- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-06-03
- Bylos Nr.
- 1-1633-369/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Kaltinamasis
- O. S.
- Nukentėjusysis
- R. J.
- Advokatai
- Stasys Karvelis, Andris Dobrovolskