jaunimo turizmo centrui šio kūrinio autorių teisės nebuvo perduotos ar suteiktos nei pasirašant tipinę sutartį tarp gavusio finansavimą projekto vykdytojo ir Lietuvos jaunimo turizmo centro, nei kitais būdais, todėl Lietuvos jaunimo turizmo centras neturi teisės platinti šio kūrinio originalo ar kopijos. [...] Paraiškos priedas „Projekto vadovo gyvenimo aprašymas (CV)“ negali būti pateiktas susipažinimui, kadangi jame yra informacijos, pagal Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 2 straipsnio 9 dalį laikytinos privačia informacija apie projekto vadovą, ir su ja susipažinti pagal Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį turi teisę tik pats projekto vadovas.“ Pareiškėjas minėtu raštu taip pat buvo informuotas, kad autorių teisės į anksčiau minėtą autorių teisių objektą priklauso projekto vadovui J. K. (b. l. 15, 16, 24–28).
Ginčo teisinius santykius reguliuoja LR teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (Žin., 2000, Nr. 10-236), LR viešojo administravimo įstatymas (Žin., 2006, Nr. 77-2975) ir LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas (Žin., 1999, Nr. 50-1598).
Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu įstaiga atsisako pateikti informaciją, pareiškėjui išsiunčiamas apie tai pranešimas, kuriame nurodoma atsisakymo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka. Jeigu įstaiga atsisako pateikti informaciją dėl to, kad į prašomą informaciją trečiosios šalys turi autorių, gretutines ar duomenų bazių gamintojų (sui generis) teises, nurodomas asmuo, kuriam priklauso autorių, gretutinės ar duomenų bazės gamintojo (sui generis) teisės, jeigu tas asmuo žinomas. Be to, LR viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Įstatymų nustatytos informacijos teikimas pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 17 punktą laikomas administracine paslauga. Tokių paslaugų teikimas yra viena iš viešojo administravimo veiklų (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl teikiant informaciją pagal Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymą turi būti taikomos Viešojo administravimo įstatyme veiksmams atlikti nustatytos taisyklės.
LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2 straipsnio 19 punkte įtvirtinta kūrinio samprata, pagal kurią kūriniu laikomas originalus kūrybinės veiklos rezultatas literatūros, mokslo ar meno srityje, nepaisant jo meninės vertės, išraiškos būdo ar formos. To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad autorių teisių objektais laikomi originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas. Pagal minėto straipsnio 2 dalį, autorių teisių objektai yra: 1) knygos, brošiūros, straipsniai, dienoraščiai ir kiti literatūros kūriniai, išreikšti bet kokia forma, įskaitant elektroninę, taip pat kompiuterių programos; 2) kalbos, paskaitos, pamokslai ir kiti žodiniai kūriniai; 3) rašytiniai ir žodiniai mokslo kūriniai (mokslinės paskaitos, studijos, monografijos, išvados, mokslo projektai ir projektinė dokumentacija bei kiti mokslo kūriniai); 4) dramos, muzikiniai dramos, pantomimos, choreografijos ir kiti scenoje atlikti skirti kūriniai ir režisuoti spektakliai, taip pat scenarijai ir scenarijų planai; 5) muzikos kūriniai su tekstu arba be teksto; 6) audiovizualiniai kūriniai (kino filmai, televizijos filmai, televizijos laidos, vaizdo filmai, diafilmai ir kiti kinematografinėmis priemonėmis išreikšti kūriniai), radijo laidos; 7) skulptūros, tapybos bei grafikos kūriniai, monumentalioji dekoratyvinė dailė, kiti dailės kūriniai, taip pat scenografijos kūriniai; 8) fotografijos kūriniai ir kiti fotografijai analogiškais būdais sukurti kūriniai; 9) architektūros kūriniai (pastatų ir kitų statinių projektai, brėžiniai, eskizai ir modeliai, taip pat pastatai ir kiti statiniai); 10) taikomosios dailės kūriniai; 11) iliustracijos, žemėlapiai, planai, sodų ir parkų projektai, eskizai ir trimačiai kūriniai, susiję su geografijos, topografijos ar tiksliųjų mokslų sritimis; 12) kiti kūriniai.
