- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-08-17
- Bylos Nr.
- N-756-1491-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Vaida Urmonaitė (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko, Vaidos Urmonaitės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Valstybės įmonės Panevėžio miškų urėdijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 26 d. nutarimo Dariaus Čepelės administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Valstybės įmonės Panevėžio miškų urėdijos Miško apsaugos inžinierius 2006 m. gruodžio 1 d. Dariui Čepelei surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis VĮ Panevėžio miškų urėdijos Paežerio girininkijos valstybiniame IV grupės brandžiame miške, neturėdamas nustatytos formos projekto ir leidimo, įsirengė aptvarą žirgams laikyti. Šiame aptvare laikomi žirgai sugadino 1 300m² miško paklotę, sužalojo ten augančių 15 medžių, kurių bendras tūris yra 25,934 m³. Šiais veiksmais pažeista Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalis bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 173 patvirtinta Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarka. Atsakomybė už tai numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 62 straipsnio 2 dalyje, 68 straipsnyje.
Valstybės įmonės Panevėžio miškų urėdijos (toliau – ir Institucija) 2006 m. gruodžio 11 d. nutarimu D. Čepelė už padarytą pažeidimą pagal ATPK 62 straipsnio 2 dalį ir 68 straipsnį nubaustas 2 000 Lt bauda.
II.
Darius Čepelė kreipėsi į teismą, prašydamas nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Paaiškino, kad nutarime minimas aptvaras likęs nuo tarybinių laikų, jame buvo laikomi galvijai, aptvare esantys medžiai sužaloti seniai. Tai rodo išpjaustyti rusiški įrašai medžių kamienuose, įstrigę šoviniai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tik iš naujo aptvėrė šį aptvarą prieš 5-6 metus ir jame laikė žirgus. Iki šiol jam niekas jokių pretenzijų nereiškė. Gal žirgai ir apgadino keletą ąžuolų, tačiau dėl to jie nenudžiūvo, pušys buvo sužalotos anksčiau. Miško paklotė sugadinta nedaug ir ji jau atsistačiusi. Be to, D. Čepelės teigimu, praleistas ATPK 35 straipsnyje numatytas terminas administracinei nuobaudai skirti, taip pat skiriant nuobaudą pažeistos ATPK 33 straipsnyje įtvirtintos taisyklės – nuobaudos pagal kiekvieną ATPK straipsnį atskirai nebuvo paskirtos.
Institucija skundą prašė atmesti. Nurodė, kad buvo apžiūrėti visi aptvare augantys medžiai. Aiškiai matėsi, kad medžiai sužaloti arklių, nugraužta ir nubrozdinta medžių žievė iki požievinio sluoksnio, išlindę medžių paviršinės šaknys, t. y. medžiai pasmerkti žūti. Medžių sužalojimai negali būti nuo tarybinių laikų, tiems sužalojimams daugiausiai penkeri metai.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2007 m. vasario 26 d. nutarimu panaikino Institucijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutarimą ir bylą D. Čepelės atžvilgiu nutraukė. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad D. Čepelė valstybiniame miške įrengtame aptvare žirgus nuolat laikė maždaug nuo 2000 metų. Šios aplinkybės neginčija ir Institucijos atstovai. Medžiai aptvare buvo žalojami ir miško paklotė trypiama pastoviai, ką patvirtina tiek institucijos, paskyrusios nuobaudą, atstovo A. Ropės paaiškinimai, tiek liudytojų A. Sankausko bei D. Sikorsko parodymai, kad kai kurie medžių sužalojimai gali būti kelerių metų senumo. Taigi pažeidimai, už kuriuos D. Čepelei paskirta administracinė nuobauda, buvo trunkamieji. Pagal ATPK 35 straipsnį administracinė nuobauda, esant trunkamam teisės pažeidimui, gali būti skiriama per 6 mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Kaip parodė liudytojas A. Sankauskas, dirbantis Paežerio girininkijoje eiguliu, jis žirgus aptvare matė jau 2000 - 2001 metais, apie daromą pažeidimą informavo girininką. Teismas padarė išvadą, kad pažeidimai buvo žinomi jau nuo 2000 – 2001 metų, tačiau administracinė nuobauda paskirta tik 2006 m. gruodžio 11 d., t. y. praleidus 6 mėnesių terminą nuobaudai skirti. Vadovaudamasis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 7 punktu, teismas Institucijos nutarimą panaikino, bylą nutraukė.
III.
