- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-04
- Bylos Nr.
- 1S-799-195/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Artūras Šumskas
- Nuteistasis
- T. J.
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs nuteistojo T. J. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo T. J. skundas ir Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. birželio 25 d. nutarimas paliktas nepakeistas, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Tautvydas J. K. miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 182 str. 1 d., BK 22 str. 1 d., 180 str. 3 d. - nuteistas laisvės atėmimu 4 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. kovo 16 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant ir T. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2014 m. birželio 25 d. priėmė nutarimą Nr.59-174 netaikyti T. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 str. 7 d. 2 p.
T. J. 2014 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą dėl Komisijos 2014 m. birželio 25 d. nutarimo.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 18 d. nutartimi atmetė T. J. skundą nurodydamas, kad nuteistasis iki Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio priėmimo teistas tris kartus, šiuo metu turi 12 galiojančių drausminių nuobaudų, pataisos įstaigoje neskatintas, šiuo metu atlieka subendrinta bausmę už tyčinių nusikaltimų padarymą. Taip pat nurodė, kad T.J. V. miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. sausio 14 d. nutartimi buvo taikytas lygtinis paleidimas, neatlikus 2 metų 6 mėnesių 9 dienų bausmės, tačiau Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. jis buvo nuteistas už 2009 m. gruodžio 24 d. padarytą nusikalstamą veiką.
Savo skundu Vilniaus apygardos teismui nuteistasis T. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartį bei Komisijos 2014 m. birželio 25 d. nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
T. J. manymu, Komisijos nutarimas yra nemotyvuotas, nevisapusiškai įvertintos visos jo nurodytos aplinkybės, todėl yra nepagrįstas. Nuteistojo nuomone, dėl jam pataisos įstaigoje paskirtų nuobaudų jis nėra kaltas, jos inicijuotos kelių pareigūnų, kuriems jis nesuteikė informacijos apie kitus nuteistuosius, nurodo, kad jam svarbi kitų nuteistųjų nuomonė apie jį, pažymi, jog paskutinę nuobaudą yra gavęs 2013 m. gruodžio 5 d. Atkreipia teismo dėmesį, kad atleidus iš darbo pareigūną M.Vasilkov (nurodo, kad jis nuolat buvo apsvaigęs nuo alkoholio) bei perkėlus į kitą darbo vietą pareigūną J. D. jis nustojo gauti drausmines nuobaudas. Nurodo, kad 2014 m. vasario 20 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą panaikinti vieną iš drausminių nuobaudų.
T. J. savo skunde nurodo, kad jis dalyvauja visuose socialinės reabilitacijos užsiėmimuose, du su puse metų buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje ir nei karto nebuvo baustas. Nuteistojo nuomone, baudžiamojoje byloje jis buvo kaltinamas padaręs labai sunkius nusikaltimus, tačiau teigia jų nepadaręs, nurodo, kad yra nubaustas ne už įvykdytą nusikaltimą, o už ketinimą. Pažymi, jog buvo kaltinamas įvykdžius ginkluotą plėšimą, tačiau nurodo, kad jo dalyvavimas apsiribojo tik buvimu automobilyje. Dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino, savo parodymų nekeitė, dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi. Nuteistasis pasižada laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti.
Nuteistasis savo skunde nurodo, kad jis pataisos namuose dirba (tvarko stadioną), įgijo siuvinių gamintojo specialybę, dalyvauja naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, nori dirbti, turi įgijęs auto mechaniko specialybę, yra vedęs turi 2 mažamečius vaikus. Nurodo, kad pagal vykdomąjį raštą dėl 2025,10 Lt jau yra padengęs 225 Lt. Pasižada atlyginti jam priteistą 14 000 Lt turtinę žalą nukentėjusiajam. Nuteistasis prašo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą ir panaudoti jo atžvilgiu intensyviąją priežiūrą, t.y. sutinka dėvėti elektroninio stebėjimo įrangą ir vykdyti visus kitus Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 26 str. reikalavimus, tokiu būdu pateisinti jam parodytą pasitikėjimą.
Nuteistojo skundas atmestinas.
Tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartis, tiek Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. birželio 25 d. nutarimas yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Šio straipsnio antroje dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šis pagrindas pats savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Teismas gali paleisti iš pataisos įstaigos nuteistąjį, jeigu, jam atlikus įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, jo atžvilgiu padaroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti toliau taisant šį nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint.
