Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. Q. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl pažeistų darbo teisių atkūrimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovas M. Q. kreipėsi į teismą ieškiniu ir prašo: 1) išieškoti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) darbo užmokestį už visą pas ją dirbtą laiką, t. y. minimalų darbo užmokestį už darbą naktimis, viršvalandinį darbą, darbą savaitgaliais ir švenčių dienomis, dienpinigius komandiruotės metu – 10 383,40 Eur; 2) išieškoti iš atsakovės 1 649,82 Eur atostoginius; 3) išieškoti iš atsakovės 1 649,82 Eur išeitinę išmoką; 4) išieškoti iš atsakovės 1 649,82 Eur už priverstinę pravaikštą; 5) išieškoti iš atsakovės 121 Eur už pavėluotą darbo užmokesčio ir kitų susijusių sumų išieškojimą.

2. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo nutraukta darbo sutartis su ieškovu, tačiau jis nesutinka su faktais ir išvadomis bei atsakovės sprendime dėl darbo sutarties nutraukimo išdėstytu motyvu. Ieškovas 2024 m. sausio mėnesį pateikė atsakovei reikalingus dokumentus ir gavo iš atsakovės teigiamą atsakymą dėl darbo. (duomenys neskelbtini) Migracijos departamentas išdavė atsakovui leidimą laikinai gyventi. Ieškovas atliko reikalingus procesinius veiksmus, atsakovės vadovybės nurodymu sumokėjo atitinkamą sumą, praėjo privalomą teorinį ir praktinį kursą, gavo pažymėjimą. Atsakovės tiesioginio vadovo nurodymu ieškovas pradėjo stažuotę ir išvyko į komandiruotę kartu su vadovaujančiu vairuotoju. Ieškovas gabeno krovinius tarptautiniais maršrutais 120 kalendorinių dienų, 1 248 valandas, išėjo neapmokamų atostogų ir už visą laikotarpį gavo 3 800 Eur. Atsakovė ieškovui iš viso turėjo sumokėti 10 583,40 Eur darbo užmokesčio ir 3 600 Eur dienpinigių, tačiau per visą laiką pervedė tik 3 800 Eur sumą, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 10 383,40 Eur darbo užmokestis ir dienpinigiai. Po paskutinės komandiruotės atsakovas grįžęs į bazę atsisakė pasirašyti susitarimą dėl darbo užmokesčio išskaičiavimo, todėl atsakovė žodžiu liepė ieškotis ieškovui kito darbo. Atsakovės darbuotojai negali įrodyti, kad ieškovas pažeidė darbo sutarties normas, taip pat kur ir kada buvo deginamas kuras. Atsakovė grubiai ignoravo darbo teisės nuostatas, nurodytas ieškinyje. Paskutinę bankinę operaciją atsakovė ieškovui atliko 2024 m. gegužės mėnesį, po to iki ieškinio pateikimo teismui neteisėtai sulaiko nurodytą didesnį atlyginimą, pasitelkdama gudrybes ir apgaulę, todėl iš atsakovės priteistinas 121 Eur už pavėluotą darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių sumų išmokėjimą. Atsakovė neteisėtai darė išskaitas iš ieškovo darbo užmokesčio, tai matyti iš byloje pateiktų dokumentų (banko operacijų). Be to atsakovė grubiai ignoravo darbo teisės nuostatas, susijusias su kasmetinių atostogų suteikimu ir atostoginių išmokėjimu, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 1 649,82 Eur atostoginių suma. Atsakovė nepaisydama imperatyvių darbo teisės nuostatų, naudodamasi įstatymo uždraustais būdais vienašališkai nutraukė darbo sutartį, todėl iš jos priteistini 1 649,82 Eur už priverstinę pravaikštą. Ieškovas buvo priverstas susirasti naują darbdavį ir pateikti dokumentus naujam leidimui gyventi (duomenys neskelbtini), dėl ko turėjo sumokėti 340 Eur valstybės rinkliavą. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovas mėnesius nedirbo ir leido tvarkyti dokumentus. Žalos ieškovui atsiradimą patvirtina šie įrodymai: darbo sutarties kopija, (duomenys neskelbtini) užsieniečio paso kopija, pinigų, kuriuos atsakovė pervedė ieškovui už visą laikotarpį, kopija, pažymėjimo (kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovo vardu kopija, dienos pradžios ir pabaigos ataskaitos, parengtos verslo kelionės metu.

3. Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė tenkinti visiškai. Paaiškino, kad jį apgavo. Atvyko į Europą dirbti, manė, kad čia elgiamasi sąžiningai. Pas atsakovę pradėjo dirbti 2024 m. vasario mėnesį. Iš pradžių dirbo su porininku, vėliau vienas. Iš viso pas atsakovę dirbo keturis mėnesius. Buvo sutarę, kad pirmą reisą jam bus mokamas 70 Eur darbo užmokestis per dieną, bet kai grįžo iš reiso, jam nuskaičiavo už daug ką, išmokėjo po 65 Eur. Už vėlesnius reisus žadėjo mokėti po 80 Eur už dieną. Atsakovė išskaičiuodavo iš atlyginimo už net menkiausius automobilio pažeidimus, padangas, kurių vėliau net nepakeitė. Taip pat jis buvo nuvažiavęs nuo kelio, dužo automobilio žibintas, ir nors tai įvyko ne dėl jo kaltės, o dėl prastos kokybės padangų, tačiau iš jo atlyginimo išskaitė už automobilio apgadinimus. Iš viso važiavo į keturis reisus. Pirmas reisas truko 48 ar 49 dienas, antras reisas truko po 60 dienų, trečias ir ketvirtas reisas – po 30 dienų. Po reisų paprastai būna atostogos, tuomet vėl vyksta. Gavo iš viso iš atsakovės 3 800 Eur už keturis mėnesius. Mano, kad turėjo gauti virš 10 000 Eur, kaip nurodyta ieškinyje. Sumą apskaičiavo už moralinę žalą. Po ketvirto reiso jis sirgo, turėjo stuburo problemų, buvo su akimis blogai. Negalėjo dirbti dėl sveikatos problemų, o jie skaičiavo kaip pravaikštą ir atleido be priežasties. Pravaikštose jis buvo savaitę ar 10 dienų. Nuo 2024 m. kovo 29 d. iki gegužės 31 d. nevyko į darbą dėl to, kad turėjo sveikatos problemų, sirgo. Sakė atsakovei, kad serga ir negali dirbti, skauda akis ir stuburą, tačiau jį vis tiek kvietė dirbti. Pas gydytojus kreiptis neturėjo pinigų. J. kortelėje jam paliko tik 100 Eur. Žinojo, kad atsakovė yra užtikrinusi jam nemokamą gydymą. Prašė nedarbingumo, bet jam nedavė. Iš jo sąskaitos darbuotojas J. nuimdavo pinigus. Keturis kartus nuėmė. Atsakovė pervesdavo pinigus jam į sąskaitą, o jis su J. nuvažiuodavo į bankomatą, nuimdavo pinigus ir atiduodavo J. Pinigų nuėmimo metu su J. jis buvo vienas, kartu su jais niekas nevyko. Tai įvyko tomis datomis, kai banko išrašuose matyti, kad tą pačią dieną buvo pervesti pinigai ir nuimti iš jo sąskaitos. Kokia iš viso suma buvo iš jo sąskaitos nuimta tiksliai negali pasakyti, bet daugiau kaip 8 000 Eur. Reikia pažiūrėti banko išrašą. Jis suvesdavo kortelės PIN kodą, o J. nuimdavo ir pasiimdavo sau pinigus. Iš sąskaitos išrašų matyti, kad jam atsakovė pervedė daugiau nei 3 800 Eur, tačiau jis pinigus nuimdavo ir atiduodavo J. Jam liko 3 800 Eur.

