Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. Č. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės A. Č. ieškinį atsakovui Ž. Č. dėl santuokinio turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė A. Č. pareiškė ieškinį atsakovui Ž. Č. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Nurodė, kad Vilniaus m. pirmos apylinkės teismo 2003 m. vasario 17d. sprendimu buvo nutraukta A. Č. ir Ž. Č. santuoka bei patvirtinta sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tarp jų ir dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, tačiau šia sutartimi buvo padalintas ne visas santuokoje įgytas turtas. Liko nepadalinti 4 žemės sklypai: 0,4000 ha dydžio žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutine rinkos vertė 500 Lt; 0,9000 ha dydžio žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1151 Lt; 0,4400 ha dydžio žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 6341 Lt; 0,2600 ha dydžio žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė 2 236 Lt. Nurodė, kad minėti žemės sklypai nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčių, patvirtintu 2005 m. rugpjūčio 4 d. pagrindu. Sutartys notariškai buvo patvirtintos po santuokos nutraukimo, tačiau minėti žemės sklypai laikytini įgytais santuokos metu nes už įgyjamus žemės sklypus valstybei, t. y. pardavėjui buvo sumokėta iki santuokos nutraukimo. Nurodė, kad pagal LR CK 3.117 str. 1 d. sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o LR CK 3.127 str. 3 d. numatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padaryti. Todėl ieškovė atsižvelgdama į žemės sklypų vertę ir į tai, kad 0,2600 ha dydžio sklypas yra naudojamas atsakovui pagal teismo sprendimą atitekusiems pastatams eksploatuoti, prašė jai priteisti 0,9000 ha dydžio žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1 151 Lt, o atsakovui palikti likusius tris žemės sklypus, kurių bendras plotas 1,1000 ha, o bendra vertė 3 370 Lt. Nors atsakovui tenka didesnis žemes sklypų plotas bei atitinkamai daugiau turto negu jai, piniginės kompensacijos ji nereikalauja. Reikalavimams dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė padalijimo, taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo to momento, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Kadangi ieškovė su atsakovu skyriumi pradėjo gyventi nuo 2002 metų, tai ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs. Prašė padalinti ieškovės A. Č. a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo Ž. Č. a. k. (duomenys neskelbtini) bendrąją jungtinę nuosavybę tokiu būdu: ieškovei A. Č. a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 0,9000 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1 151 Lt; atsakovui Ž. Č. a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 0,4000 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 500 Lt 0,4400 ha dydžio žemes sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 6341 Lt bei 0,2600 ha dydžio žemes sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2236 Lt bei iš atsakovo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Trakų rajono apylinkės teismas 2007 m. liepos 23 d. nusprendė ieškovės A. Č. ieškinį atsakovui Ž. Č. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo atmesti. Priteisė iš A. Č. 2500 Lt už advokato pagalbą Ž. Č. naudai ir 43,90 Lt bylinėjimo išlaidų valstybei.

Nagrinėtoje byloje neginčytinai nustatyta, kad nutraukdamos santuoką šalys nebuvo padaliję viso turto. Štai, apeliantė santuokos nutraukimo momentu turėjo kreditorinį įsipareigojimą „Sampo" bankui ir tą kreditorinį įsipareigojimą padengė po santuokos nutraukimo. Teismas pripažino, kad liko nepadalintos santuokinės piniginės lėšos, sumokėtos už perkamą žemę. Tokiu būdu, priešingai teismo išvadai, apeliantė turėjo teisę reikšti reikalavimą dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo.

Teismo argumentas, kad teisminio nagrinėjimo metu šalys paaiškino, kad viskas, kas yra mieste atitenka A. Č., o viskas, kas yra kaime, atitenka Ž. Č. yra prieštaringas. Nėra suprantama, ar teismas pripažįsta buvus žodinį susitarimą dėl žemės sklypų pasidalijimo ir šiuo motyvu ieškinį atmeta, ar tokio susitarimo iš viso nepripažįsta. Nurodo, jog tokio susitarimo nebuvo, o jeigu jis ir būtų buvęs, tai jis negali pakeisti teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Todėl šis argumentas nėra pagrįstas, t. y. nepatvirtina ieškinio reikalavimo nepagrįstumo.

