- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-28
- Bylos Nr.
- 2A-195-605/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Venckienė (pirm.), Gintautas Koriaginas, Ramūnas Mitkus
- Atsakovas
- D. R.
- Ieškovas
- K. R.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,
dalyvaujant atsakovui D. R., jo atstovei adv. M. Laurinaitienei, ieškovei K. R., jos atstovams J. S. V. ir adv. Ž. Urbonavičienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto D. R. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-470-435/2008 panaikinimo pagal ieškovės K. R. ieškinį atsakovui D. R. dėl santuokos nutraukimo ir atsakovo D. R. priešieškinį ieškovei K. R. dėl santuokos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė (I tomas, b.l.3-10, II tomas, b.l.117) nutraukti santuoką, įregistruotą 1994-07-30 Kauno m. Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.1753, tarp K. R. ir D. R., po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę (duomenys neskelbtini); nustatyti nepilnamečių vaikų (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina; priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymui kiekvienam po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; padalinti santuokos metu įgytą turtą, kuris yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė pagal pateiktą sąrašą (I tomas, b.l.5): atsakovui priteisti asmeninės nuosavybės teisėmis turto už 31065 Lt; ieškovei priteisti asmeninės nuosavybės teisėmis turto už 8200 Lt; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 11432,50 Lt kompensaciją už jam priteistą natūra didesnę turto dalį; pripažinti gyvenamąjį namą 4A2p, unikalus Nr.4400-0631-7451, su ūkiniu pastatu 3G1p, unikalus Nr.5293-5002-1035, su kitais statiniais, unikalus Nr.5293-5002-1046, esančius (duomenys neskelbtini), ieškovės K. R. asmenine nuosavybe. Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susituokė 1994-07-30, santuoką įregistravo Kauno miesto CMS, akto įrašo Nr.1753. Santuokoje gimė du vaikai: (duomenys neskelbtini). Santuokinis gyvenimas tinkamai nesusiklostė, nuolat pykosi, keletą kartų bandė taikytis, tačiau nepavyko. 2005 m. kovo mėn. ieškovė su abiem sūnumis persikėlė gyventi pas savo tėvus ir nuo to laiko su atsakovu bendro ūkio neveda, gyvena atskirai. Santuoka iširusi galutinai, tolesnis gyvenimas santuokoje yra beprasmiškas, taikytis nebesutinka. Išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, nes yra darbinga. Sūnumis rūpinasi ji, jų buitimi, lavinimu, laisvalaikiu. Abu nepilnamečiai sūnūs yra apdrausti AB Sampo banke gyvybės draudimu. Santuokos metu sutuoktiniai įsigijo du automobilius: Opel Vectra ir Audi 100. Kadangi abu naudojasi automobiliais, kurie yra įregistruoti jų vardu, todėl ieškovė pageidauja, kad po santuokos nutraukimo ieškovei būtų paliktas jos vardu įregistruotas automobilis Opel Vectra, o atsakovui - jo vardu įregistruotas automobilis Audi 100. Ieškovė pateikė teismui sąrašą santuokoje įgytų namų apyvokos daiktų ir baldų. Sutinka, kad atsakovui liktų jo pasiimti daiktai ir baldai, o jai būtų priteista 11432,50 Lt kompensacija už jam tekusią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį. Ieškovės senelis S. V. 1971-06-10 dovanojimo sutartimi Nr. 1-3058 jai padovanojo medinį vieno aukšto gyvenamą namą su trimis priestatais, žiogrinį ūkio pastatą su rūsiu ir mūrinį pastatą su kiemo įrengimais, esančius J. J. g.5, Kačerginės mstl., Kauno r., tačiau 1990-08-29 namas sudegė. Kauno rajono Kačerginės gyvenvietės Liaudies deputatų tarybos 1 šaukimo 4 sesijos 1990-09-06 sprendimu jai, tuo metu K. V., buvo leista perstatyti sudegusį gyvenamąjį namą esamoje valdoje. 