Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui M. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. A., gim.(duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal LR ANK 223 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. A. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 metų bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau ir – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-12 nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015-12-09 nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau ir – nuostatai) 120, 123 ir 127 punktuose. Šiais savo veiksmais M. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. A. savo kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo prisipažino visiškai. Paaiškino, kad jis yra įmonės vadovas ir vienintelis akcininkas. Šiuo metu pažeidimai ištaisyti ir pašalinti. Bendrovė pakankamai nemaža, apskaitą tvarko samdoma įmonė (duomenys neskelbtini) jie privalo pateikti ataskaitas. Jie buvo raginami kiek įmanoma greičiau, bet vienoje ataskaitoje buvo netikslumai, todėl ir užtruko. Prašo skirti jam įspėjimą ar minimalią baudą.

Teismo posėdyje Registro centro atstovas nedalyvavo, šaukimas įteiktas, neatvykimo priežastys nežinomos. Byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant (LR ANK 630 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Be visiško M. A. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais. Administracinio nusižengimo protokole išdėstytos visos esminės administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2). Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše nurodoma įmonės UAB (duomenys neskelbtini) veiklos sritis, bendrovės vadovas, kokie finansinės atskaitomybės dokumentai teikti (b. l. 3-8). M. A. 2019 m. lapkričio 4 d. rašytiniame paaiškinime byloje nurodo finansinių ataskaitų pateikimo pavėlavimo priežastį (b. l. 9).

Įrodymų vertinimas, teismo išvados.

LR ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims be kita ko už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 120, 123 ir 127 p., juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 9 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi vykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad M. A. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Be jo visiško prisipažinimo jo kaltę įrodo jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 2), Valstybinės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas (b. l. 3-8), jo rašytinis paaiškinimas byloje (b. l. 9), kita bylos rašytinė medžiaga.

Taigi Bendrovės 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 7 punktu ir už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

M. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR ANK 223 straipsnio 2 dalį, nes jis, būdamas bendrovės vadovas, įstatymo nustatytu laiku nepateikė bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Dėl nuobaudos skyrimo.

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už šio nusižengimo padarymą gali būti skiriama bauda nuo 200 eurų iki 3000 eurų.

M. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino įvykdęs nusižengimą ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi.

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (LR ANK 22 straipsnis). Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (LR ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys).

LR ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Kadangi tai išimtis iš bendros taisyklės, švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje gali būti skiriama tik ypatingais, išskirtiniais atvejais, esant aplinkybių, ypatingai teigiamai charakterizuojančių pažeidėjo asmenybę ar rodančių ypatingai mažą padaryto nusižengimo pavojingumą, visumai. Individualizuojant pažeidėjams skiriamas nuobaudas turi būti išsamiai įvertintas pavojingumas, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas.

Skiriant nuobaudą M. A. atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į tai, kad padarytas nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir statistika, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, kad įvykdytas formalus pažeidimas. Atsižvelgiama į M. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į sunkinančių nebuvimą, į tai, kad jis tokį nusižengimą padarė pirmą kartą, šiuo metu pažeidimas yra pašalintas.

Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais atsižvelgiant į pačio pažeidimo esmę manytina, kad net įstatyme numatyta minimali bauda šiuo atveju būtų pernelyg griežta, neteisinga ir neproporcinga padarytam pažeidimui. Teismas vertina, kad šiuo atveju perpus sumažinta bauda nei sankcijoje numatyta minimali, yra adekvati ir proporcinga nuobauda padaryto nusižengimo pavojingumui bei M. A. asmenybei, o pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti LR ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ANK 34 straipsnio 5 dalimi, 223 straipsnio 2 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,

nutaria:

M. A. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis LR ANK 34 straipsnio 5 dalimi, skirti jam 100 (vieno šimto) eurų dydžio baudą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.