- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-01-29
- Bylos Nr.
- 1A-25-238-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 64-1-00568-08
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- V. G.
- Nukentėjusysis
- V. B., J. V.
- Civilinis atsakovas
- UAB „ (duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- AB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Georgijus Zavtrakovas, Vaclovas Kaminskis, Vidmantas Knezevičius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam V. G., jo gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, nukentėjusiajai V. B., jos atstovui advokatui Georgijui Zavtrakovui, nukentėjusiajam J. V., civilinio atsakovo UAB „ (duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Vidmantui Knezevičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G., nukentėjusiosios V. B., civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau tekste LR BK) 281 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems ) metams, skirta baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems ) metams bei įpareigojimas - bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Nukentėjusiajam J. V. iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 27938,32 Lt (dvidešimt septyni tūkstančiai devyni šimtai trisdešimt aštuoni litai ir 32 centai) neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiajai V. B. iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 13618,88 (trylika tūkstančių šeši šimtai aštuoniolika litų ir 88 centai ) neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiųjų J. V. ir V. B. civiliniai ieškiniai atsakovui AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Nukentėjusiajam J. V. pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos gydymo išlaidoms (vaistams, pagerintam maitinimui, slaugai) bei negautoms pajamoms, patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka, likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas.
Nukentėjusiajai V. B. pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos gydymo išlaidoms (vaistams, pagerintam maitinimui, masažams), patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka, likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas.
Nukentėjusiajam J. V. iš V. G. priteista 450 (keturi šimtai penkiasdešimt ) litų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Nukentėjusiajai V. B. iš V. G. priteista 450 (keturi šimtai penkiasdešimt ) litų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. G. pagal LR BK 281 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2008-05-23 apie 11 val. 25 min., (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) saviv., nelygiareikšmių kelių sankryžoje, šalutiniu keliu (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „Mercedes Benz 1314, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nedavė kelio prie sankryžos pagrindiniu keliu artėjančiam J. V. vairuojamam automobiliui „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo pažeidė KET, galiojusių iki 2008 m. rugsėjo 1 d., 196 punkto reikalavimus, ir su juo susidūrė, dėl ko J. V. dėl lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimo, krūtinės sumušimo, kairės pusės daugybinių šonkaulių lūžimų, kairės mentės, kairio blauzdikaulio sąnario skeveldrinio, kairio šeivikaulio galvutės lūžimų, kairės pusės fibrotorakso, kraujosruvų veide, o kartu važiavusiai V. B. dėl kairio žąstikaulio skeveldrinio lūžimo, krūtinės sumušimo, buvo padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis V. G. prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009-09-17 nuosprendį, panaikinti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Nurodo, kad teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, turėtų įvertinti ar šia teise nėra pagrįsta darbinė ar profesinė asmens veika. Jeigu asmuo dirba vairuotoju įmonėje ar įstaigoje, draudimas naudotis vairavimo teise neturėtų būti taikomas, nes tai faktiškai reikštų ir teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimą. Teigia, kad jo darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra tiesiogiai siejamas su transporto priemonių vairavimu. Netekus vairuotojo pažymėjimo jis gali būti atleistas iš darbo, o tai reikštų papildomą bausmės skyrimą.
Apeliaciniame skunde nukentėjusioji V. B. prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009-09-17 nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos nukentėjusiajai V. B. priteisimo iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodo, kad teismas neteisingai suprato įstatyme numatytus neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos netinkamai pritaikė. Teismo priteistas neturtinės žalos dydis yra per mažas, neatitinka patirtų dvasinių išgyvenimų, patirto ir jaučiamo skausmo dėl patirtų sužalojimų, pasikeitusio gyvenimo būdo, jaučiamų nepatogumų dėl įdėto geležinio įtvaro. Gydymas nebaigtas, bus reikalinga operacija įtvarui išimti, iki 2009-02-09 nustatytas 35 % darbingumo lygis. Po eismo įvykio dėl patirtų sužalojimų patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, sumažėjo bendravimo galimybės, kurį laiką negalėjo dirbti, negalėjo papildomai užsidirbti, negalėjo tinkamai padėti sūnui. Teigia, kad civilinis atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra statybų versle dirbanti įmonė, įmonės einamosios sąskaitos likutis neatspindi įmonės finansinės, turtinės padėties. Reikia įvertinti įmonės turimą turtą, finansinius įsipareigojimus, teismas turėjo atsižvelgti į įmonės turimus darbų užsakymus. Taip pat, prašo priteisti išlaidas advokatui apmokėti.
