- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-07-02
- Bylos Nr.
- 1-2360-1033/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28392-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- D. R.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Aido Dzikaro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
D. R. (D. R.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, – 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. R., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti draudimo bendrovės AB (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas - 4584,18 Eur, skirtas išmokėti transporto priemonės BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), draudėjai, apie daromą nusikalstamą veiką nežinančiai jo motinai L. R., įvykus inscenizuotam draudžiamajam įvykiui pagal AB (duomenys neskelbtini) 2015 m. gruodžio 28 d. draudimo liudijimą (duomenys neskelbtini), įgyvendindamas nusikalstamos veikos padarymo planą – inscenizuoti jo naudojamos, UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančios, AB (duomenys neskelbtini) Transporto priemonių draudimu L. R. vardu apdraustos transporto priemonės BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), draudžiamąjį įvykį – šio automobilio detalių vagystę bei suklastotų dokumentų pagrindu šios transporto priemonės draudėjos, apie daromą nusikalstamą veiką nežinančios L. R., vardu įgyti teisę į draudiminę išmoką, jis 2016 m. sausio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, bet ne vėliau nei 2016 m. sausio 19 d., apie nusikalstamą veiką nežinančio T. S. vadovaujamos UAB (duomenys neskelbtini) patalpose esančiose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), išmontavo transporto priemonės BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo apdailos detales: buferio kairiosios pusės apdailą, buferio dešinės pusės apdailą, parkavimo jutiklius, parkavimo jutiklių laidus, buferio grotelių komplektą, naktinio matymo komplektą, ACC jutiklius, laidų pynę, kairį ir dešinį veidrodį, parkavimo jutiklių komplektą, buferio apdailos komplektą, parkavimo jutiklių laidų pynę, veidrodį, ir jas nuėmė. Tuomet D. R., tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas suklaidinti AB (duomenys neskelbtini), pranešant neteisingus duomenis bei pateikiant suklastotus dokumentus, 2016 m. sausio 22 d. AB (duomenys neskelbtini) pateikė savo vardu užpildytą bei parašu patvirtintą 2016 m. sausio 22 d. prašymą išmokėti draudimo išmoką transporto priemonės BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), draudėjai – apie daromą nusikalstamą veiką nežinančiai savo motinai L. R., dėl tariamai 2016 m. sausio 19 d. adresu Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), įvykusios transporto priemonės BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo apdailos detalių vagystės. Be to, 2016 m. sausio 22 d. AB (duomenys neskelbtini) darbuotojams apžiūrai jis pateikė šią transporto priemonę be aukščiau nurodytų kėbulo apdailos detalių, ko pasekoje AB (duomenys neskelbtini) sudarė vertintojų 2016 m. sausio 22 d. transporto priemonės techninės apžiūros aktą, kurį parašu patvirtino D. R.. Tokiu būdu D. R., žinomai neteisingų duomenų bei jo vardu patvirtintų, AB (duomenys neskelbtini) pateiktų žinomai suklastotų dokumentų, t. y. 2016 m. sausio 22 d. prašymu išmokėti draudimo išmoką bei 2016 m. sausio 22 d. transporto priemonės techninės apžiūros akto pagrindu inicijavęs transporto priemonės BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), žalos bylos Nr.1673708 įregistravimą, inscenizavo draudžiamąjį įvykį – detalių vagystę. Tęsdamas nusikalstamą veiką, realizuodamas nusikalstamus ketinimus – jo AB (duomenys neskelbtini) pateiktų žinomai melagingų duomenų bei suklastotų dokumentų pagrindu įtvirtinti transporto priemonės BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apie daromą nusikalstamą veiką nežinančios L. R. teisę gauti inscenizuotos vagystės metu padarytų 4 584,18 Eur nuostolių sumą, ir tokiu būdu savo naudai įgyti AB (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas, pasinaudodamas T. S., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovo, įgaliojimais UAB (duomenys neskelbtini) vardu sudaryti transporto priemonės BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbų sąmatą bei išrašyti buhalterinės apskaitos dokumentus, žinodamas, kad T. S. savo vadovaujamos UAB (duomenys neskelbtini) vardu transporto priemonės BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbų neatliko ir neatliks, bei už šiuos darbus ir detalių įsigijimą nebuvo ir nebus mokama, jis 2016 m. sausio – vasario mėnesių laikotarpiu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, bet ne vėliau nei 2016 m. vasario 12 d., el. paštu AB (duomenys neskelbtini) pateikęs T. S. už atlygį UAB (duomenys neskelbtini) vardu parengtus realiai neįvykusio sandorio dėl transporto priemonės BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo remonto darbų atlikimo bei detalių įsigijimo dokumentus: 2016 m. sausio 26 d. remonto darbų sąmatą bei T. S. parašų patvirtintus 2016 m. vasario 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini), 6366,91 Eur sumai, bei 2016 m. vasario 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderio (duomenys neskelbtini) kvitą, 2016 m. balandžio 14 d. AB (duomenys neskelbtini) darbuotojams apžiūrai pateikė tariamai po detalių vagystės suremontuotą transporto priemonę BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ko pasekoje AB (duomenys neskelbtini) vertintojai sudarė 2016 m. balandžio 14 d. transporto priemonės techninės apžiūros aktą. Tokiu būdu D. R., AB (duomenys neskelbtini) pateikęs žinomai melagingus duomenis bei suklastotus dokumentus, t. y. 2016 m. sausio 26 d. remonto darbų sąmatą bei T. S. parašų patvirtintus 2016 m. vasario 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini), 6366,91 Eur sumai bei 2016 m. vasario 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderio (duomenys neskelbtini) kvitą, įtakojo AB (duomenys neskelbtini) 2016 m. kovo 1 d. sprendimą dėl 4584,18 Eur žalos atlyginimo pagal 2016 m. sausio 19 d. draudžiamąjį – transporto priemonės BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), detalių vagystės įvykį. D. R., nurodytu būdu inscenizavęs jo naudojamos, UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančios, AB (duomenys neskelbtini) Transporto priemonių draudimu L. R. vardu apdraustos transporto priemonės BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), draudžiamąjį įvykį – detalių vagystę, bei suklastotų dokumentų pagrindu įtvirtinus šios transporto priemonės draudėjos, apie daromą nusikalstamą veiką nežinančios L. R. teisę gauti 4 584,18 Eur draudiminę išmoką, AB (duomenys neskelbtini) 2016 m. kovo 4 d. šiuos pinigus pervedė transporto priemonės BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui lizingo bendrovei UAB (duomenys neskelbtini), kurios vardu, atskaičius privalomai pagal 2015 m. gruodžio 28 d. UAB (duomenys neskelbtini) su L. R. sudarytą lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) mokėti įmokas, t. y. 306,33 Eur, 4 277,85 Eur suma 2016 m. kovo 4 d. mokėjimo pavedimu buvo pervesta į D. R. motinos L. R. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB. Tokiu būdu D. R. apgaule įgijo svetimą turtą – AB (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas – 4584,18 Eur.
Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat, D. R. pasikėsino apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti draudimo bendrovės AB (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas – 2050,77 Eur, skirtas išmokėti transporto priemonės BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), draudėjai, apie daromą nusikalstamą veiką nežinančiai jo motinai L. R., įvykus inscenizuotam įvykiui pagal AB (duomenys neskelbtini) 2015 m. gruodžio 28 d. draudimo liudijimą (duomenys neskelbtini), įgyvendindamas parengtą nusikalstamos veikos padarymo planą – inscenizuoti jo naudojamos, UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančios, AB (duomenys neskelbtini) Transporto priemonių draudimu L. R. vardu apdraustos transporto priemonės BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), draudžiamąjį įvykį – šio automobilio detalių vagystę, bei suklastotų dokumentų pagrindu apie daromą nusikalstamą veiką nežinančios L. R. vardu įgyti teisę į draudiminę išmoką, 2016 m. vasario mėn. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, bet ne vėliau nei 2016 m. vasario 24 d., nenustatytoje vietoje nuo transporto priemonės BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuėmęs kėbulo apdailos detales, 2016 m. kovo 14 d. AB (duomenys neskelbtini) pranešė apie neva 2016 m. vasario 24 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įvykusią jo naudojamos transporto priemonės kėbulo apdailos detalių vagystę. Tęsdamas nusikalstamą veiką, realizuodamas nusikalstamus ketinimus – apie nusikalstamą veiką nežinančio T. S. suklastotų dokumentų pagrindu įtvirtinti transporto priemonės BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), draudėjos, apie daromą nusikalstamą veiką nežinančios L. R., teisę gauti inscenizuotos vagystės metu padarytų nuostolių – 2050,77 Eur sumą, ir tokiu būdu savo naudai įgyti AB (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas, jis, pasinaudodamas T. S., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovo, įgaliojimais išrašyti buhalterinės apskaitos dokumentus, žinodamas, kad T. S. savo vadovaujamos UAB (duomenys neskelbtini) vardu transporto priemonės BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbų neatliko ir neatliks, bei už juos ir detalių įsigijimą nebuvo ir nebus mokama, 2016 m. balandžio 14 d. el. paštu AB (duomenys neskelbtini) pateikė T. S. parengtus bei jo parašu patvirtintus realiai neįvykusio sandorio dėl transporto priemonės BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo remonto darbų atlikimo bei detalių įsigijimo dokumentus: 2016 m. balandžio 1 d. UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini), 2050,77 Eur sumai ir 2016 m. balandžio 1 d. UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderio (duomenys neskelbtini) kvitą. Tokiu būdu, įtvirtindamas melagingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) tariamai atliktus transporto priemonės BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbus bei neva pavogtų detalių įsigijimą, jis pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – AB (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas – 2050,77 Eur, tačiau nusikaltimo nebaigė, t. y. negavo draudimo išmokos dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, AB (duomenys neskelbtini) nustačius suklastotų dokumentų, tariamai patvirtinančių patirtas išlaidas, skirtas transporto priemonės BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remontui, faktą.
Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis D. R. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad gailisi padaręs šias nusikalstamas veikas, pasižada atlyginti padarytą žalą. Jis dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą. Parodymus sutinka duoti dalyvaujant advokatui. Parodė, kad laikosi savo 2016 m. spalio 4 d. specialiuoju liudytoju duotų parodymų ir gali papildyti, kad 2016 m. laikotarpiu dirbo autošaltkalviu pagal individualios veiklos pažymą. Veiklą vykdė patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tomis pačiomis patalpomis naudojosi trys įmonės: UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), o trečios įmonės pavadinimo neprisimena. Su T. S. susipažino 2016 metais, kada tiksliai, neprisimena. Patalpomis adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jam leido naudotis tikrai ne T. S., bet kas – neprisimena. Automobilis BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas per lizingo bendrovę UAB (duomenys neskelbtini) jo mamos L. R. vardu. Šiuo automobiliu planavo naudotis jo mama, o jis tik retkarčiais planavo juo naudotis, teikti paslaugas organizuojant vestuves. Įmokas mokėti jis su mama susitarė kartu, t. y. kartais jis sumokėdavo, kartais mokėjo mama. Kadangi lizingas buvo įformintas jo mamos vardu, įnašus darė ji. Pinigus įmokoms mamai davinėjo jis ir jo buvusi draugė. Šis automobilis buvo apdraustas jo mamos vardu. Kai automobilis buvo įsigytas, jis sugalvojo gauti draudimo išmokas neteisėtu būdu. Planavo nuimti nuo automobilio veidrodėlius, apdailas, naktinio matymo kameras, ACC jutiklius, parktronikus ir policijai pranešti apie vagystę. 2016 m. sausio mėn., tikslios datos neprisimena, nakties metu, jis nuo automobilio BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris tuo metu stovėjo prie namo Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), nuėmė veidrodėlius, apdailas, naktinio matymo kameras, ACC jutiklius, parktronikus. Ryte automobilį pamatė jo mama ir jam pasakė, kad automobilis apvogtas. Nuimti detales nuo automobilio jis važiavo naktį, kad nepamatytų mama. Išrinkęs automobilį, jis išvažiavo, pasiėmęs su savimi nuimtas detales. Tą naktį jis važinėjo su automobiliu, kokiu – neprisimena, bet tuo, kurį buvo nupirkęs, kuris nebuvo registruotas jo vardu. Apie vagystę policijai pranešė jo mama L. R., draudimo bendrovei apie vagystę pranešė jis, t. y., nuvyko į AB (duomenys neskelbtini) ir surašė 2016 m. sausio 22 d. prašymą apie įvykusią vagystę. Automobilis buvo apžiūrėtas. Apžiūros metu jis dalyvavo ir savo parašu patvirtino 2016 m. sausio 22 d. apžiūros aktą. Automobilį jis nuvežė į savo garažą Justiniškių mikrorajone, prie UAB (duomenys neskelbtini), iš ten pasiėmė detales, kurias buvo nuėmęs nuo automobilio Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini). Automobilį surinkinėjo ir dažė servisų kieme adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Visi šios teritorijos darbuotojai iš jo žodžių žinojo apie tai, kad jo automobilis buvo apvogtas. Kai automobilis buvo sutaisytas, nuėjo pas T. S. ir pasakė, kad jam reikalinga PVM sąskaita – faktūra. T. S. paklausė, kam jam reikalingas šis dokumentas, jis atsakė, kad automobilis buvo apvogtas, ir tam, kad gauti pinigus iš draudimo bendrovės, reikalingi dokumentai. Jis pasakė T. S., kad automobilį surinko savarankiškai, taip pat pasakė, kad detales šiam automobiliui nupirko sąvartyne. T. S. sutiko surašyti dokumentus, patvirtinančius, kad UAB (duomenys neskelbtini) atliko jo automobilio remonto darbus ir įsigijo detales. T. S. iš jo žodžių žinojo, kad automobilį surinko (detales sumontavo) jis, o detales jis pirko iš sąvartyno. T. S. sutiko surašyti PVM sąskaitą – faktūrą ir kasos pajamų orderį, ir už tai paprašė sumokėti jam PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytos sumos PVM. Tą pačią dieną T. S. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą ir kasos pajamų orderį. Apklausos metu jam parodyti dokumentai, t. y. 2016 m. vasario 12 d. PVM sąskaita – faktūra (duomenys neskelbtini) ir kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini) buvo išrašyti T. S. ir perduoti jam. Šiuos dokumentus jis nuvežė mamai ir pasakė, kad automobilis po vagystės sutvarkytas, tik reikia pasirašyti dokumentus. Jo mama šiuos dokumentus pasirašė. Vėliau, neprisimena, kada, šie dokumentai buvo pateikti AB (duomenys neskelbtini). Tikslai neprisimena, tačiau jam atrodo, kad šiuos dokumentus AB (duomenys neskelbtini) pateikė jis. T. S. jis prašė sudaryti automobilio, nuo kurio nuėmė detales, darbų sąmatą. Neprisimena, kada to paprašė, tačiau T. S. tai padarė ir įteikė 2016 m. sausio 26 d. sąmatą. Ši sąmata buvo sudaryta iš jo žodžiu pateiktos informacijos, t. y. pasakė T. S., kokių detalių nėra, ir T. S. sudarė sąmatą, kurią jis pateikė AB (duomenys neskelbtini). Tiksliai neprisimena, kada pinigai iš draudimo bendrovės buvo gauti į jo mamos sąskaitą. Mama šiuos pinigus perdavė jam, nes jis pasakė, kad jam reikia atsiskaityti už atliktus darbus. Pinigų T. S. už tai, kad surašė dokumentus dėl automobilio remonto, jis nesumokėjo, nes iš AB (duomenys neskelbtini) gautais pinigais, apie 4000 Eur, atsiskaitė su žmonėmis, kurie jam skolino pinigus minėto automobilio įsigijimui. Dėl pranešime apie įtarimą nurodytos nusikalstamos veikos dėl 2016 m. vasario 24 d. AB (duomenys neskelbtini) užfiksuoto draudiminio įvykio gali nurodyti, kad pilnai prisipažįsta padaręs šią nusikalstamą veiką, ir paaiškino, kad 2016 m. vasario mėn. jis buvo pas draugę Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Savo mamos namo kieme buvo palikęs automobilį BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ryte išėjo ir pamatė, kad pavogti jo automobilio veidrodėliai. Tada nusprendė inscenizuoti draudiminį įvykį ir nuimti nuo automobilio kitas detales – parktronikus ir apdailos juostas nuo buferių. Detales jis nuėmė Lazdynų mikrorajone, pakraštyje prie lauko. Detales laikė mašinoje. Po to grįžo prie savo draugės namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir iškvietė policiją. Policijos pareigūnai užfiksavo vagystę, nufotografavo automobilį. Jis neprisimena, ar rašė pareiškimą dėl vagystės. Kadangi į darbą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), važinėjo automobiliu BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), servisų darbuotojai iš jo žodžių žinojo, kad automobilis vėl apvogtas. Jis kreipėsi į T. S. su prašymu vėl padaryti jam automobilio sąmatą ir PVM sąskaitą – faktūrą. Buvo informavęs T. S., kad automobilį surinko pats, o detales nupirko sąvartyne. T. S. sutiko surašyti dokumentus. Už tai jis turėjo T. S. sumokėti išrašytoje PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytos sumos PVM. Tiksliai neprisimena, tačiau jam atrodo, kad jis automobilio AB (duomenys neskelbtini) apžiūrai nepateikė. Paraišką dėl draudimo išmokos gavimo AB (duomenys neskelbtini) rašė ir pateikė jis, o taip pat pateikė visus T. S. sudarytus dokumentus, t. y. PVM sąskaitą – faktūrą ir kasos pajamų orderį. Šiuos dokumentus, jo prašymu, pasirašė jo mama, nes jis mamai pasakė, kad buvo atlikti remonto darbai. T. S. pinigų už tai, kad išrašė aukščiau nurodytus dokumentus, jis nesumokėjo. Dėl kokios priežasties, nurodyti negali. Prisipažįsta padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, gailisi. Pasižada atlyginti AB (duomenys neskelbtini) padarytą žalą. Pasistengs užsidirbti pinigų ir atsiskaityti (b. l. 174, 184-185).
