Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

1. 2022 m. gegužės 5 d. Šiaulių apygardos teismui kartu su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro surašytu kaltinamuoju aktu perduota baudžiamoji byla Nr. 1-70-7446/2022, kurioje:

1.1. P. Ž. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas Šiaulių mieste, tyrimo metu nenustatytu būdu neteisėtai įgijo ir laikė įvairių kaltinime nurodytų užsienyje gyvenančių asmenų, o taip pat nenustatytų asmenų atsiskaitymo kortelių (kurių numeriai nurodyti kaltinime), išduotų užsienio finansines paslaugas teikiančių įmonių (nurodytų kaltinime), naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 11 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d. neteisėtai panaudodamas šiuos duomenis inicijavo ir atliko kaltinime nurodytas finansines operacijas, kurių metu neteisėtai prisijungė prie minėtų užsienio finansines paslaugas teikiančių įmonių informacinių sistemų pažeisdamas šių informacinių sistemų apsaugos priemones, ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą (arba dalį turto įgijo, o kitą dalį turto nesugebėjo įgyti dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes minėtos užsienio finansines paslaugas teikiančios įmonės atsisakydavo įvykdyti inicijuotas finansines operacijas) – kaltinime nurodytų užsienio kompanijų parduodamus keltų bilietus bei kitas prekes ir paslaugas, tokiu būdu apgaule savo (ir kitų asmenų) naudai įgydamas kaltinime nurodytų užsienyje gyvenančių asmenų bei nenustatytų asmenų (kurių vardu buvo išduotos atsiskaitymo kortelės) turtą, kurio vertė svyruoja nuo 199,47 Eur iki 6899,74 Eur, ir pasikėsindamas įgyti šių asmenų turtą, kurio vertė svyruoja nuo 93,39 Eur iki 1155,19 Eur (epizodai Nr. 1, 3, 4, 5, 10, 11, 13, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 27, 30, 31, 33, 34, 39, 40, 42, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52, 55, 58, 62, 72, 74, 80, 85, 86, 95, 97, 98, 101, 102, 105, 118, 125, 127, 128, 136, 139, 140, 142, 145, 152, 153, 154, 155, 156, 157, 159, 160, 162, 163, 165, 167, 168, 169, 170, 171, 175, 178, 182, 184, 186, 187 ir 188).

1.2. P. Ž. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas Šiaulių mieste, tyrimo metu nenustatytu būdu neteisėtai įgijo ir laikė įvairių užsienyje gyvenančių kaltinime nurodytų asmenų, o taip pat nenustatytų asmenų atsiskaitymo kortelių (kurių numeriai nurodyti kaltinime), išduotų įvairių užsienio finansines paslaugas teikiančių įmonių (nurodytų kaltinime), naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 19 d. iki 2017 m. lapkričio 12 d. neteisėtai panaudodamas šiuos duomenis inicijavo ir atliko kaltinime nurodytas finansines operacijas, kurių metu neteisėtai prisijungė prie minėtų užsienio finansines paslaugas teikiančių įmonių informacinių sistemų pažeisdamas šių informacinių sistemų apsaugos priemones, ir tokiu būdu pasikėsino apgaule savo (ir kitų asmenų) naudai įgyti svetimą turtą, tai yra pasikėsindavo minėtų kaltinime nurodytų asmenų (o taip pat nenustatytų asmenų) atsiskaitymo kortelių sąskaitose laikomais pinigais sumokėti už kaltinime nurodytų užsienio kompanijų parduodamus keltų bilietus bei kitas prekes ir paslaugas, tačiau nebaigdavo nusikalstamo sumanymo dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes minėtos užsienio finansines paslaugas teikiančios įmonės atsisakydavo įvykdyti inicijuotas finansines operacijas, tokiu būdu apgaule savo (ir kitų asmenų) naudai įgydamas kaltinime nurodytų užsienyje gyvenančių asmenų bei nenustatytų asmenų (kurių vardu buvo išduotos atsiskaitymo kortelės) turtą, kurio vertė svyruoja nuo 114,61 Eur iki 928,17 Eur, ir pasikėsindamas įgyti kaltinime nurodytų užsienyje gyvenančių asmenų bei nenustatytų asmenų turtą, kurio vertė svyruoja nuo 215,38 Eur iki 1151,17 Eur (epizodai Nr. 2, 6, 7, 9, 12, 14, 22, 25, 28, 29, 32, 35, 36, 37, 38, 41, 43, 44, 45, 56, 57, 59, 60, 61, 63, 68, 69, 70, 71, 73, 75, 76, 77, 78, 79, 81, 82, 83, 84, 92, 93, 99, 100, 103, 104, 106, 107, 108, 123, 124, 126, 129, 133, 138, 141, 146, 149, 150, 151, 166, 172, 173, 174, 176, 177, 181, 183 ir 185).

