Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei, Gabrielei Samaškienei, Rimai Ulasevicienei, Ingai Kavaliauskaitei, Irenai Aleksiejunienei,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo I. G. apeliacini skunda del Vilniaus apygardos teismo 2004 m. rugpjucio 31 d. nuosprendžio, kuriuo I. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d., 253 str. 1 d., 178 str. 3 d. ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. už neteiseta šaunamojo ginklo laikyma laisves atemimu 2 (dvejiems) metams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. už neteiseta šaudmenu laikyma laisves atemimu 1 (vieneriems) metams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. laisves atemimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) menesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., paskirtos bausmes subendrintos ir subendrinta bausme nustatyta laisves atemimas 4 (ketveriems) metams, bausme atliekant pataisos namuose.

Pritaikius Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. istatymo Nr. VIII-1619 ,,Del amnestijos akto” 3 str. 1 d. 1 p., I. G. paskirta bausme sumažinta vienu trecdaliu.

Aprašomoji dalis

nustate:

I. G. nuteistas už tai, kad 1999 m. nenustatyta menesi ir diena (duomenys neskelbiami) parko masyve rado ir nuo to laiko iki 1999 m. spalio 13 d., neturedamas leidimo laike pas broli A. G. bute adresu (duomenys neskelbiami) 5,6 mm kalibro trumpavamzdi graižtvini šaunamaji ginkla, pagaminta savadarbiu budu, pritaikyta šaudyti 5,6 mm kalibro žiedinio uždegimo šoviniais.

Be to, I. G. nuteistas už tai, kad nenustatytu laiku ir aplinkybemis neteisetai igijo ir neturedamas leidimo laike iki 1999 m. spalio 13 d. savo namuose (duomenys neskelbiami), sodu bendrijoje ,,K”, (duomenys neskelbiami), vienuolika vienetu šoviniu, kurie yra šaudmenys.

Be to, I. G. nuteistas už tai, kad 1999 m. rugsejo 30 d., apie 18 val., (duomenys neskelbiami), prie parduotuves ,,G”, atrakines iš anksto užsakytu per UAB ,,D” raktu, pagrobe UAB ,,E” priklausanti automobili ,,Mercedes Benz 280”, v/n XXX, 231500 Lt vertes.

Nagrinejant byla apeliacine tvarka, prokuroras prašo atmesti nuteistojo apeliacini skunda, nuteistasis I. G. bei jo gynejas prašo tenkinti nuteistojo apeliacini skunda.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I. G. apeliacinis skundas atmetamas.