Liudytoja L. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilį BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo išsimokėtinai 2015 m. gruodžio 28 d. iš lizingo bendrovės (duomenys neskelbtini). Iki galutinio atsiskaitymo automobilis priklausė lizingo bendrovei, tačiau automobilio naudotoju buvo ji. Automobilis buvo įsigytas, nes kartu su sūnumi norėjo kurti verslą nuomojant šį automobilį vestuvėms, kitoms šventėms. Įmokas lizingo bendrovei už įsigytą automobilį mokėjo jos sūnaus D. R. draugė J., pavardės nežino, kuri nuo šių metų sausio pradžios, tiksliau neatsimena, gyvena kartu su jos sūnumi. Nors J. mokėjo įmokas už automobilį, automobiliu naudojosi ji, o J. tik retkarčiais paimdavo automobilį pasivažinėti. Jos sūnus D. R. automobiliu niekada nesinaudojo, kadangi neturi vairuotojo pažymėjimo. Automobilį ji laiko prie namo Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena. 2016 m. rugsėjo 3 d. automobilį ji perrašė J. vardu, kuri prieš tai visiškai atsiskaitė su lizingo bendrove. Automobilis buvo perrašytas, nes jį kelis kartus apvogė, ji nenorėjo daugiau juo naudotis. Sukurti verslą su šiuo automobiliu taip pat nepavyko. Įsigijusi automobilį, tą pačią dieną sudarė Kasko draudimo sutartį su draudimo bendrove AB (duomenys neskelbtini). Pagal draudimo sutartį automobilis buvo apdraustas vienerių metų laikotarpiui. Draudimo įmoka pagal sudarytą sutartį buvo išskaidyta į keturias dalis. Pirmą įmoką grynais pinigais, apie 200 Eur, sumokėjo jos sūnus D. R.. Kitas draudimo įmokas grynais pinigais sumokėjo J.. 2016 m. sausio 19 d. automobilis, kaip įprasta, buvo laikomas šalia jos namo Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini). Prabudusi ryte ir išėjusi į kiemą pastebėjo, kad automobilis yra apvogtas. Pavogti buvo du parktronikai, du išoriniai veidrodėliai, dvi išorinės kameros. Pamačiusi vagystę, iš karto paskambino į policiją „112“, taip pat draudimo kompanijos telefonu, nurodomu internete, numerio neatsimena. Paskambinus į policiją, jai buvo atsakyta, kad šiuo metu nėra laisvų ekipažų, pasiūlė laukti apie valandą arba pačiai atvykti į Vilniaus rajono policijos komisariatą, esantį Vilniuje, Manto g. 8. Ji taip ir padarė. Atvykus į komisariatą jos automobilis buvo apžiūrėtas, nufotografuotas, policijos pareigūnas dėl automobilio detalių vagystės surašė dokumentą, kokį – ji nežino. Policijos pareigūnas išdavė jai pažymą apie įvykdytą vagystę, tačiau ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo, kadangi ji atsisakė. Policijos pareigūnas jai paaiškino, kad jai pačiai niekur važiuoti nereikia, medžiaga dėl įvykdytos vagystės bei nuotraukos bus persiųstos į draudimo kompaniją, todėl ji pati į draudimo kompaniją dėl žalos atlyginimo kreipėsi tik tuomet, kai automobilis buvo suremontuotas. Maždaug savaitės bėgyje, tiksliau neatsimena, ji atidavė remontuoti automobilį į remonto servisą (duomenys neskelbtini), esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Šio autoserviso paslaugomis ji naudojosi apie 5 metus. Iš ko sužinojo apie šį autoservisą, neatsimena, pažįstamų šiame autoservise neturi. Palikusi automobilį remontui, ji perdavė automobilio raktus direktoriui, jo vardo, pavardės neatsimena, apie tai, kad jis direktorius, jai pasakė autoserviso darbuotojai. Direktorius paaiškino, kad automobilio dalis reikės užsakyti, pažadėjo suremontuoti automobilį kuo greičiau. Direktorius apytiksliai paskaičiavo remonto kainą, apie 6000 Eur. Su nurodyta suma ji sutiko, kadangi prieš atliekant automobilio remontą, sąmatos derinti su draudimo bendrove pagal sudarytą sutartį nereikia. Automobilis buvo remontuojamas apie mėnesį laiko. Kokios buvo uždėtos automobilio dalys, t. y. naujos ar dėvėtos, nežino ir nesidomėjo. Atlikus automobilio remontą ji atvyko į autoservisą, kur direktorius jai išrašė sąskaitą – faktūrą apytiksliai 6600 Eur sumai, tiksliau neatsimena. Jokių kitų dokumentų autoservise jai išrašyta arba su ja pasirašyta nebuvo. Draudimo bendrovei ji pateikė aukščiau paminėtą sąskaitą – faktūrą ir pažymą iš policijos. Ar draudimo kompanijos specialistai apžiūrėjo automobilį, neatsimena. Pinigus, apie 6600 Eur, maždaug savaitės bėgyje draudimo bendrovė išmokėjo jai į banko sąskaitą, esančią "Swedbank", sąskaitos numerio neatsimena. Gautus pinigus ji išgrynino ir grynais, apie 6600 Eur, sumokėjo autoserviso direktoriui. Pinigus jam mokėjo autoservise. Gavęs pinigus, direktorius jai išrašė kasos pajamų orderį, ant kurio ji taip pat pasirašė. Papildomos apklausos metu parodė, kad 2016 m. vasario mėnesį, datos neatsimena, automobilis stovėjo šalia namo