Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj, Alonos Romanovienės, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant pareiškėjai E.B., jos atstovei advokatei Aušrai Kargaudienei, trečiojo suinteresuoto asmens Tauragės apskrities viršininko administracijos atstovei Irenai Martinkienei, 2009 m. kovo 17 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E.B. prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Tauragės apskrities viršininko administracijai, Jurbarko rajono savivaldybei, A.Š. dėl termino atnaujinimo nuosavybės teisę ir pilietybę patvirtinantiems dokumentams pateikti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiojo suinteresuoto asmens Tauragės apskrities viršininko administracijos atstovė Irena Martinkienė prašymo tenkinimo klausimą palieka teismo diskrecijai. Paaiškino, kad pareiškėja dėl nuosavybės teisių atstatymo į buvusio savininko V.B. turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kreipėsi 1998 m. sausio 7 d., tačiau nepateikė pilietybę įrodančių dokumentų. Apie tai ji buvo informuota 1998 m. rugpjūčio 31 d. Pranešimas buvo siųstas pagal jos gyvenamąją vietą užsienyje. Pažymėjo, kad nuosavybės teisės į tą patį turtą yra atkurtos V.B. įpėdiniams.

Tretieji suinteresuoti asmenys – Jurbarko rajono savivaldybės administracija bei A.Š., tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l. 83, 85), į teismo posėdį neatvyko, negauti prašymai bylos nagrinėjimą atidėti.

Motyvuojamoji dalis

Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Jurbarko rajono savivaldybės administracijos atstovui ir A.Š. nedalyvaujant.

Teisėjų kolegija konstatuoja

Pareiškėja E.B. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą nuosavybės teisę ir pilietybę patvirtinantiems dokumentams dėl nuosavybės teisių į vyro V.B. valdytą žemės sklypą ir nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), pateikti.

Dėl teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą

Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą reglamentuojantys teisės aktai numatė, kad teisę į nuosavybės teisių atkūrimą turintys Lietuvos Respublikos piliečiai iki įstatymu nustatyto termino išreikštų atitinkamoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir pateiktų teisės aktuose nurodytus dokumentus. 1991 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojusio 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymo Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atstatymo įstatymas) 10 straipsnis nustatė, kad šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti asmenys, pageidaujantys, kad jiems būtų atkurta nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą, savo valią dėl nuosavybės teisės atkūrimo turi pareikšti, pateikdami prašymą miestų ir rajonų valdyboms pagal išlikusio nekilnojamojo turto buvimo vietą. Atstatymo įstatymo 10 straipsnis nustatė, kad kartu su prašymu turi būti pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybę patvirtinantys dokumentai. Tuo pačiu įstatymo straipsniu įstatymų leidėjas suteikė Vyriausybei teisę pratęsti nuosavybę patvirtinančių dokumentų pateikimo laiką. 1991 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 470 (nuo 1997 m. spalio 4 d. neteko galios 1997 m. rugsėjo 29 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1057) patvirtintos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarkos 4 punktu buvo nustatyta tokia dokumentų pateikimo tvarka: 1) kartu su prašymu pateikiami pilietybę patvirtinantys dokumentai; 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai gali būti pridedami kartu arba pateikiami vėliau; 3) jeigu nuosavybės teisė atstatoma buvusio savininko vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui, pridedami giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai (tėvų gimimo liudijimų, prireikus – santuokos liudijimų, savininko mirties liudijimo nuorašai ir kt.).

Atstatymo įstatyme buvo įtvirtintas reikalavimas įrodyti pilietybę jau paduodant prašymą atkurti nuosavybės teises. Prašymų atkurti nuosavybės teises padavimo terminas buvo nustatytas šio įstatymo 10 straipsnio 1-3 dalyse, tačiau juose nustatytais terminais nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą procesas nebuvo užbaigtas. Pažymėtina, kad nustačius prašymų atkurti nuosavybės teises padavimo terminus ir reikalavimą kartu su prašymu pateikti pilietybę ir nuosavybę patvirtinančius dokumentus (1991 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. I-1454 10 straipsnio 5 dalis), šio įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje taip pat buvo įtvirtinta Vyriausybės teisė pratęsti nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pateikimo laiką. Dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises, pateikimo terminas buvo pratęstas Vyriausybės 1991 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 590 iki 1992 m. kovo 31 d., Vyriausybės 1992 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 171 iki 1992 m. gruodžio 31 d. ir buvo kiekvienais metais pratęsiamas atitinkamai iki kitų metų gruodžio 31 d. Paskutinis, vykdant Atstatymo įstatymą, buvo Vyriausybės 1996 m. gruodžio 18 d. priimtas nutarimas Nr. 1459, kuriuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises, pateikimo terminas pratęstas iki 1997 m. gruodžio 31 d.

