Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2021 m. balandžio 9 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini) esančioje lauko pavėsinėje, smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo artimąjį giminaitį – brolį E. S., rankos delnu suduodamas jam vieną smūgį į nosį ir tokiais savo veiksmais padarė E. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis kaltu prisipažino, paaiškino, kad 2021 m. balandžio 9 d., apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės esančioje pavėsinėje, jis su draugu G. K. gėrė alų, buvo neblaivus. Atėjo jo brolis E. S. ir atsinešė savo alaus. Brolis pamanė, kad jis su draugu geria jo alų, todėl brolis bandė alų iš jo paimti, jis nedavė ir tuomet sudavė dešinės rankos delnu E. S. vieną smūgį į nosį, supranta, kad šiuo smūgiu sukėlė E. S. fizinį skausmą ir supranta, kad suduotu smūgiu galėjo sulaužyti E. S. nosį, kadangi netrukus pradėjo bėgti broliui iš nosies kraujas. Dėl nusikalstamos veikos padarymo nuoširdžiai gailisi, brolio dėl šio įvykio jau atsiprašė, su juo susitaikė. Sutinka su Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštu civiliniu ieškiniu dėl 38,12 Eur priteisimo (t. 2, b. l.).

Nukentėjęs E. S. patvirtino, kad 2021 m. balandžio 9 d. nuo ryto gėrė alkoholį. Vakare nuėjo į pavėsinę, esančią (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės, kur rado brolį J. S. su G. K. geriančiu alų. Į pavėsinę atėjo jau būdamas stipriai neblaivus, atsinešė savo alaus. Jam atėjus į pavėsinę, J. S. paėmė savo butelį ir pradėjo gerti alų. Jis būdamas neblaivus pagalvojo, kad brolis paėmė jo alaus butelį, supyko ir rankomis norėjo atimti iš jo alų. Tuomet J. S. dėl tokio jo veiksmo supyko ir sudavė jam vieną kartą delnu į nosies sritį, dėl ko jis juto fizinį skausmą, iš nosies iškart pradėjo kraujuoti. Po jam suduoto smūgio jis susiėmė ranka už nosies ir nuėjo namo. Grįžęs namo paskambino Bendrajam pagalbos centrui telefono numeriu 112 ir pranešė apie įvykį. Atvykus pareigūnams, nuėjo į įvykio vietą ir papasakojo visas aplinkybes. Policijos pareigūnai nuvežė jį į Lazdijų ligoninės priimamąjį, tikslios jam nustatytos diagnozės jis neprisimena, girdėjo, kad buvo kalbama apie nosies lūžimą. J. S. atžvilgiu civilinio ieškinio nereikš ir jam daugiau jokių pretenzijų neturi, abu sutaria gerai (t. 1, b. l. 77–80).

Liudytojas G. K. patvirtino, kad 2021 m. balandžio 9 d., apie 19 val. jam paskambino J. S., kuris pakvietė jį į pavėsinę, esančią (duomenys neskelbtini). Pavėsinė yra vienos iš (duomenys neskelbtini) kaimo parduotuvių teritorijoje. J. S. pakvietė jį išgerti alaus ir jis sutiko. Kiek daugiau nei už pusvalandžio jis nuėjo į minėtą pavėsinę, joje rado J. S., jis sėdėjo ir gurkšnojo alų. Matėsi, kad jis jau buvo šiek tiek neblaivus. Jis prisėdo pavėsinėje, bendravo su J. S., jam į programėlę „Messenger“ paskambino J. S. brolis E. S.. Jis pakvietė į pavėsinę ateiti ir E. S.. Po kažkiek laiko į pavėsinę atėjo ir E. S., kartu su savimi nešdamasis pilną krepšį plastikinių alaus butelių. E. S. jau buvo stipriai neblaivus. E. S. atėjus, pavėsinėje pabuvus apie 5 min., tarp J. S. ir E. S. įvyko konfliktas dėl alaus. Kaip jis suprato, J. S. atsigėrė alaus iš savo butelio, o E. S. pagalvojo, kad J. S. geria jo atsineštą alų, dėl ko E. S. supyko ir pabandė iš J. S. atimti jo gertą alų. J. S. supyko ir dešine ranka sudavė E. S. vieną smūgį į nosį, E. S. iš nosies pradėjo kraujuoti. Jis E. S. padavė vienkartinę kaukę, turėtą kišenėje, kad šis kraują nusivalytų, šis paėmęs kaukę iš pavėsinės išėjo. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, kurie J. S. sulaikė, o E. S. iškvietė greitąją medicinos pagalbą (t. 1, b. l. 92–95).