Motyvuojamoji dalis
LR biudžeto sandaros įstatymo (Žin., 1990, Nr. 24-596)1 straipsnio 2 dalyje nustatytas tikslas – siekiant ilgalaikės, visapusiškos ekonominės ir socialinės Lietuvos Respublikos piliečių gerovės, užtikrinti, kad sudarant ir vykdant biudžetą piniginiai ištekliai būtų naudojami efektyviai. Pagal LR biudžetinių įstaigų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 104-2322) 7 straipsnį, biudžetinės įstaigos yra finansuojamos iš valstybės biudžeto arba savivaldybių biudžetų, atsižvelgiant į tai, kas yra steigėjas, pagal asignavimų valdytojų patvirtintas sąmatas, laikantis Finansų ministerijos nustatytų finansavimo taisyklių ir iždo procedūrų. Minėto įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad biudžetinių įstaigų asignavimų valdytojai turi teisę naudoti biudžeto lėšas savo vadovaujamai įstaigai išlaikyti ir sąmatose numatytoms priemonėms finansuoti, taip pat paskirstyti jiems skirtas biudžeto lėšas pavaldžioms įstaigoms.
Teismo išvados
Kaip nustatyta, 2006-09-19 LR Seimas nutarimu patvirtino Programą bei jos įgyvendinimo priemones, kurių vykdymo koordinatoriumi paskyrė trečiąjį suinteresuotą asmenį LR ŠMM. Švietimo ir mokslo ministras, įgyvendindamas Programos priedo „Ilgalaikės pilietinio ir tautinio ugdymo programos įgyvendinimo priemonės“ 1.2, 2.1, 2.3, 5.1 punktus, 2007-11-27 įsakymu Nr. ISAK-2281 patvirtino Tvarkos aprašą, kuriuo pavedė atsakovui organizuoti ir vykdyti Pilietinio ir tautinio ugdymo projektų rėmimo 2008 metais konkursą pagal patvirtintą Tvarkos aprašą. Pagal Tvarkos aprašo 25 p., atsakovas, gavęs iš LR ŠMM lėšų: 1) sudaro lėšų skyrimo sutartis su šalies lygmens projektų konkursą laimėjusių vykdytojais pagal tipinę formą; 2) sudaro sutartis su savivaldybe dėl lėšų naudojimo savivaldybės lygmens programų rėmimui konkurso būdu organizuoti. Tvarkos aprašo 35 punkte nustatyta, kad atsakovas iki 2009 m. sausio 15 d. LR ŠMM pateikia projektų vykdytojų veiklos ataskaitų suvestinę. Pagal 36 punktą, projektų vykdymo veiklos ir finansinę priežiūrą ir kontrolę vykdo atsakovas, savivaldybės administracija ir LR ŠMM.
Pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. ISAK-2045 patvirtintų Lietuvos jaunimo turizmo centro nuostatų 13.5 punktą, atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas, turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka valdyti, naudotis ir disponuoti priskirtu valstybės turtu ir lėšomis, sudaryti sutartis su Lietuvos ir užsienio fiziniais bei juridiniais asmenimis; pagal 13.10 punktą, gauti paramą Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka. Minėtų nuostatų 32 punkte yra nustatyta, kad atsakovo lėšų šaltiniai yra: Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, skiriamos pagal patvirtintas sąmatas; pajamos už teikiamas paslaugas: fondų, organizacijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų dovanotos ar kitaip teisėtais būdais perduotos lėšos, tikslinės paskirties lėšos pagal pavedimus; kitos teisėtu būdu įgytos lėšos. 33 punkte nustatyta, kad lėšos naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka.
LR biudžeto sandaros įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatytas tikslas – siekiant ilgalaikės, visapusiškos ekonominės ir socialinės Lietuvos Respublikos piliečių gerovės, užtikrinti, kad sudarant ir vykdant biudžetą piniginiai ištekliai būtų naudojami efektyviai. Kadangi atsakovas yra valstybės biudžetinė įstaiga, jai taikomos LR biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatos, kuriomis remiantis, biudžetinės įstaigos yra finansuojamos iš valstybės biudžeto arba savivaldybių biudžetų, atsižvelgiant į tai, kas yra steigėjas, pagal asignavimų valdytojų patvirtintas sąmatas, laikantis Finansų ministerijos nustatytų finansavimo taisyklių ir iždo procedūrų. Taip pat minėtame įstatyme nustatyta, kad biudžetinių įstaigų asignavimų valdytojai turi teisę naudoti biudžeto lėšas savo vadovaujamai įstaigai išlaikyti ir sąmatose numatytoms priemonėms finansuoti, taip pat paskirstyti jiems skirtas biudžeto lėšas pavaldžioms įstaigoms. Be to, analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir LR viešųjų pirkimų įstatyme, kuriame nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų.
