- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-08
- Bylos Nr.
- 2-14/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas
- Atsakovas
- S. K.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Konstantino Gurino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 30 d. nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu civilinėje byloje Nr. 2-3713-798/2008.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „Lagrema“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei S. K., prašydamas priteisti iš atsakovės 191 346,51 Lt skolą bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškiniui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tai yra areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, kavinę, žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog prašoma priteisti suma yra didelė, o atsakovė į ieškovo korespondenciją neatsakinėja bei nevykdo teisėtų prašymų, todėl kyla grėsmė, kad gali būti apsunkintas arba pasidaryti neįmanomas realus teismo sprendimo įvykdymas.
Atsiliepimas
Atsakovė S. K. pateikė atsiliepimą į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, jog nėra pagrindo taikyti minėtas priemones. Šiuos teiginius grindė nurodydama, kad šiuo metu vykdo statybos projektą, kuriam yra suteiktas ,,Nordea Bank Finland“ (toliau Bankas) kreditas, o minėtas nekilnojamasis turtas yra įkeistas bankui, siekiant užtikrinti kredito grąžinimą. Taigi šio turto areštas sukeltų ne tik nuostolius, nes bankas, remdamasis 2008 m. sausio 28 d. Kreditavimo sutartimi, galėtų šią sutartį nutraukti, o tuo atveju atsakovei tektų iš karto grąžinti 2 500 000 Lt paskolą. Be to, minėto nekilnojamojo turto įkeitimas bankui panaikina galimybę atsakovei realizuoti šį turtą. Taip pat nurodė, jog turto kaina, palyginus su ieškovo reikalavimo suma, yra neproporcingai didelė, o ieškovas nepateikė įrodymų, kurie leistų spręsti apie atsakovės sunkią turtinę padėtį, kuri keltų grėsmę palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui, o vien didelė ieškinio suma nesuponuoja teismo sprendimo neįvykdymo rizikos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 30 d. nutartimi minėtą prašymą patenkino iš dalies, tai yra areštavo atsakovei nuosavybės teise priklausantį pastatą - kavinę, esančią (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad ieškovo prašomo areštuoti atsakovei priklausančio gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą yra 95 036 Lt, kavinės – 192 914 Lt, o žemės sklypo – 205 382 Lt. Teismo nuomone, areštavus visą šį turtą, kurio bendra rinkos vertė siekia 493 333 Lt, būtų nepagrįstai apriboti atsakovės interesai, pažeisti ekonomiškumo ir teisingumo principai. Taip pat teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kurie leistų spręsti apie gerą jos finansinę padėtį, o jos teiginiai dėl įsipareigojimų Bankui, teismo teigimu, negali paneigti ieškovo teisės į ieškinio užtikrinimą laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė S. K. prašo minėtą teismo nutartį panaikinti. Skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis:
1. Nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes turtas, kuriam ieškovas prašė taikyti minėtas priemones, yra įkeistas bankui, todėl tai savaime atima iš atsakovės galimybę šį turtą perleisti ir taip apsunkinti teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą.
2. Atsakovės turimo turto kaina, palyginus su ieškinio reikalavimais, yra neproporcingai didelė, todėl nėra objektyvaus pagrindo abejoti, jog atsakovės turto nepakaks šiam reikalavimui įvykdyti.
3. Turto areštas gali sukelti atsakovei neigiamų pasekmių, kurios būtų neproporcingai didelės, palyginus su ieškovo reikalavimais bei realia negalimumo įvykdyti teismo sprendimą grėsme. Įrodymai apie atsakovės įsipareigojimus Bankui buvo pateikti ne siekiant paneigti ieškovo teisę į laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, o tam, jog teismas įvertintų minėtų priemonių galimas neigiamas pasekmes atsakovei. Atsakovės turto areštas lemtų neproporcingai sunkias pasekmes atsakovei, nes Bankas privalėtų nutraukti Kreditavimo sutartį, o atsakovei tektų grąžinti iš karto 2 500 000 Lt paskolą. Toks sutarties nutraukimas būtų didžiulių atsakovės nuostolių atsiradimo ir teisėtų jos interesų pažeidimo priežastimi.
4. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė nepateikė įrodymų apie gerą savo finansinę padėtį. Teismui buvo pateikta informacija, kad ieškovo prašomas areštuoti turtas yra įkeistas bankui, siekiant užtikrinti 2 500 000 Lt dydžio kreditą, o bendra pagal 2008 m. spalio 17 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis nustatyta kaina nesiekė net trečdalio sumos, todėl Nekilnojamojo turto registre nurodyta atsakovės turto kaina turėtų teismui kelti pagrįstų abejonių. Teismas, nustatydamas atsakovės turto vertę, nepagrįstai rėmėsi Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo duomenimis ir nevertino atsakovės pateikto individualaus jos turto įvertinimo, atlikto eksperto. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto bendroji rinkos vertė siekia 4 450 000 Lt. Tuo tarpu ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti apie sunkią atsakovės finansinę padėtį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas BUAB ,,Lagrema“ prašo skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad turto įkeitimas kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė apsunkina galimą realų teismo sprendimo įvykdymą, nes, sutrikus atsakovės prievolių vykdymui įkaito turėtojui, jis nukreiptų išieškojimą į atsakovės turtą ir šis reikalavimas būtų tenkinamas pirmiausia. Dėl to, atsižvelgiant į dabartinę situaciją nekilnojamojo turto rinkoje, didelė tikimybė, jog teismo sprendimas taptų neįvykdomas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra bankrutuojanti įmonė ir ieškinio patenkinimo atveju gautos lėšos būtų skiriamos jo kreditorių reikalavimams tenkinti, teismas tinkamai atsižvelgė į teisingumo ir proporcingumo principus bei tinkamai įvertino minėtų priemonių taikymo būtinybę. Ieškovas taip pat nurodė, kad asmens turtinei padėčiai nustatyti esminę reikšmę turi ne vien turimas turtas, bet ir įsipareigojimai kreditoriams. Atsakovė turi 2 500 000 Lt finansinius įsipareigojimus kredito įstaigai, ieškovo finansinis reikalavimas yra 191 346,51 Lt, todėl atsakovės teiginiai apie gerą jos finansinę padėtį nėra įrodyti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, tinkamai pritaikė susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).
Kaip yra žinoma, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas taikyti minėtas priemones yra grėsmė, jog, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str.). Pagal susiklosčiusią teismų praktiką ši aplinkybė preziumuojama ir tuomet, kai ginčas yra kilęs dėl didelės pinigų sumos, nes akivaizdu, kad tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovės 191 346,51 Lt skolą bei delspinigius. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsižvelgiant į bendrą pragyvenimo lygį bei į tai, jog atsakovė yra fizinis asmuo, nurodyta ieškinio suma yra didelė, todėl teismas turėjo pagrindą išvadai, kad ieškinio patenkinimo atveju palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ir reikia taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144, 185 str.). Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovės teiginiai, jog teismas minėtas ieškinio užtikrinimo priemones taikė nepagrįstai. Aplinkybė, jog šis turtas yra įkeistas Bankui, nepaneigia minėtos teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, neįvykdymo rizikos, o apeliantė priešingai neįrodė (CPK 185, 178 str.).
Atmestini apeliantės argumentai, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, nes jos turimo turto vertė daug didesnė už ieškovo reikalavimą. Šiuos teiginius apeliantė grindžia nurodydama, jog teismas, nustatydamas jos turimo turto vertę, nepagrįstai rėmėsi Nekilnojamojo turto registro duomenimis bei neatsižvelgė į apeliantės pateiktą nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šie teiginiai nepagrįsti. Kaip matyti iš apeliantės pateiktos minėtos ataskaitos, šio turto vertinimo tikslas buvo rinkos ir likvidacinės turto vertės nustatymas įkeitimo sandoriui su ,,Nordea Bank Finland“ sudaryti (b. l. 12). Taigi atliekant vertinimą nebuvo aktuali ir įvertinta šiuo metu egzistuojanti ir esminę įtaką turto vertei turinti aplinkybė, jog nekilnojamasis turtas yra įkeistas Bankui. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo svarbu įvertinti ir tai, kad, turtui esant įkeistam, tuo atveju, jei apeliantė nevykdytų savo įsipareigojimų, į įkeistą turtą pirmiausia būtų nukreipiamas to turto hipoteka užtikrinto reikalavimo išieškojimas, todėl, apeliantės turtui esant įkeistam Bankui už atsakovės nurodytą 2 500 000 Lt dydžio kreditą, vertinime nurodyta turto vertė negali būti laikoma užtikrinančia taip pat ir ieškovo šioje byloje, kuris nėra įkaito turėtojas, ieškinio realų įvykdymą. Be to, kaip teisingai nurodė ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą, apeliantė yra skolinga labai didelę sumą Bankui, taip pat didelės vertės reikalavimą jai kelia ieškovas, o duomenų apie jos turimą kitą, neapsunkintą hipoteka, turtą, nėra. Dėl to pagrįsta teismo išvada, jog apeliantė neįrodė, jog jos turtinė padėtis yra tokia gera, kad leistų neabejoti jos pajėgumu įvykdyti teismo sprendimą, kuris gali būti palankus ieškovui.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, tai yra areštavo ne visą ieškovo nurodytą apeliantei priklausantį nekilnojamąjį turtą, o tik pastatą - kavinę. Tokį sprendimą teismas argumentavo tuo, kad, atsižvelgiant į ieškinio reikalavimo dydį, ieškiniui užtikrinti pakanka vieno šio objekto arešto. Taigi teismas įvertino taikytas priemones proporcingumo principo požiūriu, o šią teismo išvadą laikyti nepagrįsta, kaip minėta, nėra pagrindo (CPK 185 str.).
Apeliantės nurodyti argumentai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali sukelti jai neproporcingai skausmingas pasekmes, neduoda pagrindo kitokiai išvadai CPK 185 str.). Pagal CPK 147 straipsnio pirmąją dalį, atsakovas turi teisę prašyti teismo pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. O pagal minėto straipsnio trečiąją dalį, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.