Liudytoja V. P. patvirtino, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jai. Žemės sklype yra du pastatai – vienas iš pastatų yra parduotuvė, kurios savininkas yra jos sūnus M. P., o kitas pastatas yra jai nuosavybės teise priklausanti pavėsinė. Visa teritorija nėra aptverta. Minėta pavėsinė (duomenys neskelbtini) kaime nėra kažkokia masinė susibūrimų vieta, kartas nuo karto ten ateina jaunimo, jie ten sėdi, niekas jų iš ten nevaiko ir jiems leidžiama ten būti, tačiau pageidautina, kad toje vietoje asmenys nevartotų stiprių alkoholinių gėrimų. Pačioje jos sūnui priklausančioje parduotuvėje galima įsigyti pilstomo alaus, kurį galima išsinešti į tą pačią parduotuvės teritorijoje esančią pavėsinę. Apie tai, kad 2021 m. balandžio 9 d. vakare, minėtoje pavėsinėje tarp S. įvyko muštynės ji žino tik iš nuogirdų, tiksliai aplinkybių nežino, jos turtas nesužalotas, ji triukšmo negirgėjo (t. 1, b. l. 98–101).

Liudytojas R. S. patvirtino, kad 2021 m. balandžio 9 d., tarnybos metu, 21.36 val. gavo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini), nes prie parduotuvės pranešėją sumušė brolis J. S.. Atvykus į (duomenys neskelbtini), prie namo (duomenys neskelbtini), pasitiko pranešėjas E. S., kuris iškart nurodė, kad tai jis kvietė policijos pareigūnus, nes gavo į nosį nuo brolio J. S.. E. S. buvo akivaizdžiai neblaivus. Bendraujant su E. S. prie jų priėjo ir pats J. S., kuris iškart pripažino, kad rankos delnu vieną kartą trenkė E. S. į nosį, jie abu paaiškino, kad konfliktas tarp jų įvyko dėl alaus, kad neva J. S. atsigėrė E. S. alaus, todėl E. S. bandė alų iš jo atimti, o bandant alų atimti, J. S. rankos delnu sudavė E. S. į nosį, dėl ko iš nosies iškart pradėjo kraujuoti ir pastarasis jautė fizinį skausmą. Jie kartu parodė įvykio vietą, t. y. lauko pavėsinę, esančią (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje ant žemės matėsi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują, E. S. nurodė, kad tai jo kraujas iš nosies, J. S. tai patvirtino (t. 1, b. l. 104–107).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), tarp namų Nr. 1 ir Nr. 3, esančioje pavėsinėje; pavėsinės grindys yra betoninės, ant grindų stovi staliukas, ant kurio yra vienas pilnas plastikinis butelis alaus ir kitas toks pats butelis; ant grindų matyti raudonos spalvos dėmės, kurios panašios į kraują (t. 1, b. l. 15–21).

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas ir žemėlapis patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) esantys statiniai (pavėsinė nėra įregistruota), priklauso V. P. (t. 1, b. l. 24–26).

Specialisto išvada nustatyta, kad E. S. nustatyta nosies kaulų lūžimas. Sužalojimas padarytas veikiant nosies sritį kietu buku žalojančiu daiktu. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip dešimties dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 50).

Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateiktas garso įrašas (2021_04_09_21-35 44_356145061962770) ir jo stenograma patvirtina, kad skambinantis pagalbos prisistato E. S. ir nurodo, kad jam reikalinga policija, nes ,,gavo į nosį“ (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės; nurodo, jog jį sumušė J. S.; garso įrašas fiksuotas 2021 m. balandžio 9 d. 21.35 val. (t. 1, b. l. 29–31; t. 2, paketas Nr. 1).

Vaizdo ir garso įrašas iš pareigūno asmeninės kūno kameros (Nr. B0F1EC5FB734) patvirtina, kad įvykio vietoje įrašas darytas nuo 2021 m. balandžio 9 d. 21.53.13 val. iki 2021 m. balandžio 9 d. 22.16.56 val.; pirmajame įraše (2021_0409_215343_003) užfiksuotas pareigūnų vykimas į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės, kur pranešėją sumušė J. S.; pareigūnai į įvykio vietą atvyksta 21.57 val.; pareigūnus pasitinka pranešėjas, kuris prisistato E. S.; jis nurodo, kad ,,gavau biskį nosin“; paklausus kas jį mušė, E. S. nurodo, kad brolis – J. S.; J. S. paklaustas nurodė, kad viena ranka sudavė E. S. į nosį; įrašas pasibaigia 21.58.43 val.; antrajame vaizdo įraše (2021_0409_215844_004), kurio pradžia 21.58.42 val., užfiksuota, kaip J. S. nurodo sužalojimo aplinkybes, kartu su pareigūnais nueina į įvykio vietą – pavėsinę; pavėsinėje ant žemės matyti dėmes, panašios į kraują, E. S. nurodo, kad tai yra būtent jo kraujas iš nosies; pareigūnai pasiūlo pasitikrinti blaivumą, einant J. S. pasakoja, kad konfliktas įvyko dėl alaus; įrašas pasibaigia 22.03.42 val.; trečiajame įraše (2021_0409_220343_005), kurio pradžia 22.03.41 val. matyti, kaip nustatinėjamas blaivumas; įrašas pasibaigia 22.08.41 val.; ketvirtajame įraše (2021_0409_220842_006) matyti fotografuojama įvykio vieta; penktajame įraše (2021_0409_221341_007), kurio pradžia 22.13.40 val., pareigūnai tarnybiniame automobilyje pildo dokumentus; įrašo pabaiga – 22.16.56 val. (t. 1, b. l. 32-34; t. 2, paketas Nr. 2).

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalas patvirtina, kad J. S. 2021 m. balandžio 9 d. 22.04 val. nustatytas 1,34 promilės neblaivumas, 22.06 val. E. S. nustatytas 2,55 promilės neblaivumas (t. 1, b. l. 64–69).

Asmens duomenų pažyma patvirtina, kad E. S. ir J. S. yra broliai (t. 1, b. l. 141–143).

Motyvuojamoji dalis

I. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, jo parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties ir pasekmių patvirtina anksčiau aptarti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, garso ir vaizdo įrašai bei specialisto išvada. Nukentėjęs, liudytojas G. K., vaizdo ir garso įrašai patvirtina, kad nukentėjusiajam J. S. sudavė vieną smūgį į nosį, dėl ko pradėjo bėgti kraujas ir E. S. kreipėsi pagalbos. Asmens duomenų pažyma patvirtina, kad J. S. ir E. S. yra broliai. Sugretinus aptartus įrodymus su specialisto išvada matyti, kad E. S. vienu smūgiu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl nosies kaulo lūžimo. Įvertinus tai, J. S. veika kvalifikuotina kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas artimam giminaičiui ir atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto kvalifikaciją, nes remiantis BK 248 straipsnio 1 dalimi nusikaltimą padariusio asmens artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai.