Apeliaciniame skunde civilinis atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009-09-17 nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiesiems J. V., V. B. ir sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį. Nurodo, kad nukentėjusiesiems V. V., V. B. konstatuoti nesunkūs sveikatos sutrikdymai t.y. abiem nukentėjusiesiems padaryti vienodi sveikatos sutrikdymai, tačiau priteistos neturtinės žalos dydis vienam iš nukentėjusiųjų yra dvigubai didesnis negu kitam. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į įmonės turtinę padėtį, įmonė gyvuoja iš banko paskolų, priteistos sumos išmokėjimas neigiamai atsilieps įmonės finansinei-ūkinei veiklai.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.
Nukentėjusioji ir jos atstovas advokatas prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundą tenkinti
Civilio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas prašė civilinio atsakovo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras prašė nukentėjusiosios, civilinio atsakovo apeliacinius skundus atmesti, nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. G. apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.
Nukentėjusiosios V. B. skundas atmestinas.
Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantai neginčija kaltės dėl V. G. nuteisimo pagal LR BK 281 straipsnio 1 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR Baudžiamojo Proceso Kodekso (toliau tekste LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.
Dėl nukentėjusiosios V. B. ir civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinių skundų
Apeliantai nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu.
LR BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims, civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles (BPK 113 straipsnis).
Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita) teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis).
Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji V. B. buvo pareiškusi civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, kurį pirmosios instancijos teismas tenkino iš dalies. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą dėl neturtinės žalos ir jos dydžio motyvavo, pagrindė byloje esančiais duomenimis. Todėl daroma išvada, kad priteisiant neturtinę žalą, įstatymai nebuvo pažeisti. Teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė į įstatyme numatytas aplinkybes. Teismas įvertino tą aplinkybę, kad V. G. padarė neatsargų nusikaltimą, nukentėjusiajai žala atsirado dėl V. G. neteisėto, neatsargaus elgesio, pasireiškusio neatidumu, nedėmesingumu, jo elgesio turinys ir kryptis nebuvo nukreipti padaryti žalą kitam asmeniui, V. G. nusikalto būdamas blaivus. Duomenų, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas neužtikrino vairuotojo V. G. saugaus elgesio dirbant su didesnio pavojaus šaltiniu, nėra. Teismas nuosprendyje nurodė, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas vertina ieškovės ir civilinio atsakovo turtinę padėtį. Teismas pasisakė, kad civilinis atsakovas yra juridinis asmuo, tačiau jo turtinė padėtis nėra gera, prašoma priteisti neturtinės žalos suma padarytų neigiamų pasekmių civilinio atsakovo turtinei padėčiai, nors ši aplinkybė nėra esminiu neturtinės žalos atlyginimo kriterijumi ir vertino atsiradusias pasekmes, patirtus dvasinius išgyvenimus. Teismas įvertino tai, kad neatsargios nusikalstamos veikos pasekmė yra nukentėjusiajai padarytas nesunkus kūno sužalojimas, kad dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių nukentėjusioji patyrė didelį stresą įvykio metu, fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, dėl patirtų sužalojimų, jų pobūdžio ir jų gydymo patyrė nepatogumus, darbingumo lygis nustatytas tik laikinai. Teismas taip pat įvertino nukentėjusiosios nurodytą aplinkybę, kad ji dirba tą patį darbą toje pačioje darbovietėje kaip ir prieš eismo įvykį, ir padarė išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, kad eismo įvykio metu patirti sužalojimai sukėlė ypatingai neigiamas pasekmes darbinių funkcijų vykdymui. Be to, teismas nurodė, kad nukentėjusioji nepateikė įrodymų, kad po patirto sužalojimo atsirado kitų organų sutrikimai ar paūmėjo ligos. Teismas nurodė, kad civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkinamas dalinai, nustatant atlygintiną neturtinės žalos dydį 15000 litų. Kadangi dalį neturtinės žalos nukentėjusiajai atlygino AB „(duomenys neskelbtini)“, todėl nukentėjusiajai iš civilinio atsakovo priteisė 13618,88 Lt.
