Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2014-12-05 · Civilinė byla Nr. 2-17-496/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-12-05
Bylos Nr.
2-17-496/2014
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-02053-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daiva Valčiukienė
Atsakovas
D. V., Šiaulių miesto savivaldybei
Ieškovas
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos
Advokatai
Irina Petkienė
Kategorijos
  • 24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-17-496/2014Teisminio proceso Nr. 2-07-3-02053-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: 24.4.; 44.5.1.; 63.1; 116.1.; 116.4.; (S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 5d.Kelmė
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Valčiukienė,Sekretoriaujant Ritai Valantiejienei,Dalyvaujant ieškovo atstovei Žyvilei Rimšienei,Atsakovei D. V.,Jos atstovei, advokatei Irinai Petkienei,Trečiojo asmens atstovei R. S.,

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei D. V. dėl skolos priteisimo ir pagal D. V. priešieškinį atsakovui Šiaulių miesto savivaldybei ir trečiajam asmeniui ieškovo pusėje, be savarankiškų reikalavimų, Gyvenamojo namo J. Basanavičiaus g. 74 savininkų bendrijai dėl paskolos sutarčių modifikavimo ir prievolės dydžio nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Šiaulių miesto savivaldybė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (t. 1, l. 1-3,115-116, 155) prašo priteisti iš atsakovės D. V. 14 658 Lt nesumokėtų paskolos įmokų ir 21506,70 Lt delspinigių, iš viso prašo priteisti 36 164,70 Lt.

D. V. priešieškiniu (t. 2, l. 13-16) prašo tenkinti jos ieškinio reikalavimą ir modifikuoti 1999-11-15 Paskolos sutartį Nr. 11, sudarytą tarp D. V. ir Šiaulių miesto savivaldybės dėl 19179 Lt dydžio paskolos suteikimo ir 2000 m. gegužės 31 d. paskolos sutartį Nr. 245, sudarytą D. V. ir Šiaulių miesto savivaldybės dėl 16148 Lt dydžio paskolos suteikimo, nustatant naują prievolės dydį 9317 Lt.

Ieškovo atstovė prašo patenkinti savivaldybės ieškinį ir priteisti iš atsakovės D. V. 14 658 Lt nesumokėtų paskolos įmokų pagal nustatytą grafiką, bei prašo priteisti iš atsakovės 21506,70 Lt delspinigių, nes D. V. nuolat pažeidinėja paskolų grąžinimo grafikus. Atstovė paaiškino, kad paskolos D. V. buvo suteiktos buto (duomenys neskelbtini) statybai pabaigti. Iš viso D. V. buvo suteikta 35 327 Lt paskolų, kurias numatyta grąžinti per 10 metų. Vėliau buvo paskolų grąžinimo terminas pratęstas 25 metams. Iš atsakovės prašo priteisti paskolų dalis, kurių mokėjimo terminas yra pasibaigęs.

Ieškovo atstovė pasisakydama dėl D. V. priešieškinio nurodė, kad atsakovė D. V. pradėjo reikšti pretenzijas dėl prievolės dydžio tik po savivaldybės ieškinio pareiškimo, t.y. praėjus daugiau nei 10 metų nuo paskolos sutarčių sudarymo, todėl atsakovės priešieškiniui prašo taikyti ieškinio senatį. Atstovė nurodė, kad D. V. prašo pateikti dokumentus, kurių saugojimo terminas buvo 10 metų, dokumentų saugojimo terminas jau yra pasibaigęs, dokumentai sunaikinti, todėl savivaldybė jų pateikti negali. Namas baigtas statyti 1999 metais, taip pačiais metais butas buvo perduotas atsakovei D. V., todėl ji tuo metu iš karto galėjo kreiptis spręsti ginčą dėl pinigų nepanaudojimo, jei matė neatliktus darbus. Be to, nurodo, kad savo reikalavimą atsakovė D. V. įrodo lokaline sąmata, kuria yra suskaičiuoti darbai, atlikti atsakovės bute, ignoruojant bendrų pastato patalpų statybos kaštus, todėl mano, kad remiantis sąmata negali būti sumažintas D. V. suteiktų paskolų dydis. Iš viso per du kartus Šiaulių miesto savivaldybė suteikė po 300 000 litų paskolas gyvenamojo namo Basanavičiaus 74 statybai užbaigti, iš viso 600 000 Lt. Savivaldybė paskolų dydžio pati neskaičiavo, o paskolas paskirstė namo gyventojams pagal bendrijos pateiktus duomenis. Butas yra sudedamoji namo dalis. 1999.10.21 yra išduotas aktas dėl statinio priėmimo naudoti, jame nurodyta, kad bendra namo vertė ir bendras plotas. Pagal šį aktą paskaičiavus, šiame name 1 m ² statybos kaina yra 1182 Lt. Tokiu atveju D. V. buvo statybos kaina buvo 58 981 Lt. Įvertinant šią buvo statybos kainą, D. V. suteiktos paskolos nėra per didelės, jos buvo reikalingos jos buto, kaip gyvenamojo namo dalies, statybos užbaigimui. Atsakovė D. V. aiškina, kad ji buvo priversta pasirašyti paskolos sutartis, statyti butą, nes buvo viena su mažamečiu vaiku, tačiau atstovė nurodė, kad savivaldybė negali būti atsakinga už asmens nenusisekusį gyvenimą. D. V. turėjo galimybę atsisakyti buto, tokiu atveju, jai nebūtų reikėję pasirašyti paskolos sutarčių ir prisiimti įsipareigojimų, tačiau ji norėjo statyti butą, paskolos sutartis pasirašė, jos buvo patvirtintos notaro ir nėra pagrindo sutarčių keisti.

