Telšių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant prokurorei V. M., gynėjai advokatei K. A., nukentėjusiesiems T. V. ir E. D., teismo psichologui ekspertui G. B.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo

R. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, devynių klasių išsilavinimo, bedarbiui, registruojam darbo biržoje, nevedusiam, gyvenančiam (duomenys nesklebtini), administracine tvarka baustam, neteistam, už baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2013-07-13), 284 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V., esant paranoidinės šizofrenijos paūmėjimo fazėje (psichozės būsenoje), dėl ko jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, 2013 m. birželio 11 d. apie 22.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.43 promilių girtumas), motinai T. V. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), koridoriuje, be jokios priežasties spjovė nukentėjusiajai T. V. į veidą, nusivijo ją į kambarį, kur pargriovė į lovą ir kumščiais sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į galvą ir veidą, padarydamas kraujosruvą aplink dešinę akį ir įdrėskimą virš viršutinės lūpos, taip mušdamas nukentėjusiajai T. V. sukėlė fizinį skausmą.

Be to jis, esant paranoidinės šizofrenijos paūmėjimo fazėje (psichozės būsenoje), dėl ko jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, 2014 m. gegužės 22 d., apie 21.00 val., viešoje vietoje – Mažeikių nakvynės namuose, adresu Sodų g. 7, Mažeikiai, koridoriuje, be jokios priežasties sudavė vieną smūgį kumščiu Nakvynės namų darbuotojui E. D. į veidą, taip nukentėjusiajam sukeldamas fizinį skausmą, su juo susigrūmė bei atsisakius jį įleisti į Nakvynės namus, mėgindamas įsibrauti į vidų, sulaužė durų rankeną, tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį

Baudžiamoji atsakomybė už šias nusikalstamas veikas numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje (BK straipsnio redakcija, galiojusi iki 2013-07-13) ir 284 straipsnio 1 dalyje.

Dėl baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo

Kad R. V. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, neginčijamai įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, o būtent:

nukentėjusiosios T. V. parodymais, kuri teisiamajame posėdyje parodė, kad tuo metu pas ją sūnus gyveno. Parėjo sūnus R. V. neblaivus į namus ir ji papriekaištavo sūnui, kad šis neblaivus. Tada sūnus spjovė jai į veidą. Ji nubėgo į savo kambarį. Sūnus ją parsivijo ir parvertęs ją ant lovos pradėjo trankyti jos veidą ir galvą. Nuo smūgių ji jautė fizinį skausmą. Ji prašė sūnaus jos nemušti, tačiau sūnus į tai nereagavo, buvo kaip nesavas. Ji kažkaip išsilaisvino iš sūnaus gniaužtų ir nubėgusi pas kaimynus iškvietė policijos pareigūnus. Ji supranta, kad sūnus ją mušdamas nieko nesuvokė. Sūnaus veiksmams įtakos turėjo jo girtumas. Dar prieš įvykį, jos sūnaus psichinė sveikata buvo ne kokia, tačiau Mažeikių gydytojų prirašyti vaistai nepadėjo. Šiuo metu jos sūnus vartoja kitus vaistus, kurie jam padeda. Šiuo metu sūnus registruotas darbo biržoje, vartoja vaistus, o ji jį prižiūri. Pretenzijų sūnui neturi. Patvirtino, jog sūnus R. V. jos atžvilgiu smurtavo;nukentėjusiojo E. D. parodymais, kuris teisiamajame posėdyje parodė, kad jis dirba „Mažeikių nakvynės namai“ budėtoju. Tą dieną grįžo R. V. į „Nakvynės namus“ išgėręs. Jie kartu koridoriuje dar kalbėjosi, kaip visai netikėtai R. V. atsitraukė ir smogė jam smūgį į veidą, be jokios priežasties. Jis atsitraukė tada R. V. dar užsimojo ir jie susigrūmė. Jis parvertė R. V. ant žemės. Tuo metu „Nakvynės namų“ gyventojai išsibėgiojo po savo kambarius. Po to jam pavyko R. V. išstumti pro duris, tačiau R. V. vėl jį puolė ir tada sulaužė durų rankeną ir spyną. Jis iškvietė apsaugos darbuotoją ir policiją, kuri išsivežė R. V.. Nurodė, jog R. V. „Nakvynės namuose“ gyveno apie metus laiko, buvo toks keistokas. Jie suprato, jog R. V. turi psichinių problemų. R. V. smurto protrūkį įtakojo tai, jog R. V. buvo girtas. Jis patvirtino, jog R. V. jo atžvilgiu smurtavo ir pažeidė viešąją tvarką;2013-06-11 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto ir fotolentele, kuriame nurodyta, jog 2013-06-11 apie 22.30 val. (duomenys neskelbtini), neblaivus R. V. sumušė savo mama T. V. (13-15 b. l.);2014-05-22 protokolu-pareiškimu, kuriame E. D. nurodė, kad R. V. 2014-05-22 apie 21 val. „Nakvynė namuose“ be jokios priežasties jam sudavė kumščiu į veidą bei apgadino duris (7 b. l.);2014-05-22 įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentelėmis, iš kurio matyti, jog įvykio vieta yra Mažeikiai, Sodų g. 7 (21-24 b. l.).