Teismas pripažino, kad pirkimo-pardavimo sutartis yra konsensualinė, t. y. ji laikoma sudaryta, kai sutarties šalys susitarė dėl esminių šios sutarties sąlygų (LR CK 6.160 str. l d., 6.305 str. l d.). Priešingai teismo išvadai, dėl visų žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių esminių sąlygų (kainos, žemės sklypų dydžio ir t. t.) buvo susitarta iki Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 2.3-5512-42 ir 2005 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 2.3-5513-42 priėmimo bei 2005 m. rugpjūčio 4 d. pirkimo-pardavimo sutarčių patvirtinimo. Šie žemės sklypai iš esmės atsakovo nuosavybėn buvo perduoti daug anksčiau, negu buvo priimtas minėtas administracinis aktas ir sudaryti sandoriai, tokiu būdu, priešingai teismo išvadai, turtas buvo įgytas santuokoje, nes šalys buvo sutarę dėl visų pirkimo-pardavimo sąlygų bei sutartį įvykdę, todėl jis turėjo būti padalintas pagal ieškinio reikalavimus, nes tai atitinka šalių lygybės principą ir interesus.

Teismas pripažino ieškovės ieškinio pagrįstumą, tačiau tuo pačiu paneigė kitus savo išdėstytus motyvus. Laikantis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų teismas privalėjo aiškiau išaiškinti ieškovei teisę keisti ieškinio dalyką ir tuo pačiu išspręsti ginčą tarp šalių.

Nurodo, jog pirmos instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, todėl sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys būtų patenkintas.

Apeliacinio skundo teiginys, kad apeliantė santuokos nutraukimo momentu turėjo kreditorinį įsipareigojimą AB „Sampo" bankui ir jį padengė po santuokos nutraukimo neatitinka tikrovės. Šis teiginys prieštarauja Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2003 m. vasario 17 d. sprendimui byloje, dėl santuokos tarp A. Č. ir Ž. Č. nutraukimo. Šiuo sprendimu teismas patvirtino sutuoktinių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių kurioje šalys patvirtina, kad neturi skolų kreditoriams. Be to, iš Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1748-06/2003 matyti, kad A. Č. apie bylos dėl turto padalinimo iškėlimą nėra informavusi jokių kreditorių, kaip nustatyta LR CK 3.126 str. 2 d. AB „Sampo" banko pažymoje nėra nurodyta kada apeliantė atsiskaitė su kreditoriumi.

Nesutinka, kad dėl visų esminių valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygų atsakovas Ž. Č. su žemės pardavėju susitarė iki Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. birželio 22 d. įsakymų Nr. 2.3-5512-42 ir Nr. 2.3-5513-42 priėmimo. Teismo sprendime išsamiai išdėstyta Lietuvos Respublikos įstatyminėmis normomis reglamentuota valstybinės žemės pardavimo tvarka. Aplinkybė, kad už perkamus žemės sklypus buvo sumokėta 1992-09-04 ir 1997-01-22 rodo, kad Ž. Č. išreiškė valią įsigyti valstybei priklausančios žemės, tačiau konkretūs parduodamos valstybinės žemės sklypai galėjo būti suformuoti ir įregistruoti VĮ Registrų centre Vilniaus apskrities viršininko administracijos vardu tik esant anksčiau minėtiems apskrities viršininko įsakymams. Teismas daro teisingą išvadą, kad leidimo pirkti konkrečius žemės sklypus Ž. Č. gyvendamas santuokoje neturėjo, o galėjimas naudotis žemės sklypais ir sumokėta pinigų suma nepatvirtina to, kad atsakovas su VAVA buvo susitaręs dėl visų pirkimo-pardavimo sutarčiai būtinų sąlygų. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo 2005 m. rugpjūčio 4 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių Nr. 165 ir Nr. 166 pagrindu įgyti žemės sklypai nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl ir nėra dalintini tarp ginčo šalių.

Santuoka tarp šalių nutraukta Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2003 m. vasario 17 d. sprendimu. Nutraukiant santuoką, teismas išsprendė visus su tuo susijusius klausimus, tame tarpe padalino visą bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausiusį turtą, patvirtindamas sutuoktinių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šios sutarties 2 punkte konstatuota, kad šalys viena kitai jokių turtinių pretenzijų neturi.