Vilniuje(duomenys neskelbtini), kuriame gyvena jos sūnus D. R. su drauge J.. Iš vakaro D. R. ir J. paėmė iš jos automobilį, kadangi ryte turėjo važiuoti į autoservisą, dėl kokių priežasčių, nepamena. Ryte, D. R. paskambino ir pasakė, kad mašiną apvogė. Sūnus iškvietė policiją, atvykę policijos pareigūnai užfiksavo įvykį ir nufotografavo automobilį, o D. R. jai pasakė paskambinti į draudimą bei pranešti apie vagystę, ji taip ir padarė. Ji vėl skambino į draudimą trumpuoju numeriu, kurio neatsimena. D. R. jai pasakė, kad pavogti išoriniai veidrodėliai, kas dar buvo pavogta, neatsimena. Automobilio ji nematė, sūnus pats nuvarė jį į autoservisą, į kurį, ji neklausė. Ar sūnus pats važiavo su automobiliu, ar kažkas kitas vairavo, nežino. Kaip ir minėjo, vairuotojo pažymėjimo sūnus neturi, todėl mano, kad važiuoti pats jis neturėjo. Vėliau iš sūnaus sužinojo, kad automobilį remontuos tame pačiame (duomenys neskelbtini) servise. Mano, kad šį autoservisą sūnus pasirinko dėl to, kad jame šis automobilis jau buvo remontuotas, ir dėl atlikto remonto pretenzijų neturėjo. Ji paklausė sūnaus, kiek kainuos remontas, ir šis paaiškino, kad meistrai apžiūrės, tuomet pasakys. Vėliau sūnus pasakė, kad remontas kainuos apie 3000 Eur. Maždaug po mėnesio ją išsikvietė į apklausą, į 5 policijos komisariatą, esantį Vilniuje, Pilaitės mikrorajone. Komisariate jai paaiškino, kad ikiteisminis tyrimas negali būti pradėtas, nes nėra jos pareiškimo. Tą pačią dieną ji parašė pareiškimą, tyrėjas ją apklausė ir pasakė, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir kad esant būtinumui į draudimą policija persiųs nuotraukas bei kitus reikalingus dokumentus. Šį kartą ji pati į autoservisą nevažiavo, automobilio remontu užsiiminėjo sūnus, todėl apie tai papasakoti nieko negali. Automobilis buvo remontuojamas apie tris savaites. Suremontuotą automobilį sūnus pats atvarė prie jos namų. Jis pateikė dvi vienodas autoserviso išrašytas sąskaitas – faktūras, kokiai sumai, tiksliai neatsimena, apytiksliai 2600 – 2800 Eur. Šias sąskaitas ji turėjo pasirašyti ir vieną grąžinti sūnui, o kita liko jai, ji taip ir padarė. Sūnus pasakė, kad su autoservisu jis išsispręs pats, kokiu būdu, ji ir neklausė, o sūnus nepaaiškino. Sūnus pasakė, kad ji turi šią sąskaitą – faktūrą pateikti į Kasko draudimą, o po to, kai draudimas perves pinigus į jos sąskaitą, šiuos pinigus ji turi atiduoti sūnui. Suremontavus automobilį, maždaug savaitės bėgyje, ji nuvažiavo į AB (duomenys neskelbtini), esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neatsimena, kur draudimo kompanijos specialistas, pavardės nežino, apžiūrėjo ir nufotografavo automobilį, po ko ji užpildė prašymą pervesti pinigus bei pateikė specialistui autoserviso išrašytą sąskaitą – faktūrą. Specialistas priėmė dokumentus ir pasakė laukti draudimo išmokos. Pinigų iš draudimo kompanijos iki šiol ji negavo. Ne kartą kreipėsi į draudimą dėl pinigų išmokėjimo, tačiau jai atsakydavo, kad jie neturi duomenų iš policijos apie tai, kad ikiteisminis tyrimas užbaigtas. Taip pat ji kreipėsi į policijos komisariatą, tačiau apie ikiteisminio tyrimo eigą jai niekas nieko negalėjo atsakyti, kadangi ji neatsimena tyrėjo, pradėjusio ikiteisminį tyrimą, pavardės, o komisariate budėtojas jai pasakė, kad ji turi žinoti tyrėjo pavardę, nes kitaip jie negali rasti informacijos apie šį ikiteisminį tyrimą. Šių metų balandžio mėnesį, datos nepamena, vakare, apie 20.00 val., išvažiuojant iš namo kiemo adresu Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), ji užkabino kaimyno tvoros stulpą ir įlenkė bei nubrozdino automobilio kairės pusės galines duris. Įvykio vakarą ji niekur nesikreipė, nes jau buvo vėlu. Draudimui paskambino kitos dienos ryte. Į policiją nesikreipė, kadangi nematė būtinumo, nes niekas nenukentėjo, savo automobilį užkabino pati. Paskambinusi į draudimą trumpuoju numeriu, pranešė apie įvykį. Maždaug savaitės eigoje, tiksliau neatsimena, šiuo automobiliu ji nuvyko į lizingo bendrovę (duomenys neskelbtini), nes pagal sutartį su lizingo bendrove, įvykus vagystei arba autoįvykiui, po to, kai automobilis bus sutvarkytas, ji turi nuvykti į bendrovę tam, kad bendrovės specialistui apžiūrėjus automobilį ir įsitikinus, kad jis sutvarkytas, bendrovė jo prašymu galėtų pervesti gautus iš draudimo kompanijos pinigus į jos sąskaitą. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), bendrovės specialistas, kurio pavardės nežino, apžiūrėjo automobilį, jį nufotografavo ir pasakė, kad, esant būtinumui, nuotraukas persiųs draudimo kompanijai. Apklausos metu ji klaidingai nurodė, kad draudimo išmoka buvo pervesta į jos sąskaitą, nes pamiršo, kad pagal sutartį draudimo kompanija pinigus pervedė lizingo bendrovei UAB (duomenys neskelbtini), o lizingo bendrovė, jos prašymu, pinigus pervedė į jai priklausančią sąskaitą. Kadangi automobiliu buvo galima naudotis, į autoservisą ji nesikreipė gana ilgai, t. y. apytiksliai mėnesį. Be to, sūnus pasakė, kad pats nuvarys automobilį į autoservisą, kai turės laiko. Neatsimena kada sūnus paėmė iš jos automobilį, kad suremontuotų, o maždaug po savaitės jį grąžino jau sutvarkytą. Grąžinęs automobilį, sūnus pasakė, kad automobilis vėl buvo remontuojamas (duomenys neskelbtini) autoservise, vėl padavė jai dvi vienodas autoserviso išrašytas sąskaitas – faktūras, kokiai sumai, tiksliai neatsimena, apytiksliai 1600 Eur sumai. Šias sąskaitas ji turėjo pasirašyti, vieną grąžinti sūnui, kita liko jai. Ji taip ir padarė. Sūnus paaiškino, kad, kaip ir anksčiau, ji turi pateikti sąskaitą – faktūrą draudimo kompanijai, o gavusi draudimo išmoką, pinigus atiduoti jam. Maždaug savaitės bėgyje ji automobiliu nuvyko į AB (duomenys neskelbtini) Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neatsimena, kur draudimo kompanijos specialistas, kurio pavardės nežino, apžiūrėjo automobilį ir nufotografavo, paėmė iš jos autoserviso išrašytą sąskaitą – faktūrą ir prašymą pervesti pinigus. Draudimo išmokos iki šiol ji negavo. Draudimo kompanijoje jai paaiškino, kad kai bus užbaigtas ikiteisminis tyrimas dėl vasario mėnesį įvykusios automobilių detalių vagystės iš jos automobilio, jai bus išmokėtos dvi draudimo išmokos, t. y. pagal vasario mėnesį pateiktą sąskaitą – faktūrą ir pagal šį kartą pateiktą sąskaitą – faktūrą. Dėl apklausos metu jai pateikto kasos pajamų orderio kvito (duomenys neskelbtini) nieko negali paaiškinti. Kaip ir minėjo apklausos metu, jokių pinigų autoservisui (duomenys neskelbtini) ji asmeniškai nemokėjo. Ar buvo mačiusi šį kvitą, neatsimena, kodėl jame nėra jos parašo, paaiškinti negali (b. l. 115, 117).
Liudytojas L. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. sausio 22 d. į AB (duomenys neskelbtini) kreipėsi transporto priemonės BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojas D. R., pranešdamas apie 2016 m. sausio 19 d. įvykusią šio automobilio detalių vagystę. Šis automobilis buvo apdraustas L. R. vardu pagal 2015 m. gruodžio 28 d. draudimo liudijimą (duomenys neskelbtini). AB (duomenys neskelbtini) vertintojai 2016 m. sausio 22 d. atliko D. R. apžiūrai pateikto automobilio BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrą, kurios metu buvo nustatyta, kokių detalių trūksta, ir kokie nustatyti automobilio kėbulo sugadinimai. Kliento atstovas pageidavo šį automobilį remontuoti jo pasirinktame servise, dėl ko jis AB (duomenys neskelbtini) pateikė 2016 m. sausio 26 d. UAB (duomenys neskelbtini) parengtą remonto darbų sąmatą. Be to, draudėjos atstovas pateikė patvirtinimą, t. y. pažymą, kad apie vagystę buvo pranešta Vilniaus rajono policijos komisariatui. Be to, kliento atstovas D. R. AB (duomenys neskelbtini) pristatė originalius dokumentus, patvirtinančius, kad jo naudojamo automobilio sugadinimus pašalino UAB (duomenys neskelbtini), t. y. AB (duomenys neskelbtini) buvo pateikta 2016 m. vasario 12 d. PVM sąskaita – faktūra (duomenys neskelbtini) 6366,91 Eur sumai, bei KPO dėl šios sumos mokėjimo UAB (duomenys neskelbtini). AB (duomenys neskelbtini) vertintojams nustačius, kad UAB (duomenys neskelbtini) parengtoje remonto darbų sąmatoje numatyta remonto darbų apimtis atitinka įvykio metu padarytus sugadinimus, AB (duomenys neskelbtini) 2016 m. kovo 1 d. priėmė sprendimą skirti draudimo išmoką pagal 2016 m. sausio 19 d. draudžiamąjį įvykį. Kadangi transporto priemonė BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio metu priklausė lizingo bendrovei UAB (duomenys neskelbtini), pinigai, t. y. 4584,18 Eur buvo pervesti būtent šiai bendrovei. Apie tolimesnius pinigų paskirstymus jis nebuvo informuotas. Kilus įtarimams, kad D. R. pateikė AB (duomenys neskelbtini) netikrus duomenis bei suklastotus dokumentus dėl tariamai draudiminio 2016 m. sausio 19 d. transporto priemonės BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio, t. y. nustačius inscenizuoto įvykio požymius, AB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į policiją. Dėl transporto priemonės BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), draudiminio įvykio, kuris įvyko 2016 m. vasario 24 d., nieko pasakyti negali, nes šį įvykį administravo kitas AB (duomenys neskelbtini) ekspertas, kuris šiuo metu AB (duomenys neskelbtini) nebedirba (b. l. 103).