Dėl R. V. nepakaltinamumo

2014-06-17 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 86 TPK-159/2014 nurodyta, kad R. V. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu buvo lėtinio psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos paūmėjimo fazėje (psichozės būsenoje), dėl kurios jis negalėjo suvokti daromos veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. R. V. nusikalstamų veikų padarymo metu sirgo ir šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija. R. V. netikslinga dalyvauti ikiteisminiame tyrime ir teisme, nes tai gali pabloginti jau pasiektą dalinį psichikos būklės pagerėjimą. Įtariamasis negali atlikti laisvės atėmimo bausmę, nes dėl psichikos sutrikimo jis yra ne nusikaltimo, o visuomenei pavojingos veikos subjektas. Įtariamojo ankstyvasis psichomotorinis vystymasis aprašytas kaip normalus, iki pilnametystės psichikos sutrikimų, duodančių pagrindą pripažinti jį ribotai pakaltinamu, neturėjo. Įtariamajam gali būti reikalingas specialus gydymas psichiatrijos stacionare ligos paūmėjimo metu bei nuolatinis ambulatorinis antipsichozinių medikamentų naudojimas. Įtariamajam būtina taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, kadangi šiuo metu yra psichikos sutrikimo dalinės medikamentinės remisijos būsenoje (69-71 b. l.).

Teismo posėdžio metu ekspertas G. B. patvirtino, kad R. V. pavojingos visuomenei veikos padarymo metu buvo paranoidinės šizofrenijos paūmėjimo fazėje (psichozės būsenoje), dėl ko jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, bei nurodė, kad R. V. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą Psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad R. V., būdamas nepakaltinamu, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 17 straipsnio nuostatas asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų ir toks asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Asmenį konkrečioje baudžiamojoje byloje nepakaltinamu ir tik dėl konkrečios baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos bei tik tos veikos darymo metu pripažįsta teismas.

BK 98 straipsnyje nustatyta, jog asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti pri­verčiamąsias medicinos priemones.

Kadangi R. V. nusikaltimų padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jis pripažintinas nepakaltinamu (BK 17 straipsnis). Bylos duomenimis nustačius, jog R. V. baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas padarė būdamas nepakaltinamas, jam skirtina ekspertų nurodyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BPK 403 straipsnio 2 dalies 1 punktas, BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu R. V. 2013-06-07 nutarimu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (50,51 b. l.), kuri įsiteisėjus nutarčiai panaikintina.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401, 403, 404 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. V., padariusį baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2013-07-13) ir 284 straipsnio 1 dalyje, pripažinti nepakaltinamu ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Iki nutarties įsiteisėjimo R. V. palikti galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Teismo nutartį taikyti priverčiamąją medicinos priemonę per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos turi teisę apskųsti apeliacine tvarka asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovai ir prokuroras apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.