- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-17
- Bylos Nr.
- 1A-209-594-2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Antanaitis (pirm.), Giedrius Endriukaitis, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- A. G.
- Civilinis ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Valerijus Karpovas
Pranešėjas Albinas Antanaitis Proceso Nr. 1-28-1-00388-2011-5
2014 m. kovo 17 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Linai Svidinskaitei, nuteistajam A. G., jo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. nuteistas pagal BK 215 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 182 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., bausmės, paskirtos pagal 215 str. 1 d, 182 str. 1 d., subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 3 d., ši subendrinta bausmė subendrinta su paskirta bausme pagal BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d., jas visiškai sudėjus ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., ši subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2013-05-13 nutartimi Nr. T-32-804/2013 subendrinta laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės - laisvės atėmimo 5 metams 7 mėnesiams, pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės – laisvės atėmimas 1 metams ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 6 metams 7 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, atliktas pagal 2012-11-21 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendį.
Taip pat iš A. G. priteista civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1300 Lt turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. nuteistas pagal BK 215 str. 1 d. už tai, kad 2011-05-30, 17.16 val., bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), elektroniniu būdu (internetu), personalinio kompiuterio pagalba prisijungęs prie internetinės svetainės www.momentcredit.lt užpildydamas registracijos formas ir kreditų paraiškas, neteisėtai t. y. suklaidindamas banko sistemą atliko vieną finansinę operaciją A. T. vardu, o būtent iš A. T. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pervesdamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 0,01 Lt, tokiu būdu patvirtindamas duomenų tikrumą, siekė apgaule sudaryti su paskolos davėju UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. T. vardu paskolos sutartį; taip pat 2011-05-30, 19.52 val., bute, kuris yra Kaune, (duomenys neskelbtini), elektroniniu būdu (internetu), personalinio kompiuterio pagalba prisijungęs prie internetinės svetainės (duomenys neskelbtini) užpildydamas registracijos formas ir kreditų paraiškas neteisėtai, t. y. suklaidindamas banko sistemą, atliko vieną finansinę operaciją A. T. vardu, o būtent iš A. T. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pervesdamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 0,01 Lt, tokiu būdu patvirtindamas duomenų tikrumą, siekė apgaule su paskolos davėju UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryti A. T. vardu paskolos sutartį.
Be to, jis nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje bei tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, įgijęs iš A. T. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) internetinės bankininkystės kodus bei slaptažodžius, 2011-05-30, 17.16 val., turėdamas vieningą tyčią apgaulės būdu savo naudai gauti kreditą, internetu iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kuris yra adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas elektroninės bankininkystės paslauga, užpildydamas registracijos formas ir kreditų paraiškas, panaudojo A. T. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus), atliko vieną finansinę operaciją - iš A. T. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pervesdamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 0,01 Lt, tokiu būdu patvirtindamas duomenų tikrumą, apgaule, prisistatydamas kito asmens, A. T., vardu, tokiu būdu suklaidindamas paskolos davėją, sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos teikimo sutartį, pagal kurią 2011-05-30, į A. T. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pervesti 1200 Lt, - tokiu būdu, apgaule užvaldė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, kurio vertė 1200 Lt.
Be to, jis nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje bei tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, įgijęs iš A. T. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) internetinės bankininkystės kodus bei slaptažodžius, 2011-05-30, 19.52 val., turėdamas vieningą tyčią apgaulės būdu savo naudai gauti kreditą, internetu iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kuris yra adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas elektroninės bankininkystės paslauga, užpildydamas registracijos formas ir kreditų paraiškas, panaudojo A. T. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus), atliko vieną finansinę operaciją - iš A. T. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pervesdamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 0,01 Lt, tokiu būdu patvirtindamas duomenų tikrumą, apgaule, prisistatydamas kito asmens, A. T., vardu, tokiu būdu klaidindamas paskolos davėją, pateikė A. T. vardu paraišką 1500 Lt kreditui gauti, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsisakius suteikti kreditą, nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, - tokiu būdu apgaule, pasikėsino užvaldyti svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, kurio vertė 1500 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir nutartį bei priimti išteisinamąjį nuosprendį. Skunde jis teigia, kad byloje buvo ignoruota ta aplinkybė, jog į 2013-11-07 teismo posėdį jis buvo pristatytas su aiškiais galvos traumos požymiais, dėl ko negalėjo suvokti posėdžio eigos ir tinkamai gintis. Be to, jis teismo salėje viso proceso metu buvo laikomas su antrankiais, o į tokį žmogaus teisių pažeidimą teismas nereagavo, į protokolą neįrašė. Apeliantas teigia, kad byla teisme išnagrinėta nepasidomėjus proceso dalyvių nuomone dėl bylos nagrinėjimo nedalyvaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams. Skunde teigiama, kad nuosprendis priimtas neišaiškinus nuteistajam kuo jis kaltinamas, kas pažeidžia teisę į gynybą, kadangi kaltinamajame akte pagal BK 215 str. 1 d. jam inkriminuotas siekis sudaryti sutartį, nors tai neturi nieko bendro su šiame straipsnyje apibrėžtu nusikaltimo objektu. Teismas ignoravo nuteistojo pareiškimus, kad jis nesupranta kaltinimo. Apeliantas nurodo, kad buvo pažeista jo teisė į gynyba, nes teismo paskirta ginėja jo reikalaujamos informacijos nesurinko ir teisiamajame posėdyje jo negynė, jo atžvilgiu elgėsi pasyviai, neatstovavo jo interesų ir pasisakydavo prieš jį, nedalyvavo skelbiant nuosprendį, kuo buvo apsunkintas klausimo, dėl apeliacinio skundo padavimo, išsprendimas. Apeliantas teigia, kad teismas ignoravo jo prašymą leisti daryti teisiamojo posėdžio garso įrašą ir sąmoningai varžė jo teisę susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolais, t. y. 2013-09-20 ir 2013-10-24 posėdžio protokolus pateikė vėliau nei buvo pateiktas prašymas (2013-11-07), o 2013-11-07 ir 2013-11-21 posėdžių protokolų visai nepateikė. Iš nuosprendžio matyti, kad apelianto parodymai buvo įrašomi su tendencingais iškraipymais, o teismas savavališkai nusprendė netirti ir neskelbti byloje surinktų dokumentų, todėl negalėjo laikyti jų įrodymais. Jis nurodo, kad nuosprendyje yra perkeltas su klaidomis kaltinimo akto tekstas, kur nurodyta, jog jis teistas 6 kartus, nors teisme aptarta, kad jis yra teistas tik 3 kartus. Taip pat nenurodyta kokių duomenų tikrumą, jis patvirtino, pervesdamas 0,01 Lt. Dėl paskolos nebuvo sudaryta kaip kad reikalauja įstatymas rašytinė paskolos sutartis.
Nuteistasis teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai patenkino civilinį ieškinį. Nebuvo suteikta galimybė apklausti nedalyvavusį civilinį ieškovą dėl ieškinio pagrįstumo, ieškovui priteistos ir negautos pajamos. Teismo nutartimi buvo iš esmės pakeistas skundžiamas nuosprendis, nes nutartimi neįskaitytas laikas, atliktas pagal 2012-10-11 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendį. Teismas netyrė aplinkybės dėl banko ar banko sistemos tariamo suklaidinimo, o nuosprendis grįstas prielaidomis ir spėlionėmis. Taip pat teismas nerinko būtinų įrodymų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ egzistavimui, civiliniam teisnumui, veiklos rūšiai ir teisėtumui nustatyti, taip pat nustatyti šių įmonių internetinių svetainių priklausomumą ir funkcinius ypatumus, internetinės bankininkystės galimybes. Apeliantas teigia, kad byloje neapklaustas www.momentcredit.lt savininkas, o teisme nuteistasis parodė, kad ši interneto svetainė nepriklauso jokiam bankui ar kredito įstaigos licenciją turinčiam ūkio subjektui (ką patvirtina jo pridėtas dokumentas), todėl šioje svetainėje nėra galimybių užpildyti kreditų paraiškas, suklaidinti banko sistemą, ar atlikti finansinę operaciją. Be to, interneto svetainės www.sohocredit.lt pavadinimas nuosprendyje nurodytas klaidingai, o su šia interneto svetaine susijęs P. S. teisme neapklaustas, tuo tarpu jis pats nurodė, kad tokiu pavadinimu internetine svetaine nesinaudojo. Todėl jis negalėjo pasinaudodamas elektroninės bankininkystės paslauga užpildyti registracijos formas ir kreditų paraiškas, taip pat neaišku kiek kartų tai buvo padaryta.
Apeliantas nurodo, kad nuosprendyje kelis kartus pakartota, jog jis, nenustatytu laiku ir vietoje, tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis įgijo iš A. T. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortelę ir sąskaitos internetinės bankininkystės kodus su slaptažodžiais. Tačiau teisme jie abu patvirtino, kad 2011-04-12 banko sąskaitą atsidarė tikslu ją apeliantui parduoti, kur iš karto banko padalinyje tai ir padarė už atlygį, savanoriškai ir nesant apgaulės požymių, tai rodo, kad banko sąskaita jis disponavo teisėtai, kas priešingai nurodyta nuosprendyje. Apeliantas teigia, kad jokia tariamai jo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta paskolos teikimo sutartis ir paraiška 1500 Lt kreditui gauti neegzistuoja, nes rašytine forma sudarytos nebuvo. Nors apylinkės teismas nurodė, kad liudytojos parodymais netikėti nėra pagrindo, tačiau teisme ji parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus, už ką buvo nuteista. Visa tai rodo teismo šališkumą. Nuteistasis teigia, kad nuosprendyje neteisingai nurodyta, jog jis kaltu neprisipažino, nors jis davė išsamius parodymus ir paaiškino, jog nesupranta kuo yra kaltinimas. Apeliantas teigia, kad nuosprendyje nepagrįstai teigiama, jog nuteistasis neteisėtai atliko dvi finansines transankcijas, kadangi liudytojas R. J. parodė, jog nuteistasis jo kompiuteriu ir internetu naudojosi teisėtai, o liudytoja A. T. parodė, kad banko sąskaitą ir jo priemones perleido laisva valia už atlygį, todėl apeliantas teigia, kad visas finansines transankcijas iš savo sąskaitos jis atliko teisėtai. Nuteistasis teigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, net negalėdama verstis atitinkama veikla, pasirinko tokį verslo būdą, kuomet nesudaromos jokios sutartys, kas yra negalima, o A. T. buvo melagingai pranešta, kad jos asmens kodu yra paimtas kreditas, o tokius įmonės veiksmus apeliantas vertina kaip sukčiavimą. Tuo tarpu A. T. taip pat elgėsi nusikalstamai, nes neinformavo nuteistojo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ reiškiamas nepagrįstas pretenzijas, šios įmonės neinformavo, kad banko sąskaita naudojasi apeliantas ir kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Nuteistasis teigia, kad paslaugos naudotojo identifikavimo priemonės (PIN kodas, slaptažodis, identifikavimo kodai) nepatvirtina jokios fizinio asmens tapatybės, o tik patvirtina teisėtą naudojimosi paslauga faktą. Nuosprendyje nepagrįstai daroma išvada, kad jis neprisipažino. Aukščiau išdėstyti pažeidimai, apelianto nuomone, daro nuosprendį nepagrįstu ir neteisėtu. Be to, nuteistasis teigia, kad visos jam inkriminuotos veikos pagal 2012-10-11, 2012-11-21 ir 2013-11-21 nuosprendžius buvo padarytos prieš jam 2011-11-15 pradedant atlikinėti bausmę, todėl bylų išskaidymas ir vertinimas kaip trijų atskirų teistumų, taip pat neargumentuotas bausmių bendrinimas, per didelė galutinė subendrinta bausmė ir BK 63 str. 10 d. nuostatų netaikymas pažeidžia jo teises. Skunde nurodoma, kad subendrinus bausmes, neįskaityta nuteistajam nuo 2011-11-15 atliekama bausmė, nepagrįstai paskirtas suėmimas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad byloje manipuliuojama sąvokomis kreditas ir paskola. CK labai aiškiai apibrėžia šias sąvokas. Kreditas - rašytinė sutartis su klientu. Internetinis puslapis (duomenys neskelbtini) nenurodė, kam jis priklauso, tai buvo informacinė svetainė, kurioje pateikta informacija, kaip pervesti pinigus. Apie jokias sutartis kalbos būti negali. T. paaiškino, kad kredito sąvoką pirmoji panaudojo kažkuri iš darbuotojų telefonu, po to ši melaginga sąvoka, kad kažkas paėmė kreditą nukeliauja į kitus bylos dokumentus, kur melagingai teigiama, kad esą buvo paimtas kreditas. T. jam pardavė savo banko sąskaitą. Jie privatūs asmenys, įstatymas draudimo parduoti sąskaitą nenumato. Jų veiksmai buvo teisėti, kaip ir jo visi veiksmai, susiję su šia sąskaita. Jis neketino, pervesdamas centą, sudarinėti sutartį. Žinojo, kad sutartį galima sudaryti raštu. Analogiška situacija ir su „S. G.“. Įtaria, kad tos pačios kompanijos turi daugybę puslapių su panašiais pavadinimais, su jų sinonimais. Kaltinime teigiama, neva jis siekė sudaryti sutartį. Tai visiškas absurdas. BK 215 str. numato atsakomybę už svetimos elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimą. Paslauga negali būti materialia elektronine priemone. Banko sąskaita naudojosi teisėtai, nesuprantama už ką yra nuteistas. Teigti, kad T. sąskaitoje esančius litus užvaldė kaip bendrovės turtą negalima, nes tai nėra bendrovės turtas. Nuosprendyje apgaulingai teigiama esą Pin kodai yra T. tapatybės patvirtinimo duomenys. T. elektroniniu parašu nesinaudoja. Klaidinantys teiginiai yra esą jis pateikė paraišką kreditui gauti. Tai prielaidos ir spėliojimai, tokios paraiškos jam niekas neparodė. Nuteistas neišaiškinus, kuo yra kaltinamas ir pasinaudojant tiesiog demagogija, sąvokų esmės iškraipymu. Prokurorė savo pareigą išaiškinti kaltinamajam, kuo jis kaltinamas bando perkelti gynėjui, manipuliuoja sąvokomis kreditas ir paskola. Jokio kredito ir jokios paskolos niekas nepaėmė. Privaloma pateikti rašytinę sutartį, jeigu manoma kitaip. Civilinio proceso tvarka reikėjo nagrinėti santykius. Prokurorė bando sutapatinti elektroninius duomenis ir fizinio asmens duomenis. Ar naudojosi T. asmens duomenimis ar ne, nebuvo net nagrinėjimo dalyku. Su banko sąskaita jis padarė daug operacijų. Kaltintoja išsirenka tik dvi operacijas ir kažkodėl jas įvardina kaip neteisėtas. Sukčiavimo atveju, nors jo atveju to nėra, ieškiniai priteisiami realiai, o negautos pajamos nepriteisiamos. Teismas paėmė kaltinamąjį aktą, nukopijavo ir parašė rezoliuciją skirti jam bausmę. Vėliau teismas pasižiūrėjo, kad padarė daug klaidų ir nutartimi pakeitė nuosprendžio dalis, tame tarpe ir rezoliucinę. Jo veiksmai teisėti, jokių sutarčių su bendrovėmis nesudarinėjo, jos vykdo lupikavimo veiklą nesudarydamos jokių sutarčių. Jo atžvilgiu turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis. Prašo naikinti nuosprendį ir priimti išteisinamąjį.
Nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti ginamojo išdėstytais argumentais ir motyvais.
Žemesnės instancijos teismas
Prokurorė prašė skundą atmesti. Apeliacinis skundas orientuotas į proceso dalyvių personalijas. Teismas užtikrino kaltinamojo teises, dalyvavo valstybės paskirtas gynėjas, teismas išaiškino teisę turėti kitą gynėją už savo lėšas, tokio prašymo kaltinamasis nepareiškė. Dėl sveikatos būklės jis neminėjo, kad dėl to negali dalyvauti procese. Tokio klausimo visiškai nekėlė posėdžio metu. Kaltinimas pateiktas valstybine kalba, nuteistasis yra aukštesniojo išsilavinimo, teisė į gynybą jam buvo užtikrinta, gynėjas galėjo aiškinti sąvokas kaltinamajam. Kaltinamojo teisinė leksika pakankamai išvystyta, todėl manytina, kad sąvokos jam buvo suprantamos. Byloje nustatyta, kad T. jam leido naudotis sąskaita, tačiau nesuteikė teisės imti kreditą. Jokių BPK pažeidimų nebuvo padaryta. Prašo palikti pirmos instancijos teismo nuosprendį galioti be jokių pakeitimų.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas, savo 2005-06-23 nutarime Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (nutartyje) išdėstytos motyvuotos išvadas dėl apeliacinio skundo esmės neturi būti suprantamos kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, bet turi būti atsakyta į apeliacinio skundo prašymus ar esminius argumentus.
Dėl veikų kvalifikavimo
Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Baudžiamoji atsakomybė asmeniui pagal šį straipsnį kyla tuomet, kai jis atlieka bent vieną iš straipsnyje nurodytų alternatyvių veiksmų.
Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio A. G. pripažintas kaltu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį už tai, kad atliko finansines operacijas, neteisėtai panaudodamas A. T. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis. Baudžiamosios bylos medžiagoje užfiksuotų duomenų analizė leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis A. G. finansinių operacijų atlikimui, t. y. A. T. vardu paimti 1200 Lt kreditą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei 1500 Lt kreditą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš nukentėjusios sutikimo nebuvo gavęs. Apie kredito paėmimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nukentėjusiosios teigimu, ji sužinojo, tik gavusi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą apie paimtą kreditą. Pažymėtina, kad nuteistasis nebuvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 str. padarymu, todėl ta aplinkybė, kad nukentėjusios vardu atidaryta sąskaita, kaip teigia pats A. G. naudojosi kaip sava, konkrečioje situacijoje, priešingai nei mano nuteistasis, nepaneigia jo veiksmų neteisėtumo BK 215 straipsnio prasme. Teismų praktikoje formuojama pozicija, kad svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197/2011); toks pat aiškinimas tinka ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenims. Vadinasi, svetimi elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys tai konkrečiam naudotojui būdingi ar konkrečiam naudotojui priskirti duomenys, kuriais naudotis elektroninių mokėjimo priemonių duomenų naudotojas ar kredito įstaiga nėra išreiškusi sutikimo. Svetimos elektroninio mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimas finansinei operacijai atlikti – tai svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių pateikimas kredito įstaigai, siekiant gauti informaciją apie elektroninius pinigus arba sudaryti nurodymą disponuoti kredito įstaigoje atidarytoje sąskaitoje esančiomis lėšomis. Pagal bylos aplinkybes nėra abejonės, kad A. G. naudotojo tapatybės duomenys buvo svetimi, nes jie priklausė kitam asmeniui – A. T.. A. G. suprato, jog naudoja svetimus naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis finansinei operacijai inicijuoti, nes pats įtikino A. T. savo vardu atidarytos sąskaitos prisijungimo duomenis atiduoti jam, ir norėjo taip veikti. Kitas būtinas nusikalstamos veikos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį požymis – tokių duomenų panaudojimo neteisėtumas. Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį baudžiamas ne pats duomenų panaudojimas, bet neteisėtas finansinės operacijos atlikimas panaudojant tokius duomenis. Neteisėtas asmens tapatybės patvirtinimo priemonės duomenų panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas, kaip padarytas be šių duomenų savininko ar jų turėtojo sutikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-475/2009). Šioje byloje nustatyta, kad A. T. atidarė banko sąskaitą savo vardu ir, gavusi tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, kurie reikalingi naudojantis elektronine bankininkyste, juos perdavė A. G.. Pirmos instancijos teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad A. T. perduodama šiuos tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis manė, kad susitarimas tarp jos ir A. G. apima šios sąskaitos naudojimą tiek, kiek tai susiję su pinigų įnešimu, paėmimu ir atsiskaitymu, t.y. ji leido atlikti būtent tokias finansines operacijas su jos vardu atidaryta banko sąskaita. Tuo tarpu A. G. atliko ne tik šias finansines operacijas, bet ir pasinaudodamas elektronine bankininkyste per A. T. sąskaitą, pateikdamas jos tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis kredito įmonei kaip savo, inicijavo ir atliko finansinę operaciją – 1200 Lt kredito paėmimą bei pasikėsino paimti 1500 Lt kreditą. Apie šias finansines operacijas A. G. A. T. nepasakė, ir apie tai, kad savo veiksmais A. G. nežinant jai sukūrė finansinį įsipareigojimą, A. T. nebuvo informuota. Kaip jau buvo minėta, A. T. nebuvo davusi A. G. sutikimo jos vardu imti kreditus, vadinasi, tokie jo veiksmai vertintini kaip