1.3 P. Ž. pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas Šiaulių mieste, tyrimo metu nenustatytu būdu neteisėtai įgijo ir laikė įvairių užsienyje gyvenančių kaltinime nurodytų asmenų, o taip pat nenustatytų asmenų atsiskaitymo kortelių (kurių numeriai nurodyti kaltinime), išduotų įvairių užsienio finansines paslaugas teikiančių įmonių (nurodytų kaltinime), naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2017 m. lapkričio 9 d. neteisėtai panaudodamas šiuos duomenis inicijavo ir atliko kaltinime nurodytas finansines operacijas, kurių metu neteisėtai prisijungė prie minėtų užsienio finansines paslaugas teikiančių įmonių informacinių sistemų pažeisdamas šių informacinių sistemų apsaugos priemones, ir tokiu būdu pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, tai yra pasikėsindavo minėtų kaltinime nurodytų asmenų (o taip pat nenustatytų asmenų) atsiskaitymo kortelių sąskaitose laikomais pinigais sumokėti už kaltinime nurodytų užsienio kompanijų parduodamus keltų bilietus bei kitas prekes ir paslaugas, tačiau nebaigdavo nusikalstamo sumanymo dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes minėtos užsienio finansines paslaugas teikiančios įmonės atsisakydavo įvykdyti inicijuotas finansines operacijas, tokiu būdu apgaule savo naudai įgydamas arba pasikėsindamas įgyti kaltinime nurodytų užsienyje gyvenančių asmenų bei nenustatytų asmenų (kurių vardu buvo išduotos atsiskaitymo kortelės) turtą, kurio vertė svyruoja nuo 79,28 Eur iki 190 Eur (epizodai Nr. 23, 24, 53, 54, 64, 65, 66, 67, 87, 88, 89, 90, 91, 94, 96, 111, 112, 113, 114, 115, 116, 117, 119, 120, 121, 122, 130, 131, 132, 134, 135, 137, 143, 144, 147, 148, 158, 161, 164, 179 ir 180) arba nenustatytos vertės turtą (epizodai Nr. 8, 26, 109, 110).

1.4. P. Ž. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį, 1982 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad neteisėtai įgijo ir laikė duomenis, skirtus prisijungti prie informacinės sistemos, neteisėtai panaudodamas šiuos duomenis prisijungė prie informacinės sistemos pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, ir apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimas turtines teises, tai yra, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas Šiaulių mieste, nenustatytu būdu neteisėtai įgijo ir laikė kaltinime nurodytų įvairių užsienyje veikiančių įmonių paskyrų (kurių duomenys nurodyti kaltinime), skirtų prisijungti prie Danijos Karalystėje veikiančios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ informacinės sistemos, bei neteisėtai panaudodamas šiuos duomenis, laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 17 d. iki 2017 m. balandžio 25 d. 110 kartų prisijungė prie įmonės „(duomenys neskelbtini)“ informacinės sistemos pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, melagingai prisistatydamas kaltinime nurodytų įmonių (kurių paskyromis neteisėtai naudojosi) atstovais, pateikė įmonei „(duomenys neskelbtini)“ kreditinius užsakymus įsigyti kaltinime nurodytus keltų bilietus bendrai 28372,38 Eur sumai, nurodymas, kad kaltinime nurodytos įmonės (kurių paskyromis neteisėtai naudojosi) sumokės įmonei „(duomenys neskelbtini)“ už šiuos bilietus vėliau pagal pateiktas sąskaitas – faktūras ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo kaltinime nurodytus kelto bilietus, tokiu būdu apgaule savo naudai įgydamas įmonės „(duomenys neskelbtini)“ turtines teises, kurių vertė 28372,38 Eur (epizodas Nr. 189).

1.5. P. Ž. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį, 1982 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad neteisėtai įgijo ir laikė duomenis, skirtus prisijungti prie informacinės sistemos, neteisėtai panaudodamas šiuos duomenis prisijungė prie informacinės sistemos pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, ir apgaule savo naudai įgijo svetimas turtines teises, tai yra, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas Šiaulių mieste, nenustatytu būdu neteisėtai įgijo ir laikė kaltinime nurodytų užsienyje veikiančių įmonių paskyrų (kurių duomenys nurodyti kaltinime), skirtų prisijungti prie Jungtinėje Karalystėje veikiančios įmonės „S. L.“ informacinės sistemos, bei neteisėtai panaudodamas šiuos duomenis, laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 12 d. iki 2017 m. balandžio 13 d. 3 kartus prisijungė prie įmonės „S. L.“ informacinės sistemos pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, melagingai prisistatydamas kaltinime nurodytų įmonių (kurių paskyromis neteisėtai naudojosi) atstovais, pateikė įmonei „S. L.“ užsakymus įsigyti kaltinime nurodytus keltų bilietus bendrai 872,76 Eur sumai, nurodymas, kad kaltinime nurodytos įmonės (kurių paskyromis neteisėtai naudojosi) sumokės įmonei „S. L.“ už šiuos bilietus vėliau pagal pateiktas sąskaitas – faktūras ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo kaltinime nurodytus kelto bilietus, tokiu būdu apgaule savo naudai įgydamas įmonės „S. L.“ turtines teises, kurių vertė 872,76 Eur (epizodas Nr. 190).

