- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-24
- Bylos Nr.
- 2A-1017-516/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pirm.), Rasa Gudžiūnienė (pran.), Dalia Višinskienė
- Ieškovas
- S. K.
- Atsakovas
- B. K., S. Č.
- Kategorijos
- 121.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovėms B. K. , S. Č. dėl skolinio įsipareigojimo pripažinimo įvykdytu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas S. K. 2008-11-28 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti įvykdytu įsipareigojimą pagal 2000-08-24 paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas iš A. Č. pasiskolino 2750 JAV dolerių, kas pagal tuometinį kursą sudarė 11000 Lt. Nurodė, kad jo prisiimto įsipareigojimo grąžinti pasiskolintus pinigus įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka. Hipotekos lakštą 2000 12 15 d. V. Č. pateikė Hipotekos įstaigai ir 2000 12 18 d. buvo įregistruota hipoteka įkeičiamam daiktui - jam priklausančiam butui, (duomenys neskelbtini), pagal tuometinį žymėjimą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įkeitimu užtikrintos prievolės dydis -11000 Lt. Pasiskolintą pinigų sumą jis grąžino kreditoriui A. Č. pavedimais: 2003 02. 10 d. - 451,42 JAV dolerius, 2003 03 01 d. - 400,11 JAV dolerius, 2003 04 09 d. - 900,01 JAV dolerius, 2004 09 11 d. -1000 JAV dolerių. Iš viso grąžino 2751,54 JAV dolerio ir tokiu būdu prievolę visiškai įvykdė. Nurodė, kad paskola buvo grąžinama JAV doleriais, kadangi jis iš A. Č. gavo būtent 2750 JAV dolerių ir atsikaityti šia valiuta jie susitarė sutarties 1 p.. (duomenys neskelbtini)d. A. Č. mirė. Nors iki jo mirties jis pasiskolintą pinigų sumą jam pilnai grąžino, A. Č. nepasirūpino panaikinti hipotekos jam priklausančiam turtui. Pats tuo pasirūpinti jis negalėjo, kadangi tuo metu ilgą laiką dirbo ir gyveno Anglijoje. Apie tai, kad atsakovės įstatymo nustatyta tvarka priėmė palikimą ir gavo paveldėjimo teisės liudijimus po A. Č. mirties jam tapo žinoma tik dabar, kadangi iki šiol notarų biuras atsisakė suteikti tokią informaciją net pagal advokato paklausimą. 2008-03-04 d. jis raštu kreipėsi į B. K. ir S. Č. prašydamas panaikinti jam priklausančio buto įkeitimo įregistravimą hipotekos įstaigoje, tačiau tsakovės atsisakė panaikinti įkeitimą ir 2008-07-02 d. kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo Hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo..
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškovo S. K. ieškinį atsakovėms B. K. ir S. Č. dėl skolinio įsipareigojimo pripažinimo įvykdytu atmetė. Teismas taip pat priteisė iš ieškovo atsakovei S. Č. 450,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, bei 22,46 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą.
Teismas konstatavo, kad ieškovas S. K. paskolos sutarties neginčijo ir ją pripažino. Nurodė, jog ieškovas S. K. nepateikė įrodymų, kad 2000-08-24 d. paskolos sutartimi pasiskolinta 11000 Lt suma ar jos dalis būtų sugrąžinta sutartyje nustatytu terminu, t.y. iki 2001 08 23 d. Teismas pažymėjo, kad ieškovo S. K. pateikti pavedimai datuoti tik 2003-02-10 d, 2003-03-01 d., 2004-04-09 d. ir 2004-09-11 d., t.y. pasibaigus sutartyje numatytam terminui. Todėl teismas sprendė, kad ieškovui laiku negrąžinus skolos, jam atsirado pareiga mokėti ir sutarties 5 p. nustatytus delspinigius. Duomenų, kad ieškovas S. K. būtų delspinigius sumokėjęs, byloje taip pat nėra pateikta. Kadangi ieškovas savo skolinį įsipareigojimą įvykdė netinkamai, atsakovių atsisakymas pateikti pranešimą hipotekos įstaigai apie įsiskolinimo įvykdymą, pagrįstas, o ieškovo reikalavimas teismine tvarka pripažinti hipoteką baigta, nepagrįstas. Teismas