1992-07-27 valstybės vienkartinėmis išmokomis ji sumokėjo įmoką už 1320 kv.m. žemės. Namas, kurio statybai buvo panaudotos tėvų lėšos, buvo pastatytas 1990 - 1992 m., į namo vidaus apdailą ir kiemo tvarkymą ieškovė su atsakovu investavo lėšas, kurias gavo pardavę ieškovės tėvo ir jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo kieme ir sandėlyje paliktas įvairias statybines medžiagas, kurios liko baigus statyti namą. Namo vidaus apdailai ieškovės tėvai dar papildomai davė virš 59000 Lt, šių pinigų pakako ir dar liko, nes atsakovas panaudojo buto, kuriame jis gyvena dabar, esančio (duomenys neskelbtini) įrengimui. Nors namas buvo pastatytas iki santuokos, dėl namo pripažinimo tinkamu naudotis kreiptasi tik 2006 metų pabaigoje, kai prireikė šį namą skubiai parduoti. 2006-12-05 komisija pripažino, kad ieškovės namas yra tinkamas naudoti. Nuo tada atsakovas pradėjo teigti, kad šis namas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė ir reikalauti kompensacijos. Kadangi namą reikėjo skubiai parduoti, po ilgų derybų su atsakovu, ieškovė sutiko sumokėti atsakovui jo reikalaujamą 122200 Lt sumą. 2007-04-03 atsakovas notarine tvarka patvirtino, kad už parduotus pastatus 122200 Lt gavo ir jokių pretenzijų ieškovei bei pirkėjams neturi ir ateityje nereikš. 2007-05-18 ieškovė gavo leidimą namo pardavimui, tačiau atsakovas atšaukė savo sutikimą parduoti namą, o gautų pinigų negrąžino ir pradėjo ginčyti ieškovės asmeninės nuosavybės teises į namą.
Atsakovas priešieškiniu (II tomas, b.l.61-66) prašė nutraukti santuoką, įregistruotą 1994-07-30 Kauno m. CMS, įrašo Nr.1753, tarp atsakovo ir ieškovės, dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustatyti sūnaus Simono gyvenamąją vietą su ieškove, o Mariaus gyvenamąją vietą - su atsakovu. Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes – (duomenys neskelbtini). Priteisti atsakovui automobilį Audi 100, v/n (duomenys neskelbtini) o ieškovei automobilį Opel Vectra, v/n (duomenys neskelbtini) Priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teisėmis turtą: vaizdo magnetofoną - 200 Lt, virtuvės baldus - 5900 Lt, virtuvės kampą, stalą ir kėdes - 700 Lt, įmontuojamą kaitlentę - 1100 Lt, įmontuojamą indaplovę - 900 Lt, šaldytuvą "Snaigė" - 800 Lt, virtuvės kriauklę - 400 Lt, virtuvinį maišytuvą - 270 Lt, portjerų 3 komplektus - 1100 Lt, tris užuolaidas - 400 Lt, vonios kraną - 150 Lt, vonios kraną su dušu - 500 Lt, vonios spintelę su kriaukle ir veidrodžiu - 700 Lt, pirmą vonios spintelę - 300 Lt, antrą vonios spintelę - 200 Lt, šviestuvą vaikų kambaryje - 110 Lt, skalbimo mašiną "Ardo" - 1100 Lt, mikrobangų krosnelę - 180 Lt, penkis sieninius šviestuvus - 80 Lt, 2 svetainės stumdomas duris - 2500 Lt, tualeto pakabinamą spintelę - 250 Lt, prieškambario baldus - 1100 Lt, prieškambario veidrodį - 70 Lt, vaikų dviaukštę lovą - 600 Lt, grilį -75 Lt, grotuvą "Panasonic" - 250 Lt, imtuvą–stiprintuvą - 520 Lt, 5 garso kolonėles - 1150 Lt, holo sieninę spintą - 200 Lt, krepšinio lanką su tinkleliu - 40 Lt, trivietę palapinę - 120 Lt, kietu kuru kūrenamą krosnelę - 1400 Lt, benzininę žoliapjovę - 1300 Lt, elektrinę žoliapjovę - 300 Lt, sodo karutį - 100 Lt, miegamojo baldus - 2500 Lt, televizorių "Supra" - 150 Lt, dulkių siurblį "Moulinex" – 550 Lt, video kamerą "Panasonic" - 700 Lt, vaikų baldų komplektą - 1300 Lt. Pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe ūkinį pastatą 3Glp, unikalus Nr.5293-5002-1035, ir kiemo statinius, unikalus Nr. 5293-5002-1046, esančius (duomenys neskelbtini). Priteisti po ½ dalį gyvenamojo namo 4A2p, unikalus Nr.4400-0631-7451, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovei ir atsakovui. Priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 23067 Lt kompensaciją. Priteisti iš ieškovės visas teismo išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, jog santuoka tarp šalių sudaryta 1994-07-30, įregistruota Kauno m. CMS, akto įrašo Nr. 1753. Santuokoje gimė du vaikai: (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog dėl nesutarimų, sutuoktinio pareigų, tarpusavio pagarbos, bendro ūkio tvarkymo, dėl skirtingų charakterių, interesų, skirtingo požiūrio į šeimą santuoka turėtų būti nutraukta dėl abiejų kaltės. Kadangi nepilnametis sūnus Marius gyvena su juo, nustatytina jo gyvenamoji vieta kartu su juo, o Simono gyvenamoji vieta kartu su ieškove. Tokiu atveju išlaikymas vaikams nepriteistinas nei iš vieno iš tėvų. Teismas turėtų atsakovui nuosavybės teise priteisti automobilį Audi 100, o ieškovei nuosavybės teise priteisti automobilį Opel Vectra. Visi ieškinyje ieškovės nurodyti daiktai, t.y. viso santuokoje įgyto turto už 39265 Lt, turėtų būti priteisti ieškovei. Ūkinis pastatas 3G1p ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), turi būti asmeninės nuosavybės teisėmis pripažinti ieškovės nuosavybe, kadangi jie yra jai dovanoti. Dėl gyvenamojo namo 4A2p, esančio toje pačioje valdoje, atsakovas nurodo, kad jo vertė yra 590000 Lt ir šis namas turėtų būti teismo padalintas lygiomis dalimis, t.y. abiem sutuoktiniam po ½ dalį. Kadangi į šio namo pastatymą jis įdėjo daug fizinių ir dvasinių jėgų bei materialinių lėšų, nes jų šeima disponavo didelėmis lėšomis, kadangi atsakovas užsiiminėjo nekilnojamuoju turtu bei pakankamai daug uždirbo. Ieškovė nori šį namą parduoti, o jis neturintis kur gyventi, kadangi laikinai gyvena jo tėvams priklausančiame bute. Padalijus turtą pagal jo nurodytą variantą, ieškovei tektų didesnė turto dalis, todėl atsakovui turėtų būti priteista 23067 Lt kompensacija.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. spalio 15 d. sprendimu (III tomas, b.l.130-142) ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką tarp ieškovės ir atsakovo, sudarytą Kauno m. Civilinės metrikacijos skyriuje, 1994-07-30 akto įrašo Nr.1753, nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko ikisantuokinę pavardę - (duomenys neskelbtini). Nustatė S. R. gyvenamąją vietą su ieškove, o M. R. gyvenamąją vietą su atsakovu. Priteisė iš atsakovo ieškovės naudai nepilnamečio sūnaus Simono išlaikymui 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2007-11-13 iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Iš ieškovės atsakovo naudai teismas priteisė nepilnamečio sūnaus Mariaus išlaikymui 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2007-11-13 iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Padalijo santuokos metu įgytą turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė priteisiant: atsakovui asmeninės nuosavybės teisėmis automobilį Audi 100; v/n (duomenys neskelbtini) 3500 Lt vertės, vaizdo magnetofoną - 200 Lt vertės, virtuvės baldus - 5900 Lt vertės, virtuvės kampą, stalą ir kėdes - 700 Lt vertės, įmontuojamą kaitlentę - 1100 Lt vertės, įmontuojamą indaplovę - 900 Lt vertės, šaldytuvą "Snaigė" - 800 Lt vertės, virtuvės kriauklę - 400 Lt vertės, virtuvinį maišytuvą - 270 Lt vertės, portjerų 3 komplektus - 1100 Lt vertės, tris užuolaidas - 400 Lt vertės, vonios kraną - 150 Lt vertės, vonios kraną su dušu - 500 Lt vertės, vonios spintelę su kriaukle ir veidrodžiu - 700 Lt vertės, pirmą vonios spintelę - 300 Lt vertės, antrą vonios spintelę - 200 Lt vertės, šviestuvą vaikų kambaryje - 110 Lt vertės, skalbimo mašiną "Ardo" - 1100 Lt vertės, mikrobangų krosnelę - 180 Lt vertės, penkis sieninius šviestuvus - 80 Lt vertės, 2 svetainės stumdomas duris - 2500 Lt vertės, tualeto pakabinamą spintelę - 250 Lt vertės, prieškambario baldus - 1100 Lt vertės, prieškambario veidrodį - 70 Lt vertės, vaikų dviaukštę lovą - 600 Lt vertės, grilį – 75 Lt vertės, grotuvą "Panasonic" - 250 Lt vertės, imtuvą–stiprintuvą - 520 Lt vertės, 5 garso kolonėles - 1150 Lt vertės, holo sieninę spintą - 200 Lt vertės, krepšinio lanką su tinkleliu - 40 Lt vertės, trivietę palapinę - 120 Lt vertės, kietu kuru kūrenamą krosnelę - 1400 Lt vertės, benzininę žoliapjovę - 1300 Lt vertės, elektrinę žoliapjovę - 300 Lt vertės, sodo karutį - 100 Lt vertės, miegamojo baldus - 2500 Lt vertės. Viso turto už 31065 Lt. Ieškovei priteisė asmeninės nuosavybės teisėmis automobilį Opel Vectra, v/n (duomenys neskelbtini) 5500 Lt vertės, televizorių "Supra"- 150 Lt vertės, dulkių siurblį "Moulinex" – 550 Lt vertės, video kamerą "Panasonic" - 700 Lt vertės, vaikų baldų komplektą - 1300 Lt vertės. Viso turto už 8200 Lt. Priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 1432,50 Lt kompensaciją. Pripažino gyvenamąjį namą 4A2p, unikalus Nr.4400-0631-7451, ūkinį pastatą 3Glp, unikalus Nr.5293-5002-1035, ir kiemo statinius, unikalus Nr.5293-5002-1046, esančius (duomenys neskelbtini), ieškovės asmenine nuosavybe. Likusioje dalyje šalių reikalavimus teismas atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 500 Lt advokato išlaidų ir valstybei 21,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš atsakovo teismas priteisė valstybei 21,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas sprendime nurodė, jog šalys nesutarė kam turi būti priteisti daiktai, o kam kompensacija. Įvertinant tai, kad atsakovas didžiąją dalį šių daiktų išsivežė, dalis jų yra pritaikyta dabartinėje jo gyvenamojoje vietoje, taip pat atsižvelgiant į tai, kad su juo lieka gyventi nepilnametis sūnus, teismas dalyje atsakovo reikalavimo priteisti visus daiktus ieškovei, o jam išmokėti kompensaciją atmetė ir tenkino ieškovės nurodytą šių daiktų padalijimo variantą. Pagrindinis