Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje pagal ieškovės A. V. prašymą atsakovams M. Z. ir D. Z. dėl bendravimo tvarkos su anūku A. Z. nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

Kartu su atskiruoju skundu ieškovė pateikė naują įrodymą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-04-01 rašto Nr. A732-2478/16 kopiją. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Ieškovė nenurodo jokių motyvų bei argumentų, kodėl ji negalėjo pateikti aukščiau nurodyto įrodymo pirmosios instancijos teismui ir/ar kodėl šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, tačiau apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės pateiktu įrodymu, pažymi, jog atsižvelgiant į šio įrodymo sudarymo datą, yra pagrindas spręsti, kad pastarasis įrodymas objektyviai negalėjo būti pateiktas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, ieškovės pateiktą naują įrodymą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-04-01 rašto Nr. A732-2478/16 kopiją – priima.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atisakyta priimti ieškinį dėl bendravimo tvarkos su anūku nustatymo, nesilaikius išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis aplinkybe, kad ieškovė nesilaikė šiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos ir šia tvarka galima pasinaudoti, pagrįstai atsisakė priimti ieškinį ir grąžino jį ieškovei.

CK 3.176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu tėvai atsisako sudaryti sąlygas bendrauti vaikams su artimaisiais giminaičiais, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas artimiesiems giminaičiams bendrauti su vaikais, šio straipsnio 2 dalyje – jog valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali atsisakyti įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais, jei toks bendravimas yra priešingas vaiko interesams, o 3 dalyje – kad jei tėvai nevykdo valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos įpareigojimo ar artimieji giminaičiai nesutinka su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos sprendimu, kuriuo atsisakoma įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas bendrauti su jų vaiku, artimieji giminaičiai gali kreiptis į teismą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad CK 3.176 straipsnio 1 dalyje nustatyta išankstinė ginčo dėl vaiko teisės bendrauti su artimais giminaičiais sprendimo tvarka, kuria turėjo pasinaudoti ieškovė prieš kreipdamasi į teismą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip teisingai nustatė pirmosios instacijos teismas, iš ieškovės pateikto procesinio dokumento turinio ir prie jo pridedamų priedų matyti, jog ieškovė į bylą nepateikė duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad ji kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių ir buvo priimtas Vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimas (įpareigojantis / kuriuo atsisakoma įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais), kuris remiantis CK 3.176 straipsnio 3 dalimi, galėtų būti skundžiamas teismui. Nagrinėjamu atveju, į bylą nepateikus nurodytų duomenų, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, pagrįstai atsisakė priimti ieškinį.

Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-04-01 rašto Nr. A732-2478/16 apeliacinės instancijos teismas atskirai pažymi, kad šis raštas nepaneigia būtinybės ieškovei laikytis įstatymo reikalavimų ir prieš kreipiantis į teismą pasinaudoti išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, nes pastarasis raštas nėra Vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimas, priimtas pagal ieškovės kreipimąsi, vadovaujantis CK 3.176 straipsnio 1 ar 2 dalimis, todėl šio rašto priėmimo faktas ir turinys nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Minimame rašte nurodoma, jog nepilnamečio vaiko tėvai nesutaria dėl nustatytos bendravimo tvarkos laikymosi. Kaip matyti, abu tėvai įsipareigojimų geranoriškai nevykdo. Toks atsakovų elgesys nereiškia, kada bendravimo su vaiku tvarka su ieškove, kaip su vaiko močiute, negali būti nustatoma ne teisme, o institucijoje, todėl ieškovės teiginiai, kad tarp šalių yra prasidėjęs ginčas, yra nepagrįsti. Šiuo metu negalima teigti, kad vaiko tėvas prieštarautų bendravimo tvarkos nustatymui.

Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnio nuostatos neprieštarauja CK 3.176 straipsnio nuostatoms, kadangi CK 3.176 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog tuo atveju, jei tėvai nevykdo valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos įpareigojimo ar artimi giminaičiai nesutinka su institucijos sprendimu, kuriuo atsisakoma įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas bendrauti su jų vaiku, artimieji giminaičiai gali kreiptis į teismą. Tokiu būdu teismas dalyvauja artimųjų giminaičių teisių, susijusių su vaiku, įgyvendinimo apsaugoje. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai taikė nurodytas CK nuostatas.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti ieškinį ir grąžinęs jį ieškovei, tinkamai taikė materialines ir proceso teisės normas, nepažeidė CPK 276 straipsnyje įtvirtintos pareigos teismui būti aktyviam nagrinėjant šeimos bylas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl nėra pagrindo jos panakinti ar pakeisti atskirojo skundo motyvais. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.