- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-07
- Bylos Nr.
- AN2-164-312/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00293-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. R.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Advokatai
- Mantas Valiukas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. R. (G. R.) atstovo advokato Manto Valiuko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos aplinkybės
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-3313-2023 G. R. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, dėl to, kad jis 2022 m. gruodžio 13 d., 16.01 val., Vilniuje, M. K. Čiurlionio g. 50, vairuodamas transporto priemonę „Porsche“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas bei eismo intensyvumą ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesustabdė vairuojamos transporto priemonės, tęsdamas judėjimą ir prasilenkdamas su priešinga kryptimi važiuojančia transporto priemone ,,Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pakeitė važiavimo kryptį, nepalikdamas saugaus tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, kliudė minėtą transporto priemonę ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 9, 101, 126, 128 punktų reikalavimus. G. R. paskirta administracinė nuobauda – 11 Eur bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 18 d. nutartimi netenkino G. R. skundo ir 2023 m. vasario 10 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos nutarimą Nr. 10-ANR_N-3313-2023 paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniu skundu G. R. atstovas advokatas Mantas Valiukas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutartį ir priimti naują nutartį – panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos priimtą 2023 m. vasario 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-3313-2023.
3.1. Apeliaciniu skundu nesutinkama su apylinkės teismo išvadomis dėl autoįvykio ir transporto priemonių išsidėstymo kelyje, o būtent, nesutinkama su teismo išvadomis, kad „Audi“ automobilis stovėjo savo eismo juostoje ir nebuvo neįsikišęs į kelio vidurį, taip pat, kad byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiojo V. S. automobilis važiavo priešpriešine eismo juosta pakankamai nutolęs nuo dešinės pusės kelkraščio. Skunde teigiama, kad iš G. R. pateiktų nuotraukų matyti, jog jo vairuojama transporto priemonė važiavo savo eismo juosta tiesiai, nekeisdama važiavimo krypties, ir abiem dešinės pusės ratais buvo prisiglaudusi prie dešinio kelkraščio (tokioje pozicijoje liko transporto priemonė ir po susidūrimo). Tuo tarpu, kaip nurodoma skunde, „Audi“ automobilio vairuotojas prieš susidūrimą keitė važiavimo kryptį, tą įrodo automobilio ratų pėdsakai sniege – „Audi“ ratų vėžių kryptis rodo, jog V. S. važiavo iš priepriešinės eismo juostos į savo kelio pusę, dėl to galu kliudė G. R. vairuojamos transporto priemonės priekį. Anot G. R. atstovo, iš nuotraukų matyti, kad „Audi“ automobilis po įvykio stovi skersai, palyginus tiek su „Porsche“ automobiliu, tiek ir su dešinėje pusėje stovinčiomis transporto priemonėmis, todėl akivaizdu, kad keitėsi „Audi“ automobilio važiavimo kryptis. Pabrėžiama, jog tokią aplinkybę patvirtino ir pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad iš nuotraukų matyti, kad abu automobiliai priekiais prasilenkė.
3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neatsižvelgė, jog nukentėjusysis V. S. teismui patvirtino, kad važiuodamas ta pačia Čiurlionio gatve prieš autoįvykį sėkmingai prasilenkė su keliomis transporto priemonėmis, kas papildomai įrodo, jog važiuojamosios dalies plotis buvo pakankamas transporto priemonių prasilenkimui. Be to, „Audi“ automobilio dešinėje pusėje buvo likęs apie pusės metro tarpas iki dešinėje pusėje stovėjusių transporto priemonių. Tuo tarpu, „Porsche“ automobilis neturėjo jokio tarpo ir abiem ratais buvo prisiglaudęs prie dešinės pusės kelkraščio. Apeliantas nurodo, jog autoįvykį lėmė KET 119 ir 139 punktų pažeidimai, kuriuos padarė „Audi“ vairuotojas, tačiau teismas dėl to nepasisakė.
3.3. Apelianto teigimu, nepagrįsta teismo išvada, kad „Porsche“ automobilis, keisdamas važiavimo kryptį ir apvažiuodamas „Audi“ automobilį, užkabino jo galą. Apelianto manymu, tokią teismo išvadą paneigia byloje esančios nuotraukos. Tam, kad „Porsche“ automobilis galėtų pakeisti važiavimo kryptį ar apvažiuoti „Audi“ automobilį, kuris stovėjo skersai kelyje, būtų reikėję prieš tai užvažiuoti ant dešinės pusės kelkraščio, kas iš esmės per sudėtinga dėl kelkraščio aukščio ir ten būtų likę ratų pėdsakai. Be to, jeigu „Porsche“ vairuotojas būtų keitęs važiavimo kryptį, priekinis kairės pusės ratas būtų atitolęs nuo kelkraščio, tačiau automobilis abiem ratais yra prisiglaudęs prie kelkraščio. Apelianto teigimu, teismas netinkamai įvertino „Porsche“ automobilio ratų pasukimą. Skunde pabrėžiama, kad „Porsche“ priekiniai ratai nežymiai pasisuko į kairę pusę, nes po autoįvykio G. R. negalėjo išlipti iš transporto priemonės vairuotojo pusės ir jam teko perlipti į keleivio pusę, dėl to ir buvo kliudytas vairas ir priekiniai ratai nežymiai pasukti į kairę pusę.
