Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Balčytienės ir Arūno Dirvono, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai E. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovui VĮ ,,Registrų centras“, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vadovaujantis Įstatymo 4 str. nuostata, nekilnojamojo turto mokesčio objektu nėra sąlyginai įvertintas žemės sklypas, todėl sąlyginis skaidymas yra negalimas vertinant turtą apmokestinimo atveju. Sutinka, kad vertinant turtą pirkimo-pardavimo, keitimo ir panašiais atvejais galimas ir sąlyginis verčių skaidymo atvejis, kai užsakovą domina bendra namų valdos vertė, tačiau ne apmokestinimo atveju, kai privaloma pagrįsti kiekvieno nekilnojamojo turto vertę, taip kaip nurodo Įstatymo 8 str. 2 d. nuostatų vienas iš reikalavimų, kad nekilnojamojo turto individualaus vertinimo ataskaita turi atitikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus reikalavimus, t.y. Taisyklių VI skyriaus nuostatas. Nors vertinamu objektu laikomas turtinis kompleksas, kuris susideda iš žemės sklypo, gyvenamojo namo bei kitų statinių, tačiau pateiktos vertinimo ataskaitos 1 lentelėje nėra nurodyti ir įvertinti analogų žemės sklypo plotas, paskirtis, kitų statinių egzistavimas ir pan. Vadovaujantis protingumo principu, apeliuojant nekilnojamojo turto mokestinę vertę, pareiškėjas turėjo žinoti apeliuojamų objektų mokestines vertes. 2012-04-30 skunde Pareiškėjas pažymi, kad nekilnojamojo turto - stoginės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) mokestinė vertė nenustatyta, t.y. jis tą faktą žinojo. Vadovaujantis Taisyklių 29 p. vidutinės rinkos - mokestinės vertės atkuriamosios vertės metodu turi būti nustatomos nekilnojamojo turto savininkui pateikus prašymą Registrų centrui. Toks prašymas Registrų centrui nebuvo pateiktas, todėl vidutinė rinkos vertė - mokestinė vertė stoginei ir nebuvo nustatyta.

Pateiktoje ataskaitoje vertinimo atvejis yra mokestinės vertės patikslinimui, tačiau ataskaitos 9 psl. nurodoma, kad „ataskaita yra konfidencialus dokumentas ir yra parengta užsakovui, kuris šiuo atveju yra S. M.. Joks kitas subjektas, išskyrus Turto vertės nustatymo pažymoje Nr. 12/002 NT nurodytą užsakovą ir banką (??!) negali cituoti, kopijuoti ar kitaip remtis šiuo turto įvertinimu, negavęs raštiško šios ataskaitos autorių sutikimo“. Tokio sutikimo Registrų centras nėra gavęs, pareiškėjas jo nėra pateikęs, todėl šis ataskaitos naudojimo apribojimas iš esmės pareiškėjo prašymo nagrinėjimą ir skundą teismui daro neįmanomą.

Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas J. M. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti VĮ ,,Registrų centras“ 2012-04-30 sprendimą ,,Dėl mokestinės vertės“; įpareigoti VĮ ,,Registrų centras“ atlikti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), mokestinės vertės patikslinimą, remiantis UAB ,,Apus turtas“ atlikto individualaus turo vertinimo ataskaita Nr. 12/002 NT.

Nagrinėjamu atveju administracinis ginčas dėl atsakovo sprendimo netikslinti masiniu vertinimo būdu nustatytos nekilnojamojo turto mokestinės vertės.

Pareiškėjo teisė prašyti nekilnojamojo turto mokestine verte laikyti individualiai apskaičiuotą nekilnojamojo turto vertę įtvirtinta Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje. Šioje teisės normoje nurodyta, kad mokesčio mokėtojai vieną kartą per mokestinį laikotarpį, per tris mėnesius nuo mokestinio laikotarpio pradžios, turto vertintojui gali pateikti prašymą nekilnojamojo turto mokestine verte laikyti nekilnojamojo turto vertę, nustatytą atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą.

Byloje nustatyta, kad VĮ ,,Registrų centras“ 2012-02-07 gavo pareiškėjo prašymą pakeisti jam priklausančių pastatų ir žemės mokestines vertes į tas, kurias nustatė UAB ,,Apus turtas“ pagal individualų vertinimą (b. l. 21). Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė UAB ,,Apus turtas“ gyvenamojo pastato, ūkinio pastato, stoginės ir garažo su žemės sklypu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), turto vertinimo araskaitą Nr. 12/002 NT.

