Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2009-03-05 · Byla Nr. A2.1.-21-487/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2009-03-05
Bylos Nr.
A2.1.-21-487/2009
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pažeidėjas
A. M.
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Admin.byla Nr. A2.1.-21-487/2009
Procesinio sprendimo kategorija: 39.1.; 40.1.2. (S)
VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2009 m. kovo 05 d.Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja J.Čepukėnienė,sekretoriaujant Ž.Vološinienei, R.Vasiliauskienei,

dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus atstovui R. G.

A. M.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. M. ,a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini),neteistos, administracine tvarka nebaustos,dirbančios UAB (duomenys neskelbtini) komercijos direktore,gyv. (duomenys neskelbtini),
administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. , būdama UAB „(duomenys neskelbtini) “ komercijos direktore, esant darbo sutarties požymiams, leido J. L. ir A. S. dirbti, nesudarius darbo sutarties, o būtent jie UAB „(duomenys neskelbtini) “ dirbo laikotarpyje nuo 2008-08-04 iki 2008-08-07 statybos objekte „Gudelių šilas“ armuotojais, sutarus darbo užmokestį už 1 m² armavimo 20 Lt, nustatytu darbo laiku nuo 9 val. iki 18 val., J. L. VDI pateikė jam išduotą darbuotojo darbo pažymėjimą Nr.0041. Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini) “ komercijos direktorė A. M. , būdama darbdavio įgaliotu asmeniu, esant darbo sutarties požymiams, leido dirbti asmenims be darbo sutarties, tuo pažeidė LR DK 98 str.1d.1p., t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d.

VDI Vilniaus skyriaus atstovas prašė pripažinti A. M. kalta, padarius pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str.1d., ir atitinkamai nubausti.

Šalies argumentai

A. M. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad protokole minimame statybos objekte jos vadovaujamos bendrovės “(duomenys neskelbtini) “ darbuotojai armavimo darbų neatliko, o tik ant paruoštų paviršių klijavo plyteles, todėl asmenys, kurie minimi protokole, negalėjo dirbti jos bendrovėje. Armavimo darbus atlikinėjo UAB „Viktosta“. Todėl, nesant šios bendrovės darbuotojų, jos darbų vykdytojas J. S. galėjo išrašyti J. L. leidimą patekti į teritoriją. Su protokole nurodytais asmenimis ji jokių darbo sąlygų neaptarinėjo, juos pirmą kartą pamatė biure, kai jie pagal šį leidimą ėmė ieškoti bendrovės, kuri jiems turi sumokėti už jų atliktą darbą, nes jie patys gerai nežinojo, kokioje bendrovėje jie dirbo. Statybos objekto „Gudelių šilas“ generalinis rangovas buvo UAB „Hanner“ ir jos vadovaujama bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini) “ dirbo griežtai pagal sutartis, už sutartyse nenumatyto darbo atlikimą bendrovei nebūtų mokama.

Motyvuojamoji dalis

A. M. kaltė įrodyta.

LR DK 98 str.1d.1p. nustato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai, esant DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams (t.y. kai darbutojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose normatyviniuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu), dirbamas darbas, nesudarius darbo sutarties.

Darbo sutarties sudarymą reglamentuoja DK 99 str., kurio 1d. nustato, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų, o 2d. nurodo, kad darbo sutartis turi būti sudaryta raštu pagal pavyzdinę formą. Pagal to paties straipsnio 3d. darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui leidžiama dirbti, tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jam tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Nurodytų straipsnių sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad pagal DK darbo sutartis laikoma sudaryta, tik įvykdžius visus įstatymo reikalavimus, t.y. susitarus dėl darbo sutarties sąlygų ir pasirašius rašytinę darbo sutartį. Vien tik žodinis susitarimasdėl darbo sąlygų nelaikytinas darbo sutarties sudarymu DK 99 str. prasme. Todėl pagal DK 98 str. 1d.1p. nelegaliu darbu pripažintinas ir atvejis, kai darbas dirbamas, nors susitarus dėl darbo sutarties sąlygų, tačiau nesudarius rašytinės darbo sutarties, kaip to reikalauja DK 99 str.2d.