Atsakovė D. V. su ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka kad iš jos ieškovui būtų pagal abi paskolos sutartis priteista 9317 Lt, nes tiek pinigų buvo panaudota jos buto įrengimui. Ji nurodė, kad 35 000 Lt negalėjo būti panaudoti jos 2 kambarių buto įrengimui. Byloje nėra įrodymų, kad pagal paskolos sutartis savivaldybė pravedė pinigus už namo statybos darbus. Savivaldybė suteikė kreditus pabaigti 50-ties butų gyvenamojo namo statybą. Kredito paskirstymas tarp bendrijos narių buvo neteisingas. Atsakovė nurodė, kad paskolos sutartis pasirašė verčiama, neturėdama kitos galimybės. Atsakovė nurodo, kad jai buvo žinoma galimybė atsisakyti buto statybos, tada būtų nereikėję sudaryti paskolos sutarčių su savivaldybe, tačiau ji tokia galimybe nepasinaudojo, nes viena augino nepilnametį vaiką. Atsakovė nurodė, kad savivaldybė pati, už savo lėšas turėjo rekonstruoti gyvenamojo namo stogą. Ji žino, kad jai tenka dalis šešto aukšto patalpų – 9,48 m² . Tačiau ji šiomis patalpomis nesinaudoja, šio ploto niekas neperka, todėl savivaldybė negali prašyti iš jos pinigų už šios patalpos pastatymą. Atsakovė nurodė, kad į teismą dėl paskolos sutarčių modifikavimo anksčiau ji negalėjo kreiptis, nes tik 2014 metų vasarą ji savo namų stalčiuje surado senas sąmatas.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovė prašo tenkinti priešieškinį, o ieškinį tenkinti iš dalies 9317 Lt sumai. Atstovė nurodė, kad D. V. dar 2005 metais kreipėsi į bendriją, į savivaldybę, prašydama nustatyti, kiek yra jos buto statybai panaudota lėšų. Ji iki šiol nežino, kiek į jos butą investuota savivaldybės pinigų. Tik 2012 metais, savivaldybei užvedus bylą teisme, atsakovei pradėjo aiškėti sitaucija, todėl nėra pasibaigęs ieškinio senaties terminas. Atstovė prašo remtis jų pateikta lokaline sąmata, kurioje yra suskaičiuota, kad atsakovės buto statybai panaudota 9317 Lt, iš jų tik apie 1000 Lt pačiam butui, o kiti pinigai panaudoti bendrai namo statybai. Atsakovė D. V. nuo bendrijos įkūrimo aktyviai dalyvavo bendrijos veikloje. D. V. pasirašė paskolos sutartis dėl daromo spaudimo, o ne savanoriškai. Atstovė nurodė, kad pastato šeštas aukštas atsakovei yra visiškai nereikalingas, todėl ji neturėtų mokėti pinigų už jo statybą. Atstovė prašo mažinti prašomas priteisti palūkanas, atsižvelgiant į atsakovės sunkią turtinę padėtį, bei į tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie jo patirtus nuostolius dėl to, kad atsakovė negrąžino paskolos.

