- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-17
- Bylos Nr.
- e2S-1862-881/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40709-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- O. U.
- Atsakovas
- V. U.
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
- 3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. nutarties, kuria išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas civilinėje byloje Nr. e2-2200-1050/2018 pagal ieškovės O. U. ieškinį atsakovui V. U. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo teikimo pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės O. U. ieškinį atsakovui V. U. dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo teikimo pakeitimo.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi byloje pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – nepilnamečių vaikų A. U., V. U. ir M. U. gyvenamąją vietą nustatė kartu su ieškove iki teismo sprendimo priėmimo dienos, nustatė atsakovo laikino bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, iš atsakovo priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 190,00 Eur kiekvienam vaikui nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos, ieškovę paskyrė nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise, nurodė, kad priteisto išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 27 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartį pakeitė. Nutarties dalį, kuria nustatyta laikina nepilnamečių vaikų A. U., V. U., ir M. U. gyvenamoji vieta kartu su ieškove O. U., priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams ir nustatyta laikina atsakovo V. U. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, panaikino; ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatant iki teismo sprendimo priėmimo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką ir priteisiant laikiną išlaikymą, atmetė.Atsakovas V. U. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti atsakovo siūlomą ieškovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Nurodė, kad 2018 m. vasario 27 d. vaikai grįžo gyventi pas atsakovą. 2018 m. vasario 28 d. ryte atsakovas nusiuntė ieškovės atstovei pasiūlymą ieškoti taikaus sprendimo, atsakymo nesulaukė, o kreipusis pakartotinai buvo atsakyta, kad byloje yra paskirta mediacija, tačiau pasiūlymą dėl taikos sutarties sutiktų gauti. Atsakovas taip pat nurodė, jog ieškovė be jo žinios nuvyko į ugdymo įstaigą ir iš jos pasiėmė dukrą A. Vėliau ji paaiškino, kad jos siųsta žinutė atsakovui neišsisiuntė, o jos atstovė nurodė, kad ieškovė su vaikais bendrauja pagal 2014 m. teismo sprendimą ir tai yra suderinta su atsakovu (nors to nebuvo padaryta). Atsakovo teigimu, ieškovė ir toliau nepaiso vaikų interesų, daro jiems žalą, toks jos elgesys turi būti sustabdytas. Atsakovas prašė teismo įvertinti, kad ieškovei yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sūnaus sužalojimo, netinkamą motinos elgesį bendraujant su vaikais (telefonų atėmimą, stebėjimo įrangos įdiegimą vaikų ryšio priemonėse siekiant stebėti jų bendravimą su tėvu), tai, kad 2017 m. gruodžio 8 d. nutarties galiojimo metu ieškovė sąmoningai trukdė vaikams lankyti pasirinktas ugdomąsias veiklas, nemokėjo už vaikų ugdymą, po 2018 m. vasario 27 d. nutarties priėmimo nebendradarbiauja ir taikiai nesitaria dėl bendravimo tvarkos. Atsakovas pabrėžė, kad vaikai yra išsakę nepasitikėjimą ieškovės sugyventiniu dėl jo netinkamo elgesio.Ieškovė O. U. taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečių vaikų A. U., V. U. ir M. U. laikiną gyvenamąją vietą kartu su ieškove nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos, iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 200,00 Eur kiekvienam vaikui nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos, nustatyti, kad atsakovas pinigus privalo pervesti į ieškovės banko sąskaitą iki to mėnesio 5 dienos, nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę, nustatyti ieškovės siūlomą atsakovo laikino bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Ieškovė nurodė, kad nuo 2017 m. gruodžio 8 d. iki 2018 m. vasario 27 d. vaikai gyveno su ja, o atsakovui buvo sudarytos visos sąlygos bendrauti su vaikais. Šiuo laikotarpiu ieškovė rūpinosi vaikais, vaikai nepertraukiamai lankė ugdymo įstaigas, į pamokas nevėluodavo, atvykdavo pasiruošę, su reikiamomis ugdymo priemonėmis. Ieškovė aktyviai domėjosi ir domisi vaikų