- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-25
- Bylos Nr.
- 2-16-979/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03208-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė
- Ieškovas
- G. M.
- Atsakovas
- T. Z.
- Kategorijos
- 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.1.17.3Kiti su taikinimu ir taikos sutartimi civiliniame procese susiję klausimai
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.2.8.5Bylos nutraukimas, jeigu šalys sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovui T. Z., institucija byloje teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo priteisimo mažamečiam vaikui, bendravimo tvarkos ir jo gyvenamosios vietos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
teisme 2019 m. vasario 22 d. gautas ieškovės G. M. ir atsakovo T. Z. prašymas dėl taikos sutarties prijungimo, kuriuo prašo patvirtinti 2019 m. vasario 21 d. taikos sutartį rašytinio proceso tvarka, kiekviena iš šalių pasilieka prie savo bylinėjimosi išlaidų, antrinės teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
prašymas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalį šalys bet kurioje civilinio proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas, teisė atsižvelgiant į įstatymo nustatytas ribas laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis. Vadovaujantis CK 6.985 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tik teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią.
Pateikta pasirašyta šalių taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nepilnamečių vaikų teisių nepažeidžia, šalims yra žinomos bylos nutraukimo pasekmės, todėl ji tvirtintina ir civilinė byla tarp šalių nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis, 231 straipsnio 1-3 dalys).
Šalims yra žinoma, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, ateityje kreiptis į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nebeturės teisės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnio 1 dalis, CPK 584 straipsnio 1 dalis 4 punktas).
Vadovaujantis CK 6.985 straipsnio 2 dalimi, teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, tačiau atsižvelgiant į šios sutarties dalyką, pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms, vienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
Ieškovei 2018 m. rugpjūčio 30 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyriaus sprendimu suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų visų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 16-17). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo bei, kad šalys sudarė taikos sutartį iš atsakovo valstybei priteistina 25 procentai mokėtino žyminio mokesčio – 63,50 Eur (13,50 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (150,00 Eur x 12 mėnesių x 3 procentai x 25 procentai); 25,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo; 25,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymą, iš viso 13,50+25,00+25,00 = 63,50 Eur) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 d. 1 punktas, 6 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. vasario 11 d. pažymoje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 274,04 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad šalys sudarė byloje taikos sutartį, iš atsakovo valstybei priteistina 25 procentai antrinės teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 68,51 Eur (274,04 Eur x 25 procentai) (CPK 96 straipsnis, 99 straipsnio 2 dalis). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 10,54 Eur. Šalys taikos sutartimi susitarė, kad pašto išlaidas atlygina lygiomis dalimis, tačiau ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl jos priteistinos tik iš atsakovo T. Z. valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, 294-295 straipsniais,
nutaria:
patvirtinti 2019 m. vasario 21 d. taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovės G. M. ir atsakovo T. Z. civilinėje byloje pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovui T. Z., institucija byloje teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo priteisimo mažamečiam vaikui, bendravimo tvarkos ir jo gyvenamosios vietos nustatymo, tokiomis sąlygomis:
1. Dėl dukters S. Z. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo:
1.1. Nepilnametės dukros S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyti pagal jos motinos G. M. deklaruojamą gyvenamą vietą.
1.2. T. Z. nuo 2018 m. gruodžio 1 d. moka išlaikymą dukrai S. Z. po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ateityje atsižvelgiant į infliaciją, jas kas metai indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka iki dukros S. Z. pilnametystės, paskiriant šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise S. Z. motiną G. M..
1.3. Šios mokamos lėšos yra pervedamos į S. Z. motinos G. M. nurodytą sąskaitą banke iki einamo mėnesio 25 dienos ir jas uzufrukto teise tvarko nepilnametės dukters motina G. M..
1.4. Dėl išlaikymo įsiskolinimo šalys sutaria, kad ieškovė G. M., ieškinio pareiškime numatyto 4 punkte atsisako ir skolos dėl išlaikymo įsiskolinimo nereikalauja.
2.1. G. M. įsipareigoja netrukdyti T. Z. bendrauti su dukra S. Z., ją lankyti ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, pas jį jai lankytis, ją auklėti, rūpintis jos sveikata, jos dvasiniu ir moraliniu ugdymu, jeigu tai neprieštaraus nepilnametės dukters interesams.
2.2. Bendravimo tvarka nustatoma abipusiu bendru sutarimu, atsižvelgiant į esamą situaciją šalių užimtumą bei kitas galimybes.
2.3. Bendravimo su dukra tvarka su jos artimais giminaičiais iš tėvo pusės nustatoma atskiru šalių susitarimu, atsižvelgiant į šalių interesus, sąžiningumo bei protingumo principus.
3. Šalims yra žinoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 294 straipsnio 2 dalyje numatytos bylos nutraukimo pasekmės, t. y. kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Šalys žino ir tai joms yra priimtiną, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, viena šalis, arba abi gali kreiptis į teismą dėl šios sutarties sąlygų pakeitimo ar papildymo.
4. Kiekviena iš šalių pasilieka prie savo bylinėjimosi išlaidų. Teismo išlaidas, susitariančios šalys apmoka lygiomis dalimis. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos priteisiamos teismo nuožiūra.
Civilinę bylą Nr. 2-16-979/2019 nutraukti.
Priteisti iš atsakovo T. Z. 63,50 Eur žyminio mokesčio, 68,51 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 10,54 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, byloje, iš viso 142,55 Eur valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sumokamos į tą pačią sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5630 ir nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Šalims išaiškintina, kad, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, (vaiko poreikių tenkinimas, nedarbingumas, turtinė padėtis ir kt.) vienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.