1.6. P. Ž. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. iki 2017 m. rugpjūčio 9 d., būdamas Šiaulių mieste, naudodamas telefono abonentus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) 4 bei elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) susisiekė su Lenkijos Respublikoje veikiančia įmone „E. S.“, melagingai prisistatė šios įmonės atstovui Latvijos Respublikos bendrovės „S. C. & D.“ atstovu M. I., pateikė įmonei „E. S.“ duomenis apie įmonę „S. C. & D.“, suklastotus Švedijos Kralystės piliečio paso ir bankinės mokėjimo kortelės „Mastercard“ skaitmeninius atvaizdus, su žinomai melagingais duomenimis apie tai, kad M. I. yra išduotas Švedijos Kralystės pasas Nr. (duomenys neskelbtini) ir banko mokėjimo kortelė „Mastercard“, įkalbėjo įmonę „E. S.“ parduoti įmonei „S. C. & D.“ keltų bilietus melagingai žadėdamas, kad įmonė „S. C. & D.“ sumokės įmonei „E. S.“ už įgytus keltų bilietus vėliau pagal pateiktas sąskaitas – faktūras, pateikė įmonei „E. S.“ užsakymus įgyti keltų bilietus bei suklastotų banko „SEB“ mokėjimo pavedimų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) skaitmeninius atvaizdus, su žinomai melagingais duomenimis apie tai, kad 2017 m. rugpjūčio 4 d. 17.02 val. įmonė „S. C. & D.“ atliko 8170 Eur mokėjimo pavedimą įmonei „E. S.“ už užsakytus keltų bilietus, 2017 m. rugpjūčio 7 d. 18.12 val. įmonė „S. C. & D.“ atliko 5150 Eur mokėjimo pavedimą įmonei „E. S.“ už užsakytus keltų bilietus, 2017 m. rugpjūčio d. 13.19 val. įmonė „S. C. & D.“ atliko 3740 Eur mokėjimo pavedimą įmonei „E. S.“ už užsakytus keltų bilietus, ir apgaule savo naudai įgijo įmonei „E. S.“ priklausančias didelės vertės turtines teises – kaltinime nurodytus kelto bilietus bendros 18725 Eur vertės, tokiu būdu apgaule savo naudai įgydamas įmonės „E. S.“ turtines teises, kurių vertė 18725 Eur (epizodas Nr. 191).

1.7. P. Ž. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. iki 2017 m. rugpjūčio 14 d., būdamas Šiaulių mieste, naudodamas telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) bei elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) susisiekė su Lenkijos Respublikoje veikiančia įmone „E. S.“, melagingai prisistatė šios įmonės atstovui Latvijos Respublikos bendrovės „S. C. & D.“ atstovu M. I., įkalbėjo įmonę „E. S.“ parduoti įmonei „S. C. & D.“ keltų bilietus melagingai žadėdamas, kad įmonė „S. C. & D.“ sumokės įmonei „E. S.“ už įgytus keltų bilietus pagal pateiktas sąskaitas – faktūras, pateikė įmonei „E. S.“ užsakymus įgyti keltų bilietus bei suklastotų banko „SEB“ mokėjimo pavedimų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) skaitmeninius atvaizdus, su žinomai melagingais duomenimis apie tai, kad 2017 m. rugpjūčio 10 d. 16.58 val. įmonė „S. C. & D.“ atliko 3985 Eur mokėjimo pavedimą įmonei „E. S.“ už užsakytus keltų bilietus, 2017 m. rugpjūčio 11 d. 12.10 val. įmonė „S. C. & D.“ atliko 9715,74 Eur mokėjimo pavedimą įmonei „E. S.“ už užsakytus keltų bilietus, 2017 m. rugpjūčio 11 d. 15.18 val. įmonė „S. C. & D.“ atliko 1880,37 Eur mokėjimo pavedimą įmonei „E. S.“ už užsakytus keltų bilietus, ir apgaule savo naudai įgijo įmonei „E. S.“ priklausančias didelės vertės turtines teises – kaltinime nurodytus kelto bilietus bendros 18044,18 Eur vertės, tokiu būdu apgaule savo naudai įgydamas įmonės „E. S.“ turtines teises, kurių vertė 18044,18 Eur (epizodas Nr. 192).