pažymėjo, jog nepagrįstas ir ieškovo argumentas, kad sutartyje mokėjimai buvo numatyti JAV doleriais, nes 2000-08-24 d. paskolos sutartis buvo sudaryta nacionaline valiuta, t.y litas, įvertinant juos pagal tuo metu galiojusį JAV dolerių kursą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą –ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad visas paskolos grąžinimo aplinkybes apeliantas yra įrodęs, teismui pateikdamas atitinkamus mokėjimo dokumentus. Paskola buvo grąžinama ta valiuta, kuria buvo pasiskolinta- JAV doleriais ir grąžinta būtent tokia šios valiutos suma, kokie buvo paskolinta. Teigia, kad remiantis CK 6.36 str. 3 d., turi būti pareikštas kreditoriaus reikalavimas dėl priteisimo nacionaline valiuta, o tokio reikalavimo kreditorės nereiškė, todėl teismas nepagrįstai atliko skolos perskaičiavimus nacionaline valiuta (litais). Apelianto manymu, remiantis minėto straipsnio 5 d., ieškovas yra tinkamai įrodęs, kad nėra jo kaltės dėl kokių nors delspinigių nemokėjimo, todėl negali būti taikoma taisyklė dėl sumų paskaičiavimo esant valiutų kurso pasikeitimui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovės B. K. ir S. Č. prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad iš paskolos sutarties teksto aiškiai matyti, kad ieškovas pasiskolinimo iš A. Č. 11 000 Lt, kas pagal „Lietuvos banko“ kursą sudaro 2750 dolerių. Taigi visiškai aišku, jog apeliantas pasiskolinimo iš A. Č. 11 000 Lt, o ne kaip teigia skunde, 2750 JAV dolerių, todėl ir privalėjo grąžinti būtent 11 000 Lt. Nurodo, kad ieškovas pasirinko skolos grąžinimą JAV doleriais, tačiau visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad šios valiutos kursas kito lito atžvilgiu. Atlikus skaičiavimus matyti, kad bylos nagrinėjimo momentu apeliantas negrąžino 2891 Lt skolos. Todėl teismas neturėjo jokio pagrindo pripažinti, jog jo skolinis įsipareigojimas yra įvykdytas. Teigia, kad skunde nurodomas CK 6.36 str. 3 ir 5 d. pažeidimas nagrinėjamu atveju negali būti net taikomas, nes visų pirma nėra jokio atsakovių, kaip kreditorių ieškinio, o yra tik skolininko reikalavimas pripažinti skolinį įsipareigojimą įvykdytu, antra, paskolos sutartis sudaryta dėl sumos litais ir gauta paskolos suma litais, todėl jokių minėto straipsnio 3 d. nurodytų sąlygų nėra, trečia, nėra ir minėto straipsnio 5 dalyje nurodytų sąlygų, nes ginčas kilo visiškai ne dėl to. Be to, nebuvo ir nėra pateikti jokie duomenys, patvirtinantys, kad buvo sumokėti sutarties 5 punkte šalių sutarti delspinigiai, nes visi skolininko mokėjimai vykdyti praleidus paskolos sutartyje nustatytus terminus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat byloje nėra ginamas viešasis interesas, todėl bylą kolegija nagrinėja apeliacinio skundo ribose.
Ieškovas pareiškė byloje reikalavimą dėl prievolės pagal 2000-08-24 sutartį pripažinimo įvykdyta. Aplinkybę, kad įvykdė prievolę pagal minėtą sutartį, ieškovas įrodinėja pinigų pervedimais, įvykdytais 2003-02-10, 2003-03-01, 2004-04-09 ir 2004-09-11, todėl vertinant, ar prievolė yra pasibaigusi įvykdymu, vadovaujamasi naujojo Civilinio kodekso normomis, nors sutartis ir buvo sudaryta iki šio kodekso įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2 str., 4 str. 1-2 dalys, 41 str. 4 d.).
Prievolė pasibaigia, kai ji tinkamai įvykdoma (Civilinio kodekso 6.123 str. 1 d.). Siekiant nustatyti, ar ieškovo pateikti įrodymai liudija tinkamą prievolės įvykdymą, iškyla sutarties sąlygų aiškinimo klausimas, kadangi ieškovas (apeliantas) įrodinėja, kad jis pasiskolino pinigus užsienio valiuta- JAV doleriais, todėl atitinkamos JAV dolerių sumos sumokėjimas kreditoriui yra tinkamo prievolės įvykdymo įrodymas.