4. Atsakovė (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 28 d. ieškovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisiją (toliau – ir DGK) dėl jam priklausančių negrąžintų 15 453,86 Eur išmokų. 2024 m. spalio 24 d. Darbo ginčų komisijos sprendimu prašymas buvo atmestas. DGK buvo pateikti visi finansiniai dokumentai, susiję su išmokomis už visą darbo sutarties periodą: avanso apyskaitos, komandiruočių ir atostogų įsakymai ir kt. Ieškovas pas atsakovę pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 23 d. iki 2024 m. rugsėjo 29 d. buvo pravaikštose. Būdamas pravaikštose kreipėsi į DGK, o į darbdavio reikalavimus pateikti paaiškinimus, kodėl neatvyksta į darbą, nereagavo. (duomenys neskelbtini)darbo sutartis buvo nutraukta vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 58 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Atsiskaitymo dieną darbuotojui buvo išmokėtos visos priklausančios piniginės išmokos už visus laikotarpius bei priklausantys atostoginiai. Dienpinigiai ieškovui buvo skaičiuojami pagal atsakovės direktoriaus patvirtintą tvarką, su kuria ieškovas buvo supažindintas pasirašytinai. Dienpinigiams paskaičiuoti yra svarbus ne tik laikas, bet ir maršrutas, įsakyme nustatytas dienpinigių procentas, komandiruotės tikslas. Darbo užmokestis įmonės darbuotojams mokamas kartą per mėnesį, dienpinigiai – grįžus iš komandiruotės ir pateikus susijusius dokumentus. Tiek darbo užmokestis, tiek dienpinigiai pervedami į darbuotojo sąskaitą. Darbuotojams yra mokama už naktinį darbą, darbą švenčių dienomis, taip pat mokami atostoginiai, kompensacija už nepanaudotas atostogas. Prie kiekvieno įsakymo dėl tarnybinės komandiruotės pridedamas priedas – kuro sąnaudų paskaičiavimas. Avanso apyskaitose nurodyta, už ką ir kokios išmokos išmokėtos. Kasmetinės atostogos ieškovui buvo suteikiamos pagal jo prašymus ir už jas sumokėta. Išeitinių išmokų ieškovui mokėti nėra jokio pagrindo, kadangi darbuotojas atleistas už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus. Su ieškovu yra pilnai atsiskaityta. Ieškovo nurodytos aplinkybės nėra teisingos ir pagrįstos įrodymais.

5. Teismo posėdžio metu atsakovės (duomenys neskelbtini) atstovė advokatė M. K. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad su ieškiniu visiškai nesutinka, nei su reikalavimais, nei su dėstomomis faktinėmis aplinkybėmis. Su darbuotoju buvo atsiskaityta pilnai ir tinkamai. Ieškovas yra netinkamai suformulavęs ieškinio pagrindą ir dalyką, jis yra visiškai neaiškus, todėl sunku yra gintis. Iš atsakovės ieškovui pervestos sumos viršija 10 000 Eur. Nors atsakovas nurodo, kad jis gavo tik 3 800 Eur, vien paties ieškovo pateikti įrodymai tokias aplinkybes paneigia. Iš banko išrašų matyti, kad buvo atlikti trys pinigų išgryninimai, tačiau visiškai nėra aišku, kokiu tikslu pinigai nuimti. Iš viso atsakovas išsigryninęs daugiau nei 4 000 Eur, nors teigia, kad nuėmė ir atidavė J. daugiau nei 8 000 Eur. Tai paneigia ieškovo dėstomas aplinkybes. Ieškovas net du kartus buvo pravaikštose, be pateisinamos priežasties nevyko į darbą. Antrą kartą teigė, kad negali vykdyti darbinių funkcijų dėl sveikatos, tačiau nedarbingumas jam nebuvo išduotas. Tai rodo, kad objektyvių priežasčių nedirbti ieškovas neturėjo. Ieškinys yra visiškai nepagrįstas ir turėtų būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

6. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini) sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas buvo priimtas dirbti (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Sutarties 1.3. punktu šalys sulygo, kad ieškovui bus mokamas minimalus mėnesinis atlyginimas, padaugintas iš koeficiento 1,65 + 0,70 Eur. Ieškovas dirbo pas atsakovę laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini). Ieškovas iš darbo buvo atleistas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą už antrą kartą per 12 mėnesių padarytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Įsakyme dėl atleidimo iš darbo pažymėta, kad ieškovas nuo (duomenys neskelbtini) iki jo atleidimo (duomenys neskelbtini) be pateisinamos priežasties neatvyko į darbą, dėl ko jam buvo žymimos pravaikštos. Per visą ieškovo darbo laikotarpį jam buvo priskaičiuota išmokėti iš viso 5 321,41 Eur darbo užmokesčio ir atostoginių. Visa ši suma mokėjimo pavedimais buvo sumokėta atsakovės į ieškovo banko sąskaitą. Taip pat ieškovui pagal atsakovės įsakymus dėl tarnybinių komandiruočių priskaičiuota ir išmokėta iš viso 5 131,75 Eur dienpinigių. Komandiruočių metu buvo mokamas 60 procentų dienpinigių dydis, nustatytas atsakovės direktorės 2023 m. sausio 1 d. įsakymu patvirtintoje darbo apmokėjimo sistemoje. Su atsakovės įsakymais dėl tarnybinių komandiruočių, kuriuose nurodytas konkretus dienpinigių dydis (pagal praleistą laiką konkrečioje valstybėje), atsakovas supažindintas pasirašytinai.

