Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2015-06-29 · Civilinė byla Nr. e2-10056-391/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-06-29
Bylos Nr.
e2-10056-391/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03486-2015-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Zoja Monid
Pareiškėjas
G. P.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. O., L. M.
Civilinė byla Nr. e2-10056-391/2015
( Proceso Nr.2-68-3-03486-2015-8) (S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius, 2015 m. birželio 29 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Zoja Monid, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos G. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. O., L. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja G. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurio trūkumus šalindama, pateikė teismui 2015-03-06 pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjos tėvui A. B. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas orderis butui (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame 1980 m. apsigyveno ir buvo registruoti pareiškėjos tėvai A. B. ir F. B., pareiškėja bei jos mažametis sūnus. Pareiškėjos tėvas sumokėjo už butą ir 1994-12-20 įgijo į jį nuosavybės teisę. Pareiškėjos tėvas (duomenys neskelbtini) mirė, nesurašęs testamento, butą lygiomis dalimis paveldėjo mirusiojo žmona F. B. ir dukra pareiškėja G. P., priimdamos palikimą faktiškai pradedant butą valdyti. Vilniaus miesto notarė D. S. išdavė pareiškėjos motinai F. B. paveldėjo teisės pagal įstatymą liudijimą, pagal kurį F. B. paveldėjo sodo namą ir žemės sklypą. F. B. ir toliau liko gyventi bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Po tėvo mirties pareiškėja su sūnumis ir motina nuolat gyveno bute, mokėjo mokesčius už sunaudotą vandenį, elektrą, dengė kitas buto išlaikymo išlaidas. Pareiškėjos motina mirė (duomenys neskelbtini), nesudariusi testamento. Jos turėtą buto dalį paveldėjo pareiškėja pradėjusi turtą faktiškai valdyti. Pareiškėjos seserys A. O. ir L. M. tėvų palikimo nepriėmė, neapsigyveno bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neprisidėjo prie buto išlaikymo. Pareiškėja iki šiol gyvena bute, nepertraukiamai moka buto mokesčius, butą valdo ir naudoja kaip savo. Pareiškėja iš savo lėšų atliko buto remontą. Po tėvo mirties, o vėliau po motinos mirties pareiškėja priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti. Pareiškėja prašo: 1. nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. B. (duomenys neskelbtini) mirties palikimą pradėjusios faktiškai valdyti turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lygiomis dalimis priėmė F. B. ir G. P.; 2. nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po F. B. (duomenys neskelbtini) mirties jos turtą – 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, priėmė G. P..

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teismui pateiktame 2015-04-01 atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad Inspekcija nėra priėmusi A. B. ir F. B. palikimo. Prašė bylą nagrinėti Inspekcija atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo A. O. teismui 2015-06-23 pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su sesers G. P. pareiškimu sutinka, patvirtina, kad G. P. po tėvų mirties vienintelė valdė butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, mokėjo su buto išlaikymu susijusius mokesčius. Nurodė, kad pretenzijų į butą nereiškia.

Suinteresuotas asmuo L. M. teismui 2015-06-25 pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėja nuolat su tėvais ir po jų mirties nuolat gyveno bute, mokėjo mokesčius, butą remontavo, todėl suinteresuotas asmuo neturi pretenzijų į butą. Nurodė, kad neprieštarauja, kad būtų nustatyti pareiškėjos prašomi faktai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas, remiantis LR CK 5.11 str., 5.50 str., 5.51 str., CPK 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 445 str., 1964 m. LR CK 573 str., 587 str.

