- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-16
- Bylos Nr.
- e2S-787-1059/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22903-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ignas Totilas
- Atsakovas
- G. N.
- Ieškovas
- M. K., A. K.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Ignas Totilas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-33478-964/2025 pagal ieškovų M. K. ir A. K. pareiškimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, atsakovas G. N..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 27 d. nutartimi patvirtino ieškovų M. K., A. K. ir atsakovo G. N. 2025 m. vasario 25 d. sudarytą taikos sutartį joje nurodytomis sąlygomis. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. kovo 20 d.
2. 2025 m. liepos 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas ieškovų M. K. ir A. K. prašymas išduoti vykdomąjį raštą pagal civilinėje byloje Nr. e2-5885-964/2025 įsiteisėjusią nutartį.
Šalies argumentai
3. Ieškovai nurodė, kad atsakovas taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdo, t. y. iki 2026 m. birželio 30 d. (teismo pastaba: turėtų būti 2025 m. birželio 30 d.) nesumokėjo 500 Eur įmokos, nors buvo ne kartą ragintas tai padaryti tiek žodžiu, tiek raštu, taip pat nenurodė pateisinamų priežasčių, dėl kurių nesumokėjo 500 Eur sumos.
Atsiliepimas
4. Atsakovas G. N. per teismo nustatytą terminą paaiškinimų dėl taikos sutarties vykdymo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi ieškovų prašymą tenkino ir išdavė pareiškėjams vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1 ir 4 punktų vykdymo, t. y. dėl 19 114,50 Eur nepadengtos sumos išieškojimo iš skolininko G. N. kreditoriams M. K. ir A. K..
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog 2025 m. vasario 27 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1 punktu šalys susitarė dėl skolos sumos ir jos mokėjimo terminų bei tvarkos, t. y. kad G. N. 21 114,50 Eur skolą sumokės 43-omis įmokomis į paskolos davėjos (ieškovės) banko sąskaitą arba į paskolos davėjo (ieškovo) banko sąskaitą, kas mėnesį mokėdamas po 500 Eur, išskyrus paskutinį mėnesį, kurį mokės 114,50 Eur, kiekvieną mokėjimą atlikdamas iki mėnesio paskutinės dienos. Mokėjimai turėjo būti atliekami nuo 2025 m. vasario 28 d. iki 2028 m. rugpjūčio 31 d.
7. Iš taikos sutarties 4 punkto matyti, kad paskolos gavėjui (atsakovui) dėl nepateisinamų priežasčių praleidus bent 1 (vieną) sutarties 1 punkte nurodytą mokėjimą arba atlikus nepilną mokėjimą, paskolos davėjai (ieškovai) įgyja teisę kreiptis į teismą su pareiškimu išduoti vykdomąjį raštą dėl visos likusios neapmokėtos skolos likučio.
8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skolininkas pažeidė taikos sutarties sąlygas (iki 2025 m. birželio 30 d. nesumokėjo 500 Eur), vertino, kad yra pagrindas tenkinti M. K. ir A. K. prašymą ir išduoti jiems vykdomąjį raštą dėl visos likusios nesumokėtos sumos, t. y. 19 114,50 Eur nepadengtos sumos išieškojimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovas G. N. prašo panaikinti Vilniaus mesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartį.
9.1. Nurodo, kad atsakovas šiuo metu patiria finansinius sunkumus, dėl ko buvo uždelstas mokėjimas pagal sudarytą taikos sutartį. Atsakovas įsidarbino naujoje darbovietėje, dėl ko jo finansiniai srautai nebuvo pakankami taikos sutarties sąlygoms įvykdyti iki 2025 m. birželio 30 d.
9.2. Be to, 2025 m. liepos 25 d. atsakovas buvo sumokėjęs pagal taikos sutartį 500,00 Eur įmoką, tačiau ieškovai apie šios įmokos mokėjimą teismo neinformavo ir nenurodė, kad išieškotinos sumos dydis pasikeitė. Be to, atsakovas 2025 m. rugpjūčio 13 d. sumokėjo dar vieną 500,00 Eur įmoką.
9.3. Atskirojo skundo padavimo dieną įsiskolinimo pagal taikos sutartį nėra, o kitas mokėjimas pagal taikos sutartį yra numatytas 2025 m. rugpjūčio 31 d. Taigi, taikos sutarties sąlygų pažeidimas yra pašalintas, o atsakovas toliau vykdo taikos sutarties sąlygas.