ugdymo procesu, jų rezultatais, bendrauja su pedagogais. Tuo tarpu atsakovas vaikų ugdymo procesu nesidomi, būtent ieškovė lankosi ugdymo įstaigose, bendrauja su pedagogais. Atsakovas neatsakingai žiūri į ugdymo įstaigų lankymą, be pateisinamų priežasčių neleidžia vaikų į mokyklą ir darželį. Po 2017 m. gruodžio 8 d. iš ugdymo įstaigos trečiadieniais ir kas antrą penktadienį vaikus dažniausiai pasiimdavo ne atsakovas, o vaikų senelis, didžiąją dalį laiko vaikas praleisdavo su seneliu. Ieškovės teigimu, šiuo metu vaikų priežiūra rūpinasi ne atsakovas, o seneliai. Ieškovė, kol vaikai gyveno su ja, rūpinosi vaikų sveikata, tuo tarpu nuo 2018 m. vasario 27 d., kai buvo priimta Vilniaus apygardos teismo nutartis, vaikai, gyvendami pas atsakovą, nuolat serga, atsakovas nesugeba pasirūpinti ir užtikrinti, kad vaikai išvengtų susirgimų. Ieškovė teigė, kad vaikams gyvenant su ja atsakovas nuolat pažeidinėdavo bendravimo su vaikais tvarką, visada vėluodavo grąžinti vaikus, neteikė informacijos apie vaikų sveikatos būklę, neleisdavo kalbėtis su jais telefonu. Šiuo metu atsakovas draudžia ieškovei matytis su vaikais, ignoruoja jos prašymus, informacijos apie vaikus neteikia. Nuo 2018 m. vasario 27 d. ieškovė vaikus matė vos kelis kartus, atsakovas neleido vaikams praleisti su mama nei vieno savaitgalio. Ieškovė pabrėžia, kad tiek ji, tiek vaikai turi iškęsti pažeminimą, prašydami atsakovo, kad šis leistų ieškovei ir vaikams susitikti. Atsakovas elgiasi neadekvačiai, į ieškovės prašymus nereaguoja ir žeminą ją, tyčiojasi, užgaulioja, kaltina nebūtais dalykais, bando sudaryti vaizdą, kad ieškovė yra bloga mama.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 22 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, o atsakovo prašymą patenkino – nustatė laikiną ieškovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.Teismas konstatavo, kad šioje civilinėje byloje laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimas yra išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartimi, pastarojoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė argumentus, dėl kurių šiuo atveju nėra būtinybės laikinai, iki bus išnagrinėta byla, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina. Esant nurodytam, teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė ir išsamiau dėl jo nepasisakė. Teismas, įvertinęs atsakovo siūlomą laikiną ieškovės bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgęs į prioritetinius vaikų interesus, jų teises būti globojamiems abiejų tėvų, su jais bendrauti, taip pat į tėvų teises ir pareigas vaikams, į įstatyme įtvirtintą maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principą, tai, kad vaikai yra įpratę leisti laiką ir gyventi su abiem tėvais, sprendė, kad atsakovo prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka yra tinkama ir užtikrintų nepilnamečių vaikų ir jų tėvų interesus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė O. U. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti, o atsakovo prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, ieškovei pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 27 d. nutartimi įvertino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutarties pagrįstumą tik iki šios nutarties priėmimo dienos galiojusių aplinkybių kontekste, o aplinkybių, kurios atsirado po 2017 m. gruodžio 8 d. nutarties priėmimo, pagal teisinį reglamentavimą negalėjo vertinti ir nevertino. Taip pat Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 27 d. nutartyje nevertino ir negalėjo įvertinti aplinkybių, kurios atsirado po 2018 m. vasario 27 d. nutarties priėmimo dienos. Po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutarties priėmimo įvykę įvykiai akivaizdžiai pagrindžia ir įrodo, kad byloje yra poreikis taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau teismas ieškovės prašymo apskritai nenagrinėjo, į nurodytas aplinkybes neatsižvelgė, ieškovės pateiktų įrodymų nevertino.Tai, kad, pagal teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio reikalavimų ar kitų procesinių dokumentų duomenų pagrįstumo ir nepasisako dėl ginčo esmės, neatleidžia teismo nuo pareigos įvertinti įrodymus, pagrindžiančius laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.Teismas, gavęs atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kreipėsi į šioje byloje išvadą duodančią instituciją su prašymu pateikti išvadą dėl atsakovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Tačiau gavęs ieškovės prašymą, teismas tokios išvados neprašė, nors taip pat privalėjo.Tenkindamas atsakovo prašymą teismas apsiribojo vien bendro pobūdžio pasvarstymais apie tėvų teisę ir pareigą lygiomis teisėmis dalyvauti vaikų auklėjime, tačiau nenurodė jokių pagrįstų motyvų, kodėl atsakovo prašymas buvo patenkintas. Atsiliepime į atsakovo prašymą ieškovė išdėstė eilę aplinkybių, kurios vienareikšmiškai įrodo, kad mažamečių vaikų palikimas su tėvu bylos nagrinėjimo metu akivaizdžiai pažeidžia vaikų teises, tačiau teismas nė dėl vienos iš šių aplinkybių nepasisakė. Teismas privalėjo atsižvelgti į ieškovės nurodytus faktus ir pateiktus įrodymus, kurie patvirtina, kad atsakovas nuo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutarties priėmimo dienos ištisai pažeidinėjo vaikų interesus, kad jis manipuliuoja savo kaip tėvo valdžia, trukdo ieškovei bendrauti su vaikais, nuteikinėja vaikus prieš mamą, įtraukia į teisminį procesą. Po skundžiamos nutarties priėmimo atsakovas ir toliau piktnaudžiauja savo kaip tėvo valdžia, vadovaudamasis nutartyje nustatyta išlyga pastoviai keičia susitikimų su vaikais dienas, kas bendravimą su vaikais itin apsunkina, o kartais ir daro neįmanomą.Tuo metu, kai vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, ji užtikrino jų teisės bendrauti su tėvu įgyvendinimą, šiam bendravimui netrukdė, 2017 m. gruodžio 8 d. nutarties laikėsi, jos nepažeidinėjo, nors atsakovas ją pažeidė ne vieną kartą. Ieškovė savo ankstesniais veiksmais įrodė, kad ji puikiai sugeba užtikrinti mažamečių vaikų interesų apsaugą civilinės bylos nagrinėjimo metu, vaikus saugo nuo bet kokio streso ir teisminio bylinėjimosi, užtikrina jų teisę bendrauti su tėvu, todėl ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės labiausiai atitinka mažamečių vaikų interesus. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą, o ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Atskirajame skunde ieškovė iš esmės nenurodė jokių naujų aplinkybių bei nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos reikalavimų pagrįstumą, kurie sudarytų bent minimalų pagrindą svarstyti klausimą dėl vaikų laikinos gyvenamosios vietos pakeitimo praėjus ne visam mėnesiui nuo tada, kai teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartimi vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu. Skunde nurodomi tik bendro pobūdžio teiginiai, kurie nėra ir negali būti vertinami kaip pagrindas vėl keisti vaikų gyvenamąją vietą.Ieškovės teiginys, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai nesikreipė dėl išvados pateikimo, vertintinas kritiškai, nes pati ieškovė nurodė, kad prašo teismo jos prašymą išspręsti per įmanomai trumpesnį laiką, be to, institucijos išvada, palaikanti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, buvo pateikta.Per pakankamai trumpą (bet labai skausmingą bei žalingą vaikams) laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 8 d. iki 2018 m. vasario 27 d. tapo visiškai aišku, kad ieškovei vaikų interesai visiškai nerūpi ir yra neįdomūs, o ji pati nemoka/ nenori tinkamai pasirūpinti vaikais. Per šį laikotarpį ieškovė nutraukė didelę dalį vaikų papildomo ugdymo programų, nemokėdama už šias paslaugas, taip pat nesirūpino ir vaikų pagrindiniu ugdymo procesu. Atsakovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo pateikti argumentai, kurių ieškovė nepaneigė ir kurie yra labai svarbūs siekiant apginti būtent nepilnamečių vaikų interesus.Atsakovas, atsiradus pagrindui, siekia sudaryti sąlygas ieškovei daugiau bendrauti su vaikais (pvz. siūlymas pakeisti bendravimo laiką iš 2018 m. balandžio 18 d. į 2018 m. balandžio 20 d. siūlant ilgesnį bendravimą), tačiau ieškovė atsisako, teigdama esą ji renkasi jai labiau tinkamą variantą.Iš psichologės, pas kurią su vaikais lankėsi ieškovė, nuomonės matyti, kad pagrindo nustatinėti vaikų gyvenamąją vietą būtent su motina nėra.Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 27 d. nutartyje akcentavo, kad taikyti laikinąją apsaugos priemonę – laikinai pakeisti 2014 m. spalio 10 d. sprendimu nustatytą vaikų gyvenamąją vietą, būtų galima tik tuomet, jei paaiškėtų aplinkybė, kad nepilnamečiams vaikams atsakovo gyvenamojoje vietoje tapo nesaugu, ar 2014 m. spalio 10 d. sprendimu nustatyta vaikų gyvenamoji vieta nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Šiuo atveju tokių aplinkybių nebuvo ir nėra nustatyta. Priešingai, visi 3 nepilnamečiai vaikai nurodė, jog jiems patinka gyventi su atsakovu, o dukra A. netgi kategoriškai nurodžiusi, kad jai geriau gyventi pas tėvą.Teismas pagrįstai atsižvelgė į prioritetinius vaikų interesus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos ieškovės bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, o ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, laikino išlaikymo priteisimo ir laikinos atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, netenkintas.Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Šeimos bylose šių priemonių taikymo pagrindas yra būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.65 straipsnio 1 dalis).Kaip matyti iš bylos medžiagos, iki skundžiamos nutarties priėmimo teismas jau buvo sprendęs vieną apeliantės prašymą dėl analogiškų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su apeliante, laikino išlaikymo priteisimo iš atsakovo ir laikinos atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Teismas apeliantės prašymu buvo šias laikinąsias apsaugos priemones pritaikęs, o apeliacinės instancijos Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 27 d. nutartimi apeliantės prašymą dėl šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.Nors apeliantė yra teisi, teigdama, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta kelio ieškovui pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ši galimybė, pagal teismų praktiką, yra siejama su iš esmės pasikeitusiomis (atsiradusiomis naujomis) aplinkybėmis.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme išdėstyti argumentai bei pateikti įrodymai neįrodo jokių po minėtų nutarčių priėmimo iš esmės pasikeitusių faktinių aplinkybių, o iš esmės yra susiję su tarp šalių kilusiu ir teisme nagrinėjamu ginču dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo). Šiame kontekste teismas pažymi, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, t. y. tarp šalių kilęs ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Todėl ir minėti apeliantės argumentai bei kartu su prašymu pateikti įrodymai galės (ir turės) būti įvertinti tik išnagrinėjus bylą iš esmės.Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad teismas, gavęs ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesikreipė išvados į vaiko teisių apsaugos instituciją, taip pat nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, nes, kaip nustatyta byloje, apeliantė nepagrįstai naudojosi teise pakartotinai kreiptis į teismą dėl tų pačių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Nesutikdama su ta skundžiamos nutarties dalimi, kuria buvo patenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apeliantė teigia, kad teismas privalėjo atsižvelgti į apeliantės nurodytus faktus ir pateiktus įrodymus, kurie, anot jos, patvirtina, kad atsakovas nuo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutarties priėmimo dienos ištisai pažeidinėjo vaikų interesus, kad jis manipuliuoja savo kaip tėvo valdžia, trukdo ieškovei bendrauti su vaikais, nuteikinėja vaikus prieš mamą ir įtraukia į teisminį procesą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, nuo minėtos Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo iki apeliantės pakartotinio kreipimosi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dienos buvo praėję tik kiek daugiau kaip dvi savaitės, todėl padaryti išvadą apie nuolatinį vaikų interesų pažeidimą, vaikų gyvenamajai vietai esant nustatytai su atsakovu, ir per šį laikotarpį atsiradusią objektyvią būtinybę laikinai keisti vaikų gyvenamąją vietą teismas, remdamasis apeliantės prašyme nurodytais argumentais, neturėjo pakankamo pagrindo.Teismas pažymi, kad, apeliacine tvarka vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą į aplinkybes, atsiradusias po skundžiamos nutarties priėmimo, remiantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi (338 straipsnis), nėra atsižvelgiama, todėl apeliantės argumentų, kad po skundžiamos nutarties priėmimo atsakovas piktnaudžiauja savo kaip tėvo valdžia, vadovaudamasis nutartyje nustatyta išlyga pastoviai keičia susitikimų su vaikais dienas, apeliacinės instancijos teismas nevertina.Keisti skundžiama nutartimi patvirtintos laikinos apeliantės bendravimo su vaikais tvarkos apeliantė neprašė, todėl teismas dėl jos atskirai taip pat nepasisako.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.