Taigi, minėtų įstatymų analizė leidžia daryti išvadą, kad atsakovas savo veikloje naudodamas ir skirstydamas lėšas pagal LR Seimo 2006-09-19 nutarimu Nr. X-818 patvirtintą Ilgalaikę pilietinio ir tautinio ugdymo programą, privalo vadovautis skaidrumo bei valstybės lėšų efektyvaus panaudojimo ir taupymo principais.
Kalbant apie skaidrumo principą ir teisę į informaciją, svarbus yra 2008-01-22 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriame konstatuota, kad skaidrumas, kaip viešosios valdžios institucijų ir pareigūnų veiklos principas, suponuoja informacijos sklaidą ir komunikavimą, atvirumą ir viešumą (tiek, kiek tai nekenkia kitoms teisės saugomoms vertybėms), atskaitingumą atitinkamai bendruomenei ir sprendimus priimančių pareigūnų atsakomybę už tuos sprendimus, taip pat tai, kad priimami sprendimai turi būti pagrįsti, aiškūs, kad juos, iškilus reikalui, būtų galima racionaliai motyvuoti; kiti asmenys turi turėti galimybę tuos sprendimus nustatytąja tvarka ginčyti. Skaidrumas yra būtina prielaida žmonėms pasitikėti viešosios valdžios institucijomis ir apskritai valstybe. Nors valstybės tarnybos skaidrumo reikalavimas Konstitucijoje nėra tiesiogiai paminėtas, tai anaiptol nereiškia, kad jis netraktuotinas kaip iš Konstitucijos kylantis imperatyvas. Valstybės tarnybos skaidrumas – tai konstitucinis principas. Valstybės tarnybos skaidrumo principas aiškintinas atsižvelgiant ir į kitas Konstitucijos nuostatas, inter alia į jos preambulėje skelbiamą pilietinės visuomenės siekį, konstitucinius pilietiškumo, atviros visuomenės ir socialinės darnos imperatyvus, konstitucinius teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, demokratijos, atsakingo valdymo principus, taip pat konstitucinę valstybės tarnybos sampratą, suponuojančią, be kita ko, jos, kaip sistemos, viešumą ir atvirumą. Konstitucinis valstybės tarnybos skaidrumo imperatyvas apima tam tikrus reikalavimus, kurių viešosios valdžios institucijos, jų pareigūnai ir valstybės tarnautojai privalo paisyti formuodami valstybės tarnautojų korpusą (Konstitucinio Teismo byla Nr. 24/07).
Šios nuostatos leidžia teismui daryti išvadą, kad, vadovaujantis skaidrumo ir viešumo principais, šios atsakovo paslaugos turi būti teikiamos viešai, prieinamos visuomenei, ypač suinteresuotiems asmenims, kurie dalyvavo konkurse ir yra suinteresuoti konkurso rezultatais.
LR teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 straipsnyje išvardyti informacijos teikimo principai. Informacijos išsamumo principas reikalauja, kad pareiškėjui būtų pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija. Kaip nustatyta byloje, šiuo atveju pareiškėjas prašė leisti susipažinti su trečiojo suinteresuoto asmens NŠA projektu „Lietuvos jaunimo pilietiškumo, tautiškumo ir demokratijos ugdymas“, gavusiu finansavimą 2008 metais. Atsisakydamas teikti informaciją atsakovas nurodė, kad projekto pristatymas (aprašymas) yra autorių teisės objektas, todėl jis neturi teisės platinti šio kūrinio originalo ar kopijos. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatyta galimybė neteikti informacijos, į kurią valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos turi pramoninės nuosavybės teises ar trečiosios šalys turi autorių, gretutines ar duomenų bazių gamintojų (sui generis) teises (1 straipsnio 3 dalies 2 punktas). LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2 straipsnio 19 punkte nustatyta, kad kūriniu laikomas originalus kūrybinės veiklos rezultatas literatūros, mokslo ar meno srityje, nepaisant jo meninės vertės, išraiškos būdo ar formos. To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad autorių teisių objektais laikomi originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas.
Kaip matyti iš švietimo ir mokslo ministro 2007-11-27 įsakymu Nr. ISAK-2281 patvirtinto Tvarkos aprašo 7 punkto, šalies mokyklos, asociacijos, valstybės įstaigos, muziejai, kitos organizacijos, veikiančios pilietinio ir tautinio ugdymo srityse, pageidaujančios dalyvauti Konkurse, privalo iki 2008-01-04 pateikti Lietuvos jaunimo turizmo centrui tinkamai užpildytą konkurso paraiškos formą.
