Kauno apylinkės teismo sprendimas

2015-05-07 raštu Nr. 20-1983 ieškovė kreipėsi į atsakovę reikalaudama sumokėti įsiskolinimą susidariusį už suteiktas paslaugas. Atsakovei pateikus paklausimą dėl informacijos suteikimo, 2015-07-03 buvo pateiktas išsamus rašytinis atsakymas Nr. 20-2979, tačiau atsakovė į nurodytus raginimus nereagavo ir iki šios dienos su ieškove nėra atsiskaičiusi už 2011-10-01 - 2015-06-01 laikotarpiu suteiktas paslaugas. Bendra atsakovės skola ieškovei ieškinio surašymo dieną yra 4 488,54 Eur (1 t., b. l. 1-5, 174-178, 2 t., b. l. 99-101).

Kaip minėta atsakovė sutinka, jog ji kaip bendrasavininkė privalo prisidėti prie bendro naudojimo patalpų išlaikymo ir dėl to ginčo nėra, tačiau atsakovės nuomone mokestis už bendro naudojimo patalpas yra paskaičiuotas neteisingai. Savo atsikirtimuose į ieškinį atsakovė nurodo šiuos argumentus: pastate nėra įrengto karšto vandens pašildymo skaitliuko bei neteisingai nustatomas bendras patalpų plotas; bendro naudojimo patalpose nėra šildymo prietaisų ir todėl turėtų būti taikomas 10 proc. šilumos kiekio dalies pastato bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficientas. Atsakovės nuomone nurodytos aplinkybės ir lemia, jog neteisingai yra skaičiuojamas atsakovei tenkantis mokestis bendroms reikmėms.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)šiluma bendrosioms namo reikmėms buvo išskiriama ir šilumos vartotojai už ją atsiskaitydavo. Ginčo name, buvo taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr.4 (toliau – Metodas Nr.4). Ieškovei gavus informaciją, jog pastate yra atsijungusių nuo šildymo sistemos ar neprisijungusių prie šildymo sistemos, nuo 2007-2008 metų šildymo sezono pastate pradėjo taikyti Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr.5 (toliau – Metodas Nr.5) kartu su Metodu Nr. 4 (1 t., b. l. 156-158, 2 t., b. l. 99-101). Nuo 2008 metų sausio mėnesio šiluma bendrojo naudojimo patalpoms buvo pradėta skaičiuoti patalpų, pažymėtų „(duomenys neskelbtini), šilumos paskirstymo pagal vartotojus ir paslaugas išklotinėje“ kodu (duomenys neskelbtini)savininkams - T. B. ir A. S. (2 t., b. l. 102-117). 2011-05-30 ieškovė gavo DNSB A. Mickevičiaus g. 6 pirmininkės raštą, kuriuo buvo informuota, jog DNSB (duomenys neskelbtini), turimais duomenimis, kai kurie pastato patalpų savininkai, nebūdami AB „Kauno energija“ klientais, negauna sąskaitų už bendro naudojimo patalpų šildymą. Tarp rašte nurodytų asmenų buvo ir atsakovė. Gavusi šią informaciją bei prie jo pridėtą pastate esančių patalpų sąrašą, ieškovė, pagal pateiktus duomenis, atsakovei pradėjo skaičiuoti mokestį už bendro naudojimo patalpų šildymą (bendrą namo šiluminės energijos nuostolį). Tai patvirtina ieškovės pateikta „Pastato (duomenys neskelbtini), šilumos paskirstymo pagal vartotojus ir paslaugas išklotinė“ ir „Mokesčių paskaičiavimo pažyma“, iš kurių matyti, kad atsakovei priklausančios patalpos buvo įtrauktos į išklotinę 2011 metų liepos mėnesį, o mokesčiai pradėti skaičiuoti nuo 2011 metų spalio mėnesio (2 t., b. l. 102, 118-125). Atsakovei gavus sąskaitas už bendro naudojimo patalpų šildymą, tarp šalių kilo ginčas ir nuo 2011 metų iki 2013 metų vyko susirašinėjimas. 2013-01-30 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija), gavo vienos iš ginčo pastate esančių patalpų savininkės V. B. skundą, dėl paskaičiuotų mokesčių už bendro naudojimo patalpų šildymą. Ištyrusi aplinkybes Komisija nustatė, kad ginčo pastate nuo centralizuoto šildymo sistemos atsijungusių vartotojų buvo jau nuo 1993 metų ir tiems vartotojams, kuriems mokesčiai už šilumą bendro naudojimo patalpoms šildyti buvo pradėti taikyti tik nuo 2011 metų spalio mėnesio, turėjo būti skaičiuojami jau nuo 2008 metų sausio mėnesio. Atsižvelgiant į tai, Komisija 2013-03-21 raštu Nr.R2-904 (1 t., b. l. 156-158) įpareigojo ieškovę perskaičiuoti mokesčius už šilumos energiją, vadovaujantis Metodu Nr. 4 ir Metodu Nr. 5 laikotarpiu nuo 2008 metų sausio mėnesio iki 2011-10-31. Ieškovė nurodytu pagrindu mokesčius perskaičiavo visiems pastate esančių patalpų savininkams, todėl ir atsakovei koreguota (perskaičiuota) suma buvo įtraukta į 2013 metų kovo mėnesio sąskaitą (1 t., b. l. 77-84, 162). Atsakovę ieškovė ne kartą informavo apie skaičiuojamų mokesčių pagrindus, tačiau atsakovė skolos nemokėjo (1 t., b. l. 12-16, 154-158).