Atsakovas Ž. Č. nuosavybės teisę į žemės sklypus įgijo valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu (LR CK 4.47 str. l d. l p.). Sutartys sudarytos, šalių pasirašytos ir notariškai patvirtintos 2005 m. rugpjūčio 4 d. LR Civiliniame kodekse nustatyta, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo (6.393 str. 4 d.). Todėl iki 2003 m. vasario 17 d. šis turtas nebuvo nei atsakovo asmeninė, nei bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas privalėjo aiškiau išaiškinti ieškovei teisę keisti ieškinio dalyką. Nagrinėjęs bylą teismas teisingai konstatavo, kad ieškovė nereiškė reikalavimo dėl dalies piniginių lėšų, sumokėtų už žemės sklypus, priteisimo. Teismas nustatė, kad apeliantei A. Č. visą laiką buvo žinoma ta aplinkybė, kad Ž. Č. jiems gyvenant santuokoje yra sumokėjęs už žemės sklypus pinigus, tačiau į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių piniginių lėšų padalinimo neįtraukė, nes tai buvo ganėtinai maža suma.

A. Č. buvo teikiama kvalifikuota teisinė pagalba, byloje ji buvo atstovaujama advokato, todėl turėjo visas galimybes naudotis procesinėmis teisėmis, kurias bylos nagrinėjimo metu teismas jai taip pat išaiškino.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės ir procesinės teisės normas.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2003 m. vasario 17 d. sprendimu nutraukta A. Č. ir Ž. Č. santuoka, ir patvirtintas susitarimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Ieškovė A. Č. 2006-05-17 ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama padalinti ieškovės ir atsakovo bendrąją jungtinę nuosavybę, 4 žemės sklypus, t. y. 0,4000 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,9000 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,4400 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ir 0,2600 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nes šis sutuoktinių turtas liko nepadalintas. Ieškovė nurodė, kad už žemės sklypus valstybei, t. y. pardavėjui, buvo sumokėta iki santuokos nutraukimo, todėl šis turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė.

Vadovaujantis LR CK 3.87 str., turtas, kuris įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (LR CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Pagal LR CK 6.393 str., nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos, o prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalių santuoka Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta 2003-02-17. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartys Nr.165, Nr.166 sudarytos ir notariškai patvirtintos 2005-04-04. Šios pirkimo-pardavimo sutartys taip pat yra ir turto priėmimo-perdavimo aktai. VĮ Registrų centre nuosavybės teisės įregistruotos 2005-07-08. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi. Iš bylos medžiagos matyti, kad Ž. Č. žemės sklypus įsigijo nutraukęs santuoką, todėl šis turtas negali būti pripažintinas bendrąją jungtine nuosavybe.

Ieškovė nurodo, kad už žemės sklypus buvo sumokėta dar iki santuokos nutraukimo, todėl vadovaujantis LR CK 3.116 str. 1 d., 3.117 str. 1 d., 3.127 str. 3 d. nuostatomis, šis turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė ir turi būti padalintas.

Pagal LR CK 3.59 str. teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalintas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

LR CK 3.117 str. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios, neatsižvelgiant į jų pajamas, bei veiklos pobūdį. Nukrypti nuo lygių dalių principo gali sutuoktiniai dalindamiesi turtą bendru susitarimu. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. Č. ir Ž. Č. santuokos metu įgytą turtą pasidalijo iš esmės nukrypstant nuo lygių dalių principo. Ieškovei atiteko trijų kambarių butas esantis, (duomenys neskelbtini), Vilniuje (vidutinė rinkos vertė 102 373 LTL), parduotuvės patalpos esančios (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 130 858 Lt), dviejų kambarių butas su požemine mašinų stovėjimo aikštele, esantis (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 192 023 Lt), dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 82 078 Lt), 0,1631 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 6 116 Lt) , du automobiliai, bei IĮ A. Č. firma. Tuo tarpu atsakovui Ž. Č. atiteko tik gyvenamasis namas, (vidutinė rinkos vertė 17 874 Lt), tvartas, du sandėliai, šiltnamis, ir šulinys, esantys (duomenys neskelbtini), bei automobilis. Kolegija sprendžia, kad tokiu būdu padalijus turtą, ir ženkliai nukrypus nuo sutuoktinių lygių dalių principo, ieškovei buvo kompensuotos ir išlaidos už žemės sklypus, nes dalijant turtą apie šias įmokas ieškovė žinojo, tačiau reikalavimų, dėl šių įmokų skyrybų proceso metu nekėlė.