1997 m. liepos 1 d. priimto Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 3 dalyje (pirminėje redakcijoje), kaip ir 1991 m. birželio 18 d Atstatymo įstatyme Nr. I-1454, buvo analogiška nuostata, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Šių dokumentų pateikimo terminus nustato Vyriausybė. Vadovaudamasi šia Atkūrimo įstatymo nuostata, Vyriausybė 1999 m. sausio 6 d. nutarimu Nr. 14 nustatė dokumentų, patvirtinančių piliečių nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir giminystės ryšį su išlikusio nekilnojamojo turto savininku, pateikimo terminą iki 1999 m. gegužės 1 d. Priėmus 1999 m. gegužės 13 d. Atkūrimo įstatymo 2, 4, 5, 10, 12, 13, 15, 16, 18, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. VIII-1181, kuris įsigaliojo nuo 1999 m. birželio 2 d., 1997 m. liepos 1 d. Atkūrimo įstatyme Nr. VIII-359 nebebuvo nuostatos, kad minėtų dokumentų pateikimo terminus nustato Vyriausybė.

2001 m. rugpjūčio 3 d. priimtu Atkūrimo įstatymo 2, 4, 6, 10, 12, 16, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. IX-489 buvo pakeista 1997 m. liepos 1 d. Atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 10 straipsnio 1 dalis, kurioje buvo nustatyta, kad piliečiai, praleidę nustatytus terminus prašymams paduoti, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal šį įstatymą. Taigi įstatymu nustatytas prašymų padavimo terminas (iki 2001 m. gruodžio 31 d.) tapo naikinamuoju terminu. Tai reiškė, kad prašymų atkurti nuosavybės teises po šios datos nebus galima paduoti. Tokia padėtis buvo iki to laiko, kai 2004 m. spalio 12 d. buvo priimtas Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuris įsigaliojo 2004 m. spalio 26 d. Šio įstatymo 1 straipsniu buvo nustatyta, kad „piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas“. Taigi šia įstatymo nuostata naikinamasis terminas pakeistas atnaujinamuoju ir piliečiai įgijo teisę paduoti prašymus po nurodytos (2001 m. gruodžio 31 d.) datos ir, esant svarbioms priežastims, prašyti teismo atnaujinti praleistą prašymo padavimo terminą.

2001 m. rugpjūčio 3 d. priimtas Atkūrimo įstatymo 2, 4, 6, 10, 12, 16, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. IX-489 yra svarbus ir ta prasme, kad juo buvo pakeista 1997 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. VIII-359 10 straipsnio 4 dalis, jog piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, tokius dokumentus iki 2002 m. liepos 1 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. 2002 m. spalio 15 d. priimtu Atkūrimo įstatymo 10 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. IX-1139 šis terminas buvo pratęstas iki 2003 m. liepos 1 d.; 2003 m. birželio 19 d. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. IX-1634 – iki 2003 m. gruodžio 31 d.

Apibendrinant darytina išvada, kad 2001 m. rugpjūčio 3 d. priimto įstatymo Nr. IX-489 padarytais 1997 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. VIII-359 10 straipsnio 1 ir 4 dalių pakeitimais buvo išskirtos dvi atskiros prielaidos, turinčios reikšmės atkuriant nuosavybės teises. Šių prielaidų įgyvendinimo teisė buvo apibrėžta atitinkamais terminais. Viena jų – Lietuvos Respublikos piliečio prašymo atitinkamai institucijai padavimas iki 2001 m. gruodžio 31 d., kita – nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimas iki 2003 m. gruodžio 31 d. Minėta, kad 2004 m. spalio 12 d. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatyme taip pat buvo nustatyta galimybė teismine tvarka šiuos abu įstatymo nustatytus terminus atnaujinti.