Dėl ieškinio reikalavimų

7. DK 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pagal DK 139 straipsnio 1 dalį, darbo užmokestis – atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Pagal DK 139 straipsnio 2 dalį darbo užmokestį sudaro: bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga, arba pareiginės algos pastovioji dalis) (1 punktas); papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą (2 punktas); priedai už įgytą kvalifikaciją (3 punktas); priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą (4 punktas); premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą (5 punktas); premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus (6 punktas).

8. Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

9. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 10 383,40 Eur darbo užmokesčio bei dienpinigių ir ieškinyje nurodo, kad už visą darbo laiką iš ieškovės gavo tik 3 800 Eur, tačiau tokias aplinkybes paneigia rašytinė bylos medžiaga. Teismo išreikalautoje darbo byloje yra pateikti atsakovės darytų pavedimų ieškovui mokėjimo nurodymai, taip pat byloje yra ieškovo pateikti jo banko sąskaitos išrašai, telefoninės banko programėlės išrašai, kurie patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) ieškovui pervedė: 2024 m. sausio 26 d. – 1 500 Eur dienpinigių, 2024 m. vasario 10 d. – 200 Eur dienpinigių, 2024 m. vasario 15 d. – 209,73 Eur atlyginimo, 2024 m. vasario 29 d. – 1 012,08 Eur atlyginimo, 2024 m. kovo 14 d. – 49,25 Eur atlyginimo, 2024 m. kovo 15 d. – 100 Eur dienpinigių, 2024 m. kovo 25 d. – 1 059,29 Eur atlyginimo ir 715,35 Eur dienpinigių, 2024 m. balandžio 12 d. – 50,55 Eur atlyginimo, 2024 m. gegužės 31 d. – 1 700 Eur dienpinigių, 2024 m. birželio 12 d. – 53,73 Eur atlyginimo, 2024 m. birželio 14 d. – 300 Eur dienpinigių, 2024 m. birželio 26 d. – 890,06 Eur atlyginimo, 2024 m. liepos 11 d. – 352,36 Eur atlyginimo, 2024 m. rugpjūčio 5 d. – 650 Eur dienpinigių, 2024 m. rugpjūčio 6 d. – 1 644,36 Eur atlyginimo. Taigi ieškovas iš atsakovės bankiniais pavedimais yra gavęs 10 486,76 Eur.

10. Iš pažymos apie darbuotojui M. Q. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad atsakovas 2024 m. sausio mėnesį dirbo 5 dienas, vasario mėnesį – 20 dienų, kovo mėnesį – 18 dienų, balandžio mėnesį nedirbo, gegužės mėnesį dirbo 1 dieną, birželio mėnesį – 19 dienų, liepos mėnesį – 23 dienas, rugpjūčio mėnesį – 3 dienas. Iš byloje esančių darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad ieškovas nuo 2024 m. kovo 29 d. iki 2024 m. gegužės 30 d. bei nuo 2024 m. rugpjūčio 23 d. iki 2024 m. rugsėjo 23 d. buvo pravaikštose. Ieškovas pas atsakovę iš viso dirbo 89 dienas.

11. Prašydamas priteisti neišmokėtą darbo užmokestį ir dienpinigius ieškovas nagrinėjant bylą nurodė, kad iš jo darbo užmokesčio buvo daromi išskaitymai už įvairius trūkumus, transporto priemonės pažeidimus, kuro normų viršijimą. Taip pat ieškovas teigė, kad (duomenys neskelbtini) J. nuo jo sąskaitos nuimdavo pinigus bankomate ir pasiimdavo sau. Aiškino, kad J. yra nuėmęs daugiau nei 8 000 Eur, nuėmimai vyko 4-5 kartus. Ieškovo prašymu apklaustas liudytojas Z. U. taip pat teigė, kad įmonėje (duomenys neskelbtini) nuolatos iš darbuotojų darbo užmokesčio daromi išskaitymai, nors jiems yra pervedamos didesnės sumos, didžiąją dalį pasiima, o darbuotojams palieka vos kelis šimtus eurų per mėnesį. Taip pat pasakojo aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini) J. vežasi darbuotojus prie bankomato ir nuima bei pasiima sau iš darbuotojų sąskaitų jiems pervestus pinigus. Pinigus arba J. nuimdavo pats, arba darbuotojai nuimdavo ir jam atiduodavo. Teigė matęs, kaip ieškovas atidavė pinigus J. apie 4-5 kartus.