Nagrinejamoje byloje ikiteisminio tyrimo metu apžiurint ivykio vieta po ivykdyto nusikaltimo 1999 m. rugsejo 30 d. (t.1, b.l. 23-24, 27-31), ant automobilio ,,Mercedes Benz 280“ v/n XXX vairuotojo dureliu išorines puses (ant stiklo ir duru korpuso) buvo aptikti ir paimti pirštu atspaudu pedsakai, nukopijuojant juos 10 daktiloplokštelese, taip pat kvapo pedsakas nuo vairuotojo sedynes ir automobilio raktelio, buvusio variklio užvedimo spyneleje. Daktiloskopines ekspertizes metu ekspertas, atlikes tyrima, nustate, kad daktiloplokšteleje Nr. 10 užfiksuotame vieno piršto pedsake matosi ivairus papiliarinio rašto elementai – liniju pradžios, pabaigos, išsišakojimai, sajungiai ir kt., kurie šiame pedsake sudaro individualiu požymiu visuma, pakankama asmens identifikavimui. Ekspertas, lyginant sugretinimo budu, mineta rankos pedsaka, ir lyginamuosius atspaudu pavyzdžius tyrimui pateiktoje daktilokorteleje, konstatavo, jog nustatyti sutapimai tarp rankos piršto pedsako, paimto 1999 m. rugsejo 30 d. iš automobilio,,Mercedes Benz 280“ v/n XXX, ir I. G. pirštu atspaudu yra esminiai ir salygoja kategoriška išvada, kad šis piršto pedsakas yra paliktas I. G. kaires rankos smiliumi (t.2, b.l. 8-12). Ištyrus kvapo meginius, paimtus ivykio vietos apžiuros metu, specialistas nustate, jog kvapo meginyje, paimtame nuo laikiklio, ir kvapo meginyje, paimtame nuo visrakcio, rastas kvapas yra I. G. (t.2, b.l. 20). Liudytojai J. O. ir A. O. rodomo asmens atpažinti metu atpažino I. G. ir ivardino ji, kaip asmeni, 1999 m. rugsejo 30 d. vairavusi automobili,,Mercedes Benz 280“ v/n XXX. Minetos kinologijos centro, teismo daktiloskopines ekspertizes akto išvados ir duomenys, užfiksuoti rodomo asmens atpažinti, protokoluose, yra pagrindiniai irodymu šaltiniai šioje byloje, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismas I. G. pripažino kaltu ir nuteise del automobilio ,,Mercedes Benz 280“ v/n XXX, priklausancio UAB ,,E“, vagystes. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šie irodymai atitinka baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus ir sudaro objektyvu pagrinda juos vertinti kaip patvirtinancius nusikalstamos veikos buvima ir I. G. kalte padarius tuos veiksmus. Nuteistasis I. G. savo apeliaciniame skunde nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad teismas, vertinant irodymus, pažeide Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus, ir prašo ji išteisinti.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekse yra itvirtintas laisvo irodymu vertinimo principas, reiškiantis, jog jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nei viena irodymu rušis neturi pranašumo prieš kita. Visi teisiamajame posedyje išnagrineti duomenys yra vertinami pagal tas pacias taisykles: teisejai irodymus vertina pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamiesi istatymu. Reikalavimas vertinant irodymus vadovautis istatymu reiškia, kad pirmiausia turi buti nustatyta ar irodymai atitinka BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse itvirtintus lieciamumo ir leistinumo reikalavimus, nes sprendimus baudžiamojoje byloje nulemia tik neabejotinai patikima, teisetais budais gauta informacija. Ekspertizes aktas, specialisto išvada, kuriu teisetumas (leistinumas) yra gincijamas I. G. apeliaciniame skunde, yra vertinami vadovaujantis tomis paciomis taisyklemis, kaip ir bet kokie kiti irodymai, taciau atsižvelgiant i kiekvieno iš ju specifika. Ekspertizes akto ir specialisto išvados, kaip irodymu šaltinio, specifika lemia tai, kad aplinkybes, turincias reikšmes bylai išspresti, nustato asmuo, turintis specialiu žiniu. Irodymu teorijoje ir kriminalistikoje jau seniai suformuluotos ekspertizes akto ir specialisto išvados vertinimo taisykles, kurios, atsižvelgiant i šiu irodymu šaltiniu specifika, turi tam tikru ypatumu, lyginant su kitu irodymu vertinimo taisyklemis. Vertinant ekspertizes akta ar specialisto išvada turi buti patikrintas ir ivertintas ne tik ju sasajumas (lieciamumas) ir leistinumas, bet ir kai kurios kitos aplinkybes, butent: taikytu metodu mokslinis pagristumas ir tinkamumas; pateiktos ekspertui ar specialistui medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas; ekspertui pateiktu pradiniu duomenu teisingumas; ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumas; požymiu, kuriais remdamasis ekspertas ar specialistas duoda išvada, nustatymo teisingumas.

Apeliacines instancijos teismas, tam, kad pašalinti visas I. G. apeliaciniame skunde keliamas abejones del minetu irodymu teisetumo (leistinumo), atliko irodymu tyrima ir patikrino daktiloskopines ekspertizes bei kinologijos centro padarytu išvadu teisinguma: buvo apklausti pareigunai L. B. , A. R. , kurie rinko ir teike ekspertams pirmine medžiaga, specialistai, dave šias išvadas, užklaustas Lietuvos policijos kinologijos centras.