1997 m. liepos 1 d. Atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 10 straipsnio 3 dalies (vėliau 10 straipsnio 4 dalis) nuostata, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas, išliko nepakitusi. Tačiau tokia įstatymo nuostata – pateikti pilietybės dokumentą – nepanaikina Respublikos pilietybę turinčio asmens teisės įgyvendinti subjektinę teisę atkurti nuosavybės teises. Pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (1991 m. gruodžio 5 d. redakcija) 2 straipsnį Lietuvos Respublikos piliečio pasas buvo Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas. Pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (2002 m. rugsėjo 17 d. redakcija) 2 straipsnį Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai yra Lietuvos Respublikos piliečio pasas, asmens tapatybės kortelė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimo „Dėl teisės aktų, reguliuojančių Lietuvos Respublikos pilietybės santykius, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ 39.6 punkte konstatavo:„<...> Šiame kontekste paminėtina, jog Pilietybės įstatymo 1 straipsnio 2 dalies (1995 m. spalio 3 d. redakcija) nuostata, kad asmenims, nurodytiems šio straipsnio 1 dalies 1 punkte (t. y. asmenims, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusiems Lietuvos pilietybę, ir jų vaikams (jeigu šie asmenys ar jų vaikai nerepatrijavo iš Lietuvos), jų pageidavimu išduodami Lietuvos Respublikos piliečio pasai arba pagal šio įstatymo 17 straipsnį teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai, negali būti aiškinama kaip reiškianti, esą buvimas Lietuvos Respublikos piliečiu priklauso nuo to, ar asmeniui išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas arba kitas Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas“. Taigi, pagal pilietybės įstatymus ir Konstitucinio Teismo išaiškinimą pilietybę patvirtinančio dokumento pateikimas arba nepateikimas kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises iki 2001 m. gruodžio 31 d. negali būti tapatinamas su asmens faktiniu buvimu Lietuvos Respublikos piliečiu iki nurodytos datos, nes piliečio pasas, ar kitas jį atstojantis dokumentas tik įrodo juridinį faktą – asmens buvimą piliečiu, bet tokio fakto minėti dokumentai nesukuria ir nepanaikina.

Nuosavybės teisės atkūrimas yra subjektinės teisės įgyvendinimas. Asmuo, siekiantis ją įgyvendinti, visų pirma turi būti pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises. Pilietybė yra būtinas subjektiškumo pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą reikalavimas, todėl prašymą atkurti nuosavybės teises gali pateikti tik asmuo, turintis Lietuvos Respublikos pilietybę. Tik tokio asmens paduotas prašymas sukels teisinius padarinius pradedant nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Sistemiškai aiškinant Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatą, kurioje nustatytas terminas, kad prašymai turi būti paduoti iki 2001 m. gruodžio 31 d., su to paties straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad kiti dokumentai – patvirtinantys nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku, turi būti paduoti iki 2003 m. gruodžio 31 d., darytina išvada, kad įstatyme nustatyta prielaida – būti Lietuvos Respublikos piliečiu arba įgyti šią pilietybę – turėjo atsirasti iki 2001 m. gruodžio 31 d. Asmeniui, įgijusiam Lietuvos Respublikos pilietybę po 2001 m. gruodžio 31 d., nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą negali būti atkuriamos, todėl tokio asmens paduotas prašymas teisinių padarinių nesukurs.

Dėl termino atnaujinimo

Rašytine bylos medžiaga nustatyta (b.l. 8, 9) bei Tauragės apskrities viršininko administracijos atstovės paaiškinimu nustatyta, kad Jurbarko rajono savivaldybėje 1998 m. sausio 7 d. buvo gautas pareiškėjos E.B. 1997 m. gruodžio 12 d. prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jos sutuoktinio V.B. 0,1628 ha žemės sklypą su trobesiais (duomenys neskelbtini).

Šioje byloje nagrinėjamo ginčo aspektu reikšminga yra ta aplinkybė, kada pareiškėja įgyvendino savo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, ir priklausomai nuo to spręstina – yra ji nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą teisinių santykių tinkamas subjektas ar nėra.

Bylos medžiaga nustatyta, kad E.B. 1997 m. gruodžio 16 d. išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas (b.l. 7). Lietuvos Respublikos piliečio pasas pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (2002 m. rugsėjo 17 d. redakcija) 2 straipsnį yra Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas. Aptarti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja Lietuvos Respublikos piliete pripažinta iki 1997 m. liepos 1 d. Atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 10 straipsnio 1 dalyje (2001 m. rugpjūčio 3 d. įstatymo Nr. IX-489 redakcija) nustatytos datos – 2001 m. gruodžio 31 d. Konstatuojama, kad pareiškėja atitiko įstatymo nustatytą reikalavimą iki 2001 m. gruodžio 31 d. būti Lietuvos Respublikos piliete, todėl įgijo subjektinę teisę atkurti nuosavybės teises.

Kaip minėta, 2004 m. spalio 26 d. įsigaliojusi Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalių pataisa nustatė, kad piliečiams, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą prašymams atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, pilietybę ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams paduoti dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Kadangi faktinis terminas prašymams bei dokumentams dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti viršijo dešimt metų, teismo vertinimu, ilgas terminas suteikė realias galimybes tinkamai ir laikui realizuoti subjektines teises visiems suinteresuotiems asmenims, kurie elgėsi pakankamai rūpestingai ir apdairiai. Svarbiomis Atkūrimo įstatyme numatyto termino praleidimo priežastimis pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios objektyviai sudarė kliūtis asmeniui laiku atlikti tam tikrus veiksmus. Subjektyvaus pobūdžio priežastys (teisės aktų nežinojimas, nepagrįstas manymas ar įsitikinimai dėl teisinių pasekmių, nesikreipimas į institucijas, siekiant sužinoti tikrąją faktinę padėtį, kreipimasis ne į tas institucijas ir pan.) negali būti pripažintos svarbiomis priežastimis, pateisinančiomis įstatyme nustatytų terminų praleidimą.