neteisėti ir tai, kad A. T. buvo savo valia, tačiau anksčiau nurodyta apimtimi, savo sąskaita naudotis nuteistajam, jo atsakomybės nešalina, kadangi A. T. nežinojo apie kreditų ėmimą jos vardu. Ji apie tai nebuvo perspėta, kai atidarė banko sąskaitą ir visus prisijungimo duomenis perdavė A. G.. Akivaizdu, kad A. G. šioje situacijoje pasinaudojo nukentėjusiosios pasitikėjimu ir, leidęs jai suprasti, kad jis naudos sąskaitą tik tokioms finansinėms operacijoms, kurios nebus žalingos nukentėjusiajai, iš tiesų be jos žinios, pasinaudodamas jos vardu, sukūrė šiai prievolinius teisinius santykius, apie kuriuos jie nebuvo taręsi ir jis nebuvo tiesiogiai paprašęs leidimo tokioms finansinėms operacijoms. Visi šie nuteistojo veiksmai tik patvirtina jo veiksmų neteisėtumą, nes jis kredito paėmimo operaciją inicijavo ir atliko be A. T. sąmoningo sutikimo, o naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimo neteisėtumą finansinei operacijai atlikti lemia tikrojo tokių duomenų naudotojo sutikimo naudoti duomenis nebuvimas. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad byloje nustatytos aplinkybės, pagrįstai teismui leido nuteistojo veiksmus vertinti, kaip nusikalstamus pagal BK 215 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, A. G. veiksmus pagrįstai kvalifikavo kaip sukčiavimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl kredito gavimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir kaip pasikėsinimą sukčiauti, pagal BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. (dėl kredito iš UAB „S. G.“).
Pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. BK 182 straipsnio 1 dalies dispozicijoje suformuluoti keli alternatyvūs sukčiavimo objektyvieji požymiai – tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas; turtinės prievolės išvengimas; turtinės prievolės panaikinimas. Taigi, baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šiame straipsnyje nurodyta nusikalstama veika.
Svetimas turtas – tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantys kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, taip pat pinigai, vertybiniai popieriai ir pan. Turtinė teisė – tai kaltininko sau ar kito asmens naudai neteisėtai įgyta daiktinė ar prievolinė teisė arba teisė, atsirandanti iš intelektinės veiklos rezultatų. Tais atvejais, kai dėl apgaulės suklaidintas asmuo arba banko elektroninė sistema perveda pinigus į kaltininko sąskaitą, paprastai laikoma, kad kaltininkas apgaule įgijo turtinę teisę.
Apgaulė, kaip šios nusikalstamos veikos padarymo būdas, yra įtraukta į sukčiavimo sudėtį, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį ji turi būti nustatoma visais atvejais, nes tai yra būtinas šios nusikalstamos veikos požymis. Pagal teismų praktiką nustatomi šie apgaulės kriterijai: a) objektyvios tiesos iškraipymas; b) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); c) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-335/2010). Elektroninėje bankininkystėje laikoma, kad kaltininkas, prisistatęs asmeniu, turinčiu teisę surinkti kodus, kurie leidžia prisijungti prie sąskaitos ir/ar jos pagrindu prie kitos elektroninės sistemos, prieš teisėto sąskaitos valdytojo valią surenka tokius kodus ir inicijuoja veiksmus, kurių pagrindu išmokamos ir/ar pervedamos piniginės lėšos, suklaidina banką ir /ar kitą kredito įstaigą. Todėl tokia jo veika kvalifikuojama kaip sukčiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K–375/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2013, 2K-54/2013). Šioje byloje būtinasis veikos požymis apgaulė pasisavinant (ir pasikėsinant pasisavinti) svetimą turtą teismo buvo nustatytas ir atskleistas. A. G. kredito įmonei pateikė kito asmens duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą) juo prisistatydamas elektroninėje erdvėje ir taip suklaidino UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri apgaule įtikinta, kad būtent šis asmuo (A. T.) sudaro kredito sutartį, pervedė 1200 Lt kreditą į A. T. sąskaitą, tuo tarpu analogiškos veikos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu, veika nebuvo baigta tik dėl to, kad bendrovei įtarus sukčiavimo atvejį pinigai pervesti nebuvo. Abejoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisiniu statusu nėra jokio pagrindo, o tai, kad šie juridiniai asmenys nėra bankai, nepaneigia to fakto, jog tai yra juridiniai asmenys, teikiantis skolinimosi paslaugas, trumpalaikius kreditus. CK 6.881 straipsnyje nurodyta, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Taigi pagal bylos aplinkybes ta veikla, kuria užsiima UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, visiškai atitinka kreditavimo veiklą ir todėl pagrįstai šie juridiniai asmenys vadinami kredito įstaiga, su kuria sudarant sutartį dėl kredito paėmimo reikia pateikti savo elektroninėje bankininkystėje naudojamus tapatybės patvirtinimo duomenis, kurie reikalingi asmens identifikavimui. Darytina išvada, kad teismas pagal nustatytas aplinkybes prisijungimą prie A. T. sąskaitos, savęs kaip jos identifikavimą, tokių duomenų pateikimą kredito įstaigai taip ją suklaidinant ir dėl šio suklaidinimo pervestų pinigų pasisavinimą teisingai kvalifikavo kaip sukčiavimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, o veiksmus, atliktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu – kaip pasikėsinimą, kadangi bendrovei įtarus sukčiavimo atvejį, kreditas išduotas nebuvo, t.y. nusikalstama veika nebuvo baigta dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Tai, kad nuosprendyje nurodant bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinės svetainės adresą (duomenys neskelbtini), padaryta rašymo apsirikimo klaida (neįrašyta lt), nuteistojo kaltės nešalina.