Kaip matyti iš J. L. VDI rašyto prašymo dėl atsiskaitymo bei jo ir A. S. VDI rašytų paaiškinimų (b.l.4,5,6), juose nurodyta, kad minėti asmenys tris dienas, t.y. nuo 2008-08-04 iki 07d. dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini) “ armuotojais, susitarę dėl darbo sąlygų – darbo laiko, apmokėjimo už darbą, darbo vietos, J. L. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini) “ jam išduotą darbo pažymėjimą Nr.0041 (b.l.7). Minėtas aplinkybes jie patvirtino ir detalizavo teisme, apklausti liudytojais. J. L. be kitako paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ dirbančio draugo A. T. pasiūlymu jis su draugu A. S. 2008m. rugpjūčio mėn. atvyko į statybos objektą „Gudelių šilas“, kur bendrovės darbų vykdytojas J. S. , kurį jie žino, kaip G., jiems paaiškino, kad jiems reikės iš naujo užtinkuoti sieną virš įėjimo, ją išlyginti ir paruošti plytelių klijavimui; darbų vykdytojas jiems paaiškino, kad netrukus atvyks direktorė A. M. ir išduos jiems darbo pažymėjimus, nes be jų jie negalės pateikti į teritoriją, nurodė atsiskaitymo sąlygas. Kadangi sąlygos jiems tiko, jie nuvyko pasiimti įrankių ir grįžo atgal, kur buvo atvykusi direktorė A. M. , kuri išdavė jienms darbo pažymėjimus, sakė, kad atsiskaitys iš karto po darbų padarymo, paklausus dėl darbo sutarčių, A. M. jiems pasakė, kad tai darbas maždaug trims dienoms ir tokiam trumpam laikui jai neapsimoka sudaryti darbo sutartis ir siųsti pranešimus Sodrai. Darbų vykdytojas jiems parodė vagonėlį, kur jie galės palikti rūbus ir darbo įrankius, o taip pat vietą, iš kur pasiimti medžiagas darbui. Atliktą darbą priėmė darbų vadovas, aktas surašytas nebuvo, už darbus neapmokėta. Su jokiais kitais asmenimis dėl darbo šiame objekte jie nesikalbėjo. Kadangi susiradus UAB „(duomenys neskelbtini) “ buveinę, A. M. atsisakė jiems apmokėti už darbą, jie parašė prašymą VDI.

Analogiškai paaiškino liudytoju teisme apklaustas A. S. .

Liudytoju teisme apklaustas A. T. paaiškino, kad jis 2008m. vasarą dirbo pagalbiniu darbininku statybos objekte, esančiame už Lazdynų mikrorajono. Darbų vykdytojas J. S. , jam žinomas kaip G., kartą jo paklausė, ar jis nežino žmonių, galinčių paruošti namo fasadą plytelių klijavimui. Kadangi jo pažįstami J. L. ir A. S. tuo metu kaip tik ieškojo darbo, jis G. davė jų telefono numerius. Jie susikambino, A. T. pristatė juos G., jie dėl visko susitarė ir, kiek jam yra žinoma, dvi-tris dienas dirbo.

Liudytoju teisme apklaustas J. S. paaiškino, kad jis laikotarpyje nuo 2008m. balandžio mėn. iki 2009-01-31 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “, kurios vadovė yra A. M. , darbų vykdytoju. Kadangi jis turėjo ir kitą darbą, minėtoje bendrovėje dirbdavo, esant reikalui. UAB „Hanner“ statomame statybos objekte „Gudelių šilas“ UAB „(duomenys neskelbtini) “ atliko plytelių klijavimo darbus 5 korpuse. Dalis sienų buvo netinkamai paruoštos plytelių klijavimui, tuos darbus turėjo atlikti UAB „Viktosta“. UAB „Viktosta“ direktorius paklausė, ar jis negalėtų parekomenduoti jam darbininkų. Jis bendrovės „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojo A. T. pasiūlymu pasikvietė J. L. ir A. S. , su jais susitiko prie objekto, direktorė A. M. atvežė jiems leidimus, kad jie galėtų patekti į teritoriją. J. S. jiems parodė darbo vietą, taip pat pasakė darbų įkainius, po to juos pristatė UAB „Viktosta“ atstovams. Atvykęs po kurio laiko, matė, kad vaikinukai dirbo.