Apeliaciniu skundu Valstybės įmonė Panevėžio miškų urėdija prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir priimti naują, kuriuo D. Čepelės skundą atmesti, o Institucijos nutarimą palikti nepakeistą, arba panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teigia, jog teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes ir netinkamai aiškino bei taikė ATPK 35 straipsnį – pažeidimai paaiškėjo tik 2006 m. lapkričio 29 d., kuomet turintis teisę bausti už medžių žalojimą, paklotės naikinimą urėdijos pareigūnas apžiūrėjo pažeidimo padarymo vietą. Byloje nėra jokių duomenų, kad pažeidimas būtų paaiškėjęs 2000 metais. Iš sužalojimų pobūdžio matyti, jog tiek nuo jų padarymo, tiek nuo paaiškėjimo iki nubaudimo negalėjo būti praėję daugiau kaip 6 mėnesiai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Darius Čepelė prašo apeliacinį skundą atmesti, o Panevėžio apygardos administracinio teismo nutarimą palikti nepakeistą. Mano, kad teismas teisingai konstatavo, kad neva jo padaryti pažeidimai buvo trunkamieji ir, atsižvelgdamas į ATPK 35 straipsnyje nustatytus terminus, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Administracinė nuobauda turi būti skiriama per ATPK 35 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per ATPK 35 straipsnyje numatytus terminus nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą jokios reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo. ATPK 35 straipsnyje numatytų terminų paskirtis garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo.
Nagrinėjamoje byloje esančiame administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodytas D. Čepelei inkriminuotos veikos padarymo laikas, jis nenurodytas ir Institucijos nutarime. Šiuose dokumentuose tik konstatuojama, jog 2006 m. lapkričio 29 d. 11 val. buvo nustatyta, kad valstybiniame miške D. Čepelės neteisėtai įrengtame aptvare laikomi žirgai sugadino miško paklotę ir sužalojo penkiolika medžių, už ką pareiškėjas buvo patrauktas atsakomybėn ir nubaustas pagal ATPK 62 straipsnio 2 dalį ir 68 straipsnį. Nagrinėjamoje byloje nėra materialių duomenų apie tai, kada konkrečiai buvo sunaikinta 1300 m² miško paklotės bei sužalota penkiolika medžių, kurių bendras tūris 25,934 m³, nors nustatyti ir įrodyti šias aplinkybes yra administracinio teisės pažeidimo protokolą turinčio teisę surašyti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančio organo (pareigūno) pareiga. Pareiškėjas teigė aptvare žirgus laikęs nuo 2000 metų ir pripažino, kad dalį medžių galėjo apgadinti jo žirgai. Liudytojas A. Sankauskas, dirbantis Panevėžio miškų urėdijos Paežerių girininkijoje eiguliu teisme nurodė, kad aptvarą ir jame laikomus žirgus jis pastebėjo 2000 – 2001 metais. Prieš du - tris metus apie sužalotus medžius jis pranešė girininkui Blauzdžiūnui (b. l. 47). Institucijos atstovas A. Ropė taip pat pripažino, kad visų penkiolikos medžių sužalojimai gali būti penkių metų senumo. Akivaizdu, kad aptvare laikomi žirgai ne tik žaloja ten esančius medžius, bet ir naikina miško paklotę. Tad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai pripažino, jog D. Čepelei inkriminuota veika paaiškėjo ne 2006 m. lapkričio 29 d., kaip nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime bei teigiama apeliaciniame skunde, o vėliausiai prieš du – tris metus, kai eiguliu dirbantis A. Sankauskas ne tik pats pamatė valstybinėje miško žemėje esančiame aptvare laikomus žirgus ir jų padarytą žalą, bet apie tai informavo ir kitą pareigūną. Tačiau nei vienas iš pareigūnų (2002 m. kovo 26 d., 2003 m. rugpjūčio 19 d., 2004 m. sausio 8 d. Aplinkos ministro įsakymais girininkams ir eiguliams buvo suteikti vyresniųjų valstybinių miškų pareigūnų įgalinimai), privalėjusių imtis įstatyme numatytų administracinio persekiojimo priemonių, to nedarė.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 35 straipsnio nuostatas, ne kartą nutartyse yra nurodęs, kad ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nurodytas 6 mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti, esant trunkamajam teisės pažeidimui, kai jis dar daromas paaiškėjimo metu, skaičiuojamas būtent nuo jo paaiškėjimo dienos. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nutarimas nutraukti bylą suėjus D. Čepelės patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminui yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Valstybės įmonės Panevėžio miškų urėdijos apeliacinio skundo nepatenkinti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.