1.8. P. Ž. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. iki 2017 m. rugpjūčio 18 d., būdamas Šiaulių mieste, naudodamas telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) bei elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) susisiekė su Lenkijos Respublikoje veikiančia įmone „(duomenys neskelbtini)“, melagingai prisistatė šios įmonės atstovui Latvijos Respublikos bendrovės „S. C. & D.“ atstovu M. I., įkalbėjo įmonę „Y5“ parduoti įmonei „S. C. & D.“ keltų bilietus melagingai žadėdamas, kad įmonė „S. C. & D.“ sumokės įmonei „(duomenys neskelbtini)“ už įgytus keltų bilietus pagal pateiktas sąskaitas – faktūras, pateikė įmonei „(duomenys neskelbtini)“ užsakymus įgyti keltų bilietus bei suklastoto banko „SEB“ mokėjimo pavedimo Nr. 19004 skaitmeninį atvaizdą, su žinomai melagingais duomenimis apie tai, kad 2017 m. rugpjūčio 16 d. 15.35 val. įmonė „S. C. & D“ atliko 5756 Eur 59 ct mokėjimo pavedimą įmonei „(duomenys neskelbtini)“ už užsakytus keltų bilietus, ir apgaule savo naudai įgijo įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias didelės vertės turtines teises – kaltinime nurodytus kelto bilietus bendros 12890,52 Eur vertės, tokiu būdu apgaule savo naudai įgydamas įmonės „(duomenys neskelbtini)“ turtines teises, kurių vertė 12890,52 Eur (epizodas Nr. 193).

1.9. P. Ž. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. iki 2017 m. rugpjūčio 21 d., būdamas Šiaulių mieste, naudodamas telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) bei elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) susisiekė su Šiaurės Makedonijos Respublikoje veikiančia įmone „A. T. D.“, melagingai prisistatė šios įmonės atstovui Latvijos Respublikos bendrovės „S. C. & D.“ atstovu M. I., pateikė įmonei „A. T. D.“ bankinės mokėjimo kortelės „Visa“ skaitmeninį atvaizdą, su žinomai melagingais duomenimis apie tai, kad įmonės „S. C. & D.“ atstovui M. I. yra išduota banko mokėjimo kortelė „Visa“ Nr. „(duomenys neskelbtini)“ 6, įkalbėjo įmonę „A. T. D.“ parduoti įmonei „S. C. & D.r“ keltų bilietus melagingai žadėdamas, kad įmonė „S. C. & D.“ sumokės įmonei „A. T. D.“ už įgytus keltų bilietus vėliau pagal pateiktas sąskaitas – faktūras, pateikė įmonei „A. T. D“ užsakymus įgyti keltų bilietus bei suklastoto banko „SEB“ mokėjimo pavedimo Nr. 19006 skaitmeninio atvaizdo, su žinomai melagingais duomenimis apie tai, kad 2017 m. rugpjūčio 19 d. 15.20 val. įmonė „S. C.r & D.r“ atliko 3465 Eur mokėjimo pavedimą įmonei „A. T. D.“ už užsakytus keltų bilietus, ir apgaule savo naudai įgijo įmonei „A. T. D.“ priklausančias turtines teises – kaltinime nurodytus kelto bilietus bendros 5960 Eur vertės, tokiu būdu apgaule savo naudai įgydamas įmonės „A. T. D.“ turtines teises, kurių vertė 5960 Eur (epizodas Nr. 194).

1.10. P. Ž. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 10 d. iki 2017 m. spalio 19 d., siekdamas nuslėpti ir įteisinti pinigus, įgytus nusikalstamu būdu, - apgaule užvaldžius svetimą turtą, – sudarė turto pirkimo – pardavimo sandorius savo bei tėvų D. Ž. ir S. Ž. vardais, o būtent: 2017 m. balandžio 10 d. Klaipėdos mieste sudarė automobilio „Mercedes-Benz (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį ir įgijo šį automobilį savo vardu už pinigus, gautus iš nusikalstamos veiklos, už 5500 Eur, bei tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus 2017 m. balandžio 18 d. sudarė su mama D. Ž. apsimestinį automobilio „Mercedes-Benz (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sandorį pagal kurį tariamai pardavė D. Ž. šį automobilį už 1000 Eur, o 2017 m. balandžio 25 d. D. Ž. užregistravo šį automobilį VĮ „Regitra“ savo vardu; be to, laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 31 d. iki 2017 m. spalio 19 d. Šiaulių mieste, P. Ž., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus ir siekdamas įgyti 47000 Eur vertės butą, esantį (duomenys neskelbtini), už pinigus, gautus iš nusikalstamos veiklos, susitarė su tėvais D. Ž. ir S. Ž. įsigyti šį butą D. Ž. ir S. Ž. vardais už P. Ž. pinigus, tai yra P. Ž. įkalbėjo S. Ž. paimti iš banko 30000 Eur paskolą buto pirkimui įsipareigodamas S. Ž. mokėti įmokas už šią paskolą bei perdavė S. Ž. 15000 Eur buto pirkimui; iš karto po to, tuo pačiu laikotarpiu, P. Ž. susitarė su buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavėju L. S. dėl buto įsigijimo už 47000 Eur, sumokėjo jam 2000 Eur bei sutarė, kad ši pinigų suma nebus įtraukta į buto pirkimo – pardavimo sutartį. Vėliau, 2017 m. spalio 19 d. Šiaulių miesto 4-ajame notarų biure, Šiaulių mieste, D. Ž. ir S. Ž. vykdydami susitarimą su P. Ž. sudarė su L. S. buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią sumokėjo pardavėjui 45000 Eur. Tokiu būdu P. Ž. legalizavo nusikalstamu būdu įgytus pinigus, kurių bendra suma yra 22500 Eur (epizodas Nr. 195).

