- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-09
- Bylos Nr.
- e2A-27-555/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03055-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Marius Bartninkas, Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- G. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Linos Žemaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimu, R. T. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2‑536‑570/2024 pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui G. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis A. A., antstolė A. L., tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimu, R. T. ir uždaroji akcinė bendrovė „INDEBT“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti jos ir atsakovo G. K. Marijampolės rajono civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovo kaltės, teismo sprendime nenurodant konkrečių faktų, pagrindžiančių jo kaltę; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes: jai – K., atsakovui – K.; nustatyti, kad kreditoriniai įsiskolinimai – vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2022 m. kovo 30 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 172,84 Eur skolos išieškojimo, išieškotoja – VMI; vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Marijampolės apylinkės teismo 2020-27 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 2 500 Eur skolos išieškojimo, išieškotoja – VMI; vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal VMI 2022 m. spalio 18 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 197,82 Eur skolos išieškojimo, išieškotoja – VMI; vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 27 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 168 320,46 Eur skolos išieškojimo ir 5 procentų metinių palūkanų trečios eilės išieškojimui, išieškotoja – UAB „INDEBT“; vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Marijampolės apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 83 882,63 Eur skolos išieškojimo, 68,94 Eur palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 456,16 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, išieškotojas – R. T., yra atsakovo asmeniniai įsipareigojimai, taip pat priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini) Santuokoje susilaukė dviejų dukrų, kurios šiuo metu yra pilnametės. Atsakovas vykdė verslą, ji dirbo jo vadovaujamoje įmonėje vadybininke, tačiau vėliau atsakovas pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, nesirūpinti ir nesiskaityti su ja, pradėjo gyventi tik dėl savęs. Nors jie gyvena tuose pačiuose namuose (dukros vardu registruotame name), tačiau atskirai. Atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, todėl tolimesnis šalių bendras gyvenimas tapo negalimas. Ieškovė patvirtino, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise jokio turto neturi, todėl turto pasidalinimo klausimas nesprendžiamas. Ieškovė nurodė, kad ji kreditorinių įsipareigojimų neturi, tačiau sutuoktinis turi kreditorinių įsipareigojimų – pagal išduotus vykdomuosius raštus. Šios skolos yra priteistos iš atsakovo, todėl po santuokos nutraukimo jos turi likti jo asmeninėmis prievolėmis. Apie kreditoriaus R. T. ir atsakovo pasirašytą vekselį nieko nežinojo, jį pasirašė tik atsakovas. Ji pagal šį vekselį nebuvo nei bendraskolė, nei laiduotoja. Jokio nekilnojamo turto, automobilių, buities sąlygų gerinimo, prabangos prekių įsigijimo, kelionių, vaikų mokslo finansavimo ir kitų poreikių nebuvo. R. T. niekada neskaitė, kad ji yra solidariai atsakinga už sutuoktinio pasirašytą vekselį. Atsakovas taip pat buvo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri vykdė mėsos gamybos ir perdirbimo veiklą, akcininkas tačiau jis niekada UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo vadovaujančio darbo. Ieškovė kartu su atsakovu iš įmonės dividendų negavo, o tuo labiau įmonės veiklai jokios įtakos ieškovė neturėjo. Reikalavimą dėl iš atsakovo priteistos žalos, kurią bendrovei jis padarė savo veiksmais, atlyginimo šiuo metu yra perėmusi kreditorė UAB „INDEBT“, kuri yra jo asmeninė kreditorė, ieškovė dėl to nėra atsakinga.
