Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjai R. M., pareiškėjos atstovui advokatui A. V., atsakovės atstovui D. C. (D. C.), trečiajam suinteresuotam asmeniui M. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. M. skundą atsakovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2024 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. 21RE-562 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2024 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. 21RE-562.

Pareiškėja skunde nurodė (b. l. 2-4), taip pat pareiškėja ir jos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nesutikdama su Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. birželio 4 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 3VSV-2273 (toliau – Anketa), pareiškėja pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija), kuri atsisakė priimti skundą nagrinėti. Pareiškėja nesutinka su 2024 m. liepos 12 d. Komisijos sprendimu Nr. 21RE-562, nes ji netinkamai išaiškino Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803, (toliau – Tvarkos aprašas) nuostatas. Pažymėjo, kad Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 14 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą ar kitokį viešojo administravimo subjekto atsakymą į asmens prašymą ar skundą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo administracinio sprendimo ar atsakymo įteikimo (paskelbimo) asmeniui šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka dienos ar veiksmo (neveikimo) arba vilkinimo paaiškėjimo asmeniui dienos tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui. Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – IAGNTĮ) 5 straipsnis nustato, kad „Lietuvos administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Lietuvos administracinių ginčų komisija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus“. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ), 23 straipsnis (Teisė paduoti skundą (prašymą, pareiškimą)) nustato, kad „Skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti“. Su prašymais į administracinių ginčų komisiją arba administracinį teismą kreipiasi viešojo administravimo subjektai, o su skundais – kiti asmenys (ABTĮ 23 straipsnio 2 dalis). Su skundu (prašymu, pareiškimu) į administracinį teismą tiesiogiai kreipiamasi šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais (ABTĮ 23 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju, šio straipsnio dalis nenustato, kad dėl VVTAT išvados būtina kreiptis į administracinį teismą tiesiogiai. Nagrinėjamu atveju, įstatymas nenumato, pareigos pareiškėjai privalomai ginčyti Tarnybos anketą Komisijoje, kaip ir nenumato pareigos, o suteikia teisę pasirinkti kur kreiptis su skundu, į Komisiją ar į teismą. Prašo skundą tenkinti, panaikinti Komisijos sprendimą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes atsakovas nesutinka su skundu, o palaiko Komisijos priimtą sprendimą.

Atsakovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VVTAT) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 41-55). VVTAT atsiliepime į skundą nurodė, ir jos atstovas teismo posėdžio paaiškino, kad sutinka su Komisijos sprendimu. Nurodė, kad gavus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, Skyriaus specialistai, atliko visus teisės aktuose numatytus veiksmus, nustatyta tvarka ir terminais. Vaiko situacijos vertinimo anketa buvo išsamiai parengta vadovaujantis Tvarkos aprašu, surinkus ir įvertinus visus duomenis bei išklausius mažamečio vaiko ir jo tėvų nuomonę. Pareiškėjai skundžiama vaiko situacijos vertinimo anketa nesukėlė jokių teisinių pasekmių. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d., nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-66-552/2022). Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011). Pareiškėjai teisines pasekmes sukėlė būtent Vilniaus regiono apylinkės teismo, 2024 m. gegužės 15 d., nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dėl kurios pareiškėja, naudodamasi savo procesinėmis teisėmis, pateikė atskirąjį skundą Vilniaus apygardos teismui, tačiau Vilniaus apygardos teismas pareiškėjos atskirąjį skundą atmetė. Pažymėjo, kad net ir patenkinus pareiškėjos prašymą dėl Anketos panaikinimo, pareiškėjos teisės ir pareigos nepasikeis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo M. M. teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti, sutinka su Komisijos sprendimu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis).

