Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal L.B. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutarimo L. B. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. gegužės 9 d., 06 val. 30 min. – 2016 m. gegužės 9 d., 22 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), L.B. B. savo mobilaus ryšio telefonu filmavo viešoje vietoje, ant tarpmiestinę magistralę kertančio A. M. tilto T. S., J. J. ir J. D. kabinat plakatą su užrašu „Pergalė vis tiek bus mūsų“, kuriame šalia žodžių buvo nupieštas svastikos ženklas, po to, apie 22 val. 00 min., sumontavęs filmą, vaizdo medžiagą patalpino internetiniame socialiniame tinklalapyje „Facebook“ bei tinklalapyje „Youtube“, tokiu būdu platindamas nacistinę simboliką – nacistinę svastiką.Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 13 d. nutarimu Luką B. B. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188¹⁸ straipsnyje, ir skyrė jam administracinę nuobaudą – 144 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų) baudą su kompiuterio ACER (naudoto filmuotos medžiagos montavimui ir platinimui) konfiskavimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ straipsnis nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde L.B. B. ginčija įrodymų vertinimą ir nesutinka su teismo nutarime padaryta išvada, kad jis padarė pažeidimą, numatytą ATPK 188¹⁸ straipsnio 1 dalyje, nes tariamo administracinio teisės pažeidimo vieta, laikas, motyvai, tikslai, nesudaro pagrindo išvadai, kad apeliantas veikdamas tyčia platino (demonstravo) nacistinę simboliką su tikslu propaguoti nacistinį rėžimą.

6. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad L.B. B. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.

7. ATPK 188¹⁸ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbo arba vėliavų, ženklų ar uniformų, kurių sudedamoji dalis yra nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliava ar herbas, nacistinių ar komunistinių organizacijų simbolių ar uniformų arba nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbo, nacistinės svastikos, nacistinio SS ženklo, sovietinio kūjo ir pjautuvo ženklo, sovietinės raudonos penkiakampės žvaigždės ženklo pagrindu sudarytų vėliavų ar ženklų, atsakingų už Lietuvos gyventojų represijas Vokietijos nacionalsocialistų ar SSRS komunistų partijos vadovų atvaizdų platinimą, naudojimą susirinkime ar kitame masiniame renginyje arba kitokį demonstravimą, taip pat nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR himno viešą atlikimą. Normos dispozicijoje nurodyta, ką įstatymo leidėjas yra priskyręs nacistinei ir komunistinei simbolikai, ir kokius veiksmus su ja draudžiama atlikti, pažeidimo faktui konstatuoti pakanka bent vieno.

8. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia savo kaltę dėl ATPK 188¹⁸ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo tuo aspektu, kad jo veiksmai negali būti vertinami, kaip neteisėti, nes vaizdo įrašą sukūrė ir patalpino visuomenės informavimo edukaciniais tikslais apie istorinius įvykius istoriškai reikšmingą dieną, o teiginio „Pergalė vis tiek bus mūsų“ reikšmė yra Lietuvos pergalė prieš antilietuviškas ideologijas, demokratijos pergalė prieš totalitarinius rėžimus.

9. Apeliacinis teismas sutinka su skundžiamo nutarimo motyvais, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste L.B. B. veiksmai, t. y. plakato su užrašu „Pergalė vis tiek bus mūsų“, kuriame šalia žodžių buvo nupieštas svastikos ženklas, pakabinimas viešoje vietoje, ir po to sumontuotas filmas, kuris buvo patalpintas internetiniame socialiniame tinklalapyje „Facebook“ bei tinklalapyje „Youtube“ , negali būti vertinami niekaip kitaip, kaip tik nacistinės simbolikos platinimas ir tokie veiksmai atitinka ATPK 188¹⁸ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį. Pažeidimas buvo padarytas 2016 m. gegužės 9 d. (per Pergalės dieną, reiškiančios Rusijos pergalės prieš Nacistinę Vokietiją 1941 m. – 1945 m. kare, dieną). Tokioje faktinėje situacijoje, plakate esantis užrašas „Pergalė vis tiek bus mūsų“ bei greta pavaizduotas Nacistinės Vokietijos simbolis – svastika, duoda pagrindą išvadai, kad plakato pakabinimo viešoje vietoje tikslas buvo ne edukacinis, siekiant visuomenę informuoti apie istorinius įvykius, tačiau tai buvo siekis viešai demonstruoti nacistinę ideologiją, ir, priešingai nei teigiama skunde, teismas šiuose administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose neįžvelgia totalitarinio rėžimo niekinimo. Apelianto skundo paaiškinimai, kad patalpintame įraše nėra šlovinamos, propaguojamos nacistinės ar komunistinės ideologijos, o vaizdo įraše komunizmas kovoja su nacizmu, kai galiausia triumfuoja stilizuoti Gediminaičių stulpai, simbolizuojantys Lietuvos pergalę, nėra įtikinantys ir jie apeliacinės instancijos teismo yra vertinti kaip gynybinė taktika siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

10. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog L.B. B. veiksmuose nėra tyčios. Nors pirmosios instancijos teisme apeliantas prisipažino tik dėl to, jog patalpino vaizdo įrašą su svastika ir filmavo, paaiškindamas, kad jei teisiškai tai traktuojama kaip propaganda šlovinant nacistinį rėžimą, tada ir gailisi. Tačiau subjektyvieji pažeidimo požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, ir kaltės turinys atskleidžiamas, remiantis ne vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimu ar neprisipažinimu, padarius pažeidimą, bet taip pat ir byloje surinkta ir teismo posėdyje išnagrinėta bylos medžiaga, tai yra objektyviais bylos duomenimis. Nors L. B. B. nurodė, jog vaizdo įrašą sukūrė ir patalpino visuomenės informavimo edukaciniai tikslais, tačiau plakate esantis plakato turinys, t.y. užrašas “Pergalė vis tiek bus mūsų“ ir šalia šių žodžių nupieštas svastikos ženklas savo esame paneigia tariamai esamus švietėjiškus tikslus, kaip ir internetiniame socialiniame tinklalapyje „Facebook“ bei tinklapyje „Youtube“ esantis vaizdo įrašas, o pasirinktas demonstravimo būdas - ne tik vieša vieta, tačiau ir vieša internetinė erdvė – rodo aktyvų siekį platinti nacistinę ideologiją.

11.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad L. B. B. apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog jis administracinio teisės pažeidimo, numatyto 188¹⁸ straipsnio 1 dalyje, nepadarė. Skundo argumentai nepagrįsti, paneigti byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, paties administracinėn atsakomybėn patrauktos asmens paaiškinimus. Teismas, skirdamas L. B. B. administracinę nuobaudą, atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė pažeidimo padarymo pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Taip pat vertino L. B. B. asmenybę –administracine tvarka nebaustas, ir padarė pagrįstą išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, skiriant administracinę nuobaudą, numatytą įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, sankcijoje – baudą, nustatant minimalų jos dydį su kompiuterio ACER (naudoto filmuotos medžiagos montavimui ir platinimui) konfiskavimu. Administracinė nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

12.Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Kauno apylinkės teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir 2016 m. spalio 13 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį naikinti L. B. B. apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302¹³ straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutarimą nepakeistą ir L.B. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.