Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovei V. N., ieškovės atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskienei, nedalyvaujant atsakovei K. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės V. N. ieškinį atsakovei K. B. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė V. N. pateikė ieškinį atsakovei K. B., prašydama pripažinti K. R., mirusios (duomenys neskelbtini), turėtą nekilnojamąjį turtą, butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), asmeniniu turtu.

Ieškovė ir ieškovės atstovė teismo posėdžio metu ieškinį prašė tenkinti visiškai. Ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė yra priėmusi K. R., mirusios (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, nes kitų įpėdinių pagal įstatymą nėra. Butas buvo įgytas 1992-02-22 pagal Butų privatizavimo 1991-05-28 įstatymą Nr. 1362.

Notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes nustatė, kad K. R. buvo sudariusi santuoką su A. K.. Kadangi turtas buvo įgytas santuokoje, jis laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Jų santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Tačiau K. R. privatizavo turimą butą už savo investicinius rublius ir asmenines lėšas. K. R. yra sumokėjusi už buto privatizavimą 17703 rublių, iš jų 2159 rublių sumokėjo grynais pinigais, 15544 rublių vienkartinėmis valstybinėmis išmokomis. Jos sutuoktinis nepretendavo kartu su K. R. pirkti šį butą ir nėra kėlęs dėl to ginčo iki savo mirties, nes pajamų tokių neturėjo, nes niekur nedirbo. Nors 1988-12-08 A. K. buvo priregistruotas K. R. bute, tačiau 1997-08-08 buvo išregistruotas iš buto.

Atsakovė prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Nurodė, kad ginčo dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nekyla. Apie bylos nagrinėjimą atsakovei pranešta tinkamai, byla išnagrinėta jai nedalyvaujant.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas nustatė tokias teisiškai reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: K. R. 1992-02-22 pirkimo – pardavimo sutarties pagal Butų privatizavimo 1991-05-28 įstatymo Nr. 1362 pagrindu nuosavybės teise įgijo butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini).

K. R. ir A. K. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), o nutraukta - (duomenys neskelbtini). K. R. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2025-05-08 yra priėmusi K. R. palikimą.

Atsakovei iš esmės nepareiškus prieštaravimų, teismas pagal įstatymą turi teisę surašyti sutrumpintus motyvus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 268 straipsnio 5 dalis).

CK 1.138 straipsnyje numatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas pripažindamas tas teises.

Nagrinėjamu atveju ginčo santykius dėl santuokos metu įgyto turto reglamentavo tuo metu galiojęs Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį CK normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki CK įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir SŠK (21 straipsnio 1, 3 dalyse). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.

Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnyje, palyginus su šiuo metu taikomu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas ir turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama.

Apibendrinant konstatuotina, jog sprendžiant dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė) visų pirma būtina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras), jei už vieno sutuoktinio lėšas – kokia buvo jo valia įsigyjant turtą (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, minimas palikėjos K. R. įgytas ginčo butas laikytinas įgytu santuokos metu (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis).

Vertinant bylos aplinkybes, iš pareiškėjos paaiškinimų, teismui labiau tikėtina, kad palikėja K. R. ginčo turtą įgijo asmeninės nuosavybės teise iš asmeninių lėšų, kurias, kaip nurodė ieškovė, būdama labai taupi, sutaupė. Ji viena išreiškė valią nusipirkti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kaip nurodyta ieškinyje, sutuoktinis niekur nedirbo, todėl A. K. nesukaupė jokių lėšų, leidžiančių įsigyti minėtą nekilnojamąjį turtą. Nei A. K., nei jo duktė – atsakovė K. B., dėl šio nekilnojamojo turto niekada jokių pretenzijų nereiškė. Taigi nuo (duomenys neskelbtini) metų, nuo santuokos nutraukimo, niekas pretenzijų į šį turtą nepareiškė ir jį nuosavybės teisėmis valdė ir naudojo tik K. R..

Įrodymų, paneigiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, byloje nepateikta, atsakovė atsiliepimu neprieštaravo ieškovės ieškinio reikalavimo patenkinimui. Remiantis tuo, kas išdėstyta ir vadovaujantis CK 1.138 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, pripažintina, jog 1992-02-22 Pirkimo – pardavimo sutarties pagal Butų privatizavimo 1991-05-28 įstatymo Nr. 1362 pagrindu, butą, esantį (duomenys neskelbtini), K. R. įsigijo asmeninės nuosavybės teise.

Nagrinėjamu atveju civilinės bylos procesas inicijuotas ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų, t. y. ne dėl to, kad atsakovė kaip nors pažeidė ieškovės teises. Atsakovė neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovės interesus, ieškovės reikalavimų neginčija, proceso nevilkina. Be to, ieškovė baigus nagrinėti civilinę bylą nepateikė teismui jokių duomenų apie ieškovei suteiktos teisinės pagalbos išlaidų dydį, nereiškė reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl šis klausimas nenagrinėtinas.

Byla vesta elektronine forma, todėl nėra išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), butą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1992 m. vasario 22 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1362 pagrindu įgijo asmeninės nuosavybės teise.

Įsiteisėjus teismo sprendimui jo patvirtintą nuorašą ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nusiųsti nekilnojamojo turto viešo registro tvarkytojui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.