VĮ ,,Registrų centras“ 2012-02-07 raštu Nr. (1.1.31.)s-630 informavo Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją apie gautą pareiškėjo prašymą dėl mokestinės vertės patikslinimo (perskaičiavimo) pagal individualų vertinimą bei nurodyto nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą (b. l. 22).

VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto mokesčių mokėtojų skundų ir prašymų nagrinėjimo komisija 2012-04-30 sprendimu ,,Dėl mokestinės vertės“ nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo ir netikslinti nekilnojamojo turto Vilniuje, Dausų g. 8, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) mokestinių verčių pagal UAB ,,Apus turtas“ parengtą šio nekilnojamojo turto individualaus vertinimo ataskaitą Nr. 12/002 NT (b. l. 24-25). Sprendimo priėmimo pagrindu nurodyta tai, kad turto vertintojas įvertino turtą - statinius su žemės sklypu ir nurodė, kad šis žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato, garažo ir stoginės rinkos verčių skaidymas yra sąlyginis ir galioja tik tuo atveju, jeigu vertinamas turtas parduodamas kartu kaip vienas objektas, tačiau Komisija negali remtis sąlyginiu rinkos verčių skaidymu ir tvirtinti mokestines vertes pagal pateiktą individualaus vertinimo ataskaitą. Be to, ataskaitoje nurodyta, kad tai yra konfidencialus dokumentas, parengtas užsakovui ir joks kitas subjektas, kaip užsakovas ir bankas negali cituoti, kopijuoti ar kitaip remtis šiuo turto įvertinimu, negavęs raštiško šios ataskaitos autorių sutikimo.

Byloje kilo ginčas dėl sprendimo, kurį priimant buvo nagrinėjama pareiškėjo pateikta individualaus turto vertinimo ataskaita ir nuspręsta jos pagrindu netikslinti mokestinės pareiškėjui priklausančių pastatų vertės, kadangi ataskaitoje vertinamas turtas yra statiniai su žemės sklypu, o statinių vertės nustatytos sąlyginai.

Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 8 dalis nekilnojamąjį turtą apibrėžia kaip Nekilnojamojo turto registre registruojamas patalpas, inžinerinius ir kitus statinius. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 12 dalį turto vertintoju laikoma turtą vertinanti įmonė, tvarkanti Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, t. y. atsakovas VĮ ,,Registrų centras“.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnis nustato, kad nekilnojamojo turto registre registruojami nekilnojamieji daiktai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nurodo, jog Nekilnojamojo turto kadastro objektais laikomi nekilnojamieji daiktai: 1) žemės sklypas; 2) statinys (taip pat nebaigtas statyti), kurio statybai ar rekonstravimui reikalingas leidimas statyti naują statinį ar leidimas rekonstruoti statinį; 3) patalpa, šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Iš Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 8 dalies, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies seka, kad Nekilnojamojo turto mokesčio objektu gali būti tas daiktas, kuris yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru daiktu, turinčiu unikalų numerį.

Turto vertinimo sistema, turto ir verslo vertės nustatymo metodų parinkimas, taikymo tvarka ir procedūros, turto vertinimo dokumentų turinys reglamentuojamas Vyriausybės 1996-02-14 nutarimu Nr. 244 patvirtinta Turto vertinimo metodika (toliau - Metodika).

LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 str. 2 d. nustatyta, kad turto vertinimo ataskaitoje, be kita ko, turi būti nurodomos sąlygos ir aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos turto vertinimui ir į kurias nebuvo atsižvelgta; vertinimo prielaidos, ypatybės ir metodai; vertinamo turto aprašymas; turto vertės nustatymo pagrindimas. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Minėto įstatymo 24 str. 1 d. nurodoma, kad turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią, jeigu ji atitinka šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytus reikalavimus.