Šilumos tiekimas – centralizuotai pagamintos šilumos pristatymas ir pardavimas šilumos vartotojams (Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 40 p.). Šilumos vartotojas (vartotojas) – juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų (Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 45 p.).

Atsakovė nėra buitinis šilumos vartotojas, todėl atsakovei taikomas Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuojantis šilumos vartotojų, išskyrus buitinius šilumos vartotojus, bei šilumos tiekėjų tarpusavio šilumos pirkimo-pardavimo santykius, teises, pareigas, atsakomybę (Aprašo 1 p.). 5. Šiluma vartotojui tiekiama pagal sutartį, kurią parengia ir šilumos vartotojui pasirašyti pateikia šilumos tiekėjas. Sutarties šalys yra šilumos tiekėjas ir šilumos vartotojas (Aprašo 5 p.). Iki to laiko, kol bus sudaryta sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas, šilumos tiekėjo ir šilumos vartotojo tarpusavio santykiai grindžiami vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės) ir Aprašu nustatytomis sąlygomis (Aprašo 6 p.). Sutartis pagal Aprašą laikoma sudaryta nuo šilumos vartotojo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų dienos (Aprašo 7 p.). Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgiant į tai, jog šilumos pirkimo-pardavimo sutartis tarp šalių pagal individualiai aptartas sąlygas nėra sudaryta, šalių santykiams taikytini abu nurodyti teisės aktai.

Taisyklės nustato, jog „Daugiabučio namo sekcijos (bloko), buto ar kitos patalpos, kurių šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungti, savininkų – buitinių šilumos vartotojų, su šilumos tiekėjais sudarytos šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartys laikomos pakeistomis pagal Taisyklių 107.1.4 ir 108.1.5 punktų nuostatas nuo Taisyklių 122 punkte nurodyto akto surašymo dienos. Šiuo atveju butų ir kitų patalpų savininkai su šilumos tiekėju sudaro šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis dėl šilumos vartojimo daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti. Iki butų ir kitų patalpų savininkai, kurių šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungti, savininkai – buitiniai šilumos vartotojai, ir šilumos tiekėjai sudaro šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis dėl šilumos vartojimo daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti pagal šalių individualiai aptartas sąlygas nuo Taisyklių 122 punkte nurodyto akto pasirašymo momento taikomos šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinės sąlygos (Taisyklių 1 priedo 15 p.). Butų ir kitų patalpų, kurių šilumos įrenginiai pripažįstami atjungti, savininkai – buitiniai šilumos vartotojai, daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti šilumos tiekėjui kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią sunaudotos pastato bendrosioms reikmėms šilumos dalį, ją nustačius vadovaujantis teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 59, 60, 61, 63, 64, 65 punktai) nustatyta tvarka.“(Taisyklių 124 p.).

Atsakovei nuosavybės teise priklausančios patalpos yra daugiabučiame name, kuriam šildymą ginčo laikotarpiu tiekė ieškovė. Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 1 d. numatyta, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Šilumos paskirstymo vartotojams pagrindas įtvirtintas Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d., kurioje yra nurodyta, kad tuo atveju, kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, paskirstomas vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam paskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Komisijos rekomenduojamus taikyti ar su jais suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartota šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui.

Šilumos paskirstymo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Vadovaujantis CK 4.85 str. bei Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 str. 1 d., sprendimas dėl šilumos paskirstymo metodo pasirinkimo priimamas daugiabučio namo bendraturčių daugumos sprendimu.

Paskirstymo metodai rengiami ir taikomi, kai visi pastato vartotojai prijungti prie centralizuoto šildymo sistemos. Daliai vartotojų atsijungus nuo centralizuoto šildymo sistemos, paskirstymo metodas papildomas metodu, leidžiančiu apskaičiuoti šilumos dalį, suvartotą daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos vartotojui priklausančios patalpos (Komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. O3-121 patvirtintų Šilumos paskirstymo metodų rengimo ir taikymo taisyklių 9 p.).