Trečiojo asmens ieškovo pusėje, be savarankiškų reikalavimų, Gyvenamojo namo J. Basanavičiaus g. 74 savininkų bendrijos atstovė paaiškino, kad namo statyba buvo baigta prieš dvylika metų. Paskolos sutartis su savivaldybe pasirašė gyventojai, sutartis patvirtino notaras, todėl sutartys turi būti vykdomos. Atstovė prašo D. V. priešieškinį pripažinti nepagrįstu ir atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Priešieškinis atmetamas.

Paskolos sutartimi Nr. 11 (t. 1, l. 10-11) 1999 metų lapkričio 15 d. Šiaulių miesto savivaldybės taryba, atstovaujama administratoriaus suteikė D. V. 19 179 Lt paskolą buto J. Basanavičiaus g. 74-41 statybai pabaigti. Numatė paskolos grąžinimo terminą – 10 metų. Sutarties 2.3 punkte numatė, kad už laiku nesumokėtą eilinį įnašą ar palūkanas skaičiuojami 0,1 proc. delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Sutartyje dėl 1999-11-15 d. paskolos sutarties pakeitimo (t. 1, l.12-13), kuri buvo sudaryta 2005 m. rugpjūčio 11 dieną, buvo susitarta, kad D. V. 19 179 Lt paskolą turi grąžinti iki 2024 metų.

Paskolos sutartimi Nr. 245 (t. 1, l. 15-16) 2000 metų gegužės 31 d. Šiaulių miesto savivaldybės taryba, atstovaujama merės suteikė D. V. 16 148 Lt paskolą buto J.Basanavičiaus g. 74-41 statybai pabaigti. Numatė paskolos grąžinimo terminą – 10 metų. Sutarties 2.3 punkte numatė, kad už laiku nesumokėtą eilinį įnašą ar palūkanas skaičiuojami 0,1 proc. delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Sutartyje dėl 2000-05-31 d. paskolos sutarties Nr. 245 dalinio pakeitimo (l.17-18), kuri buvo sudaryta 2005 m. rugpjūčio 11 dieną, buvo susitarta, kad D. V. 16148 Lt paskolą turi grąžinti iki 2025 metų. Visos paskolos sutartys buvo patvirtintos notaro.

D. V. 1999-11-15 ir 2000-05-31 pasirašė sutikimus (t. 1, l.14, 19), kad jai suteiktos paskolos būtų pervestos nurodytoms bendrovėms.

GNSB Basanavičiaus 74 1999-10-01dokumente, kuris pavadintas kredito paskirstymas (t. 2, l.129) 15-oje eilutėje nurodyta, kad D. V. tenkanti kredito dalis yra 19 179 Lt.

Gyvenamojo namo J. Basanavičiaus 74 statybos bendrijos 2000-02-21 dokumente, kuriame nurodytas kredito, gauto iš Šiaulių m. valdybos 2000 m. vasario mėn., paskirstymo (t. 2, l. 130) 15-oje eilutėje nurodyta, kad D. V. tenkanti kredito dalis yra 16 148 Lt.

Liudytojai S. Č. ir A. P. parodė, kad bendrijos iniciatyva buvo kreiptasi į Šiaulių miesto savivaldybę su prašymais suteikti paskolas gyvenamojo namo J. Basanavičiaus 74 statybai užbaigti. Paskolos dydis buvo nustatomas pagal tai, kiek reikėjo pinigų statybai užbaigti, o paskolos sumą bendrija susirinkimuose dalino tarp butų savininkų atsižvelgiant į buto plotą. Bendrijos nariams, nenorintiems sudaryti paskolos sutarčių buvo aiškinama galimybė išeiti iš bendrijos ir atsiimti įmokėtus savo įnašus. D. V. aktyviai dalyvavo sprendžiant bendrijos klausimus, stebėjo statybą, nes ji gyveno kitoje gatvės pusėje, prieš statomą namą. D. V. jau namo statybos metu yra kėlusi klausimus dėl bendrijos narių įnašų dydžio.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (t. 1, l.191) patvirtina, kad D. V. nuosavybės teise yra įregistruotas dviejų kambarių butas su rūsiu Šiaulių mieste, J. Basanavičiaus 74-41.

Pažymose apie D. V., gyvenančios Basanavičiaus g. 74-41, Šiauliuose skolą (t. 1, l.88, 120) nurodyta, kad pagal 1999-11-15 ir 2000-05-31 paskolos sutartis su pakeitimais nuo 1999 metų iki 2013 m. III ketvirčio, 2013-10-10, atsakovė D. V. turėjo sumokėti 14880 Lt suteiktos paskolos, o per šį laikotarpį sumokėjo 222 Lt. Liko nesumokėta paskolos įmokų 14658 Lt.