3. Atsakovas G. K. su ieškiniu sutiko visiškai ir prašė jį patenkinti, o su kreditorių savarankiškais reikalavimais nesutiko. Atsakovas pripažino, jog jų santuoka yra iširusi galutinai ir turi būti nutraukta. Jokio dalintino turto neturi. Jis turi įsiregistravęs ūkininko ūkį ir pradeda ūkininkauti, turi šiltnamių, tačiau kol kas daržovių užsiaugina tik dėl savęs. Gyvenamasis namas ir apie 30 ha žemės sklypas yra dukros nuosavybė. Kita dukra gyvena Norvegijoje. Jis buvo G. K. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, tačiau įmonė seniai likviduota. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios jis buvo vienintelis akcininkas, taip pat yra likviduota dėl bankroto. Dėl kreditorių paaiškino, kad R. T. buvo jo draugas, kartu medžiojo, bendravo. Kai nusprendė plėsti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą į užsienį, t. y. produkciją tiekti į (duomenys neskelbtini), į laivus, jam reikėjo apyvartinių lėšų, dėl to susitarė su R. T., kad jis pirks UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų už 600 000 Lt ir per kelis kartus grynais jam perdavė 263 103,36 Lt. Jis gautas lėšas grynais įnešė į įmonės kasą. Pinigai buvo panaudoti ne šeimos poreikių tenkinimui, bet UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai vykdyti. Mėsos gaminiai buvo tiekiami į užsienį, kraunami į laivus. Pinigus skolinosi pas R. T. namuose, savo sutuoktinei apie tai nieko nepasakojo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ subankrutavo, o akcijų neperrašė R. T., nes dar nebuvo gauta visa suma. Įmonės problemos prasidėjo, kai produkcijos pirkėjai neatsiskaitė už didelius kiekius atkrautos produkcijos į laivus ir pan. Dėl to jis negalėjo atsiskaityti su R. T. ir akcijų pardavimas prarado prasmę. Visi įmonės dokumentai yra dingę, todėl nebuvo perduoti bankroto administratoriui ir jis negali pateikti grynųjų pinigų įnešimo kvitų. Jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vadybininku, direktorius buvo kitas asmuo. Iš įmonės dividendų negaudavo. Sutuoktinė apie skolas ir įmonės veiklą nežinojo.
4. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, UAB „INDEBT“ nurodė, kad su ieškiniu dalyje dėl kreditorinio reikalavimo nesutinka visiškai ir prašė pripažinti, kad 200 445,96 Eur dydžio prievolę jos atžvilgiu turi vykdyti abu sutuoktiniai solidariai. Šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš kurios reikalavimo teisę į atsakovą įsigijo trečiasis asmuo, įregistruota (duomenys neskelbtini) t. y. ieškovės ir atsakovo santuokos metu. Be to, atsakovas buvo šios įmonės akcininkas, taigi ir akcijos šalims priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 23 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo LUAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal nemokumo administratoriaus ieškinį priteisė žalą, kuri lygi ieškovės bankroto bylą nagrinėjančio teismo patvirtintų įmonės kreditorių reikalavimų (133 276,41 Eur) ir įmonės bankroto administravimo išlaidų sąmatos (35 044,02 Eur) sumai. Šią skolą perėmė UAB „INDEBT“. Žala priteista bankroto administratoriaus reikalavimu iš atsakovo dėl to, kad jis neperdavė bankroto administratoriui turto ir dokumentų. Ieškovė su atsakovu, būdami sutuoktiniai, dėjo visas pastangas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ duotų pajamų, kurios akivaizdžiai buvo naudojamas abiejų sutuoktinių. Taigi šių aplinkybių pagrindu, galima daryti išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos ir iš šios įmonės gautos pajamos pripažintinos bendrąja sutuoktinių nuosavybe, o iš bendrosios jungtinės nuosavybės atsiradusios prievolės yra pripažintinos bendrosiomis sutuoktinių prievolėmis. Be to, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta skolininko (atsakovo) turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir lygi 1/4 daliai piniginių lėšų esančių bei būsiančių sutuoktinės (ieškovės) nuosavybėje. Nutartis yra įsiteisėjusi ir vykdytina, todėl negali būti pakeista.
5. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, R. T. neprieštaravo dėl šalių santuokos nutraukimo, tačiau nesutiko, kad jo prievolė būtų pripažinta asmenine atsakovo prievole. Trečiasis asmuo nurodė, kad, pagal 2014 m. rugpjūčio 17 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį, atsakovas įsipareigojo jam grąžinti 76 200 Eur paskolą su 10 procentų metinių palūkanų, tačiau nustatytu terminu paskolos negrąžino. Marijampolės apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 27 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skolą priteisė. Skolos išieškojimas vykdomas priverstinai antstolių kontoroje. Atsakovui vekselio pagrindu suteikta paskola buvo panaudota atsakovui priklausiusios G. K. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ veiklos plėtrai – mėsos gaminių eksportui į (duomenys neskelbtini). Apie paskolos gavimą ir jos panaudojimą įmonės veiklos plėtrai ieškovei taip pat buvo žinoma. Įmonė buvo įsteigta 1992 m., t. y. šalių santuokos metu, taigi, iš šios įmonės gautos pajamos buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsakovas siekė ne tik gauti apyvartinių lėšų įmonei, bet ir jas gavus sukurti didesnę šeimos turto vertę. Be to, atsakovo, kaip įmonės savininko, iš įmonės veiklos gautos pajamos, gyvenant santuokoje, laikytinas bendru sutuoktinių turtu, naudojamu kaip šeimos pajamos. Ginčo prievolės solidarumą patvirtina ir aplinkybė, kad ieškovė, pagal 2021 m. kovo 2 d. prašymą antstoliams, sutiko, jog po turto, priklausančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise pardavimo, atsiskaičius pilnai su hipotekos kreditoriumi UAB „Medicinos bankas“, visa likusi piniginių lėšų suma būtų skirta atsakovo skoloms ir vykdymo išlaidoms dengti. Be to, trečiasis asmuo teigė, kad ieškovės nurodytas namas faktiškai priklauso ieškovei ir atsakovui, o sutuoktinių turtas yra slepiamas nuo kreditorių. Be to, atsakovas ketina inicijuoti fizinio asmens bankroto bylą. Marijampolės apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės ir atsakovo prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tačiau jis, kaip kreditorius, nesutiko, kad prievolė būtų pripažinta asmenine ir prašė netvirtinti šalių sudarytos sutarties. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės ir atsakovo prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paliko nenagrinėtą. Prievolė trečiajam asmeniui laikytina solidariąja šalių prievole, o ieškovės reikalavimas šioje dalyje negali būti teismo patenkintas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys (kreditoriai) prieštaravimų nepareiškė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. liepos 8 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, ir be kita ko, nustatė, kad kreditorinis įsiskolinimas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Marijampolės apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 83 882,63 Eur skolos išieškojimo, 68,94 Eur palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 456,16 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, išieškotojas – R. T., yra atsakovo G. K. asmeninis įsipareigojimas.
8. Teismas tenkino visus ieškovės ieškinio reikalavimus, o dėl kreditorinių įsipareigojimų, be kita ko, ir trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, R. T., nustatė atsakovo išrašytas vekselis garantavo R. T. jo 2009-2010 m. suteiktos 76 200 Eur paskolos grąžinimą. Atsakovui paskolos laiku negrąžinus, ji Marijampolės apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priteista ir yra išieškoma antstolės. Teismas sprendė, kad šiuo atveju būtina įrodyti, kad ieškovė privalėjo žinoti apie atsakovo paimtą paskolą ir neprieštarauti pasiskolintų pinigų panaudojimui verslo plėtrai, t. y. davė tam faktinį sutikimą.
9. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 1 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla. Teismo nutartyje konstatuoja kad jau 2010 m. įmonė buvo nemoki. Kai 2014 m. buvo išrašytas vekselis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo iškelta bankroto byla. Vadinasi, pinigai galėjo būti skolinami ir skoloms dengti. R. T. teigė, kad apie žodinės paskolos sutarties sudarymą ieškovė žinojo, tačiau kuo tas žinojimas pasireiškė, paaiškinti negalėjo. Atsakovas turėjo priklausomybę alkoholiui, todėl, ieškovės paaiškinimais, ji skambindavo R. T. pasitarti dėl atsakovo ir kitų artimųjų sveikatos, bet ne dėl paskolų. Pinigų pasiskolinti pas jį į namus atvažiuodavo vienas atsakovas ir juos gaudavo asmeniškai, nedalyvaujant nei jo, nei atsakovo sutuoktinėms. Ieškovė pinigų niekada neprašė, įmonėje svarbių pareigų neturėjo. Atsakovas tuo metu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, dirbo vadybininku. Direktoriumi dirbo kitas asmuo. Taigi, jie abu iš įmonės gaudavo atlyginimą. Vekselį atsakovas pasirašė taip pat nedalyvaujant ieškovei.
10. Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog sandoris buvo sudarytas šeimos poreikių tenkinimui. Tai, kad ieškovės ir atsakovo šeima gavo darbines pajamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, neįrodė, jog 76 200 Eur paskola buvo panaudota šeimos poreikių tenkinimui. Juolab, kad vekselio išdavimo metu jau buvo prasidėjęs įmonės bankrotas. Duomenų, kad atsakovas, kaip akcininkas, būtų gavęs dividendus, kitą naudą, byloje nebuvo. Nors pusė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų buvo bendra jungtinė šalių nuosavybė, ieškovė nedalyvavo jos veikloje nei kaip vadovė, nei valdyme kaip akcininko sutuoktinė, t. y. šiuo aspektu įmonė nefunkcionavo kaip šalių šeimos verslas. Byloje nustatyta pareiškėjo ir kreditoriaus pripažinta priešinga aplinkybė – ieškovė savarankiškai įmonės valdyme ir sprendimų priėmime nedalyvavo, įtakos sutuoktinio verslo sprendimams neturėjo, atsakovas veikė savarankiškai, su ja nesitarė, kaip pats paaiškino, ji nieko nežinojo ir tokia informacija nesidalindavo. Pasiskolintus pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai atsakovas panaudojo savo nuožiūra (neišlikę dokumentų, tačiau galimai ir skoloms dengti).
11. Teismas taip pat nurodė, kad tais atvejais, kai sutuoktiniai yra privačių juridinių asmenų dalyviai, valdantys didelius įmonių akcijų paketus, tokių įmonių verslo vystymo interesai paprastai siejasi su šeimos interesais bei šeimos poreikių tenkinimu. Tačiau nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nedidelė įmonė, ieškovė įmonėje dirbo vadybininke nedideliame padalinyje, atsakovui įtakos verslo vykdyme neturėjo (dar ir dėl jo piktnaudžiavimu alkoholiu). Duomenų, kad šalys gavę paskolą būtų pasigerinę šeimos gerbūvį, keliavę, pramogavę, ar pan., į bylą taip pat nėra pateikta. Vien tik kreditoriaus argumentai, kad tikėtina, jog gautos iš įmonės veiklos pajamos buvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti, negali būti įrodymu, jog įmonė dirbo pelningai, pelnas buvo naudojamas pareiškėjų šeimos poreikių tenkinimui ar pan. Tokių duomenų į bylą pateikta nebuvo, kreditorius savo atsikirtimų, kad kreditas buvo panaudotas šeimos poreikiams tekinti, neįrodė, nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad imant kreditą ieškovė davė tam sutikimą ar vėliau tai patvirtino.