Nuteistasis I. G. , apeliaciniame skunde nesutikdamas su daktiloskopines ekspertizes išvadomis, teigia, kad pagrindas pripažinti jas neteisetu irodymu yra tai, jog nera paneigta, kad vietoj vienos iš dešimties daktiloplokšteliu, paimtu ivykio vietos apžiuros metu, ekspertams buvo pateikta daktiloplokštele paimta iš jo veliau, - po jo sulaikymo, o daktilokortele, kuri buvo butina tyrimui, iš viso nebuvo pateikta. I. G. taip teigdamas remiasi 1999 m. spalio 4 d. raštu, kuriame yra prašoma, kad Vilniaus m. VPK (duomenys neskelbiami) komisaras pateiktu I. G. daktiloplokštele. Nuteistasis I. G. apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad minetame 1999 m. spalio 4 d. rašte prašoma pateikti I. G. daktiloskopine plokštele, o ne daktilokortele, taciau kolegija, ivertinusi byloje surinktus irodymus, laiko, kad vien ši aplinkybe dar nera pagrindas daryti išvada, jog ekspertams buvo pateikti neteisingi ar nepakankami išvadai duoti pirminiai duomenys. Apeliacines instancijos teisme, siekiant patikrinti šias I. G. versijas, buvo apklausta liudytoja L. B. , priemusi šioje byloje 1999 m. spalio 7 d. nutarima skirti daktiloskopine ekspertize. Kaip matyti iš liudytojos parodymu, ji kategoriškai paneige, kad 1999 m. spalio 4 d. rašte Vilniaus m. VPK (duomenys neskelbiami) komisarui prašoma pateikti daktiloplokštele galejo buti tarp ekspertams pateiktu dešimties ivykio vietos apžiuros metu 1999 m. rugsejo 30 d. paimtu daktiloplokšteliu. Pagal liudytojos parodymus areštine iš viso negalejo ivykdyti tokio pobudžio reikalavimo, - pateikti daktiloplokšteles, nes daktiloplokšteles areštineje nera laikomos. Liudytoja L. B. teigia, kad 1999 m. spalio 4 d. rašte buvo padaryta rašymo klaida, - vietoj daktilokorteles nurodant daktiloplokštele, nes, butent, daktilokorteles yra laikomos areštinese. Pažymejo, kad ji pateike ekspertams dešimt daktiloplokšteliu, kuriose tyrejas, turedamas baudžiamojo proceso istatymo numatyta teise atlikti ivykio vietos apžiura, užfiksavo apžiuros metu rastus pirštu pedsakus, ir tai patvirtino ivykio apžiuros protokole, dalyvaujant specialistams, taip pat viena I. G. daktilokortele (t. 4., b.l. 119-120). Kolegija neturi pagrindo abejoti tokiais liudytojos L. B. parodymais, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti irodymai: apeliacines instancijos teisme apklausto liudytojo A. R. parodymai, duomenys, užfiksuoti daktiloskopines ekspertizes akte, eksperto Ž.Almano paaiškinimai. Liudytojas A. R. parode, kad daktiloplokšteles areštineje nera laikomos, tik daktilokorteles, o1999 m. spalio 4 d. rašte buvo padaryta rašymo klaida (t. 4., b.l. 121). Iš byloje esancios daktiloskopines ekspertizes akto matyti, kad ekspertams buvo pateikta dešimt daktiloplokšteliu ir viena I. G. daktilokortele. Objektai tyrimui buvo pateikti ivynioti i pilkos spalvos popieriaus paketa. Pakete buvo keturios juodos ir šešios skaidrios bespalves spalvos staciakampio formos daktiloplokšteles, suklijuotos ant skaidriu bespalviu pagrindu su perkopijuotais ranku pedsakais prieš tai apdorotais oranžines ir juodos spalvos milteliais (t. 2, b.l.8-12). Ekspertas Ž.Almanas patvirtino, kad jis gavo visa reikalinga medžiaga tyrimui atlikti ir duoti išvada. Pažymejo, kad jis kitokiu atveju nebutu galejes atlikti tyrimo, nes atliekant tyrima turi buti lyginami sugretinimo budu ranku pedsakai rasti ivykio vietoje su lyginamaisiais pirštu atspaudu pavyzdžiais pateiktais konkretaus asmens daktilokorteleje, tokiu budu nustatant ar yra sutapimu (t. 4, b.l. 118). Išanalizavus minetus irodymus, akivaizdžiai matyti, kad 1999 m. spalio 4 d. rašte yra padaryta rašymo ir spausdinimo klaidos, vietoj daktilokorteles nurodant daktiloplokštele, del ko neteisingai suformuluotas prašymas. Tai yra ikiteisminio tyrimo trukumas, taciau šis neatitikimas nera esminis baudžiamojo proceso istatymo pažeidimas, kuris leistu abejoti daktiloskopines ekspertizes išvadu pagristumu arba darytu nuosprendi neteisetu ir nepagristu.