Pareiškime, atsiliepimuose į pareiškimą nurodytomis aplinkybėmis, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjos G. P. tėvas A. B. mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėjos motina F. B. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja su tėvais ir savo vaiku 1980 metais apsigyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame nuolat iki šiol gyvena ir kuriame nuo (duomenys neskelbtini) deklaruoja savo gyvenamąją vietą. Po tėvo A. B. mirties pareiškėja bute gyveno su motina ir su savo vaikais, pareiškėja bute nuolat gyvena ir po motinos mirties. Po pareiškėjos tėvo A. B. mirties mirusiojo sutuoktinei ir pareiškėjos motinai F. B. Vilniaus miesto 12-ojo notarų biure (duomenys neskelbtini) buvo išduotas Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į palikėjo A. B. turtą – sodo namą ir žemės sklypą sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tačiau po A. B. mirties liko dar kitas jo turtas - buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalis, atsižvelgiant, kad butas nuosavybėn įgytas pareiškėjos tėvų A. B. ir F. B. santuokoje (sudaryta (duomenys neskelbtini)), todėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė abiem sutuoktiniams, nors buvo ir iki šiol yra registruotas tik A. B. vardu (iki 2001-06-30 galiojusio LR Santuokos ir šeimos kodekso 21 str.). Paveldėjimo teisės liudijimas į A. B. turėtą buto dalį nebuvo išduotas. Pareiškėja nurodo, kad priešingai, nei kitą jos tėvo A. B. palikimą, jo paliktą buto dalį lygiomis dalimis paveldėjo pareiškėjos motina ir pareiškėja, pradėdamos faktiškai paliktą turtą – buto dalį valdyti. Testamentų registre, kuriame faktai registruojami nuo 2001-07-01, nėra įregistruotų pareiškėjos tėvų testamentų ir palikimo priėmimo faktų.

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 str. 1 d.). Palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pareiškėjos motinos mirties momentu įpėdinis buvo laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl turto apyrašo sudarymo (iki 2011-10-31 galiojusi CK 5.50 str. 2 d. redakcija).

Pareiškėjos tėvo mirties momentu galiojo 1964 m. LR CK (galiojo iki 2001-06-30), kurio 587 straipsnis nustatė, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti, laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimo priėmimo veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Priimtas palikimas buvo laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pareiškėja po tėvo mirties per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie tėvo palikimo priėmimą. Pareiškėja nurodo, kad tėvo palikimą – butą ji priėmė lygiomis dalimis kartu su motina, pradėjus faktiškai šį paveldimą turtą valdyti. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina šį pareiškėjos nurodytą faktą, nes pareiškėjos tėvo mirties momentu, iki ir po jo mirties pareiškėja su motina nuolat gyveno bute, mokėjo buto išlaikymo mokesčius, jį prižiūrėjo, tvarkė. Faktas, kad pareiškėja su motina F. B. lygiomis dalimis priėmė per įstatyme nustatytą terminą tėvo palikimą – buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį pripažįstamas nustatytu.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu, t.y. valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius (CK 5.51 str. 1 d.).

Pareiškėjos teismui nurodytomis aplinkybėmis, Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM duomenimis, rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad pareiškėja po tėvo mirties iki motinos mirties, motinos mirties momentu ir po motinos mirties iki šiol nuolat nepertraukiamai gyvena bute. Gyvendama bute pareiškėja po motinos mirties priėmė jos palikimą – buto dalį, pradėjusi faktiškai valdyti paliktą buto dalį. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja butą remontuoja, moka buto išlaikymo mokesčius, visą butą valdo ir tvarko kaip savo turtą. Valdydama po tėvo mirties priimtą tėvo palikimą – buto dalį, pareiškėjas kartu valdo ir motinos paliktą buto dalį, paliktu turtu rūpinasi kaip savo. Po motinos mirties jos paliktą buto dalį pareiškėja per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą pradėjo valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Pareiškimas pagrįstas, todėl tenkinamas. Pareiškėjos prašomus juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato, kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti faktus patvirtinančių dokumentų, reikalingų palikimo priėmimo įforminimo, t.y. paveldėjimo teisės liudijimo gavimo, tikslu. Nustatydamas palikimo priėmimo faktus, teismas neturi aiškinti, konstatuoti palikto turto kiekio, dalių, sudėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarimas Nr.56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“). Tačiau atsižvelgiant į nagrinėjamą faktinę situaciją, į tai, kad pareiškėjos motinai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į dalį A. B. palikimą, teismas sprendime nurodo palikimo sudėtį – buto dalis, nenurodant konkrečių paveldėto buto dalių.

Iš pareiškėjos į valstybės biudžetą neišieškomos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kurias sudarė procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 270 str., 448 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir jos motina F. B., a.k. (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)), lygiomis dalimis priėmė pareiškėjos tėvo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą – buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalį, pradėjusios faktiškai turtą valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė motinos F. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą – buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalį, pradėjusi faktiškai turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turinčius faktus nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Zoja Monid