Dėl baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų
Apelianto teiginiai, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą, yra nepagrįsti. Nors apeliantas teigia, kad dėl to, kad į teismo posėdį buvo pristatytas su aiškiais galvos traumos požymiais, teismo posėdžio salėje buvo laikomas su antrankiais ir jam nebuvo suprantama kuo jis kaltinamas, buvo pažeista jo teisė į gynybą, tačiau tokie jo teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Sprendžiant iš nuteistojo parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tame tarpe ir iš apeliacinio skundo motyvų, pareikštų kaltinimų esmė A. G. buvo aiški: jis davė parodymus dėl jam inkriminuojamų veikų, juos grindė teisiniais argumentais, o tai, priešingai nei teigiama skunde, rodo, jog apeliantas suprato jam pareikštus kaltinimus. Vien tai, kad nuteistasis savaip interpretuoja BK įtvirtintų normų prasmę, nusikaltimo sudėties požymius, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą, ar kad baudžiamasis įstatymas jo atžvilgiu buvo pritaikytas netinkamai. Jau buvo minėta, kaltinamasis teisme davė parodymus, iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad savo teises gynė argumentuotai ir aktyviai, o tai rodo, kad skunde nurodoma sveikatos būklė jam nesutrukdė dalyvauti teismo posėdyje ir duoti parodymus, kadangi priešingu atveju (esant duomenų apie blogą sveikatos būklę) jis net nebūtų būti konvojuotas į teismo posėdį (Konvojavimo taisyklių 98. 2 p. 99.4 p.). Pažymėtina, kad tuo, jog teismo posėdžio metu kaltinamasis buvo laikomas su antrankiais, jo teisė į gynybą pažeista nebuvo, kadangi teisė duoti parodymus buvo užtikrinta. Be to, Konvojavimo taisyklių 195 p. numato, kad „Teismo posėdžių salėje konvojuojamieji laikomi su antrankiais, uždėtais ant priekyje laikomų rankų. Įvertinęs konvojuojamojo kriminogeninę charakteristiką, jo fizinę, psichologinę sveikatos būklę, teismo pirmininkas gali leisti antrankius nuimti“, todėl tai nuimti ar ne antrankius teismo posėdžio metu sprendžia bylą nagrinėjantis teisėjas, įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, tačiau tai nėra teismo pareiga, juo labiau baudžiamojo proceso pažeidimas, lėmęs teisės į gynybą pažeidimą. Tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme, kaltinamajam buvo užtikrinta teisė į gynybą, paskiriant jam gynėją, kuris priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, parengė ir apeliacinį skundą, o tai, kad nuteistasis jo nepasirašė, nėra pagrindu teigti, kad paskirtas ar paskirti gynėjai jį atsisakė ginti. Pagal BPK 308 straipsnio 3 dalį nuosprendis skelbiamas dalyvaujant kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorui, jeigu teismas nenusprendžia kitaip. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad nuosprendžio paskelbimo dieną dalyvavo pats A. G.. Prielaidų, kad buvo esmingai pažeistos kaltinamojo teisės skelbiant nuosprendį, nenustatyta.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais veiksmais (BPK 20 str. 3, 4 d. d.). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Šioje byloje, priešingai nei skunde teigia apeliantas, įrodymai byloje surinkti, ištirti ir įvertinti iš esmės nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, dėl kurių turėtų būti naikinamas skundžiamas teismo nuosprendis, nepadaryta. Tai, kad nukentėjusioji A. T. buvo nuteista už melagingų parodymų davimą, nedaro jos parodymų niekiniais ar užkertančiais kelią teismui jais remtis. Atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad įrodymais gali būti ne tik duomenys, tiesiogiai patvirtinantys ar paneigiantys reikšmingą aplinkybę, bet ir duomenys, padedantys nustatyti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus bei patikrinti ar paneigti tiriamas versijas, ir tokių duomenų, kaip jau minėta, pagrįsti nuteistojo A. G. kaltei dėl jam inkriminuotų veikų padarymo, byloje pakanka. Tai, kad byloje surinkti duomenys teismo buvo įvertinti ne taip, kaip to norėtų apeliantas, nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad skundžiamas nuosprendis iš esmės neatitinka baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų reikalavimų apkaltinamojo nuosprendžio surašymui ar, kad buvo pažeista proceso dalyvių teisė į gynybą.