12. Teismas pažymėjo, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta atsakovo turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir lygi 1/4 daliai piniginių lėšų esančių bei būsiančių sutuoktinės (ieškovės) nuosavybėje. Tačiau nutraukus santuoką, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia ir tolesnis skolos išieškojimo nukreipimas į ieškovės pajamas nebegalimas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, R. T. prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. liepos 8 d. sprendimą dalyje dėl prievolės trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, R. T. pripažinimo atsakovo asmenine prievole ir nustatyti, kad ši prievolė po ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo yra vykdoma ieškovės ir atsakovo solidariai. Kitoje dalyje Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Tiek trečiasis asmuo, tiek ir atsakovas byloje patvirtino, kad trečiasis asmuo paskolą atsakovui suteikė 2009-2010 m., šios paskolos grąžinimas užtikrintas atsakovui 2014 m. pasirašius vekselį. Byloje nebuvo ginčijama aplinkybė, kad trečiojo asmens atsakovui suteikta paskola buvo panaudota jam priklausiusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai vykdyti, verslui plėsti į užsienio šalis. Pati įmonė buvo įkurta 1998 m., t. y. ieškovės ir atsakovo santuokos metu. Taigi iš šios įmonės gautos pajamos buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsakovas buvo įmonės savininkas (akcininkas), organizavęs įmonės veiklą. Atsakovas, gaudamas iš trečiojo asmens paskolą ir įsipareigodamas ją grąžinti pagal vekselį, siekė gauti ne tik apyvartinių lėšų įmonei, bet ir jas gavus sukurti didesnę šeimos turto vertę. Atsakovo iš įmonės gautos pajamos, gyvenant santuokoje, laikytinas bendru sutuoktinių turtu, naudojamu kaip šeimos pajamos.
1.2. Byloje taip pat nustatyta, kad abu sutuoktiniai dirbo įmonėje ir nors jokių svarbių pareigų nėjo, tačiau akivaizdu, kad abu, sutuoktiniams kartu dirbant jiems bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančioje įmonėje, sutuoktiniai veikė ne kaip įprastai samdomi darbuotojai. Neabejotina, kad tiek ieškovei, tiek atsakovui buvo žinoma informacija, susijusi su įmonės veikla, finansine padėtimi ir kt. Dėl to yra nepagrįsta pirmosios teismo išvada, kad ieškovei nebuvo žinoma apie paskolą.
1.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K‑P‑186/2010 pateiktas išaiškinimas, kad bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kitos sutuoktinio sutikimas arba jo vėlesnis patvirtinimas; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikia, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Nagrinėjamu atveju atsakovės prievolė grąžinti paskolą trečiajam asmeniui priskirta prie antrosios grupės prievolių, kadangi paskola buvo panaudota šeimos interesams, t. y. sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusios įmonės veiklos vykdymui ir plėtrai, iš kurios pajamų ieškovė ir atsakovas gyveno ir vedė bendrą ūkį. Atsakovo vekselio pagrindu prisiimti įsipareigojimai atitiko ieškovės ir atsakovo šeimos interesus.
1.4. Ginčo prievolės solidarumą trečiojo asmens atžvilgiu patvirtina ir ta aplinkybė, kad ieškovė, pagal 2021 m. kovo 2 d. prašymą antstoliams, sutiko, jog po turto priklausančio bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybės teise pardavimo, atsiskaičius pilnai su hipotekos kreditore, visa likusi piniginių lėšų suma būtų skirta atsakovo skoloms ir vykdymo išlaidoms dengti. Ginčo paskola buvo panaudota ieškovės ir atsakovo šeimos poreikiams tenkinti. Dėl to įsiskolinimas trečiajam asmeniui laikytinas solidariąja ieškovės ir atsakovo prievole. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priešingai, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių prievolių vykdymą. Dėl to buvo priimtas neteisėtas ir neteisingas sprendimas dalyje dėl įsiskolinimo trečiajam asmeniui pripažinimo atsakovo asmenine prievole.