Liudytojas T. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl 2016 m. vasario 24 d. įvykio, dėl kurio į AB (duomenys neskelbtini) 2016 m. kovo 14 d. kreipėsi D. R., gali nurodyti, kad tą dieną telefonu buvo gautas D. R. prašymas išmokėti draudimo išmoką transporto priemonės BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui UAB (duomenys neskelbtini). Atlikus šio įvykio patikrinimą, nustatyta, kad 2016 m. kovo 14 d. buvo pranešta apie 2016 m. vasario 24 d. BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo detalių vagystę Vilniuje, (duomenys neskelbtini). D. R. 2016 m. balandžio 14 d. AB (duomenys neskelbtini) pateikė dokumentus, patvirtinančius transporto priemonės remonto darbų atlikimą, t. y. 2016 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini), 2050,77 Eur sumai, o taip pat 2016 m. balandžio 1 d. KPO (duomenys neskelbtini). AB (duomenys neskelbtini) ekspertai, negavę UAB (duomenys neskelbtini) remonto darbų sąmatos ir sugadinimų nuotraukų, 2016 m. balandžio 21 d. raštu kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) su prašymu pateikti būtinus dokumentus bei nuotraukas. UAB (duomenys neskelbtini) jokių dokumentų ir pateisinimų nepateikė. Be to, automobilio naudotojai L. R. buvo pranešta, kad ji arba jos atstovas D. R. privalo pateikti suremontuotą automobilį apžiūrai. Automobilis apžiūrai pateiktas nebuvo. AB (duomenys neskelbtini) negavus būtinų dokumentų ir informacijos nuostolio dydžiui įvertinti, o taip pat dėl to, kad tuo metu jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šio fakto, transporto priemonės BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojai L. R. buvo pranešta, kad išmokos mokėjimo klausimas bus sprendžiamas po to, kai bus atliktas tyrimas baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 108).
2018 m. birželio 15 d. prokuroro A. Dzikaro nutarimu iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-21957-16 buvo atskirtas tyrimas D. R. atžvilgiu pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, dėl 2016 m. balandžio 26 d. AB (duomenys neskelbtini) pareiškime nurodytų aplinkybių, kuomet pareiškėjas prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo (b. l. 1-6).
AB (duomenys neskelbtini) pateikti dokumentai patvirtina, kad D. R. 2016 m. sausio 22 d. AB (duomenys neskelbtini) pateikė L. R. vardu pasirašytą prašymą išmokėti draudimo išmoką, ir šio dokumento, turinčio reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kopija yra saugoma ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Šiame prašyme nurodoma, jog L. R. prašo AB (duomenys neskelbtini) išmokėti jai draudimo išmoką už apvogtą automobilį (b. l. 13-14).
Iš 2016 m. gegužės 18 d. L. R. pareiškimo nustatyta, jog L. R. 2016 m. gegužės 23 d. pateikė AB (duomenys neskelbtini) pareiškimą, kuriuo prašo išmokėti jai draudimo išmoką (b. l. 35-36).
Iš Kelių transporto priemonės registracijos žurnalo pagal identifikacijos numerį nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 28 d. transporto priemonė BMW 7 730D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruota savininko UAB (duomenys neskelbtini) vardu, naudotojo L. R. vardu, nuo 2016 m. lapkričio 12 d. įregistruota naujo savininko – valdytojo J. G. vardu (b. l. 43).
UAB (duomenys neskelbtini) pateikti duomenys patvirtina, kad 2018 m. birželio 11 d. raštu pranešė, kad klientė L. R. yra pilnai atsiskaičiusi su UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2015 m. gruodžio 28 d. lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Klientei 4277,85 Eur suma, atskaičius privalomas mokėti įmokas, buvo grąžinta į jos sąskaitą. Raštu prie bylos pridėti dokumentai: L. R. 2016 m. vasario 26 d. prašymas panaudoti draudimo išmoką; 2015 m. gruodžio 28 d. lizingo (išperkamosios nuomos) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); 2016 m. kovo 4 d. Swedbank, AB mokėjimo nurodymas Nr. 457; 2016 m. vasario 26 d. AB (duomenys neskelbtini) raštas (el. paštu) dėl draudimo išmokos, susijusios su 2016 m. sausio 19 d. įvykiu; 2016 m. balandžio 19 d. AB (duomenys neskelbtini) raštas (el. paštu) dėl draudimo išmokos, susijusios su 2016 m. vasario 24 d. įvykiu (b. l. 45-56).