ginčas byloje kilo dėl ieškovės pareikšto reikalavimo pripažinti gyvenamąjį namą 4A2p, unikalus Nr.4400-0631-7451, esantį (duomenys neskelbtini), jos asmenine nuosavybe, ir dėl atsakovo pareikšto reikalavimo priteisti po ½ dalį gyvenamojo namo 4A2p, unikalus Nr.4400-0631-7451, atsakovui ir ieškovei. Teismas nurodė, jog gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas ieškovės vardu pagal 2006-12-05 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Įrašo, kad tai yra bendroji jungtinė nuosavybė, nėra. 2006-12-05 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte yra nurodyta, kad statytoja yra ieškovė, rangovas (ūkio būdu) – ieškovė. Taip pat komisija pripažino, kad ieškovės pastatytas gyvenamasis namas 4A1/p (unikalus Nr. 4400-0631-7451) yra tinkamas naudoti. Tokiu būdu, nėra duomenų, kad šis turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Teismas konstatavo, kad namo registravimo metu nekilo abejonių dėl to, kam nuosavybės teise priklauso pastatytas namas. Ieškovės prašymas dėl šio namo pripažinimo asmenine jos nuosavybe yra pagrįstas. Kadangi gyvenamasis namas yra ieškovės asmeninė nuosavybė, jis nedalintinas, todėl atsakovo reikalavimą priteisti po ½ dalį gyvenamojo namo atsakovui ir ieškovei, teismas atmetė kaip nepagrįstą.
Apeliantas apeliaciniu skundu prašo teismo (III tomas, b.l.149-153) panaikinti 2008 m. spalio 15 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-470-435/2008 dalyje dėl santuokinio turto padalijimo; namo pripažinimo ieškovės asmenine nuosavybe bei kompensacijos priteisimo ir priimti naują sprendimą šioje dalyje – patenkinti priešieškinio reikalavimus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Apeliaciniame skunde nurodyta, kad sprendimas dalyje dėl pripažinimo gyvenamojo namo 4A2p, unikalus Nr.4400-0631-7451, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovės asmenine nuosavybe bei priteisimo iš atsakovo kompensacijos 1432,50 Lt ieškovės naudai, taip pat dėl namų apyvokos daiktų padalijimo, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas netinkamai taikė LR CK 3.89 str. nuostatas, nes ginčo namas yra pastatytas 2006 metais ir namą sutuoktiniai pastatė būdami santuokoje 12 metų. Teismas privalėjo atsižvelgti į rašytinius įrodymus, esančius byloje: Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, kuriuose aiškiai nurodyta, kad ginčo namo statybos pabaigos metai yra 2006 metai. Rašytiniai įrodymai, pateikti ieškovės, įrodantys, kad ieškovės tėvas 1990-1991 m. pirko statybines medžiagas namo statybai, negali būti vertinami kaip ieškovės asmeninių lėšų panaudojimas, statant ginčo namą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė 1990-1991 metais pradėjo statyti namą už asmenines lėšas ir apie tai, kad galėjo turėti asmeninių lėšų. Teismas nepagrįstai sutapatino du fizinius asmenis - J.S. V. ir K. R., nes faktinė aplinkybė dėl artimos giminystės - tėvas ir dukra - nepreziumuoja nei vieno iš jų įsigyto turto teisinio režimo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad rašytiniai įrodymai: 2007-05-18 Kauno rajono apylinkės teismo leidimas parduoti namą, 2007-04-03 įgaliojimas, 2007-03-21 mokėjimo nurodymas patvirtina ir įrodo, kad ginčo namą ir ieškovė ir atsakovas laiko bendra