- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-05
- Bylos Nr.
- eI-1352-764/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04216-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis, Egidija Puzinskaitė, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- M. G., G. G.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. G. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys M. G., G. G.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. G. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, prašydama:
1) Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. lapkričio 2 d. raštą Nr. 2D-15623(23.2) (toliau – Raštas).
2) Įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą dėl galimai savavališkai vykdomų statybos darbų ir šiuo klausimu priimti motyvuotą sprendimą.
Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškina, kad Inspekcijai 2018 m. spalio 5 d. pareiškėja pateikė pranešimą dėl galimai savavališkų statybos darbų, vykdomų žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Pranešime buvo nurodyta, kad jos kaimynas M. G. 2018 m. rugpjūčio mėn. pradėjo neteisėtus statybos darbus, t. y., negavęs kaimynės rašytinio sutikimo ir nesilaikydamas teisės aktais reglamentuoto 3 metrų atstumo iki besiribojančio žemės sklypo ribos, savo teritorijoje pradėjo savavališką statinio (garažo) statybą. Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausioji specialistė 2018 m. spalio 25 d. Žemės sklype organizavo patikrinimą, kurio metu surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą. Šiame patikrinimo akte nurodyta, kad M. G., statydamas garažą, neišlaiko atstumo iki ribos su valstybine žeme ir kaimyniniu sklypu.
Atsiliepimas
Atsakovė ginčijamame rašte nurodė, kad pareiškėjos pranešimas nenagrinėtinas, kadangi garažo statyba, neturint besiribojančio sklypo savininko sutikimo, yra laikoma mažareikšmiu teisės aktų pažeidimu. Pareiškėja su šiuo raštu nesutinka, mano, kad raštas yra nepagrįstas bei neteisėtas, kadangi buvo neteisingai taikomi Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintų Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Inspekcijoje taisyklių (toliau – Taisyklės) 46.6, 50.1 punktai. Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas konstatavęs, kad yra statomas nesudėtingas I grupės statinys, iš pradžių turėjo išsiaiškinti, ar M. G. turi kaimynės A. G. rašytinį sutikimą statybai, kuris vertintinas kaip statybą leidžiantis dokumentas, ir tik tada spręsti pažeidimo mažareikšmiškumo klausimą.
Pareiškėja ir jos atstovė teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymų nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovė Inspekcija atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Inspekcijos Vilniaus departamentas nustatė ir skundžiamu sprendimu informavo pareiškėją, kad garažas yra priskiriamas I grupės nesudėtingiems statiniams, pareiškėja skunde šio fakto neginčija. Atsižvelgiant į tai, kad statomas pastatas (garažas) pagal savo parametrus yra priskirtas I grupės nesudėtingiems statiniams, jo statybai statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas.
Pažymi, kad Inspekcija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 9 dalimi, nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl teisės aktų reikalavimų mažareikšmių pažeidimų statybos srityje. Nustačius, kad I grupės nesudėtingo statinio - garažo statyba, kuriai nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiantį dokumentą, vykdyta neturint besiribojančių sklypų savininkų sutikimų, kurie, priešingai nei nurodo pareiškėja, nėra laikomi statybą leidžiančiu dokumentu, yra priskiriama mažareikšmiams teisės pažeidimams, todėl Inspekcija pareiškėją informavo, kad jos 2018 m. spalio 4 d. pranešimo nenagrinės.
Mano, kad Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, skundžiamą raštą priėmė, patikrinusi faktines aplinkybes vietoje bei duomenis, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, raštą pagrindė teisės aktų normomis, nepažeisdama pagrindinių procedūrų, taip pat nurodė skundžiamo sprendimo apskundimo tvarką, todėl nėra pagrindo jo naikinti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Tretieji suinteresuoti asmenys M. G. ir G. G. atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškina, kad ginčo statinio statybos buvo pradėtos 2015 m. Prieš pradedant statybas, tretieji suinteresuoti asmenys klausė pareiškėjos sutikimo, ši statyboms pritarė, tačiau tarpusavio santykiams palinkus priešiška linkme, pareiškėja atsakovei pareiškė prašymą imtis veiksmų dėl neva neteisėtos statybos, kuri tariamai nebuvo su ja suderinta.