Minėta, kad pareiškėjas, nesutikdamas su jam priklausančio nekilnojamojo turto nustatyta verte, kreipėsi į atsakovą dėl jam priklausančio nekilnojamojo turto vertės patikslinimo pagal UAB ,,Apus turtas“ atliktą individualaus turo vertinimo ataskaitą. AB ,,Apus turtas“ turto vertinimo atskaitoje Nr. 12/002 NT nurodyta, kad vertinamas turtas yra gyvenamasis pastatas, ūkinis pastatas, stoginė ir garažas su žemės sklypu; vertinimo atvejis – rinkos vertės nustatymas mokestinės vertės patikslinimui. Turto vertės nustatymo pažymos išvadoje dėl turto rinkos vertės nurodyta, kad atsižvelgiant į turto vertę įtakojančias sąlygas ir aplinkybes, daroma išvada, kad vertinamo turto lyginamosios vertės metodu nustatyta rinkos vertė turto vertinimo dieną yra 647 000 Lt, tame skaičiuje žemės sklypo rinkos vertė - 102 000 Lt, gyvenamojo namo rinkos vertė - 527 000 Lt, ūkinio pastato rinkos vertė - 10 000 Lt, garažo rinkos vertė - 7 000 Lt, stoginės rinkos vertė - 1 000 Lt. Kaip pastaba nurodyta, kad šis turto verčių skaidymas yra sąlyginis, ir galioja tik tuo atveju, jeigu vertinamas turtas parduodamas kartu, kaip vienas objektas. Vertinamo nekilnojamojo turto Techninėje charakteristikoje vertintojas vertino žemės sklypo, gyvenamojo pastato, ūkinio pastato ir garažo technines charakteristikas (Ataskaitos l. 17-18). Stoginės techninės charakteristikos pateiktos nebuvo. Vertinamo turto vertės nustatymui naudoti lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodas, kurio esmė yra palyginimas; atkuriamosios vertės (kaštų) metodas; naudojimo pajamų vertės (pajamų kapitalizavimo arba pinigų srautų diskonto) metodas; ypatingos vertės metodas (Ataskaitos l. 20).

Nagrinėjamu atveju atsakovas atsisakydamas tikslinti nekilnojamojo turto mokestines vertes, ginčijamame sprendime nurodo, kad Komisija negali remtis sąlyginiu rinkos verčių skaidymu ir tvirtinti mokestines vertes pagal pateiktą individualaus vertinimo ataskaitą. Taip pat vienu iš ataskaitos trūkumų nurodo, kad Ataskaitos 9 psl. yra nustatyta, jog ši ataskaita yra konfidencialus dokumentas ir yra parengta užsakovui; joks kitas subjektas, išskyrus Turto vertės nustatymo pažymoje Nr. 12/002 NT nurodytą užsakovą ir banką negali cituoti, kopijuoti ar kitaip remtis šiuo turto įvertinimu, negavęs raštiško ataskaitos autorių sutikimo (b. l. 24-25).

Vertinat minėtus atsakovo atsisakymo tvirtinti mokestines vertes, pažymėtina, kad mokesčių mokėtojų prašymų nekilnojamojo turto mokestine verte laikyti nekilnojamojo turto vertę, nustatytą atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą, nagrinėjimas yra speciali administracinė procedūra, kurią atlieka viešojo administravimo subjektas, todėl tokių prašymų nagrinėjimo procedūra turi atitikti gero administravimo principus, o priimtas sprendimas atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytiems individualaus administracinio akto reikalavimams, t.y. administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis. Nagrinėjamu atveju taip pat turi būti vertinama ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą (ABTĮ 89 straipsnio 1d.3 p.).

Fizinių ir juridinių asmenų prašymų nagrinėjimą ir jų aptarnavimą viešojo administravimo institucijoje, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – Taisyklės). Šių Taisyklių 6 punktas nustato, jog, nagrinėdami asmenų prašymus, valstybės tarnautojai privalo vadovautis pagarbos žmogaus teisėms, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, taip pat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinio bendradarbiavimo, efektyvumo, subsidiarumo ir „vieno langelio“ principais.

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nustatė, jog nekilnojamojo turto mokestine verte gali būti laikoma ir nekilnojamojo turto vertė, nustatyta atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, jeigu šis individualus vertinimas buvo atliktas taikant šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytus nekilnojamojo turto vertės nustatymo metodus, turto vertintojo nustatyta (patvirtinta) nekilnojamojo turto mokestinė vertė daugiau kaip 20 procentų skiriasi nuo šio nekilnojamojo turto vertės, nustatytos atlikus individualų vertinimą, ir nekilnojamojo turto individualaus vertinimo ataskaita atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus reikalavimus (Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 8 str. 2 d.). Taigi, pagal šią taisyklę nekilnojamojo turto mokestinė vertė galima, kai: 1) nekilnojamojo turto vertė, nustatoma atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą; 2) šis individualus vertinimas atliktas taikant Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytus nekilnojamojo turto vertės nustatymo metodus (lyginamosios vertės (pardavimo kainų analogų) arba naudojimo pajamų vertės (pajamų kapitalizavimo arba pinigų srautų diskonto) metodas, lyginamosios vertės (pardavimo kainų analogų) metodas, atkuriamosios vertės (kaštų) metodas, atkuriamosios vertės (kaštų) metodas (apskaičiuojant fizinio nusidėvėjimo procentą), taikant vietovės pataisos koeficientą, įvertinantį nekilnojamojo turto buvimo vietos įtaką); 3) turto vertintojo nustatyta (patvirtinta) nekilnojamojo turto mokestinė vertė daugiau kaip 20 procentų skiriasi nuo šio nekilnojamojo turto vertės, nustatytos atlikus individualų vertinimą; 4) nekilnojamojo turto individualaus vertinimo ataskaita atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus reikalavimus.

