Panevėžio apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje, išnagrinėjęs P. A., a.k. (duomenys neskelbtini) kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria P. A. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje terminas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016-06-10 nutartimi P. A., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017-11-29 nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis buvo pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, kuri tęsiama iki šiol. Paskutinį kartą pratęsta 2018-11-19 skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartimi.

Motyvuojamoji dalis

3. P. A. skundas atmetamas.

3.1. Išnagrinėjęs skundo argumentus, pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pratęsė P. A. atžvilgiu taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis.

3.2. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

3.3. Apeliantas skunde nurodė, kad gali būti gydomas ambulatoriškai, nes tai leidžia jo psichinė būklė bei gydymo specifika. Tačiau bylos duomenimis P. A. psichinė sveikata nėra pagerėjusi tiek, kad galima būtų keisti stacionarinį stebėjimą į ambulatorinį. Iš 2018-10-18 Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros išvados Nr. 533 (3 b. l.) matyti, kad P. A. psichinė būsena gerėjanti, bet dar nestabili. Stebimuoju laikotarpiu jo elgesys formaliai teisingas – be konfliktų, agresijos, dienotvarkės pažeidimų, tačiau klinikoje vyrauja gynybiškumas. P. A. mąstymas gana nuoseklus, nuotaika nebloga, tačiau emocijos stokojančios adekvatumo. Palaiko ryšius su seserimi, skyriuje siūloma veikla užsiima pasirinktinai.

3.4. Sutiktina su skundo argumentu, kad gydytojai jokių regresinių pakitimų nenustatė. Iš pateiktos byloje gydytojų komisijos išvados aprašomosios dalies ir ligoninės atstovo paaiškinimų teisme matyti, kad per stebimą laikotarpį P. A. buvusi aktyvi psichopatologija nublanko, tačiau, kaip minėta, išlieka neadekvačios emocijos, logikos ir nuoseklumo stokojantis mąstymas. Stebimasis neigia suvokimo sutrikimus, jo kritika ligai ar baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai yra nepakankama.

3.5. Vertinant socialinį pavojingumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad P. A. padaryta veika yra smurtinė, tačiau įvykdytos veikos atžvilgiu jo kritika formali. Kodėl smaugė močiutę ir grasino ją užmušti nepaaiškina, į gydytojų klausimą atsako piktai kad „kažkas pasirodė“. Pacientas negali atpažinti ligos požymių. Atsižvelgus į P. A. padarytą veiką, jo vis dar nestabilias emocijas, kurios ir buvo smurtinių veiksmų padarymo priežastis bei požiūrį padarytos veikos atžvilgiu, darytina išvada, kad P. A. socialinis pavojingumas šiai dienai išlieka.

3.6. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartus duomenis apie P. A. sveikatą bei socialinį pavojingumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis terminas, yra teisėta ir pagrįsta, keisti jos apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

P. A., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.