Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankas, Šiaulių rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas neprieštarauja pareiškėjo pareiškimo tenkinimui.

Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras neprieštarauja pareiškėjo pareiškimo tenkinimui.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos Šiaulių skyrius neprieštarauja pareiškėjo pareiškimo tenkinimui.

Apie civilinės bylos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nagrinėjimą paskelbta viešai 2023 m. gegužės 5 d. specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, šiame pranešime nurodyta teismo posėdžio data, laikas ir vieta. Taip pat nurodyta informacija suinteresuotiems asmenims ne vėliau kaip per 14 dienų nuo pranešimo paskelbimo dienos kreiptis į teismą dėl įtraukimo dalyvauti procese (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 532 straipsnis).

Iki teismo posėdžio niekas nesikreipė į teismą dėl teisių į nurodytą pagalbinių verslų pastatą. Teisme negauta nei prašymų dėl suinteresuotų asmenų įtraukimo dalyvauti procese, nei prieštaravimų dėl pareiškimo. Iki teismo posėdžio dienos nėra ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, todėl pareiškimas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka (CPK 533 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

Remiantis kasacinio teismo suformuota praktika, įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Atsižvelgiant į tai, kad siekiant taikyti įgyjamąją senatį, turi būti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgą laiką ir išlikti sąžiningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę; taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma:

1) Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas;

2) Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis);

3) Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis);

4) Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas;

5) Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas;

6) Daiktas valdomas nepertraukiamai;

7) Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas);

8) Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Iš 1999 m. balandžio 27 d. išrašo Nr. 76, matyti kad (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos posėdžio, vykusio 1999 m. balandžio 19 d. protokolo Nr. 12, metu buvo nutarta parduoti pareiškėjui A. Ž. pagalbinių verslų pastatą už tris tūkstančius litų. 1999 m. balandžio 27 d. pareiškėjui buvo pateikta sąskaita faktūra Nr. 0676144 už perkamą pagalbinių verslų pastatą 1988 m. inv. Nr. 641 3000 (trijų tūkstančių) litų sumai, apmokėjimui. 1999 m. balandžio 27 d. kasos pajamų orderio kvitu serija LAA Nr. 4327260 A. Ž. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei už pagalbinių verslų pastatą sumokėjo tris tūkstančius litų.

Pareiškėjas teismui nurodė, kad tokiu būdu buvo sudarytas pirkimo-pardavimo sandoris. VĮ „Registrų centras“ pareiškėjo prašymą įregistruoti nuosavybės teises į pagalbinių verslų pastatą atmetė, kadangi nebuvo pateikti nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai. Iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad pagalbinių verslų pastatas pastatytas 1935 metais. Pareiškėjas teismui pateikė duomenis apie pagalbinių verslų pastate mokamus mokesčius - elektros energiją. Iš šių duomenų, taip pat iš duomenų apie tai, kad pareiškėjas moka už pagalbinių verslų pastate suvartojamą elektros energiją, nekyla abejonių, kad pareiškėjas įsigijo paminėtą pagalbinių verslų pastatą, tačiau teisiškai sandoris tinkamai nebuvo įformintas, dėl ko nėra galimybės įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teisę į pagalbinių verslų pastatą.

Iš pareiškėjo pateiktų įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas nuo 1999 m. balandžio 27 d. valdo pagalbinių verslų pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Šiaulių r. sav., (duomenys neskelbtini). Nors iš pateiktų įrodymų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas faktiškai yra įgijęs nuosavybės teisę į šį pastatą, formalia teisine prasme jis pastato savininku netapo dėl netinkamai įforminto sandorio. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad pastatas nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu. Per visą pagalbinių verslų pastato valdymo laikotarpį pretenzijų dėl pareiškėjo valdomo turto niekas nėra pareiškęs. Apie teisme iškeltą civilinę bylą paskelbus 2023 m. gegužės 5 d. specialiame interneto tinklapyje adresu www.teismai.lt. per nustatytą terminą dėl pareiškimo prieštaravimų, pareiškimų įstoti į bylą suinteresuotais asmenimis niekas nepateikė.

Nagrinėjamu atveju situacija kaip tik ir vertintina kaip tokia, kokia nurodyta kasacinio teismo praktikoje, kai nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra įteisinti realiai esančią nuosavybės teisę ir taikant šį institutą užpildyti pareiškėjo nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragas, ištaisyti sandorio dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas tenkinti šioje byloje pateiktą pareiškimą ir nustatyti faktą, kad pareiškėjas pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į pareiškime nurodytą pagalbinių verslų pastatą.

Pateikdamas pareiškimą ypatingos teisenos tvarka pareiškėjas sumokėjo 107,00 Eur žyminio mokesčio, kai už pareiškimą turėjo mokėti 54,00 Eur, todėl permokėta 53,00 Eur žyminio mokesčio dalis grąžintina pareiškėjui. (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pašto išlaidų iš pareiškėjo nepriteisti, kadangi juridinis asmuo, kuris buvo nurodytas suinteresuotu asmeniu, nebeegzistuoja.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263, 268–270, 533 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į pagalbinių verslų pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Šiaulių r. sav., (duomenys neskelbtini).

Šis faktas nustatytas pareiškėjui A. Ž. nuosavybės teisėms į nurodytą nekilnojamąjį daiktą įteisinti bei įregistruoti.

Grąžinti A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) 53,00 Eur (penkiasdešimt tris eurus) permokėto žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.