Nors nubaustasis savo skunde nurodo, kad dėl jam pataisos įstaigoje paskirtų nuobaudų jis nėra kaltas, jog jos yra inicijuotos kelių pareigūnų, kuriems jis nesuteikė informacijos apie kitus nuteistuosius, tačiau pažymėtina, jog šie nuteistojo argumentai negali būti laikomi pakankamu lygtinio paleidimo pagrindu.
Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (Lietuvos Respublikos BVK 164 str. 2 d.). Teismas sprendžia, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.
Išnagrinėjus nuteistojo T.J. V. apygardos teismui pateiktą skundą bei skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, konstatuotina, kad T. J. atžvilgiu priimtas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. birželio 25 d. nutarimas bei skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Tai, kad komisijos nutarimu bei apylinkės teismo nutartimi buvo priimti nuteistąjį netekinantys sprendimai nesudaro pagrindo teigti, jog Vilniaus apylinkės teismo sprendimas neargumentuotas ar nepakankamai motyvuotas. Nuteistojo nurodyta aplinkybė, jog 2014 m. vasario 20 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą panaikinti vieną iš jam paskirtų drausminių nuobaudų, nesumažina kitų jam paskirtų ir šiuo metu galiojančių nuobaudų reikšmės.
Nors nuteistasis T. J. savo skunde nurodo, kad jis dalyvauja visuose socialinės reabilitacijos užsiėmimuose, du su puse metų buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje ir nei karto nebuvo baustas, nurodo, kad jis buvo kaltinamas padaręs labai sunkius nusikaltimus, tačiau teigia jų nepadaręs, nurodo, kad yra nubaustas ne už įvykdytą nusikaltimą, o už ketinimą, tačiau apsvarstant lygtinio paleidimo galimybes būtina atsižvelgti už kokias nusikalstamas veikas asmuo buvo nuteistas, koks jo pavojingumo visuomenei laipsnis, kokios jo nusikalstamų veiksmų pasekmės ir ar teismo paskirta už šias veikas bausmė turi būti keičiama tik dėl to, kad nuteistasis tinkamai elgėsi laisvės atėmimo vietoje, ką jis ir privalo daryti be papildomų paskatinimų.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis T. J. yra atlikęs ½ dalį jam paskirtos bausmės, dalyvauja adaptacijos, socialinės reabilitacijos programose, mokosi, dirba, dengia jam priteistą civilinį ieškinį, palaiko ryšius su savo artimaisiais (yra gautas raštas patvirtinantis, kad nuteistasis bus priimtas į numatytą gyvenamąją vietą), nusikalstamos elgesio rizika pagal OAsys metodiką žema (29 balai), tačiau apylinkės teismas pagrįstai nurodo, jog T. J. anksčiau teistas tris kartus, šiuo metu atlieka subendrintą bausmę už tyčinių nusikaltimų padarymą. Nors T. J. V. miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. sausio 14 d. nutartimi jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, neatlikus 2 metų 6 mėnesių 9 dienų bausmės, tačiau Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas už 2009 m. gruodžio 24 d. padarytą nusikalstamą veiką, t.y. jis neatlikęs jam paskirtos bausmės, padarė naują baigtinį nusikaltimą. Patikrinus byloje esančius duomenis laikytina, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino nustatytas aplinkybes, o būtent atsižvelgė į tai, kad nuteistasis T. J. bausmės atlikimo metu 12 kartų pažeidė režimo reikalavimus, visos nuobaudos yra galiojančios, laisvės atėmimo vietoje neskatintas, kad likusi neatliktos bausmės dalis nuteistajam pakankamai didelė. Būtina atsižvelgti į tai, kad T. J. anksčiau teistas 3 kartus už plėšimus, sukčiavimus bei kitus nusikaltimus, tačiau akivaizdu, kas išvadų dėl savo elgesio nedaro ir vėl buvo nuteistas už analogiškus tyčinius nusikaltimus, todėl laikytina, kad apylinkės teismas pagrįstai netaikė nuteistojo atžvilgiu lygtinio paleidimo, konstatuodamas, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d. negali būti pasiekti paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos.
Nors šiuo konkrečiu atveju faktiškai yra Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 2 d. 2 p. numatytas formalusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas, tačiau vien to nepakanka nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, todėl dėl anksčiau nurodytų motyvų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, o naikinti jos nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundo ir keisti apylinkės teismo nutartį.
Teismas, vadovaudamasis BVK 157 str. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p.,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo T. J. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartį.
Nutartis yra neskundžiama.