Įsiteisėjęs teismo sprendimo šalims ir kitiems byloje dalyvavusiems asmenims įgyja res judicata galią, tai reiškia, kad šalys netenka teisės kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu sprendimu nustatytų faktų bei teisinių santykių ir reikšti tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu. Tiek sutuoktiniams pasidalijus bendrą turtą sutartimi bendru sutikimu, sutartyje nenurodžius jokio turto ar nurodžius bendrą turtą ir jį pasidalijus, tiek padalijus santuokinį turtą ginčo teisena ir teismui priėmus abiem atvejais sprendimus, sprendimams įsiteisėjus, šalys nebeturi teisės reikšti tapatų reikalavimą, ir teikti teismui naują ieškinį, teigdami, kad buvo nurodę ne visą turtą, ar kad dar liko nepadalinto turto. Teismas nutraukdamas santuoką, ir patvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sprendžia dėl šalių pateiktų reikalavimų remdamasis byloje rašytiniais įrodymais, ir neprivalo aiškintis kiek ir kokio bendro turto sutuoktiniai turi, nes bendro turto nurodymas ir reikalavimo jį padalinti suformulavimas yra šalių, o ne teismo pareiga. Tai reiškia, kad teismo procesinis sprendimas patvirtinti sutartį reiškia, jog yra konstatuota, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai neturi, ir jie negalės pareikšti naujo ieškinio dėl turto, nenurodyto sutartyje padalijimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 15d. konsultacija A3-60, Teismų praktika Nr.17, 460-461 psl.). Todėl kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad likęs nepadalintas santuokoje įgytas turtas, ar už šio turto įgijimą sumokėtos piniginės lėšos gali būti dalintinos ateityje.

Pagal LR CK 3.129 str. reikalavimas, dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė išskyrus nekilnojamuosius daiktus, padalijimo taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo to momento, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Tai reiškia, jog reikalavimams dėl nekilnojamųjų daiktų taikomas, bendras, dešimties metų ieškinio senaties terminas, tačiau kreiptis į teismą galima tik tuo atveju, kai paaiškėja LR CPK 366 str. numatyti pagrindai, ir tokiu atveju reiškiamas ne naujas ieškinys, o prašoma atnaujinti bylos nagrinėjimą. LR CPK 366 str. 3 d. numatyta, kad prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą negalimas dėl įsiteisėjusių sprendimų santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo klausimais, jeigu bent viena iš šalių po sprendimo įsiteisėjimo sudarė naują santuoką arba įregistravo partnerystę. Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, tačiau ne vėliau, kaip penkeri metai nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išskyrus LR 366 str. 1 d. 1 p. numatytą atvejį. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu, ir ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme, dėl proceso atnaujinimo, šiuo atveju vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Įstatyme nustatytais atvejais suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą su nauju ieškiniu, tik kai pasikeičia aplinkybės, numatytos LR 3.72 str. 11 d., 3.169 str. 3 d., 3.201 str., kurių pagrindu buvo priimtas teismo sprendimas.

LR CPK 293 str. 3 p. numatyta, kad teismas nutraukia civilinę bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Nagrinėjamu atveju jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas civilinėje byloje Nr.2-1748-06/2003, kurioje yra patvirtintas šalių susitarimas dėl dalintino turto, todėl ieškinys yra atmestinas, o byla nutrauktina.

Atmetus materialinį teisinį reikalavimą, atitinkamai atmestinas ir reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (LR CPK 93 str.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antros šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą (LR CPK 88 str. 6 p., 98 str.).

Įvertinus bylos apimtį ir sudėtingumą, ir atsižvelgiant į LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas, atsakovo advokato atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme mažinamos nuo 1000 Lt iki 500 Lt, nes pagrindiniai įrodymai buvo surinkti nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, o atstovo darbo sąnaudos apeliacinės instancijos teisme nebuvo didelės (LR CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio Proceso Kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 5 p., kolegija

nutarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 23 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą pagal ieškovės A. Č. ieškinį atsakovui Ž. Č., dėl santuokinio turto padalijimo, nutraukti.

Panaikinti 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartimi paskirtas laikinąsias apsaugos priemones atsakovui Ž. Č. a. . (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio turto 0,9000 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) areštą (Turto arešto aktų registre akto Nr. (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš ieškovės A. Č. (a.k duomenys neskelbtini) atsakovui Ž. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 500 Lt atstovavimo išlaidų.