Nelaikytina baudžiamojo proceso istatymo pažeidimu, del kurio pirmosios instancijos teismo nuosprendis butu neteisetas ir tai, kad yra neatitikimu Kinologijos centro specialisto išvadoje ir ivykio vietos apžiuros protokole (del laiko, per kuri buvo nuimami kvapu meginiai, nuimtu kvapu meginiu skaiciaus: specialisto išvadoje nurodyta – pateikti keturi kvapo pedsakai, protokole, - trys, nenurodytas lyginamasis kvapo pavyzdys). Kolegija, ivertinusi byloje surinktus irodymus, laiko, kad mineti neatitikimai nera pagrindas abejoti Kinologijos centro specialisto išvadu teisingumu. Apeliacines instancijos teisme, siekiant patikrinti minetas aplinkybes, del kuriu I. G. apeliaciniame skunde abejojama Kinologijos centro specialisto išvadomis, buvo užklaustas Lietuvos policijos kinologijos centras (t.4, b.l. 103). Kolegijai, susipažinus su Lietuvos policijos kinologijos centro rašte pateikta informacija apie atliekamu odorologiniu tyrimu tvarka, nustatyta, kad atliekant šioje baudžiamojoje byloje odorologinius objektu tyrimus buvo naudojamas I. G. lyginamasis kvapo pavyzdys, kuris Kriminalistines odorologijos skyriuje gautas 1998 m. rugsejo 1 d. iš kvapu banko, del ko L. B. nutarime skirti ekspertize ir nenurodyta, kad tyrimui be kvapu pedsaku ir foninio kvapo pateikiamas nuteistojo I. G. lyginamasis kvapo pavyzdys (t.4., b.l. 104). Apeliacines instancijos teisme teismo posedyje apklausta specialiste Z.Verseckaite taip pat patvirtino, kad tyrimui atlikti buvo gauti trys kvapu pavyzdžiai, paimti 1999 m. rugsejo 30 d. ivykio vietos apžiuros metu, ir I. G. lyginamasis kvapo pavyzdys iš kvapu banko, kurie buvo tinkami asmens identifikavimui. Pagal Z.Verseckaites paaiškinimus, specialistas, ivykio vietos apžiuros metu nuimdamas kvapo pedsaku pavyzdžius, laikesi privalomos metodikos. Pagal nustatyta metodika, norint nuimti kvapa nuo daiktu, butina tose vietose uždeti flaneles gabalelius, o ant ju folija. Tam, kad kvapas isigertu, užtenka flaneles gabalelius laikyti viena valanda. Daugiau laiko nuimti kvapams nereikia, kvapas pilnai per viena valanda isigeria. Tyrimui pateiktas iš kvapu banko lyginamasis kvapo pavyzdys galejo buti naudojamas, nes pasižymi tuo, jog yra labai stiprus, išsilaiko ilgus metus ir su juo galima atlikti daugkartinius tyrimus. Kiekvienam odorolginiui tyrimui nera butina paimti nauja lyginamojo kvapo pavyzdi, jeigu toks yra saugomas kvapu banke. Specialiste Z.Verseckaite kategoriškai paneige, kad atlikto odorologinio tyrimo metu galejo buti suklysta identifikuojant asmeni pagal pateiktus kvapu pavyzdžius. Pažymejo, kad tokiems tyrimams šunys yra ilgai, kruopšciai dresuojami ir tam, jog butu konstatuota, kad šuo identifikavo asmeni, tyrimas atliekamas pagal griežtas taisykles: šunys savo signaline poza tiriamaji kvapa, pagal kuri identifikuojamas asmuo, turi pažymeti kelis kartus (t.4, b.l. 99-100).

