Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aurelija Ozolinia

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininkui priklausančios turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo suinteresuotiems asmenims J. M., R. M., antstolei Virginijai Paunovienei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau — VMI) prašo nustatyti kad skolininkui J. M. bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine R. M., priklauso ½ R. M. piniginių lėšų, esančių R. M. vardu atidarytose sąskaitose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog antstolė Virginija Paunovienė vykdomojoje byloje Nr. 0186/23/00010 vykdo išieškojimą iš J. M. išieškotojo VMI naudai. Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad skolininkas J. M. 1991 m. gegužės 10 d. sudarė santuoką su R. M.. Santuoka nėra nutraukta (Liteko duomenys). Antstolė 2023 m. vasario 28 d. siūlymu Nr. S-23-186-10740 pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą. Vedybų sutarčių registro išrašo duomenimis sutuoktinių turtas nėra padalintas. Antstolė Virginija Paunovienė 2023 m. sausio 20 d. nurodymu dėl priverstinio lėšų nurašymo Nr. S-23-186-4578 areštavo skolininko J. M. sutuoktinei R. M. priklausančias pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose. Antstolė Virginija Paunovienė išsiuntė pasiūlymą skolininkui J. M. per 20 dienų nuo patvarkymo areštuoti lėšas surašymo dienos, pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, tačiau skolininkas sutikimo nepateikė.

Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad antstolis tinkamai įgyvendino CPK 667 straipsnyje įtvirtintą pareigą dėl pasiūlymo skolininkui pačiam nuspręsti dėl bendro turto pasidalijimo, tačiau skolininkas (ir jo sutuoktinė) šia teise nepasinaudojo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir pareiškėjos prašymą, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, yra pagrindas nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Kaip minėta, vadovaujantis CK 3.87 straipsniu, 3.88 straipsnio 2 dalimi preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.117 straipsnio 1 dalis įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios; nuo šios prezumpcijos nukrypti galima tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnis).

Nustatyta, kad santuoka tarp J. M. ir R. M. sudaryta 1991 m. gegužės 10 d.; vedybų sutartis, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, nesudaryta. Nesant sudarytos vedybų sutarties dėl turto dalies nustatymo prašomame turte, sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

Turtas, kuriame galima nustatyti skolininko dalį – skolininko sutuoktinės turimos lėšos, esančios kredito įstaigose. Duomenų, patvirtinančių, kad turimos piniginės lėšos yra R. M. asmeninė nuosavybė, į bylą nepateikta.

Pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo reglamentuoja CK 3.123 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017).

CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).

Teismas neturi duomenų apie sutuoktiniams nustatytus sveikatos sutrikimus ir/ar kitas ypatingas aplinkybes, todėl nukrypti nuo lygių dalių principo nėra pagrindo. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad R. M. turimos piniginės lėšos pareiškėjos nurodytose (ir areštuotose) sąskaitose, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; duomenų, kad minėtas turtas priklausytų R. M. asmeninės nuosavybės teise, byloje nepateikta), kuriose pareiškėja ir prašo nustatyti skolininko dalį, yra bendroji jungtinė sutuoktinių J. M. ir R. M. nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kurioje skolininko ir jo sutuoktinės dalys yra lygios.

Pareiškėja (išieškotoja) VMI prašo nustatyti, kad skolininkui J. M. bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine R. M., priklauso ½ R. M. piniginių lėšų, esančių R. M. vardu atidarytose sąskaitose. Tokia išieškotojų pozicija atitinka CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatytą sutuoktinių bendro turto lygių dalių principą, todėl jos prašymas tenkinamas.

Iš suinteresuoto asmens J. M. valstybei priteistinos 33,48 Eur bylinėjimosi (teismo procesinių dokumentų siuntimo) išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 585, 593 straipsniais,

nutaria:

prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje tenkinti.

Nustatyti skolininkui J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklauso ½ R. M. piniginių lėšų, esančių R. M. vardu atidarytose sąskaitose.

Priteisti iš suinteresuoto asmens J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 33,48 Eur (trisdešimt trijų eurų 48 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei (sumokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662).

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.