Dėl įrodymų tyrimo
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pabaigus ikiteisminį tyrimą nuteistajam buvo pateikta susipažinimui visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, buvo padarytos ir įteiktos ikiteisminio tyrimo bylos kopijos (b.l. 137, t.2), todėl nors kaltinamasis ir teisingai pažymi, kad atliekant įrodymų tyrimą pirmos instancijos teisme galimai buvo pažeisti BPK 290 str. reikalavimai, dėl dokumentų perskaitymo ir apžiūros tvarkos, kadangi protokole nėra užfiksuota proceso dalyvių nuomonė, jog jie nepageidauja, kad dokumentai būtų skelbiami ir apžiūrimi, ir teismas apsiribojo dokumentų išvardijimu (t.y. teismas juos ištyrė), tai esmingai nesuvaržė kaltinamojo teisės į gynybą, kadangi dokumentų turinys kaltinamajam buvo žinomas iš turimų dokumentų kopijų. Be to, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, šis pažeidimas buvo ištaisytas, pagarsinti nuteistojo prašomi įrodymai. Vien tai, kad teismas kaip, kad pageidavo kaltinamasis byloje esančių įrodymų nekomentavo, nėra pagrindu teigti, kad teismas neištyrė byloje esančių įrodymų, kadangi įrodymų vertinimas atliekamas priimant nuosprendį pasitarimų kambaryje, todėl ir šiuo pagrindu nuosprendžio keisti ar naikinti pagrindo nėra.
Dėl nuteistajam A. G. paskirtos bausmės
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. G. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, įvertino ir kitas, bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes. Nusikalstamas veikas, nurodytas skundžiamame nuosprendyje, A. G. padarė neišnykus teistumui pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2009-11-06 nuosprendį, todėl pirmosios instancijos teismas, A. G., kaip recidyvistui, paskyręs laisvės atėmimo bausmę, BK 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos nepažeidė. Nuteistajam inkriminuotos veikos, nebuvo atsitiktinės – A. G. praeityje buvo ne kartą teistas ir nors dalis teistumų, kaip teisingai pastebėta apeliaciniame skunde yra išnykę, tačiau, šiame kontekste nustatytos aplinkybės, pagrįstai buvo vertinamos, kaip nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga.
Apeliantui paskirtos bausmės, tiek už atskiras veikas, tiek ir subendrinta bausmė, paskirta už šiame nuosprendyje įvardintas nusikalstamas veikas, savo dydžiu nesiekia sankcijoje už jas numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio. Priešingai – jos yra netgi ženkliai mažesnės už sankcijos vidurkį. Teismas šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrino, o subendrintą 2 m. terminuoto laisvės atėmimo bausmę (kurios dydis net po subendrinimo nesiekia BK 215 str. 1d. sankcijos vidurkio), bendrindamas su anksčiau paskirta bausme BK 63 str. 1, 4, 9 d. pagrindu nurodė, kad paskirtą bausmę bendrina su paskirta ir neatlikta 5 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme dalinio sudėjimo būdu. Bendrindamas bausmes teismas prie 5 metų 7 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės pridėjo tik dalį - 1 metus laisvės atėmimo šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę paskyrė 6 metus 7 mėnesius laisvės atėmimo, todėl A. G. paskirtą bausmę vertinti, kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau švelninti nėra pagrindo. Tai, kad už įvairiais laikotarpiais padarytas nusikalstamas veikas A. G. buvo teisiamas atskirose bylose, nėra pagrindu padaryti išvadą, kad dėl to jo padėtis buvo pabloginta, kadangi veikos tarpusavyje sudarė realią nusikaltimų sutaptį, o ne buvo išskaidyta viena tęstinė nusikalstama veika ir į tai buvo atsižvelgta skiriant bausmes bei parenkant bausmių subendrinimo būdą, todėl nuteistojo skundo argumentai dėl BK 63 str. 10 d. netinkamo taikymo yra nepagrįsti.