Pagal skundo motyvus pareiškėja termino praleidimo priežastis sieja su prasta sveikata bei tuo, kad negavo Tauragės apskrities viršininko administracijos 1998 m. rugpjūčio 27 d. rašto, informuojančio apie būtinybę pateikti pilietybę patvirtinantį dokumentą.

Tauragės apskrities viršininko administracija 2008 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. V5-1461 informavo pareiškėjos atstovę, jog pareiškėjai nuosavybės teisės į vyro V.B. turtą nebus atkurtos, nes nepateiktas pilietybę patvirtinantis dokumentas (b.l. 9). Pažymėjo, kad Tauragės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Jurbarko rajono žemėtvarkos skyrius 1998 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. 155 informavo E.B., kad iki 1998 m. gruodžio 31 d. ji turi pateikti pilietybę patvirtinančius dokumentus.

Pareiškėjos paaiškinimu nustatyta, kad 1998 m. gegužės mėnesį ji iš JAV grįžo gyventi į Lietuvą. Aptartas informacinis raštas buvo siunčiamas būtent gyvenamosios vietos keitimo metu. Pareiškėja teigia, kad informacinio rašo negavo. Tauragės apskrities viršininko administracija nepateikė duomenų, kad 1998 m. rugpjūčio 27 d. raštas Nr. 155 (b.l. 82), kuriuo pareiškėja buvo informuojama dėl pilietybę patvirtinančių dokumentų pateikimo, jai buvo įteiktas.

Teismų praktikoje liga svarbia įstatymo nustatyto termino praleidimo priežastimi pripažįstama priklausomai nuo to, kiek ji galėjo daryti įtakos sergančiojo asmens valiai ar fizinėms galimybėms paštu ar per atstovą laiku atlikti veiksmus. Tik tuo atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ji ribojo fizines galias tokiu laipsniu, jog jis pats negalėjo tinkamai atlikti veiksmų, dėl kurių prašoma atnaujinti terminą, ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu, ji gali būti pripažinta svarbia termino praleidimo priežastimi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Ne bet kokie asmens susirgimai gali būti pripažinti svarbia termino atkurti nuosavybės teises praleidimo priežastimi, o tik tie, kurie pasireiškė viso ar didesnės dalies Atkūrimo įstatyme nustatyto termino metu bei objektyviai trukdė asmeniui pasinaudoti teise į nuosavybės teisių atkūrimą. Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad dėl sveikatos problemų į gydytojus pareiškėja kreipėsi dar nepasibaigus Atkūrimo įstatyme numatytam terminui paduoti prašymus atkurti nuosavybės teises, pilietybę bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams paduoti. Vilniaus universiteto (duomenys neskelbtini) instituto išrašas iš gydymo stacionare istorijos (b.l. 30) patvirtina, kad pareiškėja buvo gydoma nuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jai atlikta operacija. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Neurologijos centro pažymoje (b.l. 28-29) nurodyta, kad pareiškėja serga nuo (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) buvo gydyta stacionare. VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės išrašas patvirtina, kad nuo (duomenys neskelbtini) gydymas buvo tęsiamas stacionarinėje reabilitacijoje; pacientė išrašant iš gydymo įstaigos nevaikšto ir negali apsitarnauti (b.l. 32). UAB „SK Impeks medicinos diagnostikos centras“ pažymoje nurodytos konkrečios pareiškėjos lankymosi pas tam tikrų sričių specialistus 2002-2005 metų datos (b.l. 31). Be to, pareiškėjos paaiškinimu nustatyta, kad tik grįžus į Lietuvą, jai lūžo koja ir dėl šios traumos ilgą laiką negalėjo vaikščioti, tačiau medicininiai dokumentai dėl kojos traumos neišlikę. Teisėjų kolegijos nuomone, susirgimų pobūdis dėl jų sunkumo bei tęstinumo objektyviai sudarė kliūtis pareiškėjai pateikti būtinus dokumentus nuosavybės teises atkuriančiai institucijai. Pareiškėjos paaiškinimu nustatyta, kad artimų žmonių, kurie jos ligos laikotarpiu būtų galėję pasirūpinti nuosavybės teisių atkūrimo klausimais, ji neturi.

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu prašymas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendė:

Atnaujinti pareiškėjai E.B. terminą pateikti pilietybę bei nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jos sutuoktinio V.B. nuosavybės teisėmis valdytą žemės sklypą ir nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.