Atsiliepimas
14. Ieškovė E. K. pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, kuriuo prašo jį atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Ieškovė apie atsakovo ir trečiojo asmens susitarimus nieko nežinojo. Apie tai, kad atsakovas iš trečiojo asmens pagal neprotestuotiną vekselį gavo paskolą sužinojo tik tada, kai buvo pradėti išieškojimo veiksmai iš jos darbo užmokesčio. Vekselis buvo pasirašytas tik tada, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla. Pinigai atsakovui galėjo būti skolinami tik įmonės skoloms dengti. Trečiasis asmuo negalėjo paaiškinti kaip pasireiškė ieškovės žinojimas apie paskolą. Atsakovui pinigai paskolinti ieškovei nedalyvaujant. Ieškovė niekada neprašė trečiojo asmens paskolinti pinigų, svarbių reikalų įmonėje neturėjo. Ieškovė savarankiškai įmonės valdyme ir sprendimų priėmime nedalyvavo, įtakos sutuoktinio verslo sprendimams neturėjo, atsakovas veikė savavališkai, su ieškove dėl sprendimų įmonės veikloje nesitarė. Atsakovas paskolintus pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudojo savo nuožiūra.
2.2. Trečiasis asmuo neįrodė, kad šalys, gavusios paskolą, būtų pasigerinę šeimos gerbūvį, keliavę, pramogavę ar pan. Trečiasis asmuo neįrodė, kad paskola buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti, neįrodė, kad, imant paskolą, ieškovė davė sutikimą ar vėliau ją patvirtino. Trečiasis asmuo niekada neskaitė, kad ieškovė yra solidariai atsakinga už sutuoktinio pasirašytą vekselį. Trečiasis asmuo neteikė ieškinio ir dėl skolos priteisimo solidariai iš ieškovės ir atsakovo. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo atsakovo įsiskolinimą trečiajam asmeniui pripažinti abiejų sutuoktinių solidaria prievole, kadangi paskola nebuvo paimta šeimos poreikių tenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas santuokos nutraukimo byloje pareikštas trečiojo asmens (apelianto) R. T. reikalavimas pripažinti solidaria ieškovės E. K. ir atsakovo G. K. prievole kreditorinį įsiskolinimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Marijampolės apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 83 882,63 Eur skolos išieškojimo, 68,94 Eur palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 456,16 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
17. Bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 3K-P-186/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526-687/2015).
18. Prievolės, atsirandančios iš vieno iš sutuoktinių sudaryto sandorio, solidarumas gali būti konstatuotas nustačius, kad tas sandoris yra būtinas šeimos namų ūkiui išlaikyti ir vaikų auklėjimui bei švietimui užtikrinti, sandorio kaina nėra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2, 3 dalys). CK 3.109 straipsnio 2 dalyje nurodyta teisės norma sistemiškai turi būti taikoma su CK 3.109 straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑453-701/2015; 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑122‑969/2018, 57 punktas).
19. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Taigi bendros ar asmeninės prievolės skyrimo kriterijus yra išskirtinai vieno ar abiejų asmenų (sutuoktinių) poreikiai. Asmeninė prievolė – jei poreikiai grynai asmeniniai, jei susiję su asmeniniu turtu ar vieno asmens išskirtiniais interesais. Ne vieno asmens interesai – kai jie susiję su sutuoktinio interesais šeimos labui, su sutuoktinių turtu bendrosios nuosavybės teise, kuri gali būti jungtinė (bendra be nustatytų dalių) ar dalinė (bendra su nustatytomis dalimis). Jeigu sandoris susijęs su bendros sutuoktinių nuosavybės turto tvarkymu, tai jis sudarytas šeimos interesais, nes tokio turto tvarkymas atitinka šeimos interesus. Sandoris gali būti susijęs su abiem sutuoktiniais, daro įtaką šeimos padėčiai, kai sandorio rezultatais pasinaudoja abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-695/2020, 33 punktas). Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė pagal paskolos sutartį būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-781/2023)
20. Teisėjų kolegija iš byloje esančių duomenų nustatė, kad atsakovas G. K. 2014 m. rugpjūčio 17 d. trečiajam asmeniui R. T. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 76 200 Eur sumai su 10 procentų metinių palūkanų. Šį vekselį pasirašė tik atsakovas G. K.. Marijampolės apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. K. trečiajam asmeniui (apeliantui) R. T. priteista 83 882, 63 Eur skola, 68,94 Eur palūkanų, bylinėjimosi išlaidos. Byloje ginčo, jog vekselio pagrindu piniginės lėšos iš trečiojo asmens R. T. yra gautos bei, kad prievolė jas grąžinti pilnai nėra įvykdyta, nėra.
