- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-24
- Bylos Nr.
- 2S-144-436/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Mitkus, Arūnas Rudzinskas (pran.), Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- Z. V., Reginai B
- Kategorijos
- 119.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio ir Ramūno Mitkaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. V. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 27 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, civilinėje byloje pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovėms Z. V. ir Reginai B. S. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. V. prašė teismo nustatyti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką tarp ieškovės ir atsakovių pagal ieškovės pateiktą G. S. įmonės parengtą projektą. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė leisti be atsakovių Z. V. ir R.B. S. sutikimo savo lėšomis rengti ir atlikti žemės sklypo kadastrinius-geodezinius matavimus, paženklinti ir išmatuoti tikslias žemės sklypo ribas, parengti žemės sklypo planą, reikalingą žemės sklypo atidalijimui ir naudojimosi tvarkos nustatymui, ir priteisti solidariai iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas (2-3 b.l.).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. spalio 27 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtu (55-57 b.l.). Teismas konstatavo, kad tarp bylos šalių nėra ginčo dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos ir dėl planų rengimo, sklypo matavimų atlikimo. CK 4.75 str. 1 d. nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Šios teisės normos analizė leidžia daryti išvadą, kad prieš kreipdamiesi į teismą bendraturčiai turi siekti susitarimo dėl turto naudojimosi ir valdymo, ir tik nesusitarus, kilus ginčui atsiranda pagrindas kelti bylą teisme. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji bandė pasiekti susitarimą su atsakovėmis dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, dėl sklypo matavimų. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovė nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne teisme tvarkos - nesikreipė į atsakoves konkrečiai siūlydama nustatyti naudojimosi tvarką, atlikti matavimus, neišsiaiškino atsakovių pozicijos šiais klausimais. CPK 296 str. 1 d. 1 p. numatyta, jog teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu ieškovas, kuris kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka. Šalys dar gali susitarti tarpusavyje dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas ieškinį paliko nenagrinėtu. Be to, teismas padarė išvadą, kad ieškovė nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, todėl priteisė iš jos atsakovių naudai bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį patenkinti pilnai (60-61 b.l.). Atskirajame skunde ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė nebandė tartis dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo su atsakovėmis. Atsakovėms per antstolį buvo įteiktas prašymas duoti sutikimą atlikti žemės sklypo kadastrinius geodezinius matavimus, paženklinti ir išmatuoti tikslias žemės sklypo ribas, parengti žemės sklypo planą, reikalingą žemės sklypo atidalijimui ir naudojimosi tvarkos juo nustatymui. Atsakovės sutikimo atlikti nurodytus veiksmus neduoda. Taigi, ieškovė neturėjo kito kelio kaip tik kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė R.B. S. prašo atskirąjį skundą atmesti (65-67 b.l). Atsakovė atsiliepime pateikia motyvus, jos nuomone, paneigiančius ieškovės ieškinio pagrįstumą, t.y. ieškovė iki teismo nebuvo pateikusi atsakovei jokio žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projekto, be to, tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė savo lėšomis parengtų ir atliktų žemės sklypo kadastrinius-geodezinius matavimus, paženklintų ir išmatuotų tikslias žemės sklypo ribas, parengtų žemės sklypo planą, reikalingą dėl žemės sklypo atidalinimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo. Atsakovė taip pat sutinka, kad žemės sklypo naudojimosi tvarka būtų nustatyta pagal ieškovės pateiktą G. S. įmonės parengtą projektą.
Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Patikrinęs atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad jis tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Pirmosios instancijos teismas ieškinį paliko nenagrinėtą konstatavęs, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka dėl bendrosios dalinės nuosavybės objekto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos nustatymo. Teismo vertinimu, tik tuo atveju, jei ieškovas pateikia teismui įrodymų, kad išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka bandė pasiekti susitarimą su bendraturčiais dėl bendrosios dalinės nuosavybės objekto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos nustatymo, gali kreiptis su ieškiniu dėl nesutarimo sprendimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo pateiktas CK 4.75 straipsnio 1 dalies normų aiškinimas nepagrįstai išplečia jų turinį ir yra neteisingas. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir disponuojamas bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. Lingvistiškai aiškinant šią teisės normą darytina išvada, kad joje įtvirtinta bendraturčių ginčų dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo priskirtinumo teismams taisyklė, o ne išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nes pats ieškinio pareiškimo faktas patvirtina esant bendraturčių nesutarimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo. Remdamasi aukščiau pateiktais argumentais, teisėjų kolegija, sutinka su atskirojo skundo motyvu, kad ieškovė, manydama, jog jai nepavyksta pasiekti susitarimo su bendraturtėmis dėl bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimosi tvarkos nustatymo, gauti jų sutikimo savo lėšomis rengti ir atlikti žemės sklypo kadastrinius-geodezinius matavimus, paženklinti ir išmatuoti tikslias žemės sklypo ribas, parengti žemės sklypo planą, reikalingą žemės sklypo atidalijimui ir naudojimosi tvarkos nustatymui, turi teisę iš karto kreiptis į teismą. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, konstatavus, kad ieškovė nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka, naikintina.
Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pasisakė tik procesiniu klausimu, t.y. ar ieškovė tinkamai įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą. Pripažinęs, kad ieškovė nesilaikė išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, pirmosios instancijos teismas ieškinyje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumo visai netyrė ir nevertino. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kurie susiję su ieškinyje pareikštų reikalavimų pagrįstumu, nepasisako, nes tai nėra šios apeliacinės bylos nagrinėjimo objektas. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija taip pat nepasisako dėl atskirajame skunde pareikšto reikalavimo išspręsti ginčą iš esmės ir ieškinį patenkinti pilnai.
Remdamasi šiais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas atskirąjį skundą patenkinti iš dalies, pirmosios instancijos nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.