9.4. Apelianto vertinimu, priverstinis taikos sutarties vykdymas pagal išduotą vykdomąjį raštą iš esmės pablogina pačių ieškovų padėtį, kadangi vykdymo procese bus išieškoma mažesnė suma, negu numatyta taikos sutartyje, o skolos grąžinimo terminas gali pailgėti. Todėl atsakovas, būdamas sąžiningas, stengiasi vykdyti taikos sutartį ir kuo greičiau grąžinti skolą ieškovams.
9.5. Apibendrintai atskirajame skunde nurodoma, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis kaip nepagrįsta ir neteisėta turi būti panaikinta šiais pagrindais: 1) išieškotina negrąžinta suma pagal taikos sutartį yra ne 19 114,50 Eur, bet 18 114,50 Eur; 2) taikos sutarties sąlygų pažeidimas yra pašalintas ir nėra pagrindo pradėti priverstinį skolos išieškojimą.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu ieškovai prašo atskirojo skundo (ne)pagrįstumo ar proceso apeliacinės instancijos teisme nutraukimo klausimą spręsti savo nuožiūra, atsižvelgiant į atsiliepime nurodytas aplinkybes, taip pat priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
10.1. Nurodo, kad nors su atskiruoju skundu atsakovas pateikė mokėjimą patvirtinančius duomenis, tačiau šis mokėjimas buvo atliktas tik 2025 m. liepos 25 d., t. y. tik po to, kai ieškovai pateikė pareiškimą išduoti vykdomąjį rašą ir teismas šį prašymą išsiuntė atsakovui.
10.2. Pažymi, jog sąžiningai suklydo neinformuodami pirmosios instancijos teismo apie 2025 m. liepos mėn. 25 d. jų gautą 500 Eur mokėjimą, tačiau civilinės bylos duomenys patvirtina, kad 2025 m. liepos mėn. 22 d. ieškovų pareiškimas išduoti vykdomąjį raštą buvo išsiųstas atsakovui ir būtent nuo šios datos atsakovui teko pareiga teikti su 2025 m. vasario 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties (ne)vykdymu susijusius įrodymus.
10.3. Ieškovų vertinimu, net jeigu nutartis išduoti vykdomąjį raštą būtų įsiteisėjusi, jos teikti antstoliui nebūtų galima, nes nėra jokio pagrindo teikti vykdomąjį raštą vykdyti tokiu atveju, kai skolininkas sumokėjo pradelstą skolą (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Atsiliepimas
10.4. Atsiliepime pabrėžiama ir tai, jog viso šio klausimo nagrinėjimo metu atsakovas buvo pradelsęs netgi 2 mokėjimus - t. y. iki 2025 m. birželio mėn. 30 d. sumokėti 500 Eur ir iki 2025 m. liepos mėn. 31 d. sumokėti 500 Eur.
10.5. Kartu ieškovai nurodo, jog atsiliepimo teikimo dienai (2025 m. rugsėjo mėn. 1 d.) atsakovas pradelstų įsiskolinimų neturi (abu pradelstus mokėjimus - t. y. iki 2025 m. birželio 30 d. sumokėti 500 Eur ir iki 2025 m. liepos 31 d. sumokėti 500 Eur atliko, o taip pat 2025 m. rugpjūčio 28 d. atsakovas atliko ir trečiąjį 500 Eur mokėjimą, kurį turėjo atlikti iki 2025 m. rugpjūčio mėn. 31 d. pagal nustatytą skolos mokėjimo grafiką, taigi minėtai datai (2025 m. rugsėjo mėn. 1 d.) pagrindas išduoti vykdomąjį raštą išnyko.
10.6. Atsižvelgdami į išdėstytas aplinkybes, ieškovai prašo nutraukti bylą atsisakius nuo prašymo išduoti vykdomąjį raštą. Mano, kad CPK normos nedraudžia atsisakyti nuo prašymo išduoti vykdomąjį raštą šioje proceso stadijoje.
10.7. Tačiau atsiliepimu teigiama, jog ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo sąlygotos būtent atsakovo netinkamų veiksmų, dėl ko ieškovams turi būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos teikiant teisines konsultacijas, rengiant prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pirmos instancijos teisme, taip pat rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
12. Atsakovas G. N. atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria išduotas vykdomasis raštas, bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pateiktu atsiliepimu ieškovai faktiškai sutinka su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimu, reiškia reikalavimą dėl atsisakymo nuo prašymo išduoti vykdomąjį raštą, tačiau vertina, jog procesas vyko pagrįstai, dėl ko ieškovams turi būti priteisiamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė duomenis apie 2025 m. liepos 25 d. bei 2025 m. rugpjūčio 13 d. atliktus mokėjimus ieškovams pagal sudarytą ir patvirtintą taikos sutartį.
14. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
15. Nagrinėjamu atveju apelianto pateikti mokėjimas išties nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau apie 2025 m. liepos 25 d. atliktą mokėjimą pirmosios instancijos teismui nenurodė ir patys ieškovai, o kitas atsakovo mokėjimas atliktas jau po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo.
16. Svarbu ir tai, kad atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovai pripažįsta apelianto atliktus mokėjimus, taip pat aplinkybę, kad jis atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo dieną nėra skolingas pagal sudaryta taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o ieškovai, kaip jie patys nurodo, dėl apsirikimo pirmosios instancijos teismui nepanešė apie atsakovo atliktą mokėjimą 2025 m. liepos 25 d., dėl kurio neatlikimo skundžiama nutartimi faktiškai buvo išduotas vykdomasis raštas.
17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovai pripažįsta mokėjimų atlikimo aplinkybes bei faktą, kad neinformavo pirmosios instancijos teismo apie 2025 m. liepos 25 d. atliktą mokėjimą, taip pat į tai, kad remiantis šių mokėjimų duomenimis ieškovai nurodo atsisakantys prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo, tačiau tvirtina, jog mokėjimo atlikimo data (2025 m. liepos 25 d.) pagrindžia ieškovų pradėto civilinio proceso dėl vykdomojo rašto išdavimo pagrįstumą, o kartu ir pagrindą jiems priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, sprendžia yra pagrindas priimti atsakovo kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teisme pateikiamus naujus įrodymus, o šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo bei nepažeis šalių procesinio lygiateisiškumo.
Dėl bylos esmės
18. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovui nevykdžius šalių sudarytos taikos sutarties nuostatos dėl 500 Eur mokėjimo atlikimo iki 2025 m. birželio 30 d., ieškovai 2025 m. liepos 21 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
19. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. liepos 22 d. išsiuntė pranešimą atsakovui dėl teisme gauto ieškovų prašymo, tačiau atsakovas nei atsiliepimo, nei informacijos dėl atlikto mokėjimo nepateikė.
20. Nors, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, atsakovas 2025 m. liepos 25 d. atliko 500 Eur mokėjimą ieškovams, tačiau pastarieji apie tai pirmosios instancijos teismo taip pat neinformavo, dėl ko skundžiama 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi ieškovų pareikštas prašymas buvo tenkintas ir nutarta jiems išduoti vykdomąjį raštą.
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytas faktines aplinkybes, taip pat šalių patvirtintos taikos sutarties 4 punkto nuostatas, numatančias, kad paskolos gavėjui (atsakovui) dėl nepateisinamų priežasčių praleidus bent 1 (vieną) sutarties 1 punkte nurodytą mokėjimą arba atlikus nepilną mokėjimą, paskolos davėjai (ieškovai) įgyja teisę kreiptis į teismą su pareiškimu išduoti vykdomąjį raštą dėl visos likusios neapmokėtos skolos likučio, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą daryti išvadą, kad taikos sutarties nuostatos nėra vykdomos, dėl ko prašymas išduoti vykdomąjį raštą yra pagrįstas.
22. Išdėstytos išvados nekeičia ir atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su faktiškai atliktu atsakovo mokėjimu, kadangi teismui neturint tokios informacijos iš ieškovų, o atsakovui apie atliktą mokėjimą teismo taip pat neinformavus, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio bei faktinio pagrindo spręsti, kad prašymas išduoti vykdomąjį raštą yra nepagrįstas, o taikos sutarties nuostatos yra vykdomos.
23. Be to, nagrinėjamoje byloje ieškovai pateiktu atsiliepimu į atskirąjį skundą, pripažįsta neinformavę pirmosios instancijos teismo apie 2025 m. liepos 25 d. atliktą atsakovo atliktą mokėjimą, taip pat kartu nurodo atsisakantys prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo.