Pažymėtina ir tai, kad nors nuosprendyje pirmos instancijos teismas buvo klaidingai nurodęs, kad šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrina su 2012-11-21 Trakų rajono apylinkės nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, tačiau iš to, kad neatliktos bausmės dydis nurodomas 5 metai 7 mėnesiai, akivaizdu, jog apylinkės teismas padarė rašymo apsirikimo klaidą, kadangi tokio dydžio bausmė buvo nustatyta 2013-05-13 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi. Šia nutartimi buvo subendrintos 2012-10-11 ir 2012-11-21 nuosprendžiais paskirtos bausmės, todėl teismas 2013-11-22 nutartimi ištaisęs šią skundžiamame nuosprendyje padarytą klaidą, nuosprendžio iš esmės nepakeitė, galutinė bausmė liko nepakitusi. Teisė ištaisyti klaidas teismui numatyta BPK 308¹ str. 1 d., todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas, ištaisydamas nuosprendyje padarytus rašymo apsirikimus, pažeidė BPK reikalavimus, kurie būtų pagrindu nuosprendį panaikinti ar pakeisti. Be to, skundžiame nuosprendyje yra nurodyta, jog į bausmės laiką yra įskaitomas bausmės laikas, atliktas pagal 2012-11-21 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendį, tačiau kaip jau buvo minėta, šis nuosprendis 2013-05-13 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi buvo subendrintas su 2012-10-11 nuosprendžiu, šia nutartimi buvo išspręstas ir pagal šiuos nuosprendžius atliktų bausmių įskaitymo į bausmės laiką klausimas, tačiau apylinkės teismas, 2013-11-22 ištaisydamas jau anksčiau aptartą rašymo apsirikimo klaidą, analogiškos klaidos nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, dėl bausmės įskaitymo, klaidos neištaisė, todėl ši rašymo apsirikimo klaida ištaisytina, nurodant, kad į bausmės laiką įskaitomas bausmės laikas nurodytas 2013-05-13 Trakų rajono apylinkės teismo nutartyje, atliktas pagal šia nutartimi subendrintus 2012-10-11 ir 2012-11-21 nuosprendžius.
Dėl civilinio ieškinio
Skundžiamo nuosprendžio turinys bei byloje surinktų dokumentų leidžia konstatuoti, kad apeliacinio skundo argumentai, kuriais nuteistasis A. G. teigia, jog iš jo nepagrįstai priteistas turtinės žalos atlyginimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, prieštarauja objektyviems byloje nustatytiems duomenims. Kaip matyti iš byloje esančio civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo, jie prašė baudžiamąją bylą nagrinėti civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant (b. l. 167, t. 2). BPK 252 str. 2 d. numato, kad teismas turi teisę nagrinėti civilinį ieškinį civiliniam ieškovui nedalyvaujant, jeigu pripažįstama, kad tai reikalinga, arba jeigu yra civilinio ieškovo prašymas nagrinėti ieškinį jam nedalyvaujant. Šio straipsnio trečia dalis numato, kad civilinio atsakovo ar jo atstovo neatvykimas nesustabdo civilinio ieškinio nagrinėjimo, todėl tai, kad bylos nagrinėjime teisme nedalyvavo civilinio ieškovo atstovas, negali būti priežastis netenkinti civilinio ieškinio, kurio pagrindimui duomenys buvo pateikti dar ikiteisminio tyrimo metu ir buvo tiriami pirmosios instancijos teisme. 2013-11-07 posėdžio metu, kaltinamasis nekėlė klausimo dėl būtino civilinio ieškovo dalyvavimo posėdyje, tuo tarpu su visais ieškovo reikalavimais kaltinamasis buvo susipažinęs ir dėl jų galėjo pasisakyti tiek nagrinėjant bylą, tiek apeliacinį skundą. Kaip nustatyta byloje, A. G. inicijavo 1200 Lt dydžio kredito gavimo procedūrą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, prisijungdamas prie sistemos nukentėjusiosios A. T. vardu, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrįstai ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažinta civiliniu ieškovu, tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinio nepateikė, todėl byloje nėra civiliniu ieškovu. Iš bylos medžiagos matyti, kad juridinis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl apgaulės įtakoje išduoto kredito, patyrė turtinę žalą, kurią sudaro ne tik išduotas kreditas, bet ir negautos pajamos. Turtine žala pripažįstama ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Vadinasi, negautos pajamos yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. civilinio ieškovo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią jis būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tokiu būdu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys iš A. G., dėl kurio nusikalstamų veiksmų bendrovė patyrė turtinę žalą, priteistas pagrįstai.
Dėl suėmimo paskyrimo
Nuteistasis skunde nurodo, kad nuosprendžiu jam paskirta karomoji priemonė – suėmimas yra nepagrįsta. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šioje byloje iki nuosprendžio priėmimo jam, kaip bausmę atliekančiam nuteistajam, jokia kardomoji priemonė, paskirta nebuvo, todėl teismas pagrįstai sprendė klausimą dėl kardomosios priemonės paskyrimo nuteistajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo, kuri, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, negali būti vertinama kaip per griežta.
Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu būtų padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Nors nuteistasis skunde teigė, kad jo teisės buvo pažeistos ir nesudarius galimybės daryti posėdžio garso įrašą, tačiau iš byloje esančio teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismo posėdžio garso įrašas buvo daromas, todėl nuteistasis turi galimybę su juo susipažinti nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išvadas dėl nuteistojo kaltės, bausmės rūšies, jos dydžio, civilinio ieškinio pagrindė bylos duomenimis, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.
Ištaisyti 2013 m. lapkričio 21 d. Kauno apylinkės nuosprendžio rezoliucinę dalį dėl bausmės laiko įskaitymo sekančiai: į bausmės laiką įskaityti bausmės laiką nurodytą 2013-05-13 Trakų rajono apylinkės teismo nutartyje, atliktą pagal 2012-11-21 ir 2012-10-11 nuosprendžius.