Tokiu būdu nekilnojamojo turto mokestinė vertė pagal individualų vertinimą galima nustačius visas šias sąlygas.

Pažymėtina, kad skundžiamame atsakovės sprendime, sukeliančiame teisines pasekmes pareiškėjui, atsisakant tenkinti prašymą dėl mokestinės vertės perskaičiavimo, padaryta tik abstrakti nuoroda į teisės aktus, neįvardijant kokių poįstatyminių teisės aktų normų nesilaikyta. Nagrinėjamu atveju atsakovė apsiribojo nurodymu, kad Komisija negali remtis sąlyginiu rinkos verčių skaidymu ir detaliau nevertino ataskaitos atitikimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytiems reikalavimas, nors teismui pateiktame atsiliepime į skundą atsakovė, be jau sprendime pateiktų argumentų, nurodė, kad pateikta vertinimo ataskaita neatitinka Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių 45 punkto 45.3., 45.5., 45.6 papunkčių reikalavimų, nesilaikyta Metodikos 33 ir 70 punktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas prieš pateikdamas skundą teismui neturėjo galimybės jų įvertinti ir pateikti savo argumentų. Tuo pačiu tai patvirtina, kad atsakovo sprendimas nėra pagrįstas visomis reikšmingomis sprendimo priėmimui aplinkybėmis ir todėl neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, o tai yra savarankiškas pagrindas šio sprendimo panaikinimui. Kartu pažymėtina, kad atsakovas, pripažinęs nesant pagrindo tikslinti nekilnojamojo turto mokestines vertes pagal UAB „Apus turtas“ parengtą nekilnojamojo turto individualaus vertinimo ataskaitą, nesuteikė pareiškėjui galimybės ją pataisyti ar patikslinti, tuo pažeisdama gero administravimo principą, kurio įgyvendinimas nacionalinėje teisėje kildinamas iš konstitucinio imperatyvo „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ (Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A756-686/2010 akcentavo, kad Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje apibrėžiant gero administravimo principo turinį, be kita ko, taip pat nurodoma „teisė būti išklausytam“, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo turi būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktas). Ši Chartijos nuostata išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, teisės į gynybą principas, kuris taikomas ne tik tais atvejais, kai asmeniui gresia sankcijos, bet ir tada, kai gali būti priimamas sprendimas, kuriuo asmens interesai būtų paveikiami neigiamai, reikalauja, kad sprendimų, kuriais reikšmingai paveikiami asmens interesai, adresatas turėtų galimybę veiksmingai išreikšti savo nuomonę (pvz., Teisingumo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d. sprendimas byloje Distillerie Fratelli Cipriani SpA prieš Ministero delle Finanze (C-395/00), 51 punktas).

Atsakovas ginčijamame sprendime ataskaitos trūkumu taip pat nurodė, kad ataskaitoje numatyta, jog tai yra konfidencialus dokumentas, parengtas užsakovui ir joks kitas subjektas, išskyrus užsakovą ir banką, negali cituoti, kopijuoti ar kitaip remtis šiuo turto įvertinimu, negavęs raštiško šios ataskaitos autorių sutikimo.