Šioje byloje skundo dalyku yra Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2024 m. liepos 12 d. sprendimas Nr. 21RE-562 (AG-560/02-2024) (toliau – ir Komisijos sprendimas), kuriuo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjos R. M. skundą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja nesutikdama su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. birželio 4 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa, pateikė skundą Komisijai, kuriuo prašė panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. birželio 4 d. Vaiko situacijos vertinimo anketą ir įpareigoti tarnybą per Komisijos nustatytą laiką priimti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą (Komisijos byla Nr. AG-560/02-2024). Iš teismui pateiktos Komisijos bylos medžiagos nustatyta, kad Komisija atsisakė priimti skundą nagrinėti. Rėmėsi tuo, jog pareiškėja ginčija (prašo panaikinti) Tarnybos 2024-06-04 Vaiko situacijos vertinimo anketą. Vadovaujantis Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019-12-30 įsakymu Nr. A1-803 (toliau – Aprašas) 1 punktu, Aprašas nustato vaiko, dėl kurio gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, situacijos vertinimo tvarką, rizikos ir apsaugos veiksnius, nustatomus atliekant vaiko situacijos vertinimą, būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį ar vaiko apsaugos poreikį nustatymo tvarką. Pagal Aprašo 4 punktą, Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikę Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, atlieka vaiko situacijos vertinimą, užpildydami Vaiko situacijos vertinimo anketos formą (Aprašo 1 priedas). Aprašo 44 punkte nustatyta, kad tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą Tarnybos arba jos įgalioto teritorinio skyriaus vertinant vaiko situaciją atliktus veiksmus ar priimtus sprendimus turi teisę skųsti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir nustačius, kad pareiškėjos ginčijama Tarnybos 2024-06-04 Vaiko situacijos vertinimo anketa turėtų būti nagrinėjama teismine tvarka, pareiškėjos keliamas ginčas nepriskirtinas Komisijos kompetencijai ir pareiškėja turėtų kreiptis pagal aukščiau minėtas Aprašo nuostatas į teismą.

Ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 22 straipsniu.

Teismas, visų pirma, pažymi, kad pareiškėja šioje byloje nesiekia, jog teismas išspręstų ginčą dėl teisės, t. y. pareiškėja neginčija Vaiko situacijos vertinimo anketos teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja siekia, kad ginčą dėl teisės pirmiausia išnagrinėtų Komisija. Atsižvelgiant į pareiškėjos skundą, juo apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas, teismas šioje byloje vertins tik Komisijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą; tuo tarpu Anketos nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja iš esmės nesutinka su Komisijos nario padaryta išvada, kad pareiškėjos keliamas ginčas nepriskirtinas Komisijos kompetencijai ir pareiškėja turėtų kreiptis pagal Aprašo nuostatas į teismą, todėl prašo panaikinti Komisijos Sprendimą.

Komisija sprendime nuodo, kad pareiškėjos ginčijama Tarnybos 2024 m. birželio 4 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa turėtų būti nagrinėjama teismine tvarka, pareiškėjos keliamas ginčas nepriskirtinas Komisijos kompetencijai ir pareiškėja turėtų kreiptis pagal aukščiau minėtas Aprašo nuostatas į teismą.

Tačiau teismas su tokia Komisijos nario pozicija nesutinka. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir keliamo ginčo pobūdį bei teisinį reguliavimą, pritaria pareiškėjos ir jos atstovo nurodytiems argumentams.

Ginčo teisinius santykius 2024 m. birželio 4 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos rengimo metu reguliavo Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 (toliau – Aprašas). Aprašo 1 punkte numatyta, kad Aprašas nustato vaiko, dėl kurio gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, situacijos vertinimo tvarką, rizikos ir apsaugos veiksnius, nustatomus atliekant vaiko situacijos vertinimą, būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį ar vaiko apsaugos poreikį nustatymo tvarką. Pagal Aprašo 4 punktą, Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikę Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, atlieka vaiko situacijos vertinimą, užpildydami Vaiko situacijos vertinimo anketos formą (Aprašo 1 priedas). Aprašo 44 punkte nustatyta, kad tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą Tarnybos arba jos įgalioto teritorinio skyriaus vertinant vaiko situaciją atliktus veiksmus ar priimtus sprendimus turi teisę skųsti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas nenumato Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiksmų apskundimo tvarkos.