21. Nagrinėjamoje byloje tiek atsakovo G. K., tiek trečiojo asmens R. T. pozicija dėl vekselio pagrindu gautos piniginės sumos panaudojimo išsiskyrė: trečiasis asmuo R. T. nurodė, kad suteiktą paskolą atsakovas G. K. panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vieninteliu akcininku jis buvo, veiklai vykdyti, verslui plėsti į užsienio šalis ((duomenys neskelbtini)), tuo tarpu atsakovo pozicija, jog tokiu būdu trečiasis asmuo R. T. ketino pirkti iš jo akcijas, tačiau pirkimo pardavimo sutarties sudaryti nespėjo, nes negavo visos sumos ir įmonė bankrutavo.
22. Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovo ir trečiojo asmens paskolos sutartis galėtų būti priskirta prie bendrų prievolių, jeigu ji būtų sudaryta šeimos interesais. Tokiu atveju trečiasis asmuo, siekdamas, kad jo prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog ši paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (CPK 178 straipsnis).
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje be trečiojo asmens paaiškinimų, nėra pateikta įrodinėjimo priemonių, patvirtinančių piniginių lėšų panaudojimo paskirtį. Sandoris gali būti susijęs su abiem sutuoktiniais, daro įtaką šeimos padėčiai, kai sandorio rezultatais pasinaudoja abu sutuoktiniai. Byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė niekada nesiderėjo su trečiuoju asmeniu dėl pinigų skolinimo, trečiasis asmuo kreipdamasis į teismą dėl skolos priteisimo ieškovei reikalavimo nepareiškė, teismo įsakyme ieškovė, kaip solidari skolininkė, nėra įvardinta. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkais buvo ieškovė ir atsakovas, finansinę būklę vekselio išdavimo metu, suteikia pagrindą abejoti trečiojo asmens paaiškinimais apie atsakovo poreikį ar ketinimus plėsti verslą ir tokiu būdu didinti šeimos turto masę. Byloje nėra pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansiniai dokumentai, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog gautos piniginės lėšos buvo panaudotos šios įmonės veikloje, nėra pateikta ir duomenų, kokia apimtimi po vekselio išdavimo padidėjo sutuoktinių turto masė, taip pat trečiasis asmuo neįrodinėjo, jog vekselio pagrindu lėšomis pasinaudojo ir ieškovė, t. y. abu sutuoktiniai.
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl sutuoktinių prievolės pagal vekselį solidarumo, tyrė ir nustatinėjo aplinkybes, kurios reikšmingos iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės egzistavimui konstatuoti (CK 3.109 straipsnio 1 dalis), taip pat tyrė ir vertino, ar sandoris, iš kurio kyla sutuoktinių prievolė, buvo būtinas išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, ar juos sudaręs sutuoktinis elgėsi apdairiai bei rūpestingai (CK 3.109 straipsnio 2, 3, 4 dalys). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nepateikta įrodymų, jog sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo vekseliu gautos sumos pripažinti bendra prievole.
25. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, padarė išvadas tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procesą, tai pat ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, tuo tarpu apeliantas R. T. nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų dėl prievolės pobūdžio, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. liepos 8 d sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apelianto R. T. apeliacinio skundo netenkinus, jam jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos, tuo tarpu kiti byloje dalyvaujantys asmenys turėtų bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė, todėl teisėjų kolegija dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau nepasisako.
27. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 8,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.