Kaip byloje nustatyta, ieškovė ginčo pastate taikė Metodą Nr.4 kartu su Metodu Nr.5, prašymo iš daugiabučio namo gyventojų taikyti kitą bendraturčių pasirinktą ir su Komisija suderintą metodą ieškovė gavusi nebuvo. Taikant nurodytus metodus pastate buvo nustatytas 18 proc. šilumos kiekio dalies pastato bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficientas (toliau – 18 proc. koeficientas). Kaip nurodo savo atsikirtimuose atsakovė, šis 18 proc. koeficientas yra per didelis, kadangi name yra tik dvi laiptinės (bendro naudojimo patalpos) ir jos niekada nebuvo šildomos. Tačiau, kaip jau minėta nei bendrija, nei pati atsakovė į ieškovę dėl kitų metodų taikymo nesikreipė. Ieškovės teigimu mažesnio koeficiento taikymas galimas, tačiau tai turi būti padaryta laikantis norminių aktų reikalavimų – ieškovei turi būti pateiktas prašymas, pastato šildymo įrenginių projektas, iš kurio galima būtų matyti, kad pastato bendro naudojimo patalpos niekada nebuvo šildomos, o jeigu buvo šildomos, tai nuo šildymo prietaisų buvo atsijungta teisėtai, laikantis teisės aktų reikalavimų, šilumos vartotojų pasirinktas ir su Komisija suderintas šilumos kiekio metodas. Tokių duomenų ieškovė neturi. Pažymėtina, jog atsakovei buvo siūlyta atvykti pas ieškovę ir sudaryti sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas, tačiau atsakovė šia galimybe nepasinaudojo (1 t., b. l. 12, 154-155). Šilumos tiekėjo ir vartotojų tarpusavio teisės, pareigos, atsakomybė nustatomos šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartimi. Šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartyse, sudarytose pagal šalių individualiai aptartas sąlygas, privalo būti nurodyta šalių suderintas šilumos ir šilumnešio tiekimo–vartojimo režimas, šilumos tiekėjo parinktas ir su vartotoju suderintas šilumos paskirstymo metodas, mokėjimų už suvartotą šilumą buto ar kitų patalpų šilumos įrenginiuose apskaičiavimo būdas ir kt. (pirminės Taisyklių redakcijos 29 punktas). Vėlesnėje šio Taisyklių punkto redakcijoje (pakeista Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 1-87) įtvirtinta, kad sutartyje turi būti nurodytas šilumos vartotojų pasirinktas ar, nesant sprendimo, šilumos tiekėjo parinktas šilumos paskirstymo metodas, t. y. šilumos vartotojų teisė pasirinkti tinkamiausią jiems šilumos paskirstymo metodą įgavo tam tikrų teisinės pareigos požymių, nes visų pirma vartotojai tampa atsakingi už tinkamo šilumos paskirstymo metodo paiešką ir nusistatymą.

Jei šilumos vartotojai nepasirinko šilumos paskirstymo metodo ir (ar) konkretaus šilumos paskirstymo metodo taikymo neaptarė šilumos pirkimo–pardavimo sutartimi, pagal Šilumos ūkio įstatymo nuostatas šilumos tiekėjas turi teisę vienašališkai parinkti ar pakeisti šilumos paskirstymo metodą. Šilumos ūkio įstatymas šilumos tiekėjui nenustato pareigos gauti šilumos vartotojų sutikimą dėl konkretaus šilumos paskirstymo metodo taikymo ar pakeitimo. Tačiau nepaisant to, šilumos tiekėjas yra teisės aktų įpareigotas taikyti pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantį šilumos paskirstymo metodą (Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d.) ir yra ribojamas Šilumos paskirstymo metodų rengimo ir taikymo taisyklių nuostatų, kurių 29 p. nurodyti tipiniai atvejai, kada šilumos tiekėjas turi taikyti tam tikrą šilumos paskirstymo metodą. Šilumos paskirstymo metodų rengimo ir taikymo taisyklių 29.2.4 p. nustatyta, kad šilumos pirkimo–pardavimo vietoje ir (ar) kai ties tiekimo–vartojimo riba pastato individualaus šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį, taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4. Šilumos paskirstymo metodų rengimo ir taikymo taisyklių 29.2.4 p. taip pat nurodo, kad jeigu dalis patalpų atjungta nuo centralizuotos šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietuoju kuru ar kt.), taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 kartu su šilumos kiekio bendrosioms reikmėms nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5. Šiuo pagrindu atmestini atsakovės argumentai, jog nesant karšto vandens skaitiklio, mokestis už bendro naudojimo patalpas apskaičiuojamas neteisingai.