1.11. P. Ž. ir M. B. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 1981 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį kaltinami tuo, kad 2017 metais iki rugpjūčio mėn. 7 d. M. B. paprašius P. Ž. leisti jam prisijungti prie P. Ž. vykdomos nusikalstamos veiklos ir bendrai daryti kelis nusikaltimus, M. B. ir P. Ž. susitarė neteisėtai įgyti svetimų elektroninių mokėjimo priemonių duomenimis, neteisėtai panaudojant šiuos duomenis inicijuoti finansines operacijas, prisijungti prie įmonių informacinių sistemų pažeidžiant informacinių sistemų apsaugos priemones, neteisėtai atlikti finansines operacijas, apgaule savo naudai įgyti svetimas turtines teises ir šias turtines teises parduoti. Tuomet P. Ž. parengė nusikalstamų veikų darymo planą ir paskirstė užduotis. P. Ž. įsipareigojo: surasti asmenis, kurie pageidauja pirkti pervežimo įmonių kelionių bilietus bei susitarti su jais, kad jis įgis reikalingus kelionių bilietus ir parduos juos užsakovams; neteisėtai įgyti svetimų elektroninių mokėjimo priemonių duomenis; neteisėtai panaudojant svetimų elektroninių mokėjimo priemonių duomenis inicijuoti finansines operacijas ir prisijungti prie įmonių informacinių sistemų pažeidžiant informacinių sistemų apsaugos priemones; neteisėtai atlikti finansines operacijas ir apgaule įgyti pervežimo įmonių kelionių bilietus; perduoti apgaule įgytus kelionių bilietus užsakovams, paimti iš jų piniginį atlygį; organizuoti nusikalstamu būdu gautų pinigų padalinimą sau ir M. B.; M. B. įsipareigojo: surasti asmenis, kurie pageidauja pirkti pervežimo įmonių kelionių bilietus, susitarti su jais, kad jis įgis reikalingus kelionių bilietų ir parduos juos užsakovams; gavęs duomenis apie reikalingus įgyti kelionių bilietus perduoti šiuos duomenis P. Ž.; P. Ž. apgaule įgijus užsakytus kelionių bilietus, perduoti apgaule įgytus kelionių bilietus užsakovams, paimti iš jų piniginį atlygį; vykdyti P. Ž. nurodymus dėl nusikalstamu būdu bendrai gautų pinigų padalinimo; vykdyti kitus P. Ž. nurodymus bei užduotis. Vėliau, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas Šiaulių mieste, tyrimo metu nenustatytu būdu P. Ž. neteisėtai įgijo ir laikė įvairių užsienyje gyvenančių kaltinime nurodytų asmenų, o taip pat nenustatytų asmenų atsiskaitymo kortelių (kurių numeriai nurodyti kaltinime), išduotų įvairių užsienio finansines paslaugas teikiančių įmonių (nurodytų kaltinime), naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. iki 2017 m. lapkričio 19 d. neteisėtai panaudodamas šiuos duomenis inicijavo ir atliko kaltinime nurodytas finansines operacijas, kurių metu neteisėtai prisijungė prie minėtų užsienio finansines paslaugas teikiančių įmonių informacinių sistemų pažeisdamas šių informacinių sistemų apsaugos priemones, ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą (arba dalį turto įgijo, o kitą dalį turto nesugebėjo įgyti dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes minėtos užsienio finansines paslaugas teikiančios įmonės atsisakydavo įvykdyti inicijuotas finansines operacijas) – kaltinime nurodytų užsienio kompanijų parduodamus keltų bilietus bei kitas prekes, tokiu būdu apgaule savo naudai įgydamas kaltinime nurodytų užsienyje gyvenančių asmenų bei nenustatytų asmenų (kurių vardu buvo išduotos atsiskaitymo kortelės) turtą, kurio vertė svyruoja nuo 146,11 Eur iki 5205,12 Eur, ir pasikėsindamas įgyti šių asmenų turtą, kurio vertė svyruoja nuo 105,88 Eur iki 223,77 Eur (epizodai Nr. 196-207).

5. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartimi baudžiamoji byla perduota prokurorui, nustatant 3 (trijų) mėnesių terminą nutartyje nurodytiems trūkumams ir pažeidimams pašalinti.