Tarp ieškovo ir A. Č. 2000-08-24 sudarytos sutarties (b.l. 7) 1 punkte nurodoma, kad S. K. pasiskolino iš A. Č. 11 000 litų, kas pagal ,,Lietuvos banko“ kursą sudaro 2750 JAV dolerių. Minėtą sumą S. K. privalo grąžinti A. Č. iki 2001-08-23. Aiškinant šią sutarties sąlygą, darytina išvada, kad paskolinta pinigų suma ir jos valiuta sutartyje įvardijama nedviprasmiškai- aiškiai įvardijama, kad pasiskolino 11 000 Lt, o ne 2750 JAV dolerių, kaip kad teigia apeliantas. JAV dolerių suma įvardijama kaip pasiskolintos litų sumos atitikmuo pagal sutarties sudarymo metu nustatytą Lietuvos banko kursą. Kad sutarties sąlyga dėl paskolos objekto yra apibrėžta nacionaline valiuta, o ne JAV doleriais, patvirtina ir sutarties 7 punktas, kuriame nurodoma, kad S. K. gavo iš A. Č. 11 000 Lt prieš pasirašant šią sutartį bei išrašas iš hipotekos registro, kuriame įkeitimu užtikrinamos prievolės dydis nurodytas taip pat nacionaline valiuta- 11 000 Lt (b.l. 27). Tačiau aiškinantis tą patį sutarties 1-ąjį punktą dėl grąžintinos pinigų sumos, konstatuotina, kad grąžintina pinigų suma neapibrėžta taip aiškiai ir nedviprasmiškai, kaip kad paskolinta pinigų suma. Sutartyje pavartota formuluotė : ,,minėtą sumą... privalo grąžinti“, neįvardijant aiškiai, kuri iš minėtų sumų- pasiskolinta 11 000 Lt ar jos atitikmuo pagal tuometį kursą JAV doleriais turi būti grąžinama, nes abi šios sumos sutarties pirmajame punkte yra paminėtos. Sutarties sąlygos, iškilus ginčui dėl sutarties įvykdymo tinkamumo, turi būti aiškinamos remiantis Civilinio kodekso 6.193 str. nustatytomis taisyklėmis. Pirmoji iš šių taisyklių- tikrųjų sutarties šalių ketinimų nustatymas, t.y. teismas turėtų išsiaiškinti, ką šalys iš tiesų turėjo galvoje, sudarydamos sutartį ir sutarties objektą apibrėždamos nacionaline valiuta, nurodant ir jos atitikmenį užsienio valiuta bei grąžintiną sumą apibūdindamos kaip ,,minėtą sumą“, nors sutartyje (tame pačiame jos punkte, kuris apibrėžia ir grąžintiną sumą) minima tiek paskolinta suma, tiek ir jos atitikmuo JAV doleriais. Apeliantas šią sutarties sąlygą siekia aiškinti sau palankiai- kad buvo susitarta dėl prievolės įvykdymo JAV doleriais, kadangi po sutarties sudarymo, ją vykdant, JAV dolerio kursas buvo mažesnis, negu sutarties sudarymo metu. Kadangi kreditorius A. Č. yra miręs, jo pozicijos dėl tikrųjų sutarties šalių ketinimų aptariamu aspektu nustatyti nėra galimybės, todėl turi būti vadovaujamasi Civilinio kodekso 6.193 str. 1 d. nuostata, jog tokiu atveju sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, be to, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (aptariamo straipsnio 2 dalis). Kadangi buvo sudaryta paskolos sutartis, kurios esmė- įsipareigojimas perduoti kitos šalies nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibrėžtus suvartojamus daiktus bei atitinkamai paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat kokybės kitų daiktų (Civilinio kodekso 6.870 str. 1 d.), joks protingas kreditorius analogiškoje situacijoje nesutiktų sudaryti sutarties, kurioje susitariama dėl mažesnės, negu buvo paskolinta, sumos grąžinimo. Todėl, atsižvelgiant į sutarties esmę, jos sąlygų tarpusavio ryšį (tame tarpe ir į tai, kad prievolės įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka ir, kaip minėta, užtikrinamos prievolės dydis nurodomas 11 000 litų), konstatuotina, jog susitarimas dėl grąžintinos sumos negali būti aiškinamas niekaip kitaip kaip tik įsipareigojimas grąžinti skolos sumą, t.y. 11 000 Lt, o ne skolos sumos atitikmenį užsienio valiuta. Byloje nustatyta, kad ieškovas į kreditoriaus sąskaitą atliko tokius pavedimus: 2003 02. 