Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-06-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-242-626/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-30
Bylos Nr.
1S-242-626/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14408-2015-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vitalija Norkūnaitė (pirm.), Audrius Cininas, Aušra Bielskė
Nuteistasis
M. B.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-242-626/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14408-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.16 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. birželio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Audriaus Cinino, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. B. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-30 nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos 2017-05-10 nutarimą Nr. 59-77 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. B., panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. nuteistas Vilniaus miesto apylinkes teismo 2015-09-15 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį – terminuota 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-02 nutartimi, vadovaujantis BK 64, 65 straipsniais, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkes teismo 2016-04-08 nutartimi ir paskirta galutinė 2 metų 6 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2015-12-10. Bausmės pabaiga – 2018-06-15. 1/3 paskirtos bausmės atliko 2016-10-12. Neatliktos bausmės dalis 2017-05-04 buvo 1 metai 1 mėnuo 11 dienų.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijoje M. B. svarstytas trečią kartą, komisija nutarė nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Komisija siūlo nuteistajam nustatyti intensyvią priežiūrą, kuri bus vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka ir siūlo nuteistajam nustatyti šias baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2018-06-15; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Savo sprendimą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija motyvavo tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad ši rizika sumažėjo 14 balų (buvo 64), nes nuteistasis pateikė pažymą apie priėmimą į darbą po įkalinimo, rodo aukštą motyvaciją nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tam tikrose srityse pasikeitė nuteistojo mąstymas ir elgesys. Taip pat atsižvelgė į nuteistojo įvykdytas Komisijos rekomendacijas, vykdomas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, elgesį bausmės atlikimo metu, nuobaudų neturėjimą, turimą darbinę motyvaciją, galimą darbą laisvėje, aukštą motyvaciją ateityje nevartoti jokių psichiką veikiančių medžiagų, stebimą aukštą motyvaciją paties pokyčiui, atkaklų siekį įtvirtinti naujai formuojamus įgūdžius bei įsitikinimų kaitą, turimus konkrečius ir įgyvendinamus planus.

Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-30 nutartimi atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau ir – Komisija) 2017-05-10 nutarimą Nr. 59-77 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. B.. Teismas pažymėjo, kad nors nuteistasis M. B. ir atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą –atliko privalomą bausmės dalį - 1/3, taip pat įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau nuteistasis ir toliau turi būti izoliuotas nuo visuomenės. Teismas atsižvelgė į tai, kad M. B. ankščiau teistas 7 kartus, 3 kartą nubaustas laisvės atėmimu, 2 kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, 1 kartą taikytas lygtinis paleidimas, sąlygų neišlaikė. Atsižvelgė ir į Komisijos nutarime nurodytas aplinkybes, kad: M. B. savo veiksmuose ir gyvenimo būde stokoja atsakomybės, pareigingumo, kaltina kitus ir susiklosčiusias aplinkybes dėl savo nemalonios padėties. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės rodo nuteistojo akivaizdų asmeninės atsakomybės už jo padarytas nusikalstamas veikas vengimą, nuteistąjį charakterizuoja kaip asmenybę, linkusią daryti nusikaltimus. Pažymėjo, jog nors M. B. pateikė pažymą apie įdarbinimą išėjus į laisvę, tačiau laisvėje oficialiai beveik nedirbo, gyveno iš laikinų ar atsitiktinių darbų, bausmės atlikimo metu pataisos įstaigoje nedirba, mokytis pradėjo tik po pirmojo svarstymo Komisijoje, šiai pateikus tokią rekomendaciją, teismo nuosprendžiu priteistos žalos nedengia. Teismo manymu, tai rodo, jog M. B. įvardintas kaip svarbiausias tikslas ateityje – darbas yra deklaratyvaus pobūdžio ir neatspindi tikrųjų nuteistojo ketinimų. Teismo manymu, nutartyje aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistasis visgi nededa realių pastangų pakeisti savo elgesį teigiama linkme ir pasiruošti nuo nustatytų socialinių taisyklių nenukrypstančiam gyvenimui laisvėje. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad Komisijos sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, nebuvo vienbalsis. Du Komisijos nariai balsavo prieš ir pateikė savo atskirąsias nuomones. Nesant vieningo sutarimo tarp Komisijos narių, apylinkės teismui kilo esminės abejonės dėl lygtinio paleidimo taikymo M. B..