Konkurso dalyviai Konkurso paraiškos antrame skirsnyje, 6 dalyje, privalo pateikti projekto ir jo aktualumo aprašymą, t. y. nurodyti, kokie veiksmai bus atliekami siekiant įgyvendinti Programoje įtvirtintus tikslus, aprašyti, kur projekte dalyvaujantys asmenys keliaus, kaip pateks iš vienos vietos į kitą, kaip bus organizuojamos jų kelionės ar bet kokie kiti veiksmai.
Atsakovas teigia, kad projekto pristatymas (aprašymas) pagal LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4 straipsnio 1 dalį laikytinas kūriniu, todėl yra saugomas remiantis LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu.
Teismas nepasisako dėl Paraiškos 6 dalies „Projekto pristatymas“ vertinimo ir atitikties autorių teisių saugomiems objektams, nes daro išvadą, kad, atsakovui pripažinus trečiąjį suinteresuotą asmenį NŠA konkurso laimėtoju, laimėjimo rezultatai ir pats kūrinys (ar idėja) tampa viešas ir tada tretieji suinteresuoti asmenys gali susipažinti su juo, kaip laimėjusiu konkursą rezultatu (įgyvendintu objektu laimėjimo prasme).
Asmenys, susipažinę su konkursą laimėjusia programa, turi pareigą nepasinaudoti šia idėja, t. y. be autoriaus arba kito autorių teisių subjekto leidimo ne savo asmeniniam naudojimui atgaminti, paviešinti ar kitaip panaudoti autoriaus kūrinį siekdami komercinių tikslų, ir yra atsakingi autoriui pagal LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 20, 73, 87 straipsnius.
Be to, atsakovas nesilaikė konstitucinio skaidrumo ir viešumo reikalavimų pagal LR viešojo administravimo įstatymo ir kitus teisės aktus, nesuteikdamas pareiškėjui informacijos apie Konkurso organizavimą ir jo eigą ir 2009-01-27 raštu Nr. IS-01-37 nepagrįstai atsisakydamas supažindinti jį su trečiojo suinteresuoto asmens NŠA paraiškos 6-ta dalimi, apimančia glaustą projekto ir jo aktualumo aprašymą, todėl pažeidė Konkurso skaidrumo bei visuomenės teisės būti informuotai principus.
Remdamasis anksčiau išdėstytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybės, teismas daro išvadą, kad atsakovo Lietuvos jaunimo turizmo centro rašto „Dėl išrašo iš Neformaliojo švietimo asociacijos paraiškos pilietinio ir tautinio ugdymo projektų rėmimo 2008 metais konkurse“ Nr. IS-01-37 dalis, kuria atsisakyta supažindinti pareiškėją su trečiojo suinteresuoto asmens paraiškos 6-ta dalimi, apimančia glaustą projekto ir jo aktualumo aprašymą, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas ir atsakovas įpareigotinas pateikti pareiškėjui chorų ir jaunųjų dirigentų paramos fondui „Polihimnija“ Neformalaus švietimo asociacijos paraiškos dalį, apimančią glaustą projekto ir jo aktualumo aprašymą, susipažinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–89 straipsniais,
nusprendė:
administracinę bylą pagal pareiškėjo chorų ir jaunųjų dirigentų paramos fondo „Polihimnija“ skundą tenkinti.
Panaikinti 2009-01-27 atsakovo Lietuvos jaunimo turizmo centro rašto „Dėl išrašo iš Neformaliojo švietimo asociacijos paraiškos pilietinio ir tautinio ugdymo projektų rėmimo 2008 metais konkurse“ Nr. IS-01-37 dalį, kuria atsisakyta supažindinti pareiškėją su Neformaliojo švietimo asociacijos paraiškos 6-ta dalimi, apimančia glaustą projekto ir jo aktualumo aprašymą, ir įpareigoti atsakovą Lietuvos jaunimo turizmo centrą pateikti pareiškėjui chorų ir jaunųjų dirigentų paramos fondui „Polihimnija“ Neformalaus švietimo asociacijos paraiškos dalį, apimančią glaustą projekto ir jo aktualumo aprašymą, susipažinti.
Nutartį per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant atskirąjį skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.