10 - 451,42 JAV dolerius, 2003 03 01- 400,11 JAV dolerius, 2003 04 09 - 900,01 JAV dolerius, 2004 09 11 -1000 JAV dolerių, iš viso pervedė 2751,54 JAV dolerius. Remiantis į bylą pateikta Lietuvos banko pažyma (b.l. 79) pagal grąžinimo metu galiojusius lito ir JAV dolerio santykius tai sudaro 8109 Lt. Civilinio kodekso 6.873 str. 6 d. nustatyta, kad paskolos dalyku esant pinigų sumai, paskolos gavėjas privalo grąžinti nominalią sumą, neatsižvelgiant į piniginio vieneto vertės pasikeitimus, jeigu sutartis nenustato ko kita. Įvertinant aukščiau išdėstytus argumentus dėl susitarimo, kokia pinigų suma turėtų būti grąžinta bei į sutarties 1, 7 punktų sąlygas, kuriose apibrėžta paskolinta suma, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog ieškovas prievolę pagal sutartį yra įvykdęs tinkamai, tačiau pirmosios instancijos teismas, savo sprendime konstatavęs, kad prievolė iš dalies įvykdyta, ieškinį atmetė visiškai, t.y. teismo sprendimo rezoliucinė dalis neatitinka teismo nustatytų faktinių aplinkybių, dėl to sprendimas keistinas, konstatuojant, jog prievolė iš dalies įvykdyta, t.y. pareikštą ieškinį patenkinant iš dalies.
Dėl apeliaciniame skunde nurodytų Civilinio kodekso 6.36 str. 3 ir 5 dalių normų taikymo ginčo teisniam santykiui.
Atsakovių atsiliepime į apeliacinį skundą teisingai nurodoma, jog šios materialinės teisės normos nagrinėjamu atveju negali būti taikomos. Visų pirma, paskolos sutartyje paskolos suma apibrėžta ne užsienio, o nacionaline valiuta- litais. Antra, kreditorius šiuo atveju nereiškia reikalavimo priteisti užsienio valiuta išreikštą pinigų sumą Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta. Byloje yra priešinga situacija- skolininkas, nacionaline valiuta- litais- išreikštą prievolę vykdė užsienio valiuta- JAV doleriais, todėl, siekdamas įrodyti, kad jis prievolę įvykdė tinkamai, turi įrodyti, kad grąžino tokią sumą JAV dolerių, kuri atitiktų pasiskolintą 11 000 Lt sumą, t.y. būtent skolininkas turi įrodyti prievolės įvykdymo tinkamumo aplinkybes (Civilinio proceso kodekso 178 str.), tačiau, kaip pagrįstai nurodė teismas, skolininko pateikti mokėjimo pavedimai įrodo tik dalies sumos sumokėjimą.
Nors apeliantas byloje siekė įrodyti prievolės pasibaigimo tinkamu jos įvykdymu faktą, aplinkybė, kad dalis prievolės buvo įvykdyta, teismo sprendimą, kuriuo atmestas ieškinys, daro iš dalies nepagrįstą, kadangi remiantis bylos duomenimis, kreditorės (atsakovės S. Č. ir B. K. ) yra pradėjusios priverstinio skolos išieškojimo procedūrą ir yra priimta hipotekos teisėjos nutartis ne ginčo tvarka išieškoti visą 11000 Lt skolą, netesybas bei kitas sumas (b.l. 38-39), todėl aplinkybė, kad dalis skolos buvo grąžinta dar iki kreditoriaus mirties, yra reikšminga ne ginčo tvarka išieškotinos skolos dydžiui, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.).
Kadangi apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas, atsakovėms atlygintina dalis jų patirtų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų (Civilinio proceso kodekso 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: ieškinį patenkinti iš dalies. Pripažinti, kad ieškovas S. K. prievolę pagal paskolos sutartį, sudarytą 2000-08-24 su A. Č. , įvykdė iš dalies- grąžino 8109 Lt skolos.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti iš apelianto S. K. atsakovėms S. Č. ir B. K. po 400 Lt kiekvienai bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Priteisti iš S. K. 8.50 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.