Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei I. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovui P. S., tretiesiems asmenims V. S. ir A. S., išvadą teikiančiai institucijai Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė dukterį išlaiko viena, ją finansiškai remia tėvai. K. D. yra 10 mėnesių, jos poreikių patenkinimui ieškovė patiria įprastines išlaidas maistui, aprangai, kurią reikia nuolat pirkti naują dėl spartaus augimo, higienos priemonėms, didžiąją dalį minėtų išlaidų – 100 Lt sudaro išlaidos sauskelnėms, lavinimui, sveikatos priežiūrai, buto dalies išlaikymo mokesčiams. K. D. mėnesio išlaikymo išlaidos sudaro apie 800 Lt. Ieškovė neturi jokio turto, nedirba, nes augina mažametę K. D., gauna 640 Lt socialinę pašalpą, gyvena pas tetą A. D. Panevėžio m., todėl su ja dalinasi buto išlaikymo mokesčių naštą.

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą raštu (b.l. 20) ir teismo posėdžio metu, kad pritaria ieškovės pareikštam ieškiniui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Civilinėse bylose dėl tėvystės nustatymo atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Išimtiniais atvejais teismas turi teisę išnagrinėti bylą nedalyvaujant atsakovui, jeigu nėra galimybės užtikrinti jo dalyvavimo ar jo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui (LR CPK 388 str. 2 d.). Atsakovas P. S. gyvena Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje, jis dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje, nuvyko ekspertizės atlikimui į Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM DNR laboratoriją, sutiko, kad procesinius dokumentus byloje priimtų jo motina V. S., P. S. apie teismo posėdį pranešta tinkamai, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, neatvykimo į teismo posėdį priežastys nenurodytos (b.l. 99,100, 119-121, 124). Esant nustatytoms aplinkybėms byla nagrinėjama nedalyvaujant atsakovui P. S..

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų. Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Byloje nustatyta, kad ieškovei D. D. 2012-07-06 gimė duktė K.D. , vaiko tėvystė neįregistruota (b.l. 5, 16,17). Iš ieškovės, trečiojo asmens V. S. paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovė susipažino su atsakovu P. S. 2009 m., su juo artimai bendravo bei susilaukė dukters K.. Kad ieškovė bendravo su P. S. bei, kad ieškovė laukėsi, patvirtino trečiasis asmuo V. S.. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akto 2013-04-03 Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atsakovas P. S. yra vaiko K. D., g. (duomenys neskelbtini) , tėvas su 99,99999995 procento tikimybe (b.l. 120-121). Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas P. S. yra K. D., g. (duomenys neskelbtini) , tėvas, todėl ieškinys dalyje dėl tėvystės nustatymo tenkintinas, atsakovas P. S. pripažintinas K. D., g. (duomenys neskelbtini) , tėvu, o K. D. pripažintina atsakovo P. S. dukra (CK 3.146 str. 1d.).

Teismui nustačius atsakovo tėvystę, yra laikoma, jog vaiko kilmė iš atsakovo patvirtinama nuo pat vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (CK 3.137 str.). Įstatymas imperatyvia forma nustato tėvų pareigą teikti išlaikymą savo vaikams (CK 3.192 str. 1d.).

Pagal Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalį nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir jei jis būtų gimęs santuokoje. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Taip pat ir nacionaliniame įstatyme – CK 3.192 straipsnio 2 dalyje – nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-176/2005; 2008-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-506/2008 ir kt.). Taigi, nustatydamas priteisiamo išlaikymo dydį, teismas atsižvelgia į tėvo (motinos) darbo užmokestį, turimas santaupas, nekilnojamąjį turtą ir pan. Be to, sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Byloje nustatyta, kad atsakovas neprisidėjo ir šiuo metu neprisideda prie vaiko išlaikymo, nedalyvauja jo auklėjime. Atsakovas pareigos išlaikyti vaiką nevykdo, todėl išlaikymas iš atsakovo priteistinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė D. D. nuo 2012 m. sausio mėnesio gauna socialinę pašalpą, kurios dydis šiuo metu yra 640 Lt (b.l. 7), iki vaiko gimimo D. D. nedirbo ir nedirba šiuo metu, registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi ( b.l. 8, 131-134), su nepilnamete K. D. gyvena pas tetą A. D.. Ieškovė ir atsakovas turi po vieną išlaikytinį – K. D.. VSDFV duomenimis atsakovas P. S. Lietuvos Respublikoje nedirba, registruoto kilnojamojo ir nekilnojamo turto Lietuvos Respublikoje neturi (b.l. 135-137). Iš trečiojo asmens V. S. paaiškinimų nustatyta, kad P. S. nuomoja būstą su kitu asmeniu, nekilnojamojo, kilnojamojo turto užsienyje, santaupų neturi, dirba statybų srityje pagalbiniu darbininku, kokios P. S. pajamos, tiksliai nežino, nurodė apytiksliai gaunamas pajamas - apie 100 svarų sterlingų per savaitę, paaiškino, kad jos sūnus neturi jokio išsilavinimo, todėl dirba prasčiausiai apmokamą nekvalifikuotą darbą, patiria įprastines būsto nuomos ir mokesčių už butui teikiamas paslaugas mokėjimo, maitinimosi, transporto išlaidas. Byloje nėra kitų objektyvių duomenų apie atsakovo darbovietę ir gaunamų pajamų dydį bei registruotą turtą užsienyje, nes atsakovas jų nepateikė, nors buvo įpareigotas tai padaryti.