2.1. Teismo vertinimu, šioje byloje surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas: (neaiškiai (dviprasmiškai) nurodytos kaltinamiesiems P. Ž. ir M. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimų, neteisėtai panaudojant banko atsiskaitymo kortelių naudotojų tapatybės patvirtinimo duomenis (epizodai Nr. 1-188, 196-207)), pasekmės, šiose veikose nenurodyti duomenys apie nukentėjusiuosius (vardas, pavardė, gimimo data) arba žalą patyrusius juridinius asmenis bei iki galo neatskleistas šių nusikalstamų veikų padarymo mechanizmas (būdas), šių nusikalstamų veikų kvalifikacija neatitinka veikos aprašymo), be to apie procesą nepranešta nuo sukčiavimų, neteisėtai panaudojant banko atsiskaitymo kortelių naudotojų tapatybės patvirtinimo duomenis (epizodai Nr. 1-188, 196-207), nukentėjusiesiems fiziniams ar juridiniams asmenims, neaiškinta kokia žala jiems padaryta, šie asmenys nepripažinti nukentėjusiaisiais ir/ar civiliniais ieškovais, neišaiškinta jų teisė pareikšti civilinį ieškinį, kas laikytina esminiu baudžiamojo proceso kodekso pažeidimu, šie kaltinamojo akto trūkumai ir baudžiamojo proceso pažeidimai trukdo teismui nagrinėti bylą, šių trūkumų ir pažeidimų, teismo įsitikinimu, negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme.

2.2. Teismas taip pat nurodė, jog P. Ž. kaltinamas tuo, kad neteisėtai įgijo ir laikė 188 atsiskaitymo kortelių (kurių numeriai nurodyti kaltinime) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 11 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d. neteisėtai panaudodamas šiuos duomenis inicijavo ir atliko kaltinime nurodytas finansines operacijas, kurių metu neteisėtai prisijungė prie minėtų užsienio finansines paslaugas teikiančių įmonių informacinių sistemų, pažeisdamas šių informacinių sistemų apsaugos priemones, ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo (arba pasikėsino įgyti) svetimą turtą – kaltinime nurodytų užsienio kompanijų parduodamus keltų bilietus bei kitas prekes ir paslaugas, tokiu būdu apgaule savo (ir kitų asmenų) naudai įgydamas (arba pasikėsindamas įgyti) kaltinime nurodytų užsienyje gyvenančių asmenų bei nenustatytų asmenų (kurių vardu buvo išduotos atsiskaitymo kortelės) turtą. Šio kaltinamojo veiksmai dėl kiekvienos iš kaltinime nurodytos atsiskaitymo kortelės panaudojimo kvalifikuoti kaip idealioji sutaptis nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (ar 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje), 1981 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, arba sutaptis nusikalstamų veikų, numatytų BK 1981 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje (be nuorodos į BK 182 straipsnį). Tačiau skirtingų mokėjimo kortelių panaudojimas buvo kvalifikuotas kaip realioji nusikalstamų veikų sutaptis (todėl P. Ž. kaltinamas 188 tokių veikų padarymu). Toks veikų kvalifikavimas, teismo vertinimu, kelia abejonių, nes prieštarauja suformuotai teismų praktikai tokio pobūdžio ir dirbtinai didina nusikalstamų veikų skaičių (tuo gerokai apsunkinant procesą). Kaltinamajame akte nurodyta, kad aukščiau paminėtomis 188 mokėjimo kortelėmis per pakankamai trumpą laiko tarpą (nuo 2017 m. vasario 11 d. iki tų pačių metų lapkričio 20 d.) buvo pasinaudota virš 350 kartų, šios mokėjimo kortelės buvo naudojamos iškart viena po kitos (viena kortele naudojamasi tol, kol jomis pavyksta įgyti kelto bilietus (prekes, paslaugas)) arba net vienu metu, dažnos tokios situacijos, kai nepavykus įsigyti norimus keto bilietus su viena atsiskaitymo kortele, iš karto buvo bandoma juos įsigyti su kita atsiskaitymo kortele, o nepavykus ir su šia, buvo naudojama dar trečia ar net ketvirta (pavyzdžiui, epizodai Nr. 6 ir 7, 23 ir 24, 34-38, 43-45 ir kiti). Be to, visų mokėjimo kortelių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenys, reikalingi finansinėms operacijos inicijuoti, galimai buvo gauti tuo pačiu būdu, iš to paties šaltinio, visų mokėjimo kortelių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenys buvo panaudoti galimai apgaule įsigyjant kaltinime nurodytus kelto bilietus (prekes, paslaugas) iš tų pačių 24 kaltinamajame akte nurodytų užsienio įmonių. Žemesnės instancijos teismo vertinimu, tokia pati situacija ir dėl kaltinamiesiems P. Ž. bei M. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 1981 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kai asmuo kelis kartus padaro veikas, numatytas BK 182 straipsnyje, jos vertintinos kaip viena tęstinė nusikalstama veika, jeigu jas jungia vieningas sumanymas, kaltininkas apgaulę naudojo prieš tą patį asmenį ir (ar) turtą ar turtinę teisę įgijo iš to paties šaltinio.