3.4. Kaip teigiama skunde, „Audi“ vairuotojas sukėlė autoįvykį pažeisdamas KET 139 punkto reikalavimus. Nurodoma, jog nagrinėjamoje situacijoje „Audi“ vairuotojas privalėjo duoti kelią, nes jo pusėje buvo priparkuotos transporto priemonės. Apelianto nuomone, „Audi“ vairuotojas važiavo faktiškai priešpriešine eismo juosta, nepaisydamas jo kelio pusėje esančių kliūčių (KET 139 punkto pažeidimas) ir pažeisdamas KET 119 punktą - pakankamai nutolęs nuo dešinės pusės kelkraščio, kas nulėmė autoįvykį.
3.5. Toliau skunde dėstoma, jog teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė KET 126 ir 128 punktų pažeidimus, nes G. R. jų nepažeidė. KET 126 punkte įtvirtintas reikalavimas, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Šio KET reikalavimo G. R. nepažeidė, nes važiuodamas savo eismo juostos dešinės pusės pakraščiu (prisispaudęs prie kelkraščio) paliko maksimalų įmanomą atstumą iš kairės pusės ir neturėjo, kur trauktis. Kelių eismo taisyklių 128 punkte įtvirtintas reikalavimas, jog atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Šio KET reikalavimo G. R. nepažeidė, jis ne tik sulėtino, bet ir sustabdė savo transporto priemonę, nes priešingu atveju būtų buvęs apgadintas „Porsche“ transporto priemonės visas kairės pusės šonas, o ne tik priekinis bamperis ir sparnas.
3.6. Anot apelianto, byloje nesant aiškių įrodymų bei vadovaujantis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos nepašalintos abejonės turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nauda, darytina išvada, kad byloje surinkti įrodymai įvertinti netinkamai ir priimta nepagrįsta bei neteisėta nutartis.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas prašo netenkinti G. R. atstovo skundo. Atsiliepime nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamojoje nutartyje detaliai aprašė skundžiamus argumentus, tyrė ir analizavo visus byloje surinktus įrodymus, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės bei nurodė motyvus, dėl kurių priimta nutartis. Vyriausiasis tyrėjas nurodo, kad nėra pagrindo abejoti byloje surinktais faktiniais duomenimis, jų pakankamumu ir patikimumu. Tai, kad G. R. nesutinka su nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis bei pateikia savo įvykio versiją ir įrodymų vertinimą, pats savaime, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, o skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Kaip teigiama atsiliepime, byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįstos nutarties priėmimą, todėl skunde išdėstytos aplinkybės vertinamos kaip noras išvengti atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas ginčija G. R. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, mano, jog dėl eismo įvykio yra kaltas kitas asmuo, t. y. automobilio „Audi“ vairuotojas, o pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, priėmė nepagrįstą bei neteisėtą nutartį, kurią skundu prašoma panaikinti.
6. Nagrinėjamu atveju skunde kritikuojama teismo nutartis, kuria konstatuota, kad G. R. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje. Šioje normoje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. ANK 417 straipsnio 7 dalis yra blanketinė norma, todėl kiekvienu atveju norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, turi būti nurodomas konkretus Kelių eismo taisyklių punktas, kurio pažeidimu yra kaltinamas pažeidėjas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023 m. vasario 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-3313-2023 G. R. pripažintas pažeidęs KET 9, 101, 126 ir 128 punkte numatytus reikalavimus ir dėl to buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. KET 9 punkte įtvirtinta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 101 punkte numatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Pagal KET 126 punktą, vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. KET 128 punkte numatyta, kad tuo atveju, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.
8. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas, nagrinėjęs G. R. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra motyvuotos ir pagrįstos nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnyje numatytų reikalavimų, visapusiškai ir objektyviai ištyrė bei įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamos teismo nutarties motyvais, nes byloje surinkti duomenys paneigia G. R. keliamą autoįvykio versiją.