Iš UAB (duomenys neskelbtini) pateiktų tyrimui dokumentų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) iš AB (duomenys neskelbtini) buvo gauta 4584,18 Eur suma, įskaičius eilinę įmoką. Į kliento L. R. sąskaitą 2016 m. kovo 4 d. buvo grąžinta 4277,85 Eur suma. Įvykio dienai, t. y. 2016 m. sausio 19 d., klientė dar nebuvo skolinga UAB (duomenys neskelbtini), nes pirmąją įmoką turėjo mokėti tik nuo 2016 m. sausio 28 d. pagal sudarytą mokėjimo grafiką. Raštu prie bylos pridėti dokumentai: Klientės mokėjimų suvestinė, išankstinio mokėjimo sąskaita, grąžinimo aktas (b. l. 57-71).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus Trečiojo poskyrio 2017 m. rugsėjo 29 d. specialisto išvada Nr. 130 patvirtina, kad atlikus UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimą, įvertinus surinktus duomenis, pateiktus dokumentus: sąmatas, PVM sąskaitas –faktūras, atsiskaitymą grynaisiais pinigais patvirtinančius kasos pajamų orderius, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 21 d. įforminus draudimo bendrovėse draudžiamuosius įvykius, į UAB (duomenys neskelbtini) dėl remonto sąmatų sudarymo ir tolesnio remonto kreipėsi L. R.. Išvadoje nurodyta, kad 2016 m. sausio 19 d. įforminus draudžiamąjį įvykį žalos byloje Nr. 1673708, AB (duomenys neskelbtini) dėl automobilio BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), L. R. bendrovėje (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta remonto sąmata Nr. 1673708 (2016 m. sausio 26 d.) dėl atkūrimo išlaidų. Pagal sąmatos duomenis, tikslu suremontuoti automobilį iki būklės, buvusios prieš draudžiamąjį įvykį, būtina atlikti 166,84 Eur vertės ardymo – surinkimo kėbulo darbus, 631,67 Eur vertės dažymo darbus ir sumontuoti 4 463,40 Eur vertės automobilio dalis: 1) buferio groteles P, K, D; 2) apsaugines juostas PK, PD, GC, GK, GD; 3) ultragarsinius daviklius KI, K D, K VD, D VD; 4) veidrodžius KI, D I; 5) veidrodžio stiklą KI, D I; 6) veidrodžio antdėldus KI, D I; 7) bufer laidų PYNP, G; 8) greičio reguliavimo daliklius; 9) kamera AT; 10) karner Kronštein. Iš viso remonto kaina – 5261,91 Eur + 1105,00 Eur (21 proc. PVM). Remonto kaina su PVM – 6366,91 Eur. L. R. vardu 2016 m. vasario 12 d. buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra (duomenys neskelbtini) dėl automobilio remonto. Mokėtina suma – 6366,91 Eur. 2016 m. vasario 12 d. buvo išrašytas apmokėjimą grynaisiais pinigais patvirtinantis dokumentas – kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini). Dokumentas patvirtintas UAB (duomenys neskelbtini) dokumentą išrašiusio asmens – direktoriaus T. S. ir pinigus įmokėjusios L. R.. Taip pat išvadoje nurodyta, kad 2016 m. kovo 14 d. įforminus draudžiamąjį įvykį žalos byloje Nr. 1691814 AB (duomenys neskelbtini) dėl automobilio BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), L. R. remonto sąmatos nesudarinėjo. Pagal D. R. pranešimą, buvo pavogtos visos apdailos juostos su parkavimo davikliais, veidrodžių stiklai, ir sugadintas vairuotojo pusės veidrodžio mechanizmas. Tyrimo metu nustatyta, kad bendrovėje (duomenys neskelbtini) L. R. vardu 2016 m. balandžio 1 d. buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra (duomenys neskelbtini) dėl automobilio remonto. Mokėtina suma – 2050,77 Eur. Dėl sąmatos trūkumo nėra galimybės identifikuoti atliktų remonto darbų ir panaudotų automobilio detalių. 2016 m. balandžio 1 d. buvo išrašytas apmokėjimą grynaisiais pinigais patvirtinantis dokumentas – kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad kasos pajamų orderis neturi privalomo rekvizito, o būtent – nepasirašytas ūkio subjekto vadovo patvirtintų asmenų, turinčių teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų orderius (Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punkto nuostatos) (b. l. 77-101).
AB (duomenys neskelbtini) pateikė civilinį ieškinį 4584,18 eurų turtinei žalai atlyginti. 2018 m. birželio 13 d. nutarimu AB (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas civiliniu ieškovu 4584,18 Eur sumai (b. l. 128-130, 150).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, konstatuoja, jog neginčijamai įrodyta, kad D. R. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Jo kaltę patvirtina paties kaltinamojo ir liudytojų parodymai ikiteisminio tyrimo metu, rašytinė bylos medžiaga.
Kaltinamojo D. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nes jis apgaule įgijo svetimą turtą. Taip pat jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, kadangi pasikėsino apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.
Kaltinamojo D. R. atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
D. R. neprieštaravo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 193-195).
Civilinis ieškovas AB (duomenys neskelbtini) informuotas ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 197).
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į tai, kad padaryti du nesunkūs nusikaltimai, viena nusikalstama veika buvo padaryta turtinė žala, tačiau dėl jos atlyginimo susitarta ikiteisminio tyrimo metu, kita nusikalstama veika žala nebuvo padaryta, į kaltinamojo asmenybę (dirba, yra pilnametis, teistas vieną kartą, tačiau nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neteistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų), taip pat į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, todėl mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus D. R. BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kurios dydis artimesnis tokios bausmės minimumui (BK 47 straipsnis). Atsižvelgiant į baudos dydį, baudos sumokėjimui teismas nustato ilgesnį terminą, nei numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje.
Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. R. prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
D. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje (b. l. 175), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.
2018 m. birželio 15 d. susitarimu dėl žalos atlyginimo D. R. civilinį ieškinį pripažino ir įsipareigojo atlyginti AB (duomenys neskelbtini) padarytą 4584,18 Eur turtinę žalą per 12 mėnesių, pradedant mokėjimus 2018 m. liepos mėnesį ir mokant kiekvieną mėnesį po 382 Eur sumą, o paskutinį mėnesį sumokant 382,18 Eur (b. l. 196-198).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
D. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 102 MGL (3841,32 Eur) dydžio baudą.
D. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 54 MGL (2033,64 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 105 MGL (3954,30 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 70 MGL (2636,20 Eur) dydžio baudą.
Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama dalimis) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.
Paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.
Patvirtinti civilinio ieškovo AB (duomenys neskelbtini) ir kaltinamojo D. R. 2018 m. birželio 15 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo, pagal kurį:
1) D. R. įpareigoja sumokėti AB (duomenys neskelbtini) 4584,18 Eur žalos atlyginimą per 12 mėnesių, pardedant mokėjimus 2018 m. liepos mėnesį ir mokant kiekvieną mėnesį po 382 Eur sumą, o paskutinį mėnesį sumokėdamas 382,18 Eur;
2) Šio susitarimo 1-ame punkte nurodytos sumos turi būti sumokėtos į AB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke "Swedbank";
3) Jei D. R. laiku vykdys šį įsipareigojimą, AB (duomenys neskelbtini) nereikalaus įstatymais numatytų palūkanų mokėjimo.
Išaiškinti D. R., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos jis turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę arba griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.