Teismas pažymi, kad vertinant formuluotę: sprendimus turi teisę skųsti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, būtina atsižvelgti į reglamentavimo visumą, pirmiausiai į tai, ką nustato Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas.

VAĮ 14 straipsnyje nustatyta, kad asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui.

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. ABTĮ 27 straipsnyje nustatyta, kad jeigu įstatymai nenustato kitaip, administracinius ginčus ne teismo tvarka nagrinėja Komisija ir jos teritoriniai padaliniai (1 dalis). Komisijos ir jos teritorinių padalinių sudarymo tvarką, jų kompetenciją, darbo principus ir skundų (prašymų) nagrinėjimo Komisijoje ir jos teritoriniuose padaliniuose tvarką nustato atskiras įstatymas (2 dalis).

Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jis nustato ikiteisminio skundų dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarką, Komisijos ir jos teritorinių padalinių sudarymo tvarką ir kompetenciją.

Komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetencija nustatyta Įstatymo 5 straipsnyje. Pagal Įstatymo 5 straipsnio 1 dalį Komisija nagrinėja skundus dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Komisija taip pat nagrinėja skundus dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (5 straipsnio 2 dalis). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia: 1) ABTĮ 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų administracinių ginčų (bylų); 2) administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarką.

Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad Komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą nagrinėti, jeigu skundo nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai.

ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Su prašymais į administracinių ginčų komisiją arba administracinį teismą kreipiasi viešojo administravimo subjektai, o su skundais – kiti asmenys (ABTĮ 23 straipsnio 2 dalis). Su skundu (prašymu, pareiškimu) į administracinį teismą tiesiogiai kreipiamasi šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais (ABTĮ 23 straipsnio 4 dalis). Šio įstatymo nustatytais atvejais skundas (prašymas, pareiškimas) pirmiausia turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai (ABTĮ 23 straipsnio 5 dalis). Kitais atvejais skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti paduodamas pasirinktinai: administracinių ginčų komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui (ABTĮ 23 straipsnio 6 dalis). Teismas pažymi, kad ABTĮ nenumato, kad dėl Tarnybos Anketos būtina kreiptis tiesiogiai į administracinį teismą, t. y. įstatymas suteikia teisę (galimybę) pareiškėjai rinktis.

ABTĮ 26 straipsnis (Išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka) numato, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją (ABTĮ 26 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, įstatymas nenumato, pareigos pareiškėjai privalomai ginčyti Tarnybos anketą Komisijoje, kaip ir nenumato pareigos, o suteikia teisę pasirinkti kur kreiptis su skundu, į Komisiją ar į teismą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio praktikoje suformuluota teisės kreiptis teisminės gynybos išlyga yra susijusi tik su akivaizdžiu skundo nepriimtinumu. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Tačiau pastarieji atvejai yra išimtinio pobūdžio, kai skundo priimtinumo klausimą sprendžiančiam teismui iš tiesų nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl asmeniui kylančių pasekmių nebuvimo.

Pažymėtina, jog skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010). Skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).

Todėl pareiškėjos nurodomi argumentai, kad Anketa pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus turi būti vertinami nagrinėjant ginčą iš esmės, nes skundo priėmimo metu nėra akivaizdu, jog Anketa nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, t. y. nedaro įtakos pareiškėjos teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Taigi, šiuo atveju tik nagrinėjant bylą iš esmės bus galima išsiaiškinti Anketos priėmimo pagrindus ir, ar iš tiesų ji pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, ir, atsižvelgiant į pastarąją išvadą, spręsti, ar yra pagrindas taikyti pareiškėjos pasirinktą pažeistų teisių teisminės gynybos būdą.

Kaip jau anksčiau minėta, IADNTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Lietuvos administracinių ginčų komisija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.

