Kauno apylinkės teismo nutarimas

institucijos Valstybinės Darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atstovui A. S.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. gegužės 20 d. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad A. P., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas - (duomenys neskelbtini)) vadovas, vykdydamas darbdavio funkcijas, viešbutyje (duomenys neskelbtini) leido nelegaliai dirbti R. S., gim. (duomenys neskelbtini), pusryčių išdavėja ir B. N., gim. (duomenys neskelbtini), kambarių tvarkytoja.

Įmonės vadovas A. P., darbuotojoms R. S. ir B. N. leido dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su jomis nesudaręs rašytinės darbo sutarties, neįteikęs antro darbo sutarties egzemplioriaus ir apie priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdytos (toliau tekste - VSDFV) teritorinio skyriaus.

Atsižvelgiant į patikrinimo metu surinktus įrodymus matyti, kad veikoje tarp darbdavio - įmonės vadovo A. P., ir darbuotojų - R. S. ir B. N., buvo visi darbo sutarties požymiai: buvo susitarta dėl darbo vietos, darbo funkcijų (profesijos, specialybės ir tam tikrų pareigų) kurias darbuotojos vykdė atliekamo patikrinimo metu.

Įmonės vadovas A. P. privalėjo užtikrinti, kad įmonėje dirbantys asmenys būtų įdarbinti įstatymo nustatyta tvarka, tačiau šios pareigos nevykdė.

UAB (duomenys neskelbtini) įmonės vadovas A. P., vykdydamas darbdavio funkcijas, neužtikrino, kad darbuotojoms R. S. ir B. N. prieš jų darbo pradžią viešbutyje (duomenys neskelbtini) būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su darbuotojomis rašytines darbo sutartis, įteikus joms antrą darbo sutarties egzempliorių ir nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie darbuotojų valstybinio socialinio draudimo pradžią.

Šiais veiksmais įmonės vadovas A. P. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 99 straipsnio 1,2 dalis ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010-06-04 įsakymu Nr. V - 243 patvirtintų Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 17.1 punktą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. P. kaltu prisipažino iš dalies. Darbuotoja R. S. buvo atėjusi ryte susipažinti su darbu. Buvo sutartas minimalus atlyginimas, iš dalies patikrinimo dieną atliko darbines funkcijas. B. N. buvo viešbučio klientė, kuri gyveno be kambarių tvarkymo. Patikrinimo metu ji būtent tvarkė savo kambarį. Ji nėra viešbučio kambarių tvarkytoja.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos atstovas paaiškino, kad darbdavio kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis bei pridėtais įrodymais. Darbuotojoms buvo užduodami klausimai. Direktorius stengėsi, kad B. N. neteiktų paaiškinimų. Kambaryje, kuriame darbavosi B. N., nebuvo jokių asmeninių higienos reikmenų, rūbų. Išeidama ji pasiėmė savo asmeninius daiktus iš pagalbinės patalpos. Prašo darbdaviui A. P. skirti sankcijoje numatytą baudą, o liudytojams, kurie davė melagingus parodymus, įvertinti už melagingų parodymų davimą.

Liudytojas R. R. parodė, kad buvo atliktas patikrinimas viešbutyje (duomenys neskelbtini) Turėjo darbuotojų sąrašą. Iš virtuvės išėjo moteris su kepure, prijuoste. Paaiškėjo, kad šio asmens darbuotojų sąraše nebuvo. Ji paaiškino, kad dirba antra diena pusryčių išnešiotoja, darbo sutartis dar nepasirašyta. Dėl darbo tarėsi su direktoriumi. Trečiame aukšte kolega A. S. stovėjo prie vieno kambario, kuriame su siurbliu dirbo moteris. Ji atsisakė su jais bendrauti, pateikti savo duomenis. Atvykę policijos pareigūnai nustatė asmens tapatybę, tai B. N.. Moteris savo drabužius pasiėmė iš darbuotojų buitinių patalpų, kuriose persirengia.

Liudytoja R. S. parodė, kad inspektorius jai diktavo ką rašyti. Tačiau ji tik stebėjo virėjos darbą, ketino įsidarbinti viešbutyje. Dėl darbo kalbėjo su administratore, jai davė rūbus. Indų neplovė, tai darė mokinės.

Liudytoja B. N. parodė, kad jos namas renovuojamas, todėl ji apsigyveno viešbutyje. Susitarė, kad kambarį tvarkys ji pati. Patikrinimo metu ji tvarkė savo kambarį. Be to, ji emociškai buvo sukrėsta, teko kviesti greitąją.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodoma, kad nelegaliu laikomas darbas, esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog darbo sutartis turi būti sudaroma raštu. Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutarties pavyzdinę formą nustato Vyriausybė.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai, kad A. P. padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje.

A. P. kaltė ir pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje faktas įrodytas ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis (b. l. 1), nelegalaus darbo tyrimo aktu (b. l. 2-3), integracijos su VSDFV informacine sistema duomenimis, iš kurių matyti, kad 2016 m. gegužės 20 d. nėra duomenų apie R. S. ir B. N. įdarbinimą (b. l. 4), R. S. paaiškinimu (b. l. 5), integracijos su VSDFV informacine sistema duomenimis, iš kurių matyti, jog R. S. UAB (duomenys neskelbtini) įdarbinta 2016 m. gegužės 23 d. (b. l. 6), fotonuotraukomis (b. l. 13-17), CD su vaizdo medžiaga (b. l. 18).

Iš šių įrodymų visumos darytina išvada, kad A. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje – t. y. nelegaliai įdarbino du asmenis, todėl yra baustinas.

Teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentus apie tai, kad B. N. buvo viešbučio klientė, bet ne kambarių tvarkytoja vertina kaip gynybinę versiją. Jo kaltumo įrodymų visuma akivaizdžiai paneigia šią versiją. Teismas visiškai sutinka su institucijos atstovo argumentais, paneigiančiais A. P. versiją. Iš vaizdo įrašo duomenų, liudytojo R. R. parodymų nustatyta, kad B. N. atliko darbines fukcijas. Yra neįtikinama aplinkybė, kad viešbučio klientės kambaryje nėra jokių asmeninių daiktų, jie būtų laikomi pagalbinėje patalpoje. Viešbučio kompiuterinėje sistemoje ji taip pat neįtraukta. Pačios B. N. elgesys, t.y. gynybinė pozicija patikrinimo metu patvirtina, kad ji ne viešbučio klientė.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į pažeidėjo asmenybę, į pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaujantis administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina nuobauda Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 ³ straipsnio 1 dalies sankcijos ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 286, 287 straipsniais, teismas

nutaria:

A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje ir už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį skirti po 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą, iš viso skirti 1736 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt šešių eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti : ROIK : 16060767197.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.