Šilumos paskirstymo metodo pakeitimo tvarka nėra atskirai reglamentuojama. Pažymėtina, kad visų pirma patys šilumos vartotojai turėtų būti suinteresuoti geresnio šilumos paskirstymo metodo paieška ir nustatymu, todėl, bendru sutarimu priėmę sprendimą dėl šilumos paskirstymo metodo pakeitimo, turėtų informuoti šilumos tiekėją ar taikytiną metodą suderinti su Komisija. Atsakovė teigia, kad ne kartą kreipėsi į bendrijos pirmininkę, dėl šilumos kiekio dalies pastato bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficientas parinkimo ir derinimo, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė (CPK 178 str.).

Taip pat šiame kontekste pažymėtina, kad galimybė taikyti mažesnį 10 proc. šilumos kiekio dalies pastato bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficientą atsirado tik 2015-03-07, įsigaliojus Metodo Nr. 5 naujai redakcijai. Anksčiau galiojusiose 2005-07-22 ir 2013-02-21 Metodo Nr. 5 redakcijose (3.1 p.), šilumos kiekio dalies pastato bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficientas buvo apskaičiuojamas pagal pastate esančių laiptinių skaičių (pastate esant 2 laiptinėms buvo taikomas 18 proc. koeficientas). Kaip jau minėta, ieškovui neturint kitokios informacijos, negavus prašymo, 18 proc. koeficientas taikomas ir šiuo metu.

Atsakovė teigia, jog neteisingai yra skaičiuojamas namo bendras plotas, todėl neteisingai apskaičiuojamas ir mokestis už bendro naudojimo patalpų šildymą. Tai įrodinėdama atsakovė teismui pateikia pastato (duomenys neskelbtini), butų (patalpų) sąrašus su plotais 2011 m. 11 mėn. ir 2014 m. 11 mėn. (2 t., b. l. 3-6) bei Nekilnojamojo turto registro išrašus, šilumos paskirstymo pagal vartotojus ir paslaugas išklotines (2 t., b. l. 7-38). Ieškovė nurodo, kad patalpų plotai gali keistis name vykstant rekonstrukcijoms ar statyboms, o apie plotų pasikeitimus, ieškovę privalo informuoti patalpų savininkai (Taisyklių 133.4 p.), kitu atveju ieškovė remiasi informacija nurodyta Nekilnojamojo turto registre bei pateikta patalpų savininkų. Jog name vyksta rekonstrukcijos ir kinta naudingi plotai patvirtina ir atsakovė (2 t., b. l. 1). Atsakovės pateikti pastato (duomenys neskelbtini), butų (patalpų) sąrašai su plotais 2011 m. 11 mėn. ir 2014 m. 11 mėn., nepagrindžiančia jos argumentų, jog mokesčiai atsakovei skaičiuojami nepagrįstai, per dideli. Atsakovė teismui nepateikė, jokių paskaičiavimų, nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, todėl atsakovės argumentai vertintini kaip nepagrįsti bei deklaratyvūs. Tuo tarpu ieškovė atsakovei, dar 2012-03-19 raštu Nr.20-1036 pateikė skaičiuotę (1 t., b. l. 154), kaip atsakovei yra paskaičiuojami mokesčiai už bendro naudojimo patalpas. Jog atsakovei yra pagrįstai perskaičiuoti mokesčiai, patvirtina ir Komisijos 2013-03-21 raštas Nr.R2-904 (1 t., b. l. 156-158), kurio pagrindu visiems gyventojams buvo perskaičiuoti mokesčiai už bendro naudojimo patalpas. Atmestini atsakovės argumentai, jog atsakovė neturėjo galimybės nurodytų paskaičiavimų nei nuo 2008 metų, nei nuo 2011 metų pasitikrinti. Kaip minėta, atsakovei ieškovė yra pateikusi skaičiuotę, kaip skaičiuojamas mokestis už bendro naudojimo patalpas, bei pateikta skaičiuotė, kaip buvo paskaičiuoti mokesčiai nuo 2008 metų (1 t., b. l. 15-35, 154). Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad atsakovė turėjo galimybę šiuos paskaičiavimus įvertinti, pateikti teismui įrodymus, jog jie neteisingi bei, esant pagrindui, byloje reikšti priešieškinį. Tačiau atsakovei pateikus tik deklaratyvius argumentus, nepagrįstus įrodymais, jie atmestini, kaip neįrodyti (CPK 177 str., 178 str., 185 str.).