II. Dėl bausmės paskyrimo

J. S. laikytinas neteistu, nes ankstesni teistumai yra išnykę (t. 1, b. l. 144–146), padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri yra apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). J. S. neteistas, kaltinamas padaręs apysunkį nusikaltimą, už kurį numatyta tik su laisvės atėmimu susijusi bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau sunkių pasekmių jo padaryta nusikalstama veika nesukėlė, ji padaryta spontaniškai, nepasižymėjo intensyviu smurtu, kaltinamasis atkūrė socialinę taiką su broliu, jo atsiprašė. Įvertinus visas šias kaltinamojo asmenybę, jo padarytą veiką apibudinančias aplinkybes, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, žymiai mažesnė nei sankcijoje nustatytas jos vidurkis, nes tokia bausmė gali padėti pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš aptariamų BK 41 straipsnio 2 dalyje ir 75 straipsnio 2 dalyje normų turinio matyti, kad bausmės paskirtis yra daugialypė, todėl sprendžiant klausimą, ar ji bus tinkamai realizuota, atidėjus bausmės vykdymą, būtina kruopščiai įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, konkrečias jo padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007).

Šiame teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, tačiau jo padarytas nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, jo veiksmai nebuvo intensyvūs, todėl šiuo požiūriu veikos ir ją padariusio asmens pavojingumas nėra didelis, nukentėjęs neprašo griežtos bausmės, po šios nusikalstamos veikos J. S. kitų teisės pažeidimų nepadarė, bendruomenė dėl jo elgesio nusiskundimų neturi (t. 2, b. l. 28–30). Įvertinus visas šias aplinkybes spręstina, kad bausmės tikslai – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis) gali būti pasiekti netaikant realios laisvės atėmimo bausmės, o jo elgesį efektyviai koreguojant įpareigojimais.

J. S. sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę (BK 66 straipsnis).

III. Dėl civilinio ieškinio

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis). Bendrosios nuostatos įtvirtina, kad žala atlyginama tik tuomet, kai yra konstatuoti neteisėti veiksmai, asmens kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų kaltų veiksmų ir atsiradusios žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dali, 6.246,6.247,6.248, 6.249 straipsniai).

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 38,12 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 55–56), kuris pagrįstas byloje esančiu gydymo paslaugų apskaitos išrašu (t. 1, b. l. 58). Turtinė žala susidarė dėl E. S. gydymo išlaidų. Kaltinamasis su šiuo ieškiniu sutinka.

Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad ši 38,12 Eur turtinė žala atsirado dėl neteisėtų J. S. veiksmų sužalojant nukentėjusįjį, todėl jis privalo ją atlyginti (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgus į tai ieškinys tenkintinas ir iš J. S. priteistina 38,12 Eur Vilniaus teritorinei ligonių kasai (6.283 straipsnio 1 dalis).

IV. Dėl kardomosios priemonės

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti t. 1, b. l. 137–139), panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi kompiuterinės laikmenos (t. 2, priedas Nr. 1, Nr. 2), saugotini byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietu­vos Respubli­kos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nubausti jį terminuotu laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, J. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu paskiriant sumažintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.

Pritaikius BK 75 straipsnio 2 dalį, terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą J. S. atidėti 1 (vieneriems) metams. Remiantis BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktu įpareigoti J. S. dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, J. S. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. balandžio 9 d. iki 2021 m. balandžio 10 d. (vieną parą).

Priteisti iš J. S. 38,12 Eur (trisdešimt aštuonis eurus 12 centų) gydymo išlaidų Vilniaus teritorinei ligonių kasai, sumokant juos Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (į. k. 191351679), į sąskaitą LT217300010002484333 (AB ,,Swedbank“), mokėjimo paskirtyje nurodant vardą ir pavardę asmens, už kurio gydymą yra mokama.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi kompiuterines laikmenas, saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.