Atsakovė D. V. priešieškiniu prašo modifikuoti 1999-11-15 ir 2000-05-31 paskolos sutartis sudarytas tarp jos ir Šiaulių miesto savivaldybės dėl 19179 Lt ir 16148 Lt paskolų suteikimo nustatant naują prievolės dydį 9317 Lt.

Ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės atstovė priešieškinio reikalavimui prašo taikyti ieškinio senatį, nes D. V. nepateisinamai ilgai, daugiau nei dešimt metų neprašė savo teisių apsaugos.

CK 1.124 straipsnyje nurodoma, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. CK 1.126 straipsnio 2 dalis numato, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. CK 1.131 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.

Bendroji taisyklė yra ta, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

D. V. pati pasirašė paskolos sutartis 1999 ir 2000 metais, nuo to laiko ji žinojo savo prievolės dydį, t.y. nuo sutarčių pasirašymo yra pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas. Per dešimt metų nuo paskolos sutarčių pasirašymo D. V. nesikreipė su ieškiniu į teismą dėl paskolos sutarčių nuginčijimo ar paskolos dydžio pakeitimo. Iš atsakovės D. V. paaiškinimo, liudytojų parodymų, D. V. rašytų prašymų ir atsakymų į jos raštus (t. 1 22-25, t.2, l.33-41) matyti, kad D. V. dar iki paskolų gavimo ir vėliau, po paskolos sutarčių pasirašymo, reiškė pretenzijas bendrijai dėl į bendriją įneštų pinigų indeksavimo, rašė raštus Šiaulių miesto savivaldybei, seimo nariams dėl paskolos nurašymo, tačiau ji ieškinio teismui nepateikė, tai patvirtina, kad apie jos nuomone jos pažeistas teises ji žinojo nuo sutarčių sudarymo. Atsakovė D. V. kreipėsi į teismą dėl paskolos sutarčių modifikavimo 2012 metų rugsėjo 20 dieną (prijungta civ. byla Nr. 2-327-767/2013), t.y. kreipėsi praėjus beveik 13 ir 12 metų nuo paskolos sutarčių sudarymo. Pažymėtina, kad minėtoje byloje 2013-09-30 D. V. ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, nes į teismo posėdį neatvyko ieškovė D. V. ir jos atstovė advokatė. Pripažįstama, kad atsakovė D. V. praleido dešimties metų ieškinio senaties terminą ir ieškovui prašant yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą ir D. V. priešieškinį dėl paskolos sutarčių modifikavimo atmesti.

Paskolos sutarčių pakeitimai 2005 metų rugpjūčio 11 dieną ieškinio senaties termino skaičiavimui įtakos neturi, nes sutarties pakeitimu nebuvo pakeistas D. V. įsipareigojimų dydis, o buvo tik išdėstytas per ilgesnį laiką paskolos sutarties mokėjimas.

Pareikšdama ieškinį dėl paskolos sutarčių modifikavimo D. V. nurodo, kad po paskolos sutarčių su savivaldybe pasirašymo jos buto statybos užbaigimui iš viso buvo suteikta 35327 Lt paskolos, tačiau tiek pinigų jos buvo užbaigimui negalėjo būti panaudota, nes butas buvo jai perduotas su daline apdaila. Liudytojai S. Č. ir A. P. teismo posėdžio metu patvirtino, kad bendrijos nariai buvo susitarę, kad gyvenamais namas bus pastatytas ir butai perduoti gyventojams su daline apdaila, kad pigiau kainuotų, o buto vidų įsirenginės patys butų savininkai. D. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad bute (duomenys neskelbtini) pradėjo kurtis, įsirenginėti grindis ir kita 1999 metų rugsėjo mėnesį. Be to, GNSB (duomenys neskelbtini) 1999-10-22 Bendrijos narių susirinkimo protokole (t. 2, l.61) 3 punktu nurodyta, kad „kiekvienas buto savininkas asmeniškai apžiūri savo bute atliktus statybos darbus, rastus defektus raštiškai pateikia Kapitalinės statybos skyriaus techninės priežiūros inžinieriui iki lapkričio 1 dienos. Nepateikus pastabų raštu, bus manoma, kad visi darbai atlikti kokybiškai ir pretenzijų neturime“. Tai įrodo, kad bute atliktus darbus D. V. matė jau 1999 metų pabaigoje, nuo to laiko pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas ir per dešimt metų ji nepateikė teismui ieškinio dėl neatliktų darbų ar netinkamai atliktų darbų jos bute, dėl prievolės dydžio.

