Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas, sekretoriaujant Laimai Šidlauskienei, dalyvaujant vertėjai Ritai Daškevičienei, ieškovui N. J., ieškovo atstovui advokatui Aleksandrui Kočegarovui, trečiajam asmeniui ieškovo pusėje I. J., atsakovo bei trečiojo asmens atstovei atsakovo pusėje advokatei Teresai Rotdeker, trečiajam asmeniui atsakovo pusėje O. I., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo N. J. ieškinį atsakovui V. I. dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo ir atsakovo V. I. priešieškinį N. J. ir I. J. dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys I. J. ir O. I.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas ieškiniu prašė nustatyti naudojimosi butu (duomenys neskelbtini), tvarką. Prašė nustatyti, kad ieškovas naudosis 15,47 kv m ploto kambariu, pažymėtu 46-4, atsakovas naudosis 15,50 kv m ploto kambariu, pažymėtu 46-2, trečiasis asmuo I. J. – 20,82 kv m kambariu, pažymėtu 46-3, o bendrojo naudojimo patalpomis visi bendraturčiai naudosis bendrai.

Trečiasis asmuo ieškovo pusėje I. J. palaikė ieškovo reikalavimus. Ji prašė nustatyti tokią pačią naudojimosi butu (duomenys neskelbtini), tvarką, kokią nurodė ieškovas N. J., tai patvirtino kartu su ieškovu pasirašytame atsiliepime į priešieškinį (44, 45, 161,162 b.l., I tomas).

Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, jog po V. I. mirties atsakovas V. I. kartu su i gyveno 15,50 kv m ploto kambaryje. Ieškovas su savo motina I. J. buvo išsikėlę gyventi į gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini). Tapę bendraturčiais ieškovas ir jo motina žymiau dažniau pradėjo lankytis ginčo bute. 2013 m. atsakovai pradėjo reikalauti, kad ieškovas ir trečiasis asmuo proporcingai turimai nuosavybės daliai mokėtų buto išlaikymo mokesčius, bet ieškovas ir jo motina nemokėjo. Ieškovas visą laiką naudojosi 15,47 kv m ploto kambariu, tačiau nuolatos gyventi pradėjo 2015-01-23. Ieškovas ir jo motina žadėjo parduoti savo turimą buto dalį atsakovui, bet to nepadarė. Atsakovas nurodė, kad nėra gavęs ieškovo pranešimo su pasiūlymu dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo. Pažymėjo, jog I. J. nuolatinės gyvenamosios vietos adresas procesiniuose dokumentuose nurodytas (duomenys neskelbtini).

Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo ir trečiojo asmens I. J. lygiomis dalimis 1 664 Eur skolą už 2/3 dalių ginčo buto išlaikymą ir 222 Eur metines palūkanas. Prašė nustatyti kitokią naudojimosi butu tvarką, t.y. kad 20,82 kv m kambariu naudotųsi atsakovas V. I., o I. J. skirti naudotis 15,50 kv m ploto kambarį ( 148-152 b.l., I tomas).

Ieškovas N. J. ir I. J. su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad V. I. pats pripažino, kad buvo nusistovėjusi tokia tvarka, jog ieškovas N. J. naudojasi 15,47 kv m ploto kambariu, o I. J. – 20,82 kv m kambariu, tačiau priešieškiniu pareiškė reikalavimą nustatyti kitokią naudojimosi tvarką. Nesutiko su reikalavimu priteisti po 832,04 eurų skolos iš N. J. ir I. J. Jų teigimu, V. I. niekada nereikalavo ir neragino sumokėti už komunalines ir kitas paslaugas, ką patvirtina 2013‑03‑02 pasirašytas V. I. įsipareigojimas. Be to, nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. trims savininkams – V. I., I. J. ir N. J. buvo atskirtos sąskaitos už šilumos energiją ir nuo tada jie už šią paslaugą moka atskirai. Nurodė, jog I. J. ir N. J. yra pilnai apmokėję visas išlaidas, būtinas buto išlaikymui.

Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad ieškovui N. J., jo motinai trečiajam asmeniui I. J. ir atsakovui V. I. nuosavybės teise priklauso po 1/3 dalį buto (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisę į nurodytas buvo dalis jie įgijo priėmę palikimą pagal V. I. testamentą (23 b.l., I tomas).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 str. 1d. numato, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Pagal CK 4.81 str. 1 d. namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kai yra nesutarimas, bendros dalinės nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka gali būti nustatyta pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį ( CK 4.75 str. 1d.).

Ieškovas pateikė įrodymus, kad 2014-09-03 pranešimu kvietė atsakovą V. I. atvykti į Trakų rajono 2-ąjį notarų biurą susitarti dėl naudojimosi butu (duomenys neskelbtini), tvarkos. Notaro 2014-09-17 liudijime nurodyta, jog V. I. iki 2014-09-17 nesikreipė į Trakų rajono 2-ąjį notarų biurą dėl sutikimo atlikti naudojimosi butu tvarkos nustatymą (37, 38 b.l., I tomas). Atsakovas bei trečiasis asmuo O. I. neigė, kad gavo ieškovo 2014-09-03 pasiūlymą susitarti dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, tačiau notaro 2014-09-17 liudijimas leidžia manyti, kad toks pranešimas – pasiūlymas atsakovui buvo išsiųstas.

Ieškovas teigė, jog jis nuo vaikystės naudojosi 15,47 kv m ploto kambariu, pažymėtu indeksu 46-4, o trečiasis asmuo ieškovo motina I. J. – 20,82 kv m ploto kambariu, pažymėtu indeksu 46-3, t.y. tarp šalių buvo nusistovėjusi tokia naudojimosi butu tvarka. Atsakovas bei trečiasis asmuo O. I. šios aplinkybės iš esmės neneigė (45 b.l., I tomas). Kambariai, pažymėti indeksais 46-3 ir 46-4 ribojasi siena ir galimai yra įmanoma juos sujungti, įrengti tarp jų duris. Priešieškinyje nurodytas naudojimosi butu būdas pripažintinas neracionaliu, nes leidus atsakovui V. I. naudotis 20,82 kv m ploto kambariu N. J. ir I. J. turėtų naudotis nesusisiekiančiais kambariais, V. I. kambarys būtų per vidurį, kas labiau sudarytų sąlygas kilti papildomiems konfliktams tarp šalių. Kaip argumentą, kad 20,82 kv m ploto kambarys, pažymėtas indeksu 46-3 turi būti skiriamas V. I. jis nurodė tai, jog I. J. nuolatos negyvena bute, o V. I. su šeima bute gyvena ir šis butas yra vienintelis V. I. būstas, jis visapusiškai rūpinasi butu (51 b.l., I tomas). Tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad V. I. gyvena ir dirba užsienyje, o bute, t.y. 15,50 kv m ploto kambaryje gyvena jo sutuoktinė O. I. Todėl darytina išvada, kad yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimus iš esmės patvirtinant tarp šalių nusistovėjusią naudojimosi butu tvarka. Pažymėtina, kad 20,82 kv m ploto kambariu leidžiant naudotis I.J. nėra galimybės leisti V. I. sutuoktinei O. I. naudotis balkonu, nes į balkoną galima patekti tik per I. J. nustatomą naudotis kambarį, o tai vėl gi sudarytų sąlygas kilti ginčams tarp bendraturčių. Dėl nurodyto tenkinant ieškinio reikalavimus dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo atitinkamai priešieškinio reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo netenkintinas.

Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo bei trečiojo asmens I. J. lygiomis dalimis 1 664 Eur skolą už 2/3 dalių ginčo buto išlaikymą už laikotarpį nuo 2012-05-01- iki 2014-12-31. V. I. nurodė, jog jo nuostoliai susidarė sumokėjus už buto šildymą, kitas paslaugas ir elektros energiją bendroms patalpoms. Priešieškinyje nurodyta, kad atsakovams tenkančią skolos dalį sudaro iš viso 1664 eurų arba po 832 eurus kiekvienam - 832 eurai N. J. ir 832 eurai I. J. Tačiau reikšdamas priešieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo atsakovas nutylėjo apie tai, kad jis 2013-03-02 pasirašė įsipareigojimą kiekvieną mėnesį mokėti už buto (duomenys neskelbtini), komunalines paslaugas, šildymą, karštą bei šaltą vandenį, dujas bei elektrą iki to momento, kol nebus parduotas minėtas butas. Rašytiniame įsipareigojime V. I. nurodė, jog ateityje savo seseriai I. J. neturės jokių materialinių ir moralinių pretenzijų, susijusių su mokėjimais už buto (duomenys neskelbtini), komunalines paslaugas (163,164 b.l., I tomas). V. I. 2013-03-02 pasirašant įsipareigojimą dalyvavo trečiasis asmuo jo sutuoktinė O. I., kuri paaiškino, kad V. I. pasirašė įsipareigojimą, nes siekė, kad sesuo I. J. nereikštų pretenzijų V. I. sutuoktinei O. I. ir atsakovas manė, kad ateityje I. J. su savo sūnumi parduos jiems priklausančias buto dalis už realią kainą, tačiau tai neįvyko. Taip pat O. I. teigė, jog V. I. pasirašant įsipareigojimą buvo sutarta, kad sumokėtos už komunalines ar kitas paslaugos sumos bus atitinkamai įvertintos nustatant buto dalies pardavimo kainą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovė teigė, kad V. I. 2013-03-02 pasirašytas įsipareigojimas nėra sutartis su I. J. ar su jos sūnumi ieškovu N. J. V. I. atstovės teigimu, įsipareigojimas prieštarauja bendroms sutarčių sudarymo nuostatoms, numatytoms Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 13 ir 14 skyriuose, tačiau konkrečių normų atstovė nenurodė. Tačiau atsakovo atstovė kartu neneigė, kad V. I. susitarė su seserimi I. J., jog jis mokės už paslaugas todėl, kad sesuo už priimtiną kainą broliui (atsakovui) parduos jai ir ieškovui priklausančias buto dalis. Trečiasis asmuo I. J. paaiškino, kad nebuvo susitarimo su broliu V. I. dėl jo sumokėtų už paslaugas mokesčių įskaitymo į parduodamos buvo dalies kainą. Taip pat ji teigė, jog V. I. pasirašė įsipareigojimą mokėti už paslaugas jiems sutarus, kad atsakovo sutuoktinė O. I. naudosis butu kol jie visi kartu išspręs buto pardavimo klausimą. Šie I. J. teiginiai nėra paneigti.

Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalys derėjosi dėl buto dalių pardavimo. Ieškovas ir I. J. pasiūlė atsakovui nupirkti iš jų 2/3 dalis (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas nesutiko pirkti, nes jo netenkino pasiūlyta 100 000 Lt kaina. Taip pat ieškovas bei trečiasis asmuo siūlė kaip problemos sprendimo būdą už 35 000 Lt iš atsakovo nupirkti jam priklausančią buto 1/3 dalį arba visiems kartu parduoti minėtą butą, o gautus po turto pardavimo pinigus pasidalinti. Atsakovas sutiko pirkti 2/3 dalis buto už 80 000 Lt, tačiau I. J. ir N. J. nesutiko už tokią kainą parduoti, nesutiko dėl mokėjimo sumos išdėstymo ir derybos dėl buto dalies pardavimo nutrūko (28-34 b.l., I tomas). Ieškovo atstovas nurodė ir trečiasis asmuo O. I. neneigė, jog V. I. negali parduoti jam priklausančios buto dalies todėl, kad jam yra reikalingas iki 2016 m. pavasario galiojantis leidimas gyventi Lietuvoje. Esamos aplinkybės leidžia teigti, kad tarp I. J. ir V. I. buvo žodinis susitarimas apie tai, kad iki buto ar jo dalies pardavimo, kol bute gyvena V. I. sutuoktinė O. I. už komunalines paslaugas mokės V. I. Šalių žodinis susitarimas buvo įformintas atsakovo V. I. 2013-03-02 įsipareigojimu, kuriuo jis įsipareigojo mokėti už paslaugas iki buto (duomenys neskelbtini), pardavimo ir nurodė, jog ateityje savo seseriai I. J. materialinių pretenzijų dėl komunalinių paslaugų apmokėjimo neturės. Teigtina, kad šis susitarimas neprieštarauja bendroms sutarčių sudarymo nuostatoms ir nenustatyta, kad 2013-03-02 įsipareigojimą V. I. pasirašė ne laisva savo valia. Neneigtina bendraturčio pareiga proporcingai savo daliai atsakyti pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), tačiau nedraudžiama prievolę įvykdyti už trečiąjį asmenį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 str., 6.50 str. 1d.). Esant situacijai, kai V. I. savanoriškai sumokėjo už komunalines paslaugas ir įsipareigojo nereikšti I. J. materialinių pretenzijų, atsakovo priešieškinio patenkinimas dalyje dėl 1 664 eurų patirtų išlaidų priteisimo reikštų šalių susitarimo paneigimą. Darytina išvada, kad šalių susitarimas buvo įformintas V. I. 2013-03-02 pasirašytu įsipareigojimu ir V. I. turi laikytis jo sąlygų. V. I. elgesys pasirašius tokį įsipareigojimą, o po to pradėjus jį ignoruoti, nes atsakovo netenkino ieškovo bei trečiojo asmens pasiūlyta naudojimosi butu tvarka, nėra sąžiningas. Ieškovas N. J. ir trečiasis asmuo I. J. nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. moka už jiems priklausančios buto dalies paslaugas. Šalims nepavyko susitarti dėl buto dalių ar viso buto pardavimo, todėl N. J. ir I. J. pagrįstai po to pradėjo mokėti už paslaugas, nes paaiškėjus, kad buto parduoti kol kas nepavyks, V. I. toliau neprivalo mokėti už paslaugas. Pažymėtina, kad V. I. yra nesuinteresuotas parduoti savo buto dalį, nes jam, dirbančiam užsienyje reikalinga pratęsti leidimą gyventi Lietuvoje. Tai paneigia atsakovo argumentą, kad esminė kliūtis parduoti butą buvo šalių nesusitarimas dėl buto kainos. Pažymėtina, jog atsakovas ir jo pusėje esantis trečiasis asmuo nepateikė įrodymų patvirtinti aplinkybei, jog I. J. bei J. J. įsipareigojo parduoti jiems priklausančią buto dalį už priimtiną atsakovui kainą. Taip pat nepateikė rašytinių įrodymų, kad reikalavo iš I. J. mokėti už komunalines paslaugas, kas labiau patvirtina buvusį šalių susitarimą, kad minėtą prievolę iki buto pardavimo vykdys V. I. Esant nurodytoms aplinkybėms, priešieškinys ir šioje dalyje atmestinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 str. 1d., 98 str. 1d., tenkinant ieškinį, ieškovo N. J. naudai iš atsakovo V. I. priteistinos bylinėjimosi išlaidos - 42 eurai žyminio mokesčio bei 450 eurų atstovavimo išlaidų. Taip pat atsakovo priteistinos valstybės naudai išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 92, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti naudojimosi butu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką:

- 15,47 kv m ploto kambariu, plane pažymėtu indeksu 46-4, naudojasi N. J., a.k. (duomenys neskelbtini).

- 20,82 kv m ploto kambariu, plane pažymėtu indeksu 46-3, naudojasi I. J., a.k. (duomenys neskelbtini).

- 15,50 kv m ploto kambariu, plane pažymėtu indeksu 46-2, naudojasi V. I., a.k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad buto (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpomis – 5,82 kv m ploto koridoriumi, plane pažymėtu indeksu 46-1, 6,46 kv m ploto virtuve, plane pažymėta indeksu 46-5, 2,09 kv m ploto vonia, plane pažymėta indeksu 46-6, 0,87 kv m ploto tualetu, plane pažymėtu indeksu 46-7, N. J., I. J. ir V. I. naudojasi bendrai.

Atsakovo V. I. priešieškinį atmesti.

Priteisti iš V. I., a.k. (duomenys neskelbtini), 492 eurų bylinėjimosi išlaidas ieškovo N. J., a.k. (duomenys neskelbtini), naudai,

Priteisti iš atsakovo V. I., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu – 9,82 eurus valstybės naudai (įmokos kodas – 5660, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.