jungtine nuosavybe. Apeliantas nurodo, jog turėjo būti taikoma LR CK 3.88 str. 2 d. įtvirtinta prezumpcija, kad turtas įsigytas santuokoje, o ginčo namas pastatytas santuokoje, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Teismas, spręsdamas ginčą dėl gyvenamojo namo priteisimo, privalėjo atsižvelgti į savo sprendimą nustatyti su atsakovu vieno iš vaikų gyvenamąją vietą. Teismas pripažindamas šeimos turtą - ginčo namą - ieškovės asmenine nuosavybe, pažeidė ir vieno iš vaikų interesus, nes atsakovas neturi gyvenamojo būsto. Nepagrįstas teismo sprendimas ir dalyje dėl namų apyvokos daiktų priteisimo apeliantui. Teismas privalėjo tiksliai suskaičiuoti įdėtų lėšų sumą ir pagrįsti, kokiu pagrindu atsakovo asmenines lėšas sprendime traktuoja kaip šalių santuokines lėšas. Teismas privalėjo įvertinti atsakovo pateiktus įrodymus, kad jo tėvai jam padovanojo - pervedė į jo sąskaitą 50070 Lt ir iš šių pinigų buvo vykdomi ginčo namo statybos bei įrengimo darbai.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (III tomas, b.l.160-166) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno miesto apylinkės teismo 2008-10-15 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Ieškovė nurodo, jog teismas pagrįstai ir motyvuotai padalijo namų apyvokos daiktus, kadangi apeliantas juos išsivežė savavališkai, dar net neišsprendus ginčo dėl turto. Teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą, pripažindamas namą, ūkinį pastatą 3G1p ir kiemo statinius jos asmenine nuosavybe. Nors namas buvo pastatytas iki santuokos sudarymo, dėl namo pripažinimo tinkamu naudotis ieškovė kreipėsi tik 2006 m., kadangi prireikė skubiai namą parduoti. Nuo tada atsakovas pradėjo teigti, jog namas yra bendra jungtinė nuosavybė, reikalavo sumokėti kompensaciją. Po ilgų derybų, ieškovė sutiko sumokėti atsakovui 122200 Lt. Ieškovės tėvas J.S. V. 2007-03-21 atsakovui pervedė reikalaujamą sumą ir 2007-04-03 atsakovas notarine tvarka patvirtino, kad už parduotus pastatus 122200 Lt gavo ir pretenzijų ieškovei bei pirkėjams neturi ir ateityje nereikš. Tačiau 2007-05-23 atsakovas atšaukė savo sutikimą parduoti namą, gautų pinigų negrąžino ir pradėjo ginčyti ieškovės asmeninės nuosavybės teises į namą. Teismas tinkamai pritaikė įstatymines teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, dėl išlaikymo priteisimo nėra skundžiama, todėl teisėjų kolegija plačiau pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su santuokoje įgyto turto padalijimu, turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir kompensacijos priteisimu.
Įstatyminis sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Šios nuostatos išimtį nustato CK 3.89 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje išvardyti kriterijai, pagal kuriuos turtas gali būti priskirtas vieno sutuoktinio asmeninei nuosavybei: turto įgijimo laikas, turto įgijimo pagrindas, turto pobūdis, vieno iš sutuoktinių asmeninių lėšų panaudojimas, aiškiai išreikšta valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas pripažindamas namą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovės asmenine nuosavybe neteisingai taikė materialinės teisės normas ir neįvertino byloje esančių įrodymų. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.