Tačiau šie atsakovo nurodyti trūkumai nesusieti su teisės aktų reikalavais, todėl nėra pagrindo pripažinti pagrįstais. Kartu pažymėtina, kad pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ( redakcija galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2012-05-01) 24 straipsnio 2 dalies nuostatas turto vertinimo ataskaita užsakovo nuožiūra gali būti teikiama tretiesiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnio 1 dalis turto vertinimo ataskaitos juridinę galią siejo su jos atitikimu įstatymo 23 straipsnyje nurodytiems reikalavimams. Konstatavus, kad turto vertinimo ataskaita neatitinka Pagrindų įstatymo 23 straipsnio nuostatų, nepripažįstama jos juridinė galia ir papildomas ataskaitos ginčijimas perteklinis. Tačiau turinčiai juridinę galią turto vertinimo ataskaitai taikytinos Pagrindų įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatos.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto mokesčių mokėtojų skundų ir prašymų nagrinėjimo komisijos 2012-04-30 sprendimas, kuriuo nuspręsta netenkinti pareiškėjo prašymo ir nekeisti Nekilnojamojo turto mokestinės vertės pagal pateiktą Vertinimo ataskaitą, yra priimtas pažeidžiant esmines tokio sprendimo priėmimui taikomas procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvių visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 str. 1d.3p.).

Dėl išdėstytų priežasčių skundžiamas sprendimas naikintinas ir VĮ ,,Registrų centras“ įpareigotina iš naujo apsvarstyti pareiškėjo prašymą patikslinti mokestinę nekilnojamojo turto vertę, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus bei kitas ginčui reikšmingas aplinkybes.

ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, suteikia teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas ir nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Nustatyta, kad pareiškėjas J. M. 2012-05-15 sudarė atstovavimo sutartį su advokatų kontora A. K. ir partneriai (b. l. 11). Pareiškėjas patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro apmokėjimas už teisines paslaugas, grindžia 2012-05-25 vietinio mokėjimo nurodymu (b. l. 13).

Pateiktoje detalizuotoje ataskaitoje nurodyta, kad už susipažinimą su medžiaga pareiškėjas sumokėjo 125 Lt, už bendravimą su vertintojais – 125 Lt, už skundo su priedais paruošimą – 1 375 Lt, už atstovavimą teismo posėdyje – 250 Lt (b. l. 12).

Rekomendacijų 5 p. nustatyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80% šių rekomendacijų 8 p. nurodyto maksimalaus užmokesčio. Pareiškėją atstovavo advokato padėjėja, todėl už advokato padėjėjo teiktas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Rekomendacijų 8 nurodyto maksimalaus užmokesčio.

Rekomendacijų 8.2 punkte numatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 3 minimalios mėnesinės algos (atstovavimo paslaugų suteikimo metu minimali mėnesinė alga buvo 850 Lt) ir tai yra 2 550 Lt. Pareiškėjo prašoma priteisti suma (125 Lt + 125 Lt +1 375 Lt ) už advokato susipažinimą su medžiaga, bendravimas su vertintojais kartu su skundo parengimu ( šios nurodytos advokato paslaugos laikytinos vienos rūšies paslaugomis, numatytomis Rekomendacijų 8.2 punkte) neviršija nurodyto maksimalaus dydžio, todėl galėtų būti priteisiama, įvertinus tenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją (1/2).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjant ginčą teisme įvyko 1 teismo posėdis, kurio trukmė 30 min., kas vadovaujantis Rekomendacijų 9 p. prilyginama 1 val. Teismo posėdžiuose pagal teisinių paslaugų sutartį pareiškėją atstovavo advokato padėjėja E. A.. Rekomendacijų 8.18 punkte nustatyta, kad maksimalus užmokesčio už vieną atstovavimo valandą teisme dydis yra 0,15 MMA, t. y. 127,50 Lt.

Vadovaujantis Rekomendacijų 5 p. priteistina suma sudaro 1 402 Lt ( 1 752,50 Lt x 80 % : 100).

Byloje pateiktas 2012-05-25 žyminio mokesčio mokėjimo nurodymas (b. l. 6) patvirtina, kad pareiškėjas yra sumokėjęs 100 Lt žyminį mokestį.

Apskaičiuojant priteistinų išlaidų dydį šiuo atveju pagal įstatymo analogiją taikytinos LR Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias ieškinį patenkinus iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Atsižvelgus į tai, kad teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pareiškėjui priteistina išlaidų 751 Lt ((1 402 Lt + 100 Lt) : 2) suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendė:

pareiškėjo J. M. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti VĮ ,,Registrų centras“ 2012-04-30 sprendimą ,,Dėl mokestinės vertės“ ir įpareigoti VĮ ,,Registrų centras“ išnagrinėti J. M. prašymą dėl mokestinės vertės patikslinimo iš naujo.

Priteisti iš VĮ ,,Registrų centras“ 751 Lt (septyni šimtai penkiasdešimt vienas) J. M. naudai teismo išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.