Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe, pareikštą atsakovei R. B., trečiuoju asmeniu byloje esant I. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas ir tretysis asmuo nepraleisdami įstatymo nustatyto termino kreipėsi į Šakių rajono 2-ąjį biurą dėl mirusio tėvo palikimo priėmimo ir (duomenys neskelbtini) jiems buvo išduoti liudijimai dėl palikimo priėmimo. Tačiau notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi tvarkant dokumentus paaiškėjo, kad aukščiau nurodyti statiniai yra įgyti (pastatyti) 1982 m. tai yra tuomet, kada ieškovo ir trečiojo asmens tėvai A. V. B. ir R. B. dar nebuvo įregistravę ištuokos. Todėl iškilo klausimas ar nurodyti statiniai asmeninės nuosavybės teise priklauso A. V. B. ar tai bendroji sutuoktinių nuosavybė. A. V. B. ir R. (G.) B. susituokė (duomenys neskelbtini) Šakių rajono CM skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokiniam gyvenimui nesusiklosčius jų santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Šakių rajono teisme (civilinė byla Nr. 2-86/77). Tačiau ištuoką A. V. B. įregistravo tik (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo sprendime nurodyta, kad jie kartu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 1976 m. vasaros. Jiems gyvenant skyrium ir nevedant bendro ūkio A. V. B. iš savo asmeninių lėšų, materialiai remiamas savo tėvų (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) 1982 m. pasistatė gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus. (duomenys neskelbtini) seniūnijos išduota pažyma apie įrašus ūkinėje knygoje patvirtina apie A. V. B. vardu registruotą namų valdą: gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais esančiais (duomenys neskelbtini).

Neišsprendus statinių priklausomybės klausimo ieškovas negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo, todėl priverstas kreiptis į teismą dėl santuokos metu įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių.

Atsakovei R. B. adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, buvo įteikti 2019 m. kovo 2 d. Laikytina, kad nuo nurodyto laiko atsakovė buvo informuota apie jai inicijuotą civilinę bylą, procesines teises ir pareigas bei jų neįvykdymo pasekmes, tai yra galimybę priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 1 dalis). Per nustatytą atsiliepimų pateikimo terminą, teismo nuomone, atsakovas turėjo pakankamai laiko jiems pareikšti, taip pat pasinaudoti procesine teise prašyti pratęsti nepasibaigusį procesinį terminą (CPK 77 straipsnio 1 dalis).

Trečiasis asmuo I. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

CPK 142 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu byloje yra negautas atsiliepimas į ieškinį, o ieškinyje yra pareikštas prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo, tai teismas, neinformuodamas dalyvaujančių byloje asmenų apie tokio sprendimo priėmimo laiką ir vietą, pasibaigus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui, turi teisę iš karto priimti sprendimą už akių.

Trečiasis asmuo I. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prašymų nepareiškė.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti visiškai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovo tėvai A. V. B. ir R. B. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šakių rajono liaudies teismo 1977 m. liepos 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-86/77, A. V. B. ir R. B. santuoka buvo nutraukta. Iš valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra registruoti A. V. B. vardu.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalį, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Remiantis CK 3.88 straipsnio 2 dalimi, preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pagal CK 3.49 straipsnio 1 dalį, santuoka baigiasi, kai vienas sutuoktinis miršta arba santuoka nutraukiama įstatymų nustatyta tvarka. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką (CK 3.100 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turtui priskirti prie asmeninės ar bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog A. V. B. ir R. B. santuoka buvo nutraukta Šakių rajono liaudies teismo 1977 m. liepos 7 d. sprendimu. Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus skyriaus ištuokos liudijime nurodyta, kad A. V. B. ir R. B. santuoka yra nutraukta (duomenys neskelbtini) Šakių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2018 m. rugpjūčio 6 d. išduota pažyma apie įrašus ūkinėje knygoje, patvirtina, kad seniūnijos 2008–2012 m. namų ūkio knygoje Nr. (duomenys neskelbtini), namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini), A. V. B. vardu registruotas gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju ieškovo pateikti duomenys (teismo sprendimas, kuriuo buvo nutraukta santuoka, ištuokos liudijimas, (duomenys neskelbtini) seniūno išduota pažyma) bei išrašas iš VĮ Registrų centras suteikia pagrindą konstatuoti, jog ieškovo tėvas A. V. B. įgijo ieškinyje nurodytą nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), turtą asmeninės nuosavybės teise. Laikytina, kad remiantis nurodytomis aplinkybėmis, ieškovas paneigė CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Atsižvelgiant į tai, A. V. B. nekilnojamąjį turtą ­– gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybėn po to, kai santuoka buvo nutraukta teismine tvarka, bet dar neįregistravus ištuokos civilinės metrikacijos įstaigoje, todėl šis nekilnojamasis turtas pripažintinas įgytu A. V. B. asmeninės nuosavybės teise.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. spalio 29 d. sprendimas Nr. 2.1.(NTP-2)-19-T-59-1933 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kurio pagrindu ieškovui R. B. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovą 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. kovo 21 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Nr. NTP-7-1854, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą R. B. valstybės patirtas išlaidas sudaro – 182 Eur advokato užmokestis.

CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo yra atleistas, ieškinys patenkintas visiškai, todėl iš atsakovės valstybei priteistini 182 Eur už advokato pagalbą Be to, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos teismo turėtos 4,08 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), priklauso A. V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.

Priteisti iš atsakovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus (182 Eur) už advokato pagalbą ir kitas su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusias išlaidas, pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) keturis eurus aštuonis centus (4,08 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Nurodyti atsakovei, kad per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos ji turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sprendimą priėmusiam teismui.

Sprendimas už akių įsiteisės po 20 dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu atsakovė nepateiks pareiškimo dėl sprendimo peržiūrėjimo.

Atsakovė priimto sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per sprendimą už akių priėmusius Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.