Ieškovės paaiškinimai patvirtina ieškinio aplinkybes apie K. D. išlaikymui patiriamas įprastines pragyvenimui būtinas išlaidas maistui, sveikatos priežiūrai, higienos priemonėms, aprangai, lavinimui, būstui išlaikyti. Duktė auga, todėl patiriamos išlaidos visų sezonų rūbams ir avalynei, kuriuos atnaujinti reikia kiekvienais metais. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas su vaiku nebendrauja, nei prie kasdieninių, nei prie neeilinių vaiko išlaikymo išlaidų neprisideda. Ieškovės nurodyta vaiko išlaikymui reikalinga suma 800 Lt iš esmės atitinka CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (MMA nuo 2013-01-01 nustatyta 1000 Lt, 2012-12-19 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 1543), tačiau atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus apie ieškovės turtinę padėtį, gaunamas pajamas pripažintina, kad ieškovės nurodytų vaiko poreikių tenkinimui ji patiria mažesnes nei nurodytas 800 Lt per mėnesį išlaidas. Atsižvelgiant į vaiko amžių (10 mėn.) į tėvų turtinę padėtį, pripažintina įrodyta aplinkybė, kad nepilnametės K. D. poreikių patenkinimui patiriama ir yra pakankama tenkinti būtinus vaiko poreikius ne didesnė kaip 700 Lt suma per mėnesį. Įvertinus vaiko tėvų turtinę padėtį bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir atsakovas yra darbingo amžiaus žmonės, byloje nėra duomenų apie ribotą vienos iš šalių darbingumą, nepilnametis vaikas auga ir jo poreikiai nuolat didėja, ieškovė suteikia vaikui gyvenamąjį būstą, jai tenka kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia, atsakovas gera valia prie vaiko išlaikymo neprisideda, šalys turi vieną išlaikytinį, darytina išvada, kad šalys yra lygiavertės pagal savo turtinę padėtį, todėl prie K. D. išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis. Pažymėtina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, o už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus bei pomėgius yra atsakingi abu vaiko tėvai. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko poreikiai mėnesiui sudaro apie 700 Lt, ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis mažintinas ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas K. D. po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos 2012-09-07 iki K. D. pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismas, nustatydamas nurodyto dydžio išlaikymo prievolę atsakovui pažymi, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas gali būti pateisinami tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios, priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (LAT 2004-04-26 nutartis civ.b. Nr. 3K-3-259/2004). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų sąžiningai siekęs užtikrinti K. D. turtines teises į išlaikymą, pagal išgales prisidėtų prie vaiko kasdieninių ir atsiradusių nenumatytų poreikių tenkinimo. Byloje nėra duomenų apie ribotą atsakovo darbingumą, kitus išlaikytinius, atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl daroma išvada, kad jis yra pajėgus teikti nurodyto dydžio išlaikymą vaikui. Mažesnis nei minimali mėnesio alga išlaikymas vaikui priteisiamas atsižvelgiant į mažą vaiko amžių ir atitinkamai mažesnius jo poreikius.

Pasikeitus šalių turtinei padėčiai, jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas P. S. būtų teikęs išlaikymą vaikui nuo pat jo gimimo, ieškovė paaiškino, kad atsakovas gera valia išlaikymo neteikė, trečiojo asmens paaiškinimai apie tai, kad ieškovė atsisakė P. S. siūlyto išlaikymo vaikui po 50 svarų sterlingų per mėnesį taip pat patvirtina aplinkybę, kad išlaikymas vaikui nebuvo teikiamas, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas vaikui K. D. nuo jos gimimo 2012-07-06 iki ieškinio priėmimo teisme dienos 2012-09-06 skaičiuojant vieno mėnesio išlaikymo dydį po 350 Lt – 713,54 Lt (CK 3.200 str.).

Nepilnametės K. D. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina ieškovė D. D. (CK 4.185 str. 1d., CPK 376 str. 3d.).

Bylinėjimosi išlaidos byloje sudaro 113 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (b.l. 1), 400 Lt antrinės teisinės pagalbos ieškovei teikimo išlaidų (b.l. 4, 72) ir 341 Lt žyminis mokestis. Ieškinys tenkinamas iš dalies (91 procentas), todėl iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai – 310,31 Lt žyminio mokesčio, 364 Lt antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidų, 102,83 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88, 92, 93, 96 str.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2d. 1p).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti P. S., a.k. (duomenys neskelbtini) K. D., gim. (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini), tėvu, o K. D. , gim. (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini) – P. S., a.k. (duomenys neskelbtini) vaiku.

Priteisti iš P. S., a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą K. D., a.k. (duomenys neskelbtini), po 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. rugsėjo 7d.) iki K. D. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš P. S., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnametei K. D., a.k. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą nuo 2012-07-06 iki 2012-09-06 – 713,54 Lt (septynis šimtus trylika litų 54 centus).

Nepilnametės K. D. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti motiną D. D., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš P. S., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą: 310,31 Lt (tris šimtus dešimt litų 31 centą) žyminio mokesčio ir 102,83 Lt (vieną šimtą du litus 83 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, įmokos kodas 5660, 364 Lt (tris šimtus šešiasdešimt keturis litus) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, įmokos kodas 5630.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.