9. Šioje byloje nustatyta, kad G. R., vairuodamas automobilį „Porsche“, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas bei eismo intensyvumą ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesustabdė vairuojamos transporto priemonės, tęsė judėjimą ir prasilenkdamas su priešinga kryptimi važiuojančia transporto priemone ,,Audi“ bei nepalikdamas saugaus tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, kliudė „Audi“ automobilį ir tokiais savo veiksmais pažeidė KET 9, 101, 126, 128 punktų reikalavimus.
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad G. R. išvažiavo iš šalutinio kelio (iš P. Klimo gatvės) į pagrindinį kelią (į M. K. Čiurlionio gatvę). To neneigia ir pats G. R., jis 2022 m. gruodžio 13 d. paaiškinime nurodė, kad 2023 m. gruodžio 13 d., apie 15.15 val., esant blogoms eismo sąlygoms, sniegui, jis pasuko iš P. Klimo gatvės į dešinę, M. K. Čiurlionio gatvę (b. l. 33). Šią aplinkybę jis patvirtino ir pirmosios instancijos teisme.
11. Nukentėjusysis V. S. tvirtino, kad jis važiavo pagrindiniu keliu Čiurlionio gatve, savo eismo juosta. G. R., nepripažindamas savo kaltės, teisme nurodė, kad jis išsuko iš šalutinės P. Klimo gatvės į M. K. Čiurlionio gatvę, nukentėjusiojo automobilį pamatė tik tada, kai išsukinėjo iš šalutinio kelio ir jau važiavo pagrindiniu keliu, lėtai važiavo dešine eismo juosta, arčiau nebuvo galimybės laikytis prie dešinio krašto. Nurodė, kad „Audi“ automobilio pusėje buvo kliūtis ir važiavo pernelyg toli nuo krašto, vos ne per vidurį gatvės ir jie neprasilenkė. Galinis nukentėjusiojo automobilio kairysis šonas buvo išlindęs, G. R. nebebuvo kur sukti dešiniau, o nukentėjusysis pravažiavo šalia jo ir užkabino jo mašiną.
12. Apie autoįvykį apklaustas teisme nukentėjusysis V. S. parodė, jog G. R. išsuko iš P. Klimo gatvės į pagrindinį kelią ir judėjo jo kryptimi. Artėdamas G. R. nesustojo. Tada V. S., stengdamasis išvengti susidūrimo, automobilį truputį pasuko į dešinę ir iš lėto važiavo, matydamas, kad susidūrimo matyt neišvengs, sustojo, bandė atidaryti langą ir užlenkti veidrodėlį, kad būtų kuo daugiau sumažinta žala arba jam, arba kaltininkui. Nespėjo užlenkti veidrodėlio, G. R. savo vairuojamo automobilio priekiu kliudė jo automobilio galą. V. S. taip pat nurodė, kad jeigu jis sustojo, tai mano, jog ir G. R. turėjo galimybę sustoti, V. S. teigė, kad važiavo lėtai, buvo labai blogos eismo sąlygos, sniegas.
13. Iš aptartų administracinėn atsakomybėn patraukto G. R. ir nukentėjusiojo paaiškinimų, galima spręsti, kad G. R., sankryžoje išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, kuriuo link jo važiavo V. S., tinkamai nepažiūrėjo ir neįsitikino, ar pagrindiniu keliu neatvažiuoja automobiliai, keitė važiavimo kryptį, išsuko iš šalutinio kelio neįsitikinęs, kad tai daryti yra saugu, tokiu būdu pažeidė KET 101 punkto reikalavimus. Nors šis pažeidimas nebuvo tiesioginė autoįvykio priežastis, G. R. pažeidė ir kitas kelių eismo taisykles, numatytas KET 9, 126 ir 128 punktuose, ir šie pažeidimai sąlygojo autoįvykio kilimą.