Kolegija daro išvadą, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įstatymus vykdė ir taikė tinkamai. Teismas atsižvelgė į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Apeliaciniame skunde nukentėjusioji nurodo, kad teismo priteistas neturtinės žalos dydis yra per mažas, neatitinka patirtų dvasinių išgyvenimų, patirto ir jaučiamo skausmo dėl patirtų sužalojimų, pasikeitusio gyvenimo būdo, jaučiamų nepatogumų dėl įdėto geležinio įtvaro ir kt. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kt. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, didelį stresą. Įvertinęs šias aplinkybes, bei kad nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, teismas nustatė, kad atlygintinas neturtinės žalos dydis yra 15000 Lt. Nustatydamas galutinės priteistinos neturtinės žalos dydį teismas įvertino aplinkybę, kad civilinis atsakovas „(duomenys neskelbtini)“ yra išmokėjęs dalį neturtinės žalos, todėl iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai V. B. priteista 13618,88 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Todėl daroma išvada, kad priteisiant neturtinę žalą, nustatant jos dydį, įstatymai nebuvo pažeisti.
Nukentėjusioji V. B. prašo priteisti turėtas išlaidas-1200 litų advokato paslaugoms apmokėti. Pateikė dokumentus, patvirtinančius turėtų išlaidų sumą.(t. 2. b.l. 77, 78, 79).
Kolegija pažymi, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kolegija pažymi, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje. Iš pateiktų 2009-09-28 teisinių paslaugų sutarties ir pinigų priėmimo kvito matyti, kad V. B. advokatui apmokėjo 1200 litų už apeliacinio skundo parengimą ir atstovavimą teisme. Apeliacinis skundas buvo surašytas ir pateiktas teismui. Tačiau apeliacinės instancijos teisme advokatas nedalyvavo. Todėl priteistina dalis prašomos sumos, o likusią dalį nukentėjusioji turi teisę reikalauti advokatą jai grąžinti. Priteistina iš nuteistojo V. G. 600 litų nukentėjusiajai turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (apeliacinio skundo surašymo išlaidos).
Civilinis atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniame skunde prašo sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį nukentėjusiesiems J. V., V. B., nes priteistos sumos išmokėjimas neigiamai atsilieps įmonės finansinei-ūkinei veiklai. Nurodo, kad abiem nukentėjusiesiems konstatuoti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, t.y. abiem nukentėjusiesiems padaryti vienodi sveikatos sutrikdymai, tačiau priteistos neturtinės žalos dydis vienam iš nukentėjusiųjų yra dvigubai didesnis negu kitam.
Pažymėtina, kad nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.
Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydžius, įstatymo reikalavimų nepažeidė. Teismas įvertino kiekvieno iš nukentėjusiųjų patirtus sužalojimus jų mastą bei kiekį, patirtus nepatogumus, kitas įstatyme nustatytas aplinkybes ir pagrįstai priteisė skirtingus neturtinės žalos dydžius.
Nustatydamas neturtinės žalos dydį J. V., teismas įvertino aplinkybę, kad J. V. neatsargiais kaltinamojo veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jam buvo stipriai sužalota koja, lūžę šonkauliai, padaryti kiti sužalojimai. Taip pat, apgadintas jo turtas - automobilis. Teismas nurodė, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių, J. V., eismo įvykio metu vairavęs automobilį, patyrė didelį stresą tiek eismo įvykio metu, tiek ir vėliau dėl patirtų sužalojimų, jų pobūdžio, jam buvo lūžusi koja, turėjo didelius judėjimo nepatogumus, jam buvo ribojama galimybė dirbti, rūpintis šeima, jis ilgą laiką buvo gydomas gydymo įstaigoje, negalėjo pats savęs apsitarnauti, negalėjo judėti, patyrė skausmus, operacijas. Gyvendamas penktame aukšte dėl patirtos kojos traumos turėjo didelius nepatogumus vykstant į gydymo įstaigas, tenkinant savo ir šeimos narių poreikius. Jam 55 % darbingumas nustatytas iki 2010-06-21. Atlygintinos neturtinės žalos dydį teismas nustatė 30000 Lt. Taigi, teismas, nustatydamas nukentėjusiesiems skirtingus neturtinės žalos dydžius, įvertino visas aplinkybes ir atsižvelgė ne tik į padarytų sužalojimų sunkumą, bet ir į kiekvienam iš jų padarytų sužalojimų pobūdį, gydymo trukmę, kitas aplinkybes, kurios lėmė skirtingus neturtinės žalos dydžių nustatymus. Kolegija konstatuoja, kad nėra įstatyminio pagrindo mažinti nukentėjusiesiems priteistus civilinius ieškinius neturtinei žalai atlyginti. Civilinio atsakovo skunde nurodyta aplinkybė, kad priteistos sumos išmokėjimas neigiamai atsilieps įmonės finansinei-ūkinei veiklai nėra pakankamu pagrindu sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, šią aplinkybę įvertino. Teismas nurodė, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas vertina ieškovų ir civilinio atsakovo turtinę padėtį. Teismas nurodė, kad civilinis atsakovas yra juridinis asmuo, tačiau jo turtinė padėtis nėra gera, prašomos priteisti neturtinės žalos sumos sudarytų neigiamų pasekmių atsakovo turtinei padėčiai. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir civilinio atsakovo turtinę padėtį. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma, todėl žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį.