2.3. Be to, Šiaulių apygardos teismas sprendė, jog šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavęs ir jį organizavęs prokuroras, būdamas įsitikinęs, kad nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimais, neteisėtai panaudojant banko atsiskaitymo kortelių naudotojų tapatybės patvirtinimo duomenis (epizodai Nr. 1-188, 196-207)), žala padaryta kaltinime nurodytiems fiziniams asmenims, kurių vardu buvo išduotos atsiskaitomosios kortelės, privalėjo juos informuoti apie procesą, apklausti (išsiaiškinant, kokiu būdu buvo pasinaudota jiems išduotos atsiskaitymo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis, ar jiems buvo padaryta žala, ar reiškia civilinį ieškinį), pripažinti nukentėjusiaisiais, tačiau to nepadarė, nors atsiskaitymo kortelių (kuriomis galimai neteisėtai pasinaudojo kaltinamieji) duomenys ir jas išdavusios finansų įstaigos jau buvo žinomos ikiteisminio tyrimo (kuris truko penkerius metus) pradžioje. Be to, pasak teismo, daugiau nei pusė (101 iš 200) kaltinamajame akte nurodytų fizinių asmenų, kurių vardu buvo išduotos kaltinime nurodytos atsiskaitymo kortelės, net nebuvo nustatyti, nors jas išdavė pagrinde Europos finansų įstaigos. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad dėl didelės dalies nenustatytų atsiskaitymo kortelių turėtojų asmenybės nustatymo su Europos tyrimo orderiais ir Teisinės pagalbos prašymais į užsienio valstybes buvo kreiptasi tik 2022 m. vasario 23-24 dienomis (t. 31, b. l. 69-85; t. 32, b. l. 147-169; t. 36, b. l. 169-188, t. 38, b. l. 189-197, t. 40, b. l. 38-42), tai yra prieš pat sprendimą baigti ikiteisminį tyrimą, ir byla į teismą buvo perduota negavus atsakymų į minėtus tyrimo orderius bei pagalbos prašymus. Svarbu ir tai, kad duomenys apie nukentėjusiuosius (vardas, pavardė, gimimo data) privalo būti nurodyti kaltinamajame akte (BPK 219 straipsnio 3 punktas).

2.4. Įvertinęs kaltinamajame akte nurodytas kaltinamiesiems P. Ž. ir M. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimų, neteisėtai panaudojant banko atsiskaitymo kortelių naudotojų tapatybės patvirtinimo duomenis (epizodai Nr. 1-188, 196-207)), aplinkybes Šiaulių apygardos teismas konstatavo, kad šių nusikalstamų veikų aprašyme neaiškiai nurodytos pasekmės, nesuprantamas veikų kvalifikavimas, be to, iki galo neatskleistas šių nusikalstamų veikų padarymo mechanizmas (būdas), šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą ir jų, teismo įsitikinimu, negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme.

2.5. Pasak teismo, kaltinamajame akte nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (sudarančių idealiąją sutaptį su nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 1981 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 1982 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 1981 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje), padarymo aplinkybės nurodytos neaiškiai ir prieštaringai – štai visuose epizoduose, kai buvo bandoma įsigyti kelto bilietus, nurodyta, kad kaltinamasis P. Ž. neteisėtai disponuodamas banko atsiskaitymų kortelių naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, pakankamais finansinėms operacijoms inicijuoti, šiuos duomenis pateikdavo (padiktuodavo telefonu, pateikdavo internetu ar kitokiu nenustatytu būdu) keltų bilietų pardavėjams (iš ko akivaizdu, kad šiuos duomenis į bankų ar kitų kaltinime nurodytų finansines paslaugas teikiančių įmonių (išdavusių atsiskaitymo kortelę) informacines sistemas suvesdavo pardavėjų įgalioti asmenys (aišku, nieko nežinodami apie vykdomas nusikalstamas veikas), o ne kaltinamasis P. Ž.), tačiau tuo pačiu konstatuojama, kad P. Ž. inicijavo ir atliko kaltinime nurodytas finansines operacijas, kurių metu neteisėtai prisijungė prie minėtų užsienio finansines paslaugas teikiančių įmonių informacinių sistemų, pažeisdamas šių informacinių sistemų apsaugos priemones.