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-30 nutartį ir patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą.

Nurodo, kad teismas nepagrįstai atsižvelgė į jo ankstesnius teismus. Taip pat nepagrįstai ir nemotyvuotai paneigė jo pastangas ir ketinimus įsidarbinti bei dirbti. Nurodo, jog tai, kad laisvėje gyveno iš atsitiktinių darbų, nerodo, jog taip bus visą gyvenimą. Jis suvokė savo klaidas ir stengiasi jų nebekartoti, todėl dar būdamas įkalinimo įstaigoje kreipėsi į gimines ir artimuosius pagalbos išėjus į laisvę. Artimieji pažįstamų rate surado jam darbą ir darbdavys artimiesiems laidavus už Jį, nutarė padėti ir suteikti darbą atlikus bausmę. Pažymi, kad be to, darbo neturėjimas nesudaro pagrindo nesuteikti arba atidėti lygtinio paleidimo (Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003-09-24 rekomendacijos Rec(2003)22 Europos Sąjungos narėms dėl lygtinio paleidimo 19 principas).

Nesutinka su teismo sprendimu atsižvelgti į tai, kad Komisijos sprendimas nebuvo vienbalsis, nes pagal teisinį reglamentavimą ir demokratijos principą sprendimą lemia dauguma, konsensusas nėra būtinas.

Mano, kad teismas dirbtinai sukuria argumentus, kad būtų galima netvirtinti Komisijos nutarimo. Iš teismo nutarties apeliantui neaišku, ko iš jo norima. Nurodo, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, reikia vadovautis ne tik bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais, kitaip lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę. Mano, kad taikant lygtinį paleidimą, teismo nustatytas probacijos sąlygas ir toliau sėkmingai bus užtikrinami bausmės tikslai, nes jis bus prižiūrimas, o jam nesilaikant nustatytų pareigų, gali būti grąžintas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Kolegija išnagrinėjusi bylą konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-30 nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistieji, kuriems be kita ko paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, gali teikti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, t. y. 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pabrėžtina, kad šiame straipsnyje numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šio termino suėjimas pats savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis).

Vertinant galimybę paleisti nuteistąjį lygtinai svarbus yra materialiojo BVK 157 straipsnio 1 dalies kriterijaus nustatymas – ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Visų pirma, pagal nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad apeliantas priklauso ne žemai, o vidutinės rizikos grupei (nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas 50 balų). Pirmo svarstymo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 55 balais, antrą kartą – 64 balais. Nagrinėjamu atveju, po ankstesnio įvertinimo nusikalstamumo rizika sumažėjo 14 balų, nes nuteistasis pateikė pažymą apie priėmimą į darbą po įkalinimo, rodo aukštą motyvaciją nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tam tikrose srityse pasikeitė nuteistojo mąstymas ir elgesys.

Antra, nagrinėjamu atveju yra pagrindas teigti, kad nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę dėjo pastangas sumažinti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau aukštesniojo teismo nuomonė, jos nėra pakankamos.

Pažymima, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Taigi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais, kas ir buvo padaryta šiuo atveju. Kolegija sprendžia, kad vertindamas galimybę nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, teismas pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo asmenybę bei elgesį prieš atliekant šią laisvės atėmimo bausmę, ankstesnius teistumus (ankščiau teistas 7 kartus, 3 kartą nubaustas laisvės atėmimu, 2 kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, 1 kartą taikytas lygtinis paleidimas, sąlygų nesilaikė), padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir aplinkybes, į tai, kad nusikaltimams būdingas tapatus modelis, kad vieną kartą jau yra atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę, buvo paleistas lygtinai, tačiau lygtinio paleidimo sąlygų nesilaikė.

Vertinant, ar yra pažanga mažinant nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, svarbu tai, kad pataisos namuose nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, nepažeidė nustatyto režimo reikalavimus. Tačiau svarbu ir tai, kad nuteistasis skatintas tik vieną kartą (2017-04-27 už gerą elgesį), nedirba, ieškinių nedengia, turi nepilnametį vaiką, jo materialiai neremia. Be to, aukštesniajam teismui kaip ir apylinkės teismui, abejonių kelia ir nuteistojo galimybės įsidarbinti po lygtinio paleidimo. Pažymima, kad būtent galimybės ir noro dirbti išėjus į laisvę faktas buvo vienas iš esminių pakartotinio nusikalstamumo rizikos, kuri po pirmo vertinimo buvo padidėjusi, mažėjimo kriterijų. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantas, teismas pagrįstai vertino nuteistojo pateiktą pažymą apie įsidarbinimo galimybę bei siekį dirbti išėjus į laisvę, nes ši aplinkybė yra reikšminga. Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, vien pažyma apie priėmimą į darbą po įkalinimo nėra pakankama konstatuoti, kad M. B. realiai dirbs. Nurodytas darbas (vadybininkas) reikalauja specialaus išsilavinimo, duomenų, jog M. B. turėtų kokių nors kompetencijų ar bent jau domėtųsi šia sritimi, bylos medžiagoje nėra. Asmens bylos duomenimis M. B. dar nėra įgijęs vidurinio išsilavinimo, neturi įgijęs specialybės, mokosi suvirintojo amato. M. B. ne tik laisvėje oficialiai beveik nedirbo, gyveno iš laikinų ar atsitiktinių darbų, bet ir bausmės atlikimo metu pataisos įstaigoje nedirba, mokytis pradėjo tik po pirmojo svarstymo Komisijoje, šiai pateikus tokią rekomendaciją. Be to, Komisijos nutarime nurodoma, jog nuteistasis suvokia teigiamą darbo naudą, tačiau kita vertus, ten pat konstatuota, jog nuteistasis reiškia abejones dėl poreikio dirbti, atlyginimo dydžio. Pažymima, kad ši aplinkybė reikšminga ir identifikuojant sritis, kuriose turi būti keičiamas M. B. elgesys bei mąstymas, nes pozityvus užimtumas turėtų būti kiekvieno nuteistojo siekiamybė, ypač turint pareigą atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą.

Nuteistasis sutinka, kad jo atžvilgiu būtų taikoma intensyvi priežiūra. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 28 straipsnio nuostatas, nuteistojo intensyvi priežiūra vykdoma 3 mėnesius, o bendras vykdomos probuojamojo asmens intensyvios priežiūros terminas negali trukti ilgiau kaip 1 metus. Šiuo atveju, esant neatliktai daugiau nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmės daliai, nuteistasis iš esmės likusį laiką būtų prižiūrimas tik minimaliai.

Visa tai rodo, kad nors yra formalieji lygtinio paleidimo kriterijai, tačiau nėra lygtinio paleidimo materialaus pagrindo, nes aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad būdamas lygtinai paleistas nuteistasis sugebės laikytis jam siūlomų taikyti draudimų ir įpareigojimų. Nagrinėjamu atveju, nustatytų aplinkybių nepakanka teigiamai išvadai, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai bei, kad galima tikėtis nuteistojo įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje.

Aukštesnysis teismas taip pat pažymi ir tai, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo taikymo neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą, kaip ir Komisijos narių balsų pasiskirstymas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. B. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-30 nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Aušra BielskėAudrius CininasVitalija Norkūnaitė