Dėl nuteistojo V. G. apeliacinio skundo
Nuteistasis V. G. prašo panaikinti nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas dalinai. Nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1 punkto pagrindu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė keistina į kitą baudžiamojo poveikio priemonę. Atmestinas apelianto prašymas panaikinti teismo nuosprendžiu skirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis iš įstatyme numatytų įpareigojimų.
Nuteistajam teismas skyrė laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidėjo, skyrė vieną baudžiamojo poveikio priemonę ir vieną įpareigojimą.
Pirmos instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nuteistasis V. G. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise - vairuodamas transporto priemonę, taip pat įvertinęs veikos pobūdį ir pasekmes skyrė baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems ) metams.
LR BK 68 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
Iš įstatymo normos seka, kad šią normą taikyti galima, tačiau nėra privaloma.
Baudžiamojo Kodekso 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sąvoka ir jos paskirtis. Įstatyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.
To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Taigi, vienas iš BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės, o tuo pačiu ir baudžiamojo poveikio priemonės, tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Atsižvelgiant į tai, teismas turi skirti tokią bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę, kuria nustatyti suvaržymai ir apribojimai nuteistajam yra realūs ir įgyvendinami.
LR BK 67 straipsnyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, atsižvelgiama į jos įgyvendinimo tikslus, bylos aplinkybes. Klausimas skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise, turi svarstomas įvertinant individualiai nuteistojo asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitas konkrečios bylos aplinkybes.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, byloje esančius duomenis, sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti baudžiamojo poveikio priemonės rūšį. Baudžiamojo poveikio priemonė-uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems ) metams, keistina į kitą baudžiamojo poveikio priemonę. Kolegija daro išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones) taikymas nuteistajam sukeltų neigiamas pasekmes. Byloje nustatyta, kad transporto priemonės vairavimo teisė yra būtina sąlyga nuteistojo tiesioginiame darbe, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas atimtų galimybę nuteistajam dirbti, gauti pajamas, darbo praradimas turėtų neigiamos įtakos nuteistojo turtinei padėčiai, turtinių įsipareigojimų tenkinimui. Nuteistasis turi įsipareigojimus bankui. (t. 2. b.l. 38-39). Teismui pateiktoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-10-07 pažymoje Nr. 70 nurodoma, kad V. G. įmonėje dirba vairuotoju, jeigu darbuotojas praras teises vairuoti, jis negalės vairuoti transporto priemonės, todėl bendrovė bus priversta atleisti darbuotoją iš darbo. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis neatsargų nusikaltimą įvykdė blaivus, nustatyta V. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi,
charakterizuojamas teigiamai, dirba. Apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Apeliantas teisiamas pirmą kartą. Piktybiškai kelių eismo taisyklių V. G. nepažeidė, jis padarė ir nuteistas už neatsargų nusikaltimą.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad autoavarijų bylose baudžiamojo poveikio priemonė-uždraudimas naudotis specialia teise skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta.
Dėl visų šių motyvų, bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, nuosprendžiu V. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė-uždraudimas vairuoti transporto priemones vieneriems metams keistina į kitą baudžiamojo poveikio priemonę-nemokamus darbus.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi,
nusprendė:
Nukentėjusiosios V. B. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš nuteistojo V. G. 600 (šešis) šimtus litų nukentėjusiajai V. B. turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo V. G. apeliacinį skundą tenkinti dalinai.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį pakeisti.
V. G. skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vienerių metų laikotarpiui pakeisti į baudžiamojo poveikio priemonę-nemokamus darbus, paskiriant juos atlikti per 1(vienerius) metus ir įpareigojant V. G. juos atlikti 30 valandų sveikatos priežiūros, ar globos, ar rūpybos įstaigose.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.