14. Nagrinėjamo įvykio metu G. R. kliudė V. S. automobilį „Audi“, kuris tuo metu buvo sustojęs, ir padarė KET 126 punkto ir 128 punkto pažeidimus. Kaip minėta, pagal KET 126 punktą, vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Taigi G. R. pažeidė šiame punkte numatytą reikalavimą laikytis saugaus atstumo nuo kitos transporto priemonės, kadangi jis, matydamas, kad automobiliai neprasilenks, nesustabdė savo vairuojamos transporto priemonės ir toliau artėjo link „Audi“ automobilio. Be to, skundžiama nutartimi teisingai pripažinta, kad G. R. pažeidė ir KET 128 punkte numatytą reikalavimą atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, vairuotojui sulėtinti greitį ar net sustabdyti transporto priemonę. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo tikėti apeliaciniame skunde keliama versija, kad G. R. sustojo, priešingu atveju būtų apgadintas visas automobilio šonas, ne tik priekinė dalis. Iš byloje esančiose nuotraukose užfiksuotos abiejų automobilių padėties matyti, kad automobilis „Porsche“ kairės pusės priekiniu sparnu kliudė automobilio „Audi“ kairės pusės galinį sparną. Automobilio „Audi“ galas pasisukęs arčiau važiuojamosios dalies vidurio. Todėl akivaizdu, kad važiuodamas pro taip stovintį automobilį „Audi“, G. R. apgadino ne visą savo automobilio šoną, o tik priekinę dalį ir sustojo tik tuomet, kai automobiliai jau susidūrė. Be to, jeigu susidūrimo metu automobilis „Audi“ būtų judėjęs, tokiu atveju būtų apgadintas ne tik automobilio „Porsche“ priekis, bet ir šonas. Todėl apeliacinės instancijos teismas šiuos skundo motyvus atmeta kaip nelogiškus ir nepagrįstus. Šiuo atveju, pagrįstai manytina, jog G. R., lengvabūdiškai tikėdamasis pravažiuoti pro automobilį „Audi“, nesustabdė savo vairuoto automobilio „Porsche“ ir tokiu būdu kliudė sustojusio V. S. automobilio „Audi“ kairiojo šono galinį sparną.
15. Be kita ko, apeliaciniame skunde nurodoma, kad „Audi“ vairuotojas V. S. pažeidė KET 139 ir 119 punktus, kadangi važiavo per daug nutolęs nuo dešiniojo kelio krašto ir nedavė kelio „Porsche“ automobilio vairuotojui. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas negali sutikti, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad V. S. siekė pasitraukti į dešinę kelio pusę, tačiau visiškai pasitraukti iki susidūrimo nespėjo. Byloje esančiose nuotraukose matosi, kad V. S. vairuojamas automobilis „Audi“ stovi šiek tiek skersai kelio. Šiuo atveju, nors V. S. iš tiesų važiavo palikęs tam tikrą tarpą nuo dešinės gatvės pusės, kurioje stovėjo priparkuoti automobiliai, vis tik, tai, kad buvo laikomasi atstumo nuo dešinėje stovėjusių automobilių, yra pateisinama siekiu išvengti galimo paslydimo ir kitų automobilių kliudymo dėl tuo metu buvusių prastų eismo sąlygų.
16. Be to, iš byloje esančios nuotraukos (b. l. 9) matyti, kad V. S. bandė pasukti arčiau dešinio kelkraščio, tačiau visiškai pasitraukti iki susidūrimo nespėjo. Šiuo atveju susidūrimo situaciją sąlygojo tai, kad G. R. nesustabdė savo vairuojamo automobilio ir nesudarė galimybės V. S. atlikti manevrą iki pabaigos - patraukti vairuojamą automobilį į dešinę kelio pusę, padarant kiek įmanoma didesnį tarpą tarp prasilenkiančių automobilių.
17. Taigi G. R., matydamas, jog link jo artėja automobilis siaurame pagrindiniame kelyje, juolab, esant prastoms oro sąlygoms, bei suprasdamas, kad nesustabdžius automobilio gali įvykti susidūrimas su priešais atvažiuojančiu automobiliu, nesielgė pakankamai rūpestingai ir atidžiai, nes nestabdė savo vairuojamos transporto priemonės, dėl to nutiko eismo įvykis. Apeliacinės instancijos teismui, kaip ir skundžiamą nutartį priėmusiam teismui, nekyla jokių abejonių dėl to, kad nukentėjęs asmuo, siekdamas išvengti susidūrimo, bandė pasitraukti į dešinę kelio pusę ir sustojo. Šiuo atveju, būtent G. R. veiksmai sąlygojo transporto priemonių susidūrimą.
18. Papildomai pažymėtina, jog nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepašalino visų abejonių, netikslumų bei prieštaravimų. Šiuo aspektu pažymėtina, jog vien tai, kad apeliantas savaip vertina eismo įvykį, nesutinka su nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, nesudaro pagrindo išvadai, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, o skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Aukštesniojo teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų pakanka G. R. kaltės konstatavimui.
19. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami padaryti neabejotiną išvadą dėl G. R. kaltės. Pirmosios instancijos teismo įvertintų įrodymų pakanka išvadai, kad G. R. veiksmuose yra ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis. Pažeidimo faktinės aplinkybės yra nustatytos byloje surinktais įrodymais, kurių patikimumas ir teisingumas patikrintas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apylinkės teismas nurodė ir išvardijo visus G. R. kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo įrodytumui reikšmės turinčius duomenis, juos išanalizavo, atliko objektyvų bei išsamų jų vertinimą ir argumentavo savo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto G. R. atstovo advokato Manto Valiuko apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.