Nuteistasis I. G. apeliaciniame skunde gincija ir 1999 m. spalio 14 d. rodomo asmens atpažinti protokoluose užfiksuotu duomenu teisinguma. Pagrindinis I. G. argumentas yra tas, kad J. O. ir A. O. negalejo isidemesi, kaip atrode pavogta automobili vairaves asmuo, nes jie pastaraji mate tamsiu paros metu, vos tik keleta sekundžiu per pravažiuojancio automobilio langa. Nagrinejant byla apeliacine tvarka, siekiant patikrinti J. O. , A. O. gebejima atpažinti asmeni, vairuojanti automobili salygomis maksimaliai panašiomis i buvusias ivykio metu, ir duomenis, gautus atlikus parodyma atpažinti, buvo pavesta ikiteisminio tyrimo teisejui suorganizuoti ikiteisminio tyrimo veiksma – eksperimenta. Vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2005 d. kovo 9 d. nutarti del eksperimento atlikimo, tam, kad patikrinti liudytojo A. O. gebejima atpažinti asmeni, buvo imtasi visu priemoniu pašaukti liudytoja A. O. ir jam dalyvaujant atlikti toki tyrimo veiksma, taciau šaukiamas liudytojas neatvyko. Bylos duomenimis A. O. yra išvykes i Anglija ir ten dirba. Atlikto eksperimento metu buvo patikrintas J. O. gebejimas atpažinti asmeni. Iš eksperimento ir asmens parodymo atpažinti protokolu (t.4., b.l. 162-163, 164-66) matyti, kad J. O. asmeni, vairavusi automobili salygomis maksimaliai panašiomis i buvusias ivykio metu, mate ir ji apibudino. Parodomo atpažinti metu, J. O. pasiulius jam nurodyti asmeni apie kuri dave parodymus eksperimento metu tarp jam parodomu kitu triju asmenu, liudytojas pastaraji atpažino. Taciau kolegijai kyla abejoniu del eksperimento ir jo sudetines dalies, - 2005 m. spalio 6 d. atlikto parodomo asmens atpažinti metu gautu duomenu teisetumo.