24. CPK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Nors nagrinėjamu atveju ieškovai atsisako prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo, o ne ieškinio, tačiau, atsižvelgiant į civiliniame procese įtvirtintą šalių dispozityvumo principą, CPK 646 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą atskirą ir tik suinteresuotos šalies prašymu vykdomą procesą dėl vykdomojo rašto išdavimo, taip pat aplinkybę, jog išieškotojas vykdymo procese disponuoja ir teise atsisakyti išieškojimo, yra pagrindas spręsti, kad byloje nėra kliūčių priimti ieškovų atsisakymą nuo prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo.
25. Papildomai pastebėtina, jog ieškovų pareikštas atsisakymas nuo prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo nesukelia analogiškų teisinių pasekmių, kaip ieškinio atsisakymas, kadangi šalių sudaryta taikos sutartis, patvirtinta teismo nutartimi, šalims turi res judicata galią, o kiekvienas naujas tokios taikos sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atvejis sudaro savarankišką pagrindą kreiptis dėl vykdomojo rašyto išdavimo ir nesudaro pagrindo spręsti, jog šioje civilinėje byloje ieškovų pareikštas atsisakymas dėl vykdomojo rašyto išdavimo galioja ir dėl galimų būsimų netinkamo taikos sutarties vykdymo atvejų.
26. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, taip pat nenustatęs, jog pareikštas atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, sprendžia, kad yra pagrindas priimti ieškovų atsisakymą nuo prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo.
27. Teismui priėmus ieškovų atsisakymą nuo prašymo apeliacinis procesas pagal atsakovo atskirąjį skundą, kuriuo yra dėstomos aplinkybės dėl pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo tuo pagrindu, jog atsakovas iki skundžiamos nutarties priėmimo buvo atlikęs 500 Eur mokėjimą ieškovams, nebėra tikslingas. Dėl to, remiantis CPK 293 straipsnio 4 punkto nuostatomis, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikinama ir civilinė byla pagal ieškovų prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nutraukiama.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Nustačius pagrindą nutraukti nagrinėjamą civilinę bylą apeliacinės instancijos teismui kyla pareiga išspręsti šalių patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti paskirstymo klausimą, kadangi abi šalys reiškia reikalavimų dėl šių išlaidų atlyginimo.
29. Atsakovas G. N. į bylą pateikė prašymą priteisti 972,36 Eur teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro: 1) 75,60 Eur už dokumentų rengimą – prieštaravimų dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-11-12 teismo įsakymo, priimto civilinėje byloje Nr. eL2-34140-964/2024, rengimą; 2) 180 Eur už kitų procesinių dokumentų rengimą – prašymo pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti rengimą; 3) 180 Eur už dokumento koregavimą/pildymą – taikos sutarties tikslinimą, atsižvelgiant į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-02-24 nutartyje nurodytus galimus taikos sutarties trūkumus; 4) 368 Eur už atskirojo skundo rengimą.
30. Ieškovai, prašydami priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, nurodo, kad patyrė tokias teisinės pagalbos išlaidas: 1) 250 Eur už teisines konsultacijas; 2) 50 Eur už prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo parengimą; 3) 350 Eur už susipažinimą su atskiruoju skundu, atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.
31. Sprendžiant klausimą dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmiausia pažymėtina tai, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
32. Be to, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
33. Taigi, aptartos įstatymo nuostatos įtvirtina, kad šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos gali būti priteisiamos tik konkrečiame procese, kurio metu šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei tą patvirtinančius įrodymus.
34. Nagrinėjamu atveju iš šalių pateiktų prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turinio matyti, kad į prašomas priteisti išlaidas yra įtrauktos ir teisinės pagalbos išlaidos, susijusios ne tik su apeliacinio proceso dėl pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutarties apskundimu bei atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimu.
35. Apeliacinės instancijos teismui nenustačius, o ir pačioms šalims tokių aplinkybių nenurodžius, kad su šiuo apeliaciniu procesu nesusijusios išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti buvo nepagrįstai pirmosios instancijos teismo nepriteistos, vertinama, kad šalių apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas, kurių paskirstymo klausimas yra spręstinas, sudaro atsakovo patirtos 368 Eur išlaidos už atskirojo skundo rengimą bei ieškovų patirtos 350 Eur išlaidos už susipažinimą su atskiruoju skundu, atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.