2.6. Be to, Šiaulių apygardos teismo nuomone, kaltinamajame akte nesuprantamai nurodytos nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, pasekmės – teismo teigimu, visiškai neaišku, kokį turtą (ar turtinę teisę) siekė apgaule įgyti (ir įgijo) kaltinamieji P. Ž. ir M. B. ir kam jis priklausė (kokiam asmeniui (fiziniam ar juridiniam) sukčiavimu buvo padaryta žala). Visuose kaltinamiesiems P. Ž. ir M. B. inkriminuotuose sukčiavimo epizoduose, kai buvo įsigyti kelto bilietai, nurodyta, kad kaltinime aprašytais veiksmais kaltinamasis P. Ž. (vienas arba kartu su M. B.) apgaule įgijo kelto bilietus (kas leidžia manyti, kad žala buvo padaryta kelto bilietų pardavėjams), tačiau tuo pačiu konstatuota, kad tokiais veiksmais kaltinamieji įgijo asmens, kurio vardu buvo išduota atsiskaitymo kortelė, turtą (pinigus, buvusius banko sąskaitoje). Tokia pati situacija ir tuose epizoduose, kai buvo įsigytos prekės ar paslaugos (nurodoma, kad apgaule įgyjamos prekės ar paslaugos, tuo pačiu konstatuojant, kad įgyjamas asmens, kurio vardu buvo išduota atsiskaitymo kortelė, turtas). Gi epizoduose, kai kelto bilietų (prekių, paslaugų) įsigyti nepavyko (finansines paslaugas teikiančioms įmonėms atsisakius įvykdyti inicijuotas finansines operacijas), nurodyta, kad kaltinime aprašytais veiksmais kaltinamasis P. Ž. (vienas arba kartu su M. B.) apgaule pasikėsino įgyti asmens, kurio vardu buvo išduota atsiskaitymo kortelė, turtą (pinigus, buvusius banko sąskaitoje), o apie siekį apgaule įsigyti kelto bilietus (prekes, paslaugas) nekalbama, nors kaltinamųjų veiksmai ir tikslai visais tais atvejais buvo identiški (tik vienais atvejais pavykdavo įgyti bilietus (prekes, paslaugas), o kitais atvejais – ne).

2.7. Teismo manymu, galimai ši aplinkybė (neapsisprendimas, kokį turtą (kelto bilietus (prekes, paslaugas) ar, visgi, pinigus iš asmenų, kurių vardu buvo išduotos kaltinamajame akte nurodytos atsiskaitymo kortelės, banko sąskaitų siekė apgaule įgyti (ir įgijo) kaltinamieji ir kam šis turtas priklausė), lėmė visiškai nesuprantamą bei procesą stabdančią situaciją – nei vienas iš kaltinamiesiems P. Ž. ir M. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimų, neteisėtai panaudojant banko atsiskaitymo kortelių naudotojų tapatybės patvirtinimo duomenis (epizodai Nr. 1-188, 196-207), aprašymuose nurodytų asmenų (fizinių ar juridinių), kurie galėjo patirti žalą dėl nusikalstamų kaltinamųjų veiksmų (kelto bilietų (prekių, paslaugų) pardavėjų arba asmenų, kurių vardu buvo išduotos atsiskaitymo kortelės), nebuvo pripažinti nukentėjusiaisiais arba civiliniais ieškovais.

2.8. Anot teismo, tuo atveju, jei dėl minėtų sukčiavimų žala buvo padaryta kaltinamajame akte nurodytiems juridiniams asmenims (keltų bilietų, prekių ir paslaugų pardavėjams), iš kurių kaltinamasis P. Ž. (vienas arba kartu su M. B.) galimai apgaule įgijo (ar pasikėsino įgyti) kelto bilietus, prekes ar paslaugas (nes būtent taip nurodyta kaltinime), šie asmenys turėjo būti informuoti apie procesą, galimybę pareikšti civilinį ieškinį, jie turėjo būti pripažinti civiliniais ieškovais, o jų įgaliotiniai turėjo būti apklausti apie žalos padarymo (keltų bilietų, prekių ir paslaugų įsigijimo) aplinkybes, tačiau to padaryta nebuvo, nors dalis šių juridinių asmenų informavo ikiteisminio tyrimo įstaigą (ir tuo pačiu prokurorą), kad neteisėtai pasinaudojus kaltinime nurodytomis atsiskaitymo kortelėmis, jiems buvo padaryta turtinė žala (pavyzdžiui, P&O“, „DFDS“ (t. 34, b. l. 100-130; t. 40, b. l. 127-150, 170), o dalis įmonių („D. E. Ltd.“, „F. R. Ltd.“) dėl to net buvo priverstos baigti savo veiklą (bankrutavo).

2.9. Šiaulių apygardos teismo vertinimu, sprendžiant, kurie iš minėtų fizinių ar juridinių asmenų turėtų šioje byloje būti pripažinti nukentėjusiaisiais, svarbu atsižvelgti į tai, kam faktiškai buvo padaryta žala, prieš ką buvo naudota apgaulė, ir į ką buvo nukreipta kaltinamųjų tyčia. Nors Lietuvoje tokių sukčiavimų, kai pasinaudojama ne fizinėmis elektroninių mokėjimo priemonėmis (atsiskaitymo kortelėmis), o jų naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, pakankamais finansinėms operacijoms inicijuoti (atsiskaitymų kortelių numeriais, galiojimo datomis ir saugos (CVV/CVC) kodais), nėra daug, tačiau pasaulyje tikrai jų netrūksta. Kaltinamieji P. Ž. ir M. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad svetimas atsiskaitymo korteles, kurias panaudojo keltų bilietų (prekių, paslaugų) įsigijimui, nusipirko internete. Duomenų, paneigiančių šiuos kaltinamųjų parodymus, byloje nėra.