Pareiškėjos skundas, paduotas Komisijai, iš esmės atitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24–25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Skundas paduotas nustatytu terminu.

Kaip matyti iš pareiškėjos skundo, pareiškėja siekia pasinaudoti įstatyme numatyta teise ginčą išspręsti ne teismo tvarka, o išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje – Lietuvos administracinių ginčų komisijoje. Ši pareiškėjos teisė negali būti kvestionuojama.

Taigi, teismas, vertindamas Įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintą Komisijos kompetenciją bei atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, t. y. į pareiškėjos keliamą ginčą, jo pobūdį, sprendžia, kad Komisijos narys nepagrįstai atsisakė priimti ir nagrinėti pareiškėjos skundą dėl Vaiko situacijos vertinimo anketos teisėtumo ir pagrįstumo, nes jis, priešingai nei teigiama sprendime, priskirtas Komisijos kompetencijai. Šiuo atveju dar kartą pabrėžtina, kad teisės aktai jokio išimtinumo nagrinėti tokio pobūdžio ginčus nenumato. Priešingai, nustato alternatyvų skundo nagrinėjimą, t. y. pareiškėja turi teisę pasirinkti, ar ji nesutikdama su Vaiko situacijos vertinimo anketa pirmiausia kreipsis į Komisiją, ar iš karto į teismą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja yra aiškiai pasirinkusi, t. y. ji siekia, kad jos ginčą pirmiausia išnagrinėtų Komisija; pareiškėjos valia yra gerbtina.

Todėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2024 m. liepos 12 d. sprendimas Nr. 21RE-562 (AG-560/02-2024) „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėti“ panaikinamas.

Šioje byloje skundo Komisijai dalyku buvo administracinis aktas, kurį priėmė valstybinio administravimo subjektas. Pagal IAGNTĮ 5 straipsnio 1 dalį Lietuvos administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Lietuvos administracinių ginčų komisija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Taigi, pareiškėjos R. M. 2024 m. liepos 7 d. skundas dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. birželio 4 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, yra priskirtas Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuriai ir perduotinas skundo nagrinėjimas panaikinus Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2024 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. 21RE-562 (AG-560/02-2024) „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėti“ kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

Teismas pažymi, jog pagal ABTĮ 28 straipsnio 3 dalį apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia. Todėl šiuo atveju pareiškėjai pateikus Komisijai skundą, kuriame atsakove buvo laikoma Tarnyba, ir vėliau pareiškėjai Komisijos sprendimą ginčijant teisme, šalių procesinė padėtis nesikeičia, t. y. atsakovu ir toliau išlieka Tarnyba. Be to, šiame kontekste dar pažymėtina, kad Komisija yra nepriklausoma ginčų nagrinėjimo institucija, tam tikra prasme kaip ir teismas, tad nepaisant to, jog teismui skundžiamas Komisijos sprendimas, ar, kaip šiuo atveju, Komisijos nario Sprendimas, ji dėl to netampa jokio proceso šalimi.

Teismas pažymi, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju teismas vertino ne Komisijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o pareiškėjos skundo priimtinumo nagrinėti klausimą, t. y. teismas iš esmės nepasisakė dėl materialiųjų teisinių pasekmių pareiškėjai. Atsižvelgiant į tai, nors pareiškėjos skundas yra patenkintas, nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad sprendimas priimtas pareiškėjos naudai, nes dėl ginčo esmės šiuo atveju nėra pasisakyta, o buvo išspręstas pareiškėjos skundo Komisijai priimtinumo klausimas. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, nesprendžiamas pareiškėjos prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos teisme (LVAT administracinė byla Nr. eA-20-502/2025).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos R. M. skundą patenkinti.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2024 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. 21RE-562 (AG-560/02-2024) „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėti“ panaikinti.

Pareiškėjos R. M. 2024 m. liepos 7 d. skundą dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. birželio 4 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus perduoti nagrinėti Lietuvos administracinių ginčų komisijai.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.