Ginčo statiniui statyti nebuvo privaloma rengti nei projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento, kas lemia jo mažareikšmiškumą Taisyklių atžvilgiu. Atsakovė turėjo teisę ir pareigą susiklosčiusį atvejį pripažinti mažareikšmiu ir jo nenagrinėti. Atsakovas tokį vertinimą atliko remdamasis teisės aktais, o kitokiam vertinimui ar išvadoms nebuvo jokio pagrindo.
Pareiškėja, įrodinėdama, kad savininkų sutikimai gali būti prilyginami statybą leidžiantiems dokumentams, remiasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu, tačiau šios normos galiojimas nuo 2017 m. sausio 1 d. yra panaikintas. Galiojančiame Statybos įstatyme ar statybos techniniuose reglamentuose nėra nustatyta, kad savininkų sutikimai tam tikrai atvejais yra/gali būti prilyginami statybą leidžiantiems dokumentams. Atsižvelgiant į tai, kad Inspekcijos darbuotojai savo funkcijas privalo atlikti pagal šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatas - nėra pagrindo teigti, kad Inspekcija galėjo ginčo statybas pripažinti savavališkomis kaip neturinčiomis statybą leidžiančio dokumento, t. y. gretimo sklypo savininkės sutikimo. Atsakovo atliktas ginčo situacijos vertinimas yra teisingas, pagrįstas ir atliktas pagal sprendimo priėmimo metu galiojusius teisės aktus.
Tretieji suinteresuoti asmenys ir jų atstovė teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymų nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Rašto teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovei iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą dėl galimai savavališkai vykdomų statybos darbų ir šiuo klausimu priimti motyvuotą sprendimą.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017) ir Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo nuostatas dėl normuojamų atstumų tarp statinių ir sklypo ribų; 4) nustačius minėtų statybos techninių reikalavimų pažeidimą (-us) – apginti pareiškėjos teises ir teisėtus interesus stabdant M. G. sklype vykdomą statybą bei įpareigojant sklypo savininką pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Inspekcijos pareigūnai Žemės sklype 2018 m. spalio 25 d. atliko patikrinimą ir 2018 m. spalio 29 d. surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-2983(23.31), kuriame konstatavo, kad „patikrinimo metu statybos darbai nebuvo vykdomi. Pagal G. G. paaiškinimą žodžiu, prie gyvenamojo namo blokuojamas garažas, neišlaikant atstumų iki kaimyninių sklypų ribų. Sutikimų besiribojančių sklypų savininkų nepateikė (neturi)“. Atlikę matavimus, nustatė, kad statomo garažo užstatytas plotas yra apie 48,5 m².
Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos 2018 m. spalio 4 d. pranešimą, ginčijamame Rašte nurodė, kad Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas atliko patikrinimą vietoje ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą. Atlikus matavimus, nustatyta, kad statomo garažo užstatytas plotas yra apie 48,5 m², tai yra I grupės nesudėtingas statinys, kurio statybai neprivaloma rengti projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Atsižvelgiant į tai, kad garažo statyba, neturint besiribojančių sklypų savininkų sutikimų, yra laikoma mažareikšmiu teisės aktų pažeidimu, vadovaudamasis Taisyklių 46.5, 50.1 papunkčiais, informavo, kad 2018 m. spalio 4 d. pranešimo nenagrinės. Taip pat išaiškino teisę kreiptis į teismą dėl fizinių ir juridinių asmenų veiklos, kai veikla vykdoma/įvykdyta neteisėtai arba pažeidžiant trečiųjų asmenų (tarp jų ir visuomenės) teises ir teisėtus interesus.
Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, pareiškėja skundą grindžia argumentais, kad Inspekcija neteisingai pritaikė Taisyklių 46.6, 50.1 punktų nuostatas, nes Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas konstatavęs, kad yra statomas nesudėtingas I grupės statinys, iš pradžių turėjo išsiaiškinti, ar M. G. turi kaimynės A. G. rašytinį sutikimą statybai, kuris pagal teisės aktus ir teismų praktiką vertintinas kaip statybą leidžiantis dokumentas, ir tik tada spręsti pažeidimo mažareikšmiškumo klausimą. Pareiškėjos įsitikinimu, Inspekcija, nustačiusi, kad garažo statybos darbai vykdomi, nesilaikant Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4, 13 punktų, statybos techninio reglamento nuostatų, turėjo surašyti savavališkos statybos aktą.
Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. To paties straipsnio 2 dalies 2, 3, 4 ir 9 punktuose įtvirtinta, kad statybos valstybinė priežiūra apima statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą, statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams ir statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą, asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą.
Pagal Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi 2018 m. gegužės 1 d.–2018 m. lapkričio 1 d., t. y. pareiškėjos pranešimo pateikimo metu 2018 m. spalio 5 d.) 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą, statytojas (užsakovas) privalo šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą, o pagal 13 punktą – kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus.
Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje nesudėtingasis statinys apibrėžiamas kaip paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 VI skyriaus antrojo skirsnio 5 punkte nustatyta, kad I grupės nesudėtingiems statiniams yra priskiriami statiniai, kurių didžiausias plotas yra 50 m².
STR 1.05.01:2017 3 priedo 1 punkte nurodyti atvejai, kada privalomas statybą leidžiantis dokumentas naujo nesudėtingo statinio statybai, t. y. kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje, upėje ar jos dalyje, kuri įgyvendinant Vandens įstatymą [8.15] įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą [8.41], Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje) – statant I grupės nesudėtingąjį statinį; mieste [8.10], konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, upėje ar jos dalyje, kuri įgyvendinant Vandens įstatymą [8.15] įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą [8.41], gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą [8.18] šioje teritorijoje statyba galima), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje) – statant II grupės nesudėtingąjį statinį; statant II grupės nesudėtingąjį gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastatą; magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies, – statant I ir (ar) II grupės nesudėtingąjį statinį; statant II grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskirtas [8.28] nuotekų valyklas ir (ar) nuotekų kaupimo rezervuarus.
STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 punkte nustatyta, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.
Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje savavališka statyba apibrėžiama kaip statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Žemės sklype statomas garažas pagal savo parametrus priskirtinas I grupės nesudėtingiems statiniams ir dėl to byloje nėra ginčo. Taigi, pagal minėtas teisės aktų nuostatas, tokiam statiniui neprivaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą.
Pažymėtina, kad pareiškėja skunde remiasi Statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nuostatomis, tačiau šios nuostatos neteko galios nuo 2017 m. sausio 1 d. Kaip minėta, pareiškėja Inspekcijai skundą pateikė 2018 m. spalio 5 d., todėl Inspekcija, nagrinėdama pareiškėjos skundą, pagrįstai vadovavosi skundo pateikimo metu galiojančiais teisės aktais.
Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl teisės aktų reikalavimų mažareikšmių pažeidimų statybos srityje. Teisės aktų reikalavimų mažareikšmių pažeidimų statybos srityje sąrašą tvirtina Inspekcijos viršininkas. To paties straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad skundų ar pranešimų dėl pažeidimų teritorijų planavimo srityje nagrinėjimo tvarką nustato teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos. Skundų ar pranešimų dėl pažeidimų statybos srityje nagrinėjimo tvarką, atvejus, kai šie skundai ar pranešimai nenagrinėjami arba jų nagrinėjimas nutraukiamas, nustato Inspekcija.
Taigi, Inspekcija, nustačiusi, kad I grupės nesudėtingo statinio (garažo) statyba vykdyta, neturint besiribojančių sklypų savininkų sutikimų, tačiau tokiai statybai nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiantį dokumentą, pagrįstai vadovavosi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 9 dalies, Taisyklių 46.5, 50 punktų nuostatomis ir pareiškėjos pranešimo dėl teisės aktų reikalavimų mažareikšmių pažeidimų statybos srityje nenagrinėjo. Pranešimo pateikimo metu galioję teisės aktai neįpareigojo Inspekcijos imtis kokių nors veiksmų dėl ginčo objekto.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Inspekcija pareiškėjos pranešimą išnagrinėjo, vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėja ir tretieji suinteresuoti asmenys prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.
Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl jos prašymas atlyginti teismo išlaidas atmestinas. Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, todėl laikytina, kad jie įgyja teisę į teismo išlaidų atlyginimą.
Šioje administracinėje byloje tretiesiems suinteresuotiems asmenims atstovavo advokatė E. D., kurios įgaliojimus patvirtina 2018 m. gruodžio 18 d. atstovavimo sutartis Nr. 0221. Pagrįsdami patirtas išlaidas, tretieji suinteresuoti asmenys pateikė 2019 m. vasario 28 d. 387,20 Eur PVM sąskaitą faktūrą, ataskaitoje detalizavo, kad ši suma yra už atsiliepimo į skundą parengimą ir pateikimą. Taip pat pateikė 2019 m. birželio 19 d. 121 Eur PVM sąskaitą faktūrą, ataskaitoje detalizavo, kad ši suma yra už pasirengimą ir atstovavimą 2019 m. birželio 19 d. teismo posėdyje (1 val.). Iš 2019 m. gegužės 8 d. ir 2019 m. birželio 19 d. mokėjimo nurodymų matyti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo M. G. advokatei už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo.
Teismo išlaidų atlyginimą reglamentuoja ABTĮ 40–41 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnis ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos; nauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.).
Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis).
Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Tų pačių Rekomendacijų 8.2 papunktyje nustatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį maksimalus priteistinas dydis apskaičiuojamas taikant 2,5 koeficientą.
Už vieną konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui maksimalus 1 valandos užmokesčio dydis apskaičiuojamas taikant 0,1 koeficientą (8.19 papunktis). Remiantis Rekomendacijų 9 punktu, teisinių paslaugų teikimo suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.
Atsiliepimą tretieji suinteresuoti asmenys pateikė 2019 m. sausio 22 d. (2019 m. I ketvirtį), todėl aktualus 2018 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, kuris buvo 935,7 Eur.
Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, tretiesiems suinteresuotiems asmenims už atsiliepimo parengimą ir pateikimą teismui maksimaliai gali būti priteista 2 339,25 Eur ((935,7 Eur x 2,5)).
Teismo posėdis, kuriame tretiesiems suinteresuotiems asmenims atstovavo advokatė, įvyko 2019 m. birželio 19 d. (2019 m. II ketvirtį), todėl aktualus 2018 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, kuris buvo 970,3 Eur.
Iš teismo posėdžio informacinės pažymos matyti, kad teismo posėdis prasidėjo 10:37 val., o baigėsi 11:25 val., t. y. truko 48 min. Taigi, už atstovavimą teismo posėdyje tretiesiems suinteresuotiems asmenimis maksimaliai gali būti priteista 97,03 Eur (970,3 x 0,1).
Trečiųjų suinteresuotų asmenų prašoma priteisti suma 508,20 Eur (387,20 + 121) už atsiliepimo į skundą parengimą ir pateikimą teismui, pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą jame neviršija rekomenduojamų dydžių.
Atsižvelgiant į tai, kad byla nesudėtinga, įvertinus advokatės darbo ir laiko sąnaudas, bei kitas aplinkybes, t. y. būtinybę užtikrinti teisę į profesionalią teisminę gynybą, o ne ją apriboti, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad prašoma priteisti suma už atsiliepimo parengimą ir pateikimą teismui, pasirengimą teismo posėdžiu ir atstovavimą jame, yra adekvati.
Teismas, įvertinęs aptartų teisės normų ir rašytinių įrodymų visumą, konstatuoja, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymas atlyginti teismo išlaidas tenkintinas, t. y. iš pareiškėjos trečiųjų suinteresuotų asmenų naudai priteisti 508,20 Eur teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 1 dalimi, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjos prašymą priteisti teismo išlaidas atmesti.
Trečiųjų suinteresuotų asmenų M. G. ir G. G. prašymą priteisti teismo išlaidas patenkinti – priteisti tretiesiems suinteresuotiems asmenims iš pareiškėjos 508,20 (penkis šimtus aštuonis eurus ir dvidešimt centų) euro teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.