Irodymu gali buti pripažinta tik informacija, kurios nei turinys, nei forma neturi esminiu trukumu – baudžiamajai bylai išspresti reikšminga informacija turi butu gauta iš tinkamo šaltinio ir tinkamai užfiksuota. Tai reiškia, kad atliekant baudžiamojo proceso istatyme numatytus procesinius veiksmus, gauti duomenys del leistinumo reikalavimo pažeidimo negali buti laikomi irodymu, jei atliekant šiuos veiksmus, jie atlikti nepakankamai tiksliai laikantis tam veiksmui atlikti nustatytu pagrindiniu taisykliu, buvo naudotas smurtas, grasinimai ir pan. Apklausus apeliacines instancijos teisme šiuos procesinius veiksmus atlikusia tyreja V. M. , eksperimente dalyvavusius asmenis T. J. , P. P. , O. S. , J. O. , nustatyta, jog 2005 m. spalio 6 d. parodomo asmens atpažinimas buvo atliktas nesilaikant šiam veiksmui atlikti Lietuvos Respublikos BPK 192 straipsnyje nustatytu taisykliu del atpažintino asmens parodymo atpažistanciajam drauge su kitais tos pacios lyties asmenimis kiek galima savo išore panašiais i atpažintina, ne mažiau kaip triju parodomu atpažinti asmenu skaiciaus. Nebuvo imtasi priemoniu, kad prieš parodyma atpažinti atpažistantis asmuo negaletu pamatyti asmens, kuri reikia atpažinti. Šie pažeidimai yra esminiai ir daro atliktus procesinius veiksmus (eksperimenta ir jo sudetine dali 2005 m. spalio 6 d. parodomo asmens atpažinima) niekinius. Taciau atliekant 1999 m. spalio 14 d. rodomo asmens atpažinimus, Baudžiamojo proceso istatymo pažeidimu nebuvo padaryta, jie atlikti laikantis Lietuvos Respublikos BPK 191, 192 straipsniuose nustatytu reikalavimu, todel netiketi šiu procesiniu veiksmu atlikimo metu gautais duomenimis nera pagrindo. 1999 m. spalio 14 d. rodomo asmens atpažinimo protokoluose užfiksuoti duomenys yra tinkami irodymai Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio prasme ir turi buti vertinami laikantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimo (irodymus vertinti kaip visuma, o ne atsietai viena nuo kito). Kolegija, išanalizavusi 1999 m. spalio 14 d. rodomo asmens atpažinti protokoluose užfiksuotus duomenis, juos gretindamas su kitais byloje surinktais irodymais, - kinologijos centro, teismo daktiloskopines ekspertizes akto išvadomis, laiko, jog visi pamineti faktiniai duomenys papildo vienas kita, sutampa esminese detalese ir kartu sudaro nuoseklia irodomaja medžiaga, leidžiancia daryti išvada del I. G. kaltumo.

Nuteistasis I. G. apeliaciniame skunde taip pat prašo paskirti jam švelnesne bausme.

Bausmes paskyrimas yra svarbiausia baigiamoji baudžiamosios bylos stadija, nes bausmes paskyrimu ivertinamas ne tik nusikaltimo pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymiu turinys, ju pobudis, bet ir kaltininko asmenybe, atsakomybe sunkinancios ir lengvinancios aplinkybes. Skirdamas bausme, teismas vadovaujasi dvieju rušiu baudžiamosios teises normomis: BK specialiosios dalies straipsnio sankcija ir bendrosios dalies normomis, detalizuojanciomis sankcijos taikyma.

Bausmes skyrimo nuostatos yra numatytos BK VIII skyriuje. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje istatymo leidejas itvirtino bendruosius bausmes skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausiu teiseto, pagristo ir teisingo nubaudimo garantiju. Bendrieji bausmes skyrimo pagrindai itvirtina nuostata, kad bausme turi buti individualizuota ir paskirta atsižvelgiant i istatymo reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas I. G. bausme, nepažeide Lietuvos Respublikos BK 54 str. nuostatu. Buvo atsižvelgta tiek i padarytu nusikalstamu veiku pobudi, pavojingumo laipsni, tiek i kitas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, tame tarpe ir i apeliaciniame skunde nurodytas (anksciau neteistas, nebaustas administracine tvarka). Teismo nuosprendžiu motyvuotai parinkta I. G. tinkama bausmes rušis bei dydis. I. G. nuteistas už triju nusikaltimu padaryma, iš ju vienas priskiriama sunkiu nusikaltimu kategorijai. Byloje nenustatyta I. G. atsakomybe sunkinanciu ir lengvinanciu aplinkybiu. Paskirtoji I. G. bausme atitinka istatymo numatancio atsakomybe, už padaryta nusikalstama veika, savo vidurki ir savo dydžiu nera aiškiai per griežta. Bausme švelninti pagrindo nera.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagristas ir teisetas. Patenkinti nuteistojo apeliacini skunda pagrindo nera.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo I. G. apeliacini skunda atmesti.