Teismo UAB „Hanner“ buvo įpareigota pateikti, su kokiomis bendrovėmis ji buvo sudariusi statybos rangos sutartis dėl statybų objekte „Gudelių šilas“ atliekamų sienų armavimo darbų bei pateikti sutarčių kopijas (b.l.71).

UAB „Hanner“ pateikė statybos rangos sutartis, sudarytas dėl Gudelių šilo 5 namo fasado armavimo, tame tarpe su UAB „(duomenys neskelbtini) “ sudarytą 2008-02-01 statybos rangos sutartį Nr.HD-GDŠ-15-03-08-JR ir statybos rangos sutarties 2008-04-18 Nr.HD-GDŠ-050-05-08-JR, esančios bylos medžiagoje (b.l.19-39) 2008-07-28 papildymą Nr.1 (b.l.72-83), iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ pavedama atlikti UAB „Viktosta“ dėl nepakankamų turimų pajėgumų neatliktų/neužbaigtų 5 namo fasado plytelių klijavimo darbų užbaigimas, įvertinant visus reikiamus darbus, medžiagas bei kitus technologinius procesus, kurie yra būtini šiam darbui atlikti/užbaigti.

Įvertinant šią sutartį, teismas laiko paneigtu A. M. argumentą, kad protokole nurodyti asmenys iš principo negalėjo dirbti jos vadovaujamoje bendrovėje darbo, dėl kurio bendrovė nebūtų pasirašiusi sutarties su UAB „Hanner“. Kaip matyti iš šio papildomo susitarimo, būtent UAB „(duomenys neskelbtini) “ buvo įpareigota atlikti UAB „Viktosta“ neatliktus/neužbaigtus 5 namo fasado darbus laikotarpyje nuo 2008-07-29 iki 2008-08-12.

Tai atitinka byloje nustatytas aplinkybes, kad būtent A. M. vadovaujamos bendrovės darbų vykdytojas J. S. minėtu laikotarpiu ieškojo šiam darbui atlikti žmonių, ką patvirtino jis pats ir liudytojas A. T. , susitarė ir susitiko su J. L. ir A. S. , išdavė jiems darbo pažymėjimus, nurodė darbo vietą, darbo sąlygas, įkainius, kas laikytina pagrindinių darbo sąlygų aptarimu, šias sąlygas patvirtino ir direktorė A. M. , kaip nurodė J. L. ir A. S. , minėjo dėl apmokėjimo ir dėl galimybės sudaryti darbo sutartis. Visos šios aplinkybės atitinka viena kitą, o taip pat pilnai patvirtina J. L. ir A. S. parodymus, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo. Gi darbų vykdytojo J. S. argumentas, kad visa tai jis darė UAB „Viktosta“ darbuotojų prašymu, laikytinas siekiu palengvinti A. M. atsakomybę, suprantant, kad pats yra nemaža dalimi prie jos prisidėjęs.

LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje įvardytas tokio pažeidimo subjektas – darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Šiuo atveju A. M. , būdama bendrovės, kurioje nelegaliai dirbo J. L. ir A. S. , komercijos direktore, t.y. darbdavio įgaliotu asmeniu, yra minėto pažeidimo subjektas. Faktinė jo buvimo vieta pažeidimo padarymo metu neturi įtakos jo atsakomybei už nelegalų darbą. Minėtos ATPK normos konstrukcija nustato atsakomybę darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui, nepriklausomai nuo to asmens faktinės įtakos pažeidimo padarymui, kadangi būtent darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui darbo įstatymai nustato prievolę imtis visų priemonių, kad darbo santykiai su darbuotojais būtų tinkamai įforminti. A. M. , būdama bendovės komercijos direktore – darbdavio įgaliotu asmeniu, neužtikrino, kad su visais jos vadovaujamos bendrovės darbuotojais būtų sudarytos darbo sutartys.

Remiantis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad administraciniame teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidimas pasitvirtino, todėl A. M. trauktina administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 41³ str.1d.

A. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinačių aplinkybių nenustatyta.

Vadovaujantis LR (duomenys neskelbtini) str.- 287 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. M. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str.1d., nubausti 6000 ( šešių tūkstančių) Lt bauda.

Išaiškinti, kad pagal LR ATPK 313 str. baudą pažeidėja turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o jam apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Hansabankas“, įmokos kodas – 57213. Mokėjimo kvitą būtina nedelsiant pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Nutarimas per 10 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja J.Čepukėnienė