Atsakovės D. V. aiškinimas, kad ieškinio senatį reikia pradėti skaičiuoti nuo 2014 metų, kai ji savo buto stalčiuje surado sąmatą (t. 2, l. 17-18) yra nepagrįstas, nes šią sąmatą ji buvo gavusi ir laikė savo bute nuo 1999 metų.

Pritaikant ieškinio senatį dėl priešieškinio reikalavimo, kiti priešieškinyje išdėstyti motyvai nėra aptariami.

Pritaikant ieškinio senatį ir atmetant D. V. priešieškinį dėl paskolos sutarčių modifikavimo, pripažįstama, kad D. V. pagal 1999-11-15 ir 2000-05-31 paskolos sutartis su pakeitimais patikslinto ieškinio pateikimo dienai iki 2013 m. lapkričio mėnesio liko nesumokėjusi paskolos įmokų 14658 Lt. CK 6.873 str. 1d. numato, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsakovei D. V. nutartyje nustatytais terminais negrąžinus paskolos Šiaulių miesto savivaldybei, yra tenkinamas ieškinys dėl 14658 Lt paskolos įmokų priteisimo.

Lietuvos Respublikos CK 6.256 str. numato, jog kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o jas neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius bei sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Lietuvos Respublikos CK 1.5 straipsnis įpareigoja civilinių teisinių santykių subjektus įgyvendinant savo teises, atliekant pareigas bei nusistatant tarpusavio teises ir pareigas vadovautis ir veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Sprendžiant dėl priteistinų delspinigių yra atsižvelgiama į tai, kad atsakovė D. V. pagal paskolos sutartis yra įmokėjusi tik labai mažą dalį – 222 litus 1999 ir 2000 metais, o vėliau pagal paskolos grąžinimo grafiką paskolos negrąžino visiškai, ieškovo prašomi priteisti sutartyse numatyto dydžio delspinigiai – 0,1 procento dydžio delspinigiai nuo kiekvienos laiku nesumokėtos ieškovui periodinės įmokos, (Lietuvos Respublikos 6.258 str. 1 d.) pripažįstami pagrįstais. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos CK 1.125 str. 1 d. 5 p. nuostatas ieškovui priteisiami delspinigiai paskaičiuotini už 180 kalendorinių dienų iki ieškinio pateikimo dienos - 2012-04-02, ir už laikotarpį, kai civilinė byla buvo nagrinėjama teisme, ilgą laiką byla buvo sustabdyta pagal D. V. prašymą, iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos, t. y. iki 2013-10-10. Už laikotarpį nuo 2011-10-10 iki 2013-10-10 iš atsakovės priteisiama 9423,12 Lt delspinigių (pagal pažymą t. 1. l.120).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas iš atsakovo taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas.

Tenkinant ieškinį iš atsakovės valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovei D. V. buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, atleidžiant nuo 50 procentų žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo (t. 1, l.166-167), tačiau šios pagalbos teikimas yra nutrauktas iki bylos nagrinėjimo pabaigimo (t. 2. L.123-124), todėl iš atsakovės priteisiamos šios bylinėjimosi išlaidos: 439,74 Lt žyminio mokesčio už ieškinio dalį dėl paskolos sumų grąžinimo, 282,69 Lt už ieškinio dalį dėl delspinigių priteisimo, iš viso 722,43Lt žyminio mokesčio ir 94,48 Lt valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (t. 1, l. 125, bylos Nr. 2-248-744/2014 pažyma prieš 1 lapą), iš viso bylinėjimosi išlaidų 817 Lt (suapvalinta lito tikslumu, Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 270 str., 271 str., 279 str. 284 str. ir 307 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti Šiaulių miesto savivaldybei iš D. V., gim. (duomenys neskelbtini), 14658,00 Lt (keturiolika tūkstančių šešis šimtus penkiasdešimt aštuonis litus), tai atitinka 4245,25 Eur nesumokėtų paskolos įmokų ir 9423,12 Lt (devynis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt tris litus 12 ct.), tai atitinka 2729,12 Eur delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2012 m. balandžio 2 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atmesti D. V. priešieškinį atsakovui Šiaulių miesto savivaldybei ir trečiajam asmeniui ieškovo pusėje, be savarankiškų reikalavimų, Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai dėl paskolos sutarčių modifikavimo ir prievolės dydžio nustatymo.

Priteisti iš D. V., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos valstybei 817 Lt (aštuonis šimtus septyniolika litų), tai atsitinka 236,62 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Daiva Valčiukienė