- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-03
- Bylos Nr.
- I-3306-414/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00992-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, nedalyvaujant pareiškėjui V. S., nedalyvaujant Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atstovui, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. S. kreipėsi į administracinį teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2014-07-02 iki 2014-07-17 buvo uždarytas į baudos izoliatorių, kur buvo nežmoniškos ir antisanitarinė sąlygos, nes sanitarinis mazgas buvo užkimštas, dėl to buvo nepakenčiamas kvapas, nebuvo kur pasikabinti rūbus, langų stiklai buvo išdaužyti, nuo lubų byrėjo tinkas, elektros instaliacija buvo netvarkinga, nebuvo tinkamo apšvietimo. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas patyrė didžiulę neturtinę žalą, t.y. jis patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, didelius nepatogumus, emocinę depresiją, pablogėjo sveikata ir savijauta, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko miegas, atsirado dirglumas, sumažėjo bendravimo galimybės.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, jog Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN) I-o sektoriaus baudos izoliatoriaus 15 kameros įrengimas visiškai atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus. Pateiktoje pažymoje akcentuota, kad kameros įrengtos laikantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 “Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo" nustatytų kamerų įrengimo reikalavimų, aprūpintos baldais ir kietu inventoriumi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. IR-139 “Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo", todėl visose kamerose, įskaitant ir įstaigos 1-o sektoriaus baudos izoliatoriaus 15 kamerą, įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas, įrengti sanitariniai mazgai, sieninės viršutinių drabužių pakabos, langai įstiklinti. Įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Teiginiai dėl nuo lubų byrančio tinko ar netvarkingos elektros instaliacijos neatitinka tikrovės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio 1 punkto nuostatomis, įkalinimo įstaigose gyvenamąsias ir bendro naudojimo patalpas, tame tarpe ir baudos izoliatoriaus kameras, turi tvarkyti ir valyti ten apgyvendinti nuteistieji. Nuteistiesiems sudaromos sąlygos palaikyti švarą ir tvarką jose. Kiekvieną parą eilės tvarka baudos izoliatoriuose ir kamerų tipo patalpose iš ten nuobaudas atliekančių nuteistųjų skiriami kamerų vyresnieji. Su savo pareigomis nuteistieji supažindinami pasirašant kamerų vyresniųjų skyrimo žurnale. Kamerų vyresnieji aprūpinami visomis patalpų valymui būtinomis priemonėmis — valymo inventoriaus komplektu, kurį sudaro šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis ir kibiras bei kriauklių, plytelių, klozetų šveitimui skirtais milteliais ir rūgštiniu valikliu. Dalyvaujant pareigūnams, kamerų vyresnieji nuolat palaiko švarą patalpose, jas vėdina, plauna grindis, sanitarinius įrengimus. Vykdant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" patvirtinimo" (toliau - Higienos norma HN 76:2010) 59 punkto reikalavimus, Pravieniškių PN baudos izoliatoriuose ir kamerų tipo patalpose ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjui V. S. 2014-06-27 nutarimu Nr. 67-762 buvo paskirta nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų (b. l. 11-12). Į baudos izoliatorių pareiškėjas buvo uždarytas 2014-07-02, o išleistas – 2014-07-07. Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas nuobaudą 15 kameroje.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia ir bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu) jam atliekant 15 parų uždarymo į baudos izoliatorių bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, atlyginimo. Savo reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindė tuo, kad pažeidžiant galiojančius teisės aktus (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Higienos normą HN 76:2010, jis buvo laikomas 15 kameroje ir jam nebuvo užtikrintos teisės aktais garantuotos higienos ir sanitarinės bausmės atlikimo sąlygos. Pagrindiniu argumentu dėl neturtinės žalos atsiradimo pareiškėjas nurodė, kad 15 kameroje sanitarinis mazgas buvo užkimštas, dėl to buvo nepakenčiamas kvapas, nebuvo kur pasikabinti rūbus, langų stiklai buvo išdaužyti, nuo lubų byrėjo tinkas, elektros instaliacija buvo netvarkinga, nebuvo tinkamo apšvietimo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (ABTĮ 57 str. 4 d.). Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007).
Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 1 dalis nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.
Higienos normos HN 76:2010 21-24, 28 punktai numato, jog pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą; gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx; gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnėkaip 20 lx; gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos. Pažymėtina, jog Higienos normos HN 76:2010 2 punkte nurodyta, jog ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Nagrinėjamu atveju vertintina, kad atsakovui teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius dėl Higienos normoje HN 76:2010 nustatytų reikalavimų pažeidimų, pareiškėjo kalėjimo ginčo patalpoje nurodytu laikotarpiu, tačiau minėta institucija nepakankamai argumentavo ir neginčijamų įrodymų, kad Higienos normos 21 punkto (sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą), 22 punkto (natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %, mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx), 23 punkto (gyvenamosios patalpos naktinis dirbtinis apšvietimas), 26 punkto (gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra, santykinė drėgmė ir oro judėjimo greitis), 28 punkto (gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos), 62 p. (laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas daromas pagal poreikį) reikalavimai nebuvo pažeisti, nepateikė, o į bylą išreikalautas Kauno visuomenės sveikatos centro 2014 m. liepos 14 d. patikrinimo aktas liudija, jog pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai dėl ventiliacijos nebuvimo, nelygių, aptrupėjusių sienų dangos, nepakankamo natūralaus ir dirbtinio apšvietimo, yra pagrįsti (b. l. 60-61). Taip pat atsakovo atstovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie 15 kameros, kurioje ginčo laikotarpiu kalėjo pareiškėjas, inventorių.
Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose higienos sąlygų analizę, atsižvelgęs į LVAT suformuotą praktiką dėl tinkamo asmenų kalinimo, teismas daro išvadą, jog valstybės valdžios institucijos Pravieniškių PN pareigūnai ginčo laikotarpiu laikė pareiškėją V. S. 15 kameroje, neatitinkančioje visų jai keliamų higienos reikalavimų, todėl vertintina, jog byloje nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai.
Iš atsakovo į bylą pateiktos Psichologinės tarnybos viršininko pavaduotojos pažymos matyti, kad pareiškėjas Psichologinės tarnybos specialistų buvo konsultuotas 2009-04-16 kaip naujai atvykęs, o 2014-08-28 buvo pravesta konsultacija nuteistajam prašant (orientuota į socialinio pobūdžio problemas. Daugiau duomenų apie nuteistojo konsultacijas nėra (b. l. 32). Iš to darytina išvada, kad pareiškėjo dvasiniai išgyvenimai, psichologiniai nebuvo tiesiogiai įtakoti netinkamų laikymo sąlygų Pravieniškių PN.
Atsižvelgus į tai, kad duomenys apie pareiškėjo sveikatos būklę yra niekuo neišsiskiriantys nuo laisvėje esančių asmenų sveikatos problemų, pareiškėjas įrodymų apie kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant netinkamų laikymo sąlygų, neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo jais vadovautis, sprendžiant apie ventiliacijos nebuvimą, netinkamo apšvietimo ir pan., poveikį pareiškėjo sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms jo savybėms.
Teismui nekyla abejonių dėl to, kad pareiškėjo kalinimas Pravieniškių PN netinkamomis sąlygomis (Higienos normos HN 76:2010 minėtų reikalavimų neatitikimas), jam sukėlė papildomų išgyvenimų ir nepatogumų, kurių galėjo būti išvengta, jei jis būtų buvęs kalinamas visus Higienos normos HN 76:2010 reikalavimus atitinkančiose patalpoje. Teismo nuomone, byloje nustatytas pažeidimas nelaikytinas pasiekusiu minimalų žiaurumo lygį ir suteikiančiu pagrindą pripažinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatų pažeidimą.
Pažymėtina ir tai, kad pačiam pareiškėjui teko pareiga užtikrinti švarą ir tvarką 15 kameroje, nes 2014 m. gegužės 5 d. pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymu Nr. V-221 buvo patvirtintas Nuteistųjų, perkeltų į 1 – jo sektoriaus kamerų tipo patalpas, uždarytų į baudos izoliatorių ir patalpintų karantino patalpose, paskirtų kamerų budinčiaisiais pareigų tvarkos aprašas, kuriame išdėstyti nuteistųjų, paskirtų kameros budinčiaisiais pareigos saugoti kameroje esantį inventorių, įrenginius ir kitą kameroje esantį turtą, palaikyti švarą kameroje (valyti sienas, duris, langus, grindis, sanitarinius įrenginius, išnešti šiukšles) (b. l. 47). Iš I – ojo sektoriaus Uždarosios zonos nuteistųjų pasivaikščiojimų ir skiriamų kamerų budinčiaisiais žurnalo duomenų matyti, kad pareiškėjui atliekant drausminę nuobaudą baudos izoliatoriaus 15 kameroje, joje buvo paskirti kamerų budintieji. Šios kameros budinčiuoju buvo paskirtas ir pats pareiškėjas (b. l. 33-42), todėl jam ir teko pareiga užtikrinti sanitarinio mazgo funkcionavimą.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). LVAT formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus administracinėse bylose Nr. A2-718/2007, Nr. A556-1906/2012 taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui panašaus pobūdžio bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.
Teismas, įvertinęs visas minėtas aplinkybes, t.y. bendras kalinimo sąlygas, pažeidimo trukmę, pobūdį, neesant duomenų apie teisės aktuose nustatyto minimalaus vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto normos pažeidimus bei įrodymų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, įvertinęs tai, kad dalis Higienos normos HN 76:2010 pažeidimų sąlygoti pačių nuteistųjų elgesio, sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas laikymo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.
Dėl šių priežasčių pripažintina, kad laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2014 m. liepos 17 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teisėjas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. S. skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2014 m. liepos 17 d. buvo pažeista V. S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas.
Pareiškėjo V. S. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.