36. Atsakovo prašomos priteisti 368 Eur bei ieškovų prašomos priteisti 350 Eur išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.15 punkte numatyto maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsniai).
37. Sprendžiant klausimą dėl šalių apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai paskirstymo, pažymėtina, kad CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
38. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovai 2025 m. liepos 21 d. turėjo pagrindą kreiptis į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, kadangi atsakovas iki 2025 m. birželio 30 d. nebuvo atlikęs teismo patvirtintoje šalių taikos sutartyje nustatyto 500 Eur mokėjimo.
39. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas dar iki skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo atliko 500 Eur mokėjimą ieškovams, tačiau pastarieji apie tai pirmosios instancijos teismo taip pat neinformavo, dėl ko skundžiama 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi ieškovų pareikštas prašymas buvo tenkintas ir nutarta jiems išduoti vykdomąjį raštą.
40. Taigi, tiek atsakovas, tiek ieškovai pirmosios instancijos teismo apie atsakovo atliktą mokėjimą neinformavo, atsakovas net neteikė atsiliepimo į pareikštą prašymą, nors mokėjimą ieškovams atliko. Ieškovai taip pat nereiškė atsisakymo nuo pareikšto prašymo po to, kai gavo atsakovo apmokėjimą.
41. Vertinant šalių elgesį apeliacinės instancijos teisme, pastebėtina, jog atsakovui pateikus atskirąjį skundą ieškovai atsiliepimu į jį suformulavo prašymą dėl pareiškimo dėl vykdomojo rašto išdavimo atsisakymo, taip iš esmės pripažindami tiek atsakovo atliktus mokėjimus, tiek aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismo išduotas vykdomasis raštas nėra tikslingas šioje situacijoje.
42. Taigi, esminė priežastis, dėl kurios buvo pradėtas teisminis procesas dėl vykdomojo rašto išdavimo, buvo būtent atsakovo veiksmai nevykdant teismo patvirtintos taikos sutarties. Ieškovų kreipimasis į pirmosios instancijos teismą buvo pagrįstas, o po kreipimosi į teismą atsakovas atliko pavėluotą bei kitus mokėjimus pagal taikos sutartyje nustatytą grafiką. Atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo metu ieškovai pripažino atsakovui esant tinkamai atsiskaičius pagal taikos sutartimi patvirtintą grafiką.
43. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog ieškovų veiksmai, kuriais nebuvo informuotas pirmosios instancijos teismas apie 2025 m. liepos 25 d. atliktą mokėjimą, nėra pagrįsti ir tinkami, tačiau byloje nėra, o ir pats atsakovas nenurodė, jokių priežasčių, dėl kurių jis neturėjo galimybės pirmosios instancijos teismui pateikti atsiliepimo ar bent jau informacijos apie atliktą mokėjimą, kas pirmosios instancijos teismui sudarė pagrindą tenkinti ieškovų pareikštą prašymą.
44. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad esminė viso šio teisminio proceso priežastis buvo būtent atsakovo veiksmai nevykdant teismo patvirtintos taikos sutarties, dėl ko ieškovams kilo pareiga kreiptis į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo. Kartu pripažintina, jog aplinkybė, kad ieškovai neinformavo pirmosios instancijos teismo dėl atsakovo atlikto mokėjimo, yra svarbi, tačiau kartu ji nešalina ir paties atsakovo pareigos elgtis tinkamai, teikti atsiliepimą ar bent jau informuoti pirmosios instancijos teismą apie atliktą mokėjimą.
45. Taigi, išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad susidariusių bylinėjimosi išlaidų šiame teisminiame procese priežastis buvo būtent atsakovo veiksmai nevykdant taikos sutartyje nustatytų sąlygų, dėl ko iš atsakovo ieškovams yra priteisiamos jų apeliacinės instancijos teisme patirtos 350 Eur išlaidos už susipažinimą su atskiruoju skundu, atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Šių išlaidų dydis nėra nepagrįstai didelis ar neproporcingas, taip pat neviršija rekomenduojamų tokių išlaidų dydžio.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu, 302 straipsniu, 338 straipsniu,
nutaria:
priimti ieškovų M. K. ir A. K. atsisakymą nuo prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir bylą nutraukti.
Priteisti iš G. N., (duomenys neskelbtini) kiekvienam iš ieškovų M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.