Nagrinėjamoje byloje nustatyti reikšmingi faktai, kad ginčo namas pagal 1971-06-10 dovanojimo sutartį (I tomas, b.l.32-33, II tomas, b.l.69-71) ieškovei dar iki santuokos sudarymo su atsakovu priklausė asmeninės nuosavybės teise. 1990-08-29 aktas apie gaisrą, pažyma apie gaisrą (I tomas, b.l.27, 29) patvirtina tai, kad (duomenys neskelbtini) kilo gaisras gyvenamajame name, priklausančiame K. V., kuris gaisro metu sudegė. Kauno r. Kačerginės gyvenvietės Liaudies deputatų tarybos 1990-09-06 sprendimas (I tomas, b.l.30) patvirtina tai, kad ieškovei buvo leista perstatyti gyvenamąjį namą esamoje valdoje. Individualaus gyvenamojo namo projektas (I tomas, b.l.109-140) patvirtina tai, jog jis užsakytas ieškovės. Iš potvarkių dėl statybinių medžiagų skyrimo (I tomas, b.l.41-43) matyti, kad 1990 spalio mėnesį ieškovei Kauno rajono Kačerginės gyvenvietės savivaldybė, sudegus individualiam namui, be eilės skyrė statybines medžiagas namo statybai, o 1991 vasario mėnesį ieškovės tėvui Kauno rajono valdytojas taip pat skyrė statybines medžiagas sudegusio gyvenamojo namo atstatymui. Kvitų sąrašas (I tomas, b.l.44-47), prekių gabenimo važtaraščiai, sąskaitos, prekiniai čekiai, kvitai, sąskaitos – faktūros ir kiti buhalteriniai dokumentai patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes apie statybinių medžiagų ginčo namo statybai įsigijimą laikotarpiu nuo 1990-11-08 iki 1993-10-08, jos ir jos tėvo vardu. Byloje ieškovės pateiktos ginčo namo nuotraukos (I tomas, b.l.175,176) patvirtina tai, kad 1992 metų vasarą namas buvo pastatytas. Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla (I tomas, b.l.41-156) patvirtina, kad kadastriniai statinių matavimai atlikti 2006-12-04, o 2006-12-05 pripažinimo tinkamu naudotis aktas (I tomas, b.l.35) - tai, kad komisija pripažino K. R. pastatytą gyvenamąjį namą tinkamu naudoti. Pažymėtina, jog akte nurodyta, kad statytojas ir rangovas ūkio būdu yra K. R.
Taigi šiuo nagrinėjamu atveju yra aktuali CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punkto norma, kurioje nurodyta, kad asmenine nuosavybe yra pripažįstamas atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo. Be to, CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatyta bendroji procesinė turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe taisyklė, pagal kurią faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).
Faktą, kad gyvenamasis namas yra asmeninė ieškovės nuosavybė patvirtina ir byloje esantys (I tomas, b.l.22-23, 24-25) šie rašytiniai įrodymai: K. R. ir D. R. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai nurodo santuokoje įgytą turtą: automobilius Audi 100 ir Opel Vectra. Minėtos sutarties 2.3 punkte nurodyta, kad visas kitas neregistrotas turtas (baldai, avalynė, drabužiai, asmeninio naudojimo daiktai, asmeniškai gautos dovanos), kuris buvo įgytas santuokos metu, priklauso šalims asmeninės nuosavybės teise. Taigi nei prašyme, nei sutartyje šalys nenurodė jokio kito bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto.
Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, jog teismo leidimas parduoti namą patvirtina, kad ginčo namą ir ieškovė, ir atsakovas laiko bendra jungtine nuosavybe. LR CK 3.85 straipsnis reglamentuoja šeimos turto teisinį režimą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog sutuoktinis, kuris yra nekilnojamojo daikto, priskirto šeimos turtui, savininkas, gali perleisti nuosavybės teisę į jį, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą. Jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti būtinas teismo leidimas. Taigi šiuo konkrečiu atveju gyvenamasis namas buvo priskirtas šeimos turtui, todėl dėl sandorio sudarymo buvo būtinas teismo leidimas. Tačiau teismo leidimas jokiu būdu nepatvirtina gyvenamojo namo kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės statuso. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Kauno rajono apylinkės teismo 2007-05-18 nutartyje dėl teismo leidimo išdavimo (I tomas, b.l.34) nurodyta, kad pareiškėjai K. R. ir D. R. prašo išduoti teismo leidimą parduoti K. R. nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą.
Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina ir atsakovo nurodytas aplinkybes apie tai, kad 1998 metais įsikėlęs į namą su šeima, jis prisidėjo prie namo įrengimo, tam tikrų pagerinimų, aplinkos tvarkymo tiek savo darbu, tiek ir pinigais. Kolegija daro išvadą, kad šios atsakovo lėšos dar iki šios bylos iškėlimo buvo kompensuotos jam išmokant 122200 litus. Atsakovas neginčijo, kad šiuos pinigus gavo.
Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog apelianto pateikta AB SEB banko pažyma (III tomas, b.l.155) patvirtina tėvo piniginių lėšų pervedimą į jo sąskaitą, tačiau tai nepatvirtina tų lėšų panaudojimo ginčo gyvenamojo namo statybai. Pabrėžtina ir tai, jog apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, jog ginčo namas pastatytas 2006 metais paneigia prie apeliacinio skundo pateikta šeimos deklaracija, kurioje nurodyta, kad gyvenamasis namas su garažu ir žemės sklypu įsigytas 1991 metais, t.y. prieš tris metus iki santuokos sudarymo.
Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, jog nepagrįstas teismo sprendimas dalyje dėl namų apyvokos daiktų priteisimo jam ir kompensacijos priteisimo iš jo. Kolegija su šiuo argumentu sutikti negali. CK 3.127 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį, kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (1 dalis); turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti; jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (3 dalis). Pagal CK 3.127 straipsnio nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra, jei toks padalijimo būdas yra galimas. Spręsdamas dėl bendro turto padalijimo būdo, teismas turi atsižvelgti į CK 3.123 straipsnio 1 dalyje ir 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatytas aplinkybes. Šiuose straipsniuose pateikiamas pavyzdinis sąrašas aplinkybių, į kurias privalo atsižvelgti teismas. Įstatymuose pateikiamas aplinkybių (kriterijų) sąrašas nėra baigtinis, ir teismas, įvertinęs konkrečios bylos ypatumus, gali pripažinti svarbiomis bet kurias kitas aplinkybes. Svarbu, kad teismas konstatuotų aplinkybes, kuriomis grindžia parinktą bendro turto padalijimo būdą. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo teismas visų pirma turėtų atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus. Kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Nagrinėjamoje byloje šalys sutarė dėl santuokoje įgytų baldų ir namų apyvokos daiktų vertės, bet nesutarė kam turi būti priteisti daiktai, o kam - kompensacija. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes pasirinkdamas ieškovės nurodytą namų apyvokos daiktų padalijimo variantą. Teismas įvertino tai, kad apeliantas didžiąją dalį namų apyvokos daiktų išsivežė ir jų dalis jau yra pritaikyta dabartinėje apelianto gyvenamojoje vietoje, atsižvelgė ir į tai, jog daiktai praranda savo vertę ne tik dėl jų transportavimo, bet ir dėl demontavimo. Byloje esantis nutarimas (III tomas, b.l.11-13) patvirtina faktą, jog atsakovas išsivežė kilnojamuosius daiktus, kurie ir buvo vėliau jam paskirti ginčijamu teismo sprendimu.
Svarstant kompensacijos priteisimo pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į kilnojamųjų daiktų padalijimą pagal ieškovės pasiūlytą variantą, priteisiant iš atsakovo 11432,50 Lt kompensaciją už jam priteistą natūra didesnę turto dalį. Taip pat teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, pagrįstai nurodė, jog gyvenamojo namo įrengimui ir namų valdos aplinkos sutvarkymui buvo įdėta apie 20000 Lt santuokinių lėšų, todėl ieškovei priklausančios kompensacijos už atsakovui priteistą natūra didesnę turto dalį dydis buvo sumažintas iki 1432,50 Lt.
Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas tiek dėl gyvenamojo namo pripažinimo asmenine nuosavybe, tiek dėl kilnojamųjų daiktų ir kompensacijos priteisimo yra pagrįstas ir teisėtas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovui ieškovės išmokėtą 122200 Lt kompensaciją, aplinkybes, kad atsakovas išsivežė kilnojamuosius daiktus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, jog naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Netenkinus apeliacinio skundo, ieškovei priteistinos turėtos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 1 d. ir 3 d.). Taip pat iš atsakovo papildomai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš D. R., a.k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 2360 Lt (du tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt litų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme K. R., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš D. R., a.k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 10 Lt (dešimt litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.