12. Posėdžio metu liudytoju buvo apklaustas J. V., kuris nurodė esantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), prižiūrintis atsakovės transporto priemones. Liudytojas neneigė, kad su atsakovės darbuotojais yra vykęs į bankomatą ir nuėmęs pinigus, tačiau teigė tai daręs darbuotojų prašymu, norėdamas padėti, kadangi atvykę dirbti užsieniečiai jo prašo ir paskolinti pinigų, ir pavežti, o nuvykus į prie bankomato dažnai nemoka juo naudotis, todėl jis padeda. Liudytoja apklausta atsakovės (duomenys neskelbtini) D. K. nurodė, kad jokios išskaitos iš darbuotojų darbo užmokesčio nėra daromos, su ieškovu yra pilnai atsiskaityta, jam išmokėtas visas paskaičiuotas darbo užmokestis ir dienpinigiai. Dienpinigiai buvo mokami 60 procentų, pagal įmonėje patvirtintą apmokėjimo tvarką, su kuria darbuotojas supažindintas pasirašytinai. Dienpinigiai mokami 60 procentų dydžio, kuris skiriasi priklausomai nuo to, kurioje šalyje buvo darbuotojas. Įsakymai ir avanso apyskaitos atspindi komandiruotpinigių apskaičiavimą ir komandiruotės laiką, juose nurodyta, kokiomis dienomis kokiose šalyse buvo darbuotojas, kaip buvo apskaičiuotos išmokos. Su ieškovu pagal buhalterinius duomenis yra pilnai atsiskaityta. Apie tai, kad darbuotojai nuiminėtų nuo iš savo sąskaitų pinigus ir kažkam atiduotų, nieko nežino. Išmokos darbuotojams pervedamos į jų asmenines banko sąskaitas, o kur jie pinigus išleidžia jai nėra žinoma.

13. Įvertinęs rašytinius byloje esančius įrodymus (įsakymus dėl tarnybinių komandiruočių, avanso apyskaitas, atsakovės mokėjimo pavedimus, pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, kitus rašytinius įrodymus), taip pat šalių ir apklaustų liudytojų paaiškinimus, teismas sprendžia, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) ieškovui yra išmokėjusi visą priskaičiuotą darbo užmokestį bei dienpinigius (komandiruotpinigius). Teismui nekyla abejonių, kad atsakovui išmokėtos sumos buvo apskaičiuotos tinkamai, pagal šalių susitarimą, Darbo apmokėjimo sistemos aprašą, su kuriuo ieškovas buvo supažindintas pasirašytinai. Iš pažymos apie darbuotojui M. Q. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, jog iš ieškovui priskaičiuotų išmokėti sumų buvo išskaičiuotas tik pajamų mokestis, socialinio draudimo įmokos ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Jokios kitos išskaitos iš M. Q. priskaičiuotų darbo užmokesčio ir kitų išmokų nebuvo daromos, ką patvirtina ne tik rašytinė bylos medžiaga, bet ir liudytojos D. K. parodymai, todėl teismas sprendžia, kad ieškovo argumentai dėl nuolatos iš jo darbo užmokesčio daromų išskaitymų yra nepagrįsti.

14. Dėl ieškovo nurodytų aplinkybių, kad darbovietės pervestas lėšas jis išgrynindavo ir atiduodavo asmeniui, vardu J., teismas pažymi, kad net ir pasitvirtinus tokioms aplinkybėms, byloje nebūtų paneigta, jog atsakovė (duomenys neskelbtini) su ieškovu yra atsiskaičiusi tinkamai, kadangi rašytiniai byloje esantys įrodymai patvirtina, kad į ieškovo banko sąskaitą atsakovė pervedė visas jam priskaičiuotas sumas, susijusias su darbo santykiais. Byloje nėra duomenų, kad J. V. yra atsakovės darbuotojas (nurodė dirbantis kitoje įmonėje), taip pat nėra jokių duomenų, kad šis asmuo būtų įgaliotas veikti atsakovės vardu, jos vardu gauti iš atsakovės darbuotojų pinigus, juos perduoti atsakovei.

15. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nustačius, kad (duomenys neskelbtini) yra tinkamai atsiskaičiusi su ieškovu, bankiniais pavedimais pervedant jam paskaičiuotą darbo užmokestį ir dienpinigius, spręstina, kad reikalavimas priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) darbo užmokestį bei dienpinigius, iš viso – 10 383,40 Eur, yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

16. Taip pat ieškovas kelia reikalavimus priteisti jam iš atsakovės atostoginius, išeitinę išmoką, lėšas už priverstinę pravaikštą, taip pat išmoką už pavėluotą atsiskaitymą.

17. Sprendžiant dėl reikalavimo priteisti atostoginius pagrįstumo pažymėtina, jog iš pažymos apie darbuotojui M. Q. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, įsakymų dėl kasmetinių atostogų ieškovui suteikimo, byloje esančių mokėjimo pavedimų matyti, kad už kasmetines atostogas ieškovui iš viso buvo priskaičiuota 769,74 Eur suma, kuri išmokėta 2024 m. balandžio 12 d. ir 2024 m. rugpjūčio 5 d. mokėjimo pavedimais, todėl konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas dėl 1 649,82 Eur atostoginių priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

18. Vadovaujantis DK 58 straipsnio 1 dalimi, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pagal šio straipsnio 3 dalies 1 punktą, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties.

19. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas nuo 2024 m. kovo 29 d. iki 2024 m. gegužės 30 d. bei nuo 2024 m. rugpjūčio 23 d. iki jo atleidimo (duomenys neskelbtini) buvo pravaikštose, be pateisinamos priežasties neatvyko į darbą. Atsakovė 2024 m. rugpjūčio 27 d. pranešimu pranešė ieškovui apie jam žymimą pravaikštą, pareikalavo pateikti pasiaiškinimą, o 2024 m. rugsėjo 6 d. pranešimu nurodė, jog jam nepateikus prašymo dėl atleidimo iš darbo darbuotojo prašymu, jis bus atleistas už pravaikštas pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Nors ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad į darbą nevyko dėl prastos sveikatos būklės ir apie tai pranešė atsakovei, pažymėtina, kad tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Ieškovas teigė neturėjęs piniginių lėšų kreiptis į gydymo įstaigą, tačiau atsakydamas į atsakovės atstovės klausimą teismo posėdžio metu pripažino, jog jam buvo žinoma, kad ieškovė yra sudariusi sąlygas darbuotojams gydymo kreiptis nemokamai. Taip pat ieškovas posėdžio metu paaiškino, kad jam nebuvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kas paneigia, jog jo sveikatos būklė trukdė jam atlikti darbines funkcijas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovui be pateisinamos priežasties visą mėnesį neatvykus į darbovietę, jis buvo teisėtai atleistas už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir neteko teisės į išeitinę išmoką, todėl reikalavimas dėl išeitinės išmokos priteisimo taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

20. Ieškovo reikalavimas dėl 1 649,82 Eur sumos už priverstinę pravaikštą priteisimo yra visiškai nepagrįstas ir neįrodytas. Ieškovas posėdžio metu nepaaiškino, kokiu pagrindu prašo jam priteisti lėšas už priverstinę pravaikštą, byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas buvo priverstinėje pravaikštoje, todėl šis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

21. Pripažinus, kad atsakovė su ieškovu yra tinkamai ir laiku atsiskaičiusi, laiku išmokėjusi visas su darbo santykiais susijusias sumas, ieškovo reikalavimas priteisti lėšas už pavėluotą atsiskaitymą atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsni 1 dalis).

23. Atsakovė byloje pateikė įrodymus, jog už advokato suteiktas teisines paslaugas patyrė 1 887,60 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat sumokėjo 211,75 Eur už dokumentų vertimus į rusų kalbą. Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių, šios išlaidos yra protingo dydžio, be to, pagrįstos rašytiniais įrodymais. Ieškinį pripažinus nepagrįstu ir atmetus, atsakovės byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos jai iš ieškovo.

24. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų šioje byloje nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo M. Q. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl pažeistų darbo teisių atkūrimo atmesti.

Priteisti iš ieškovo M. Q., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 099,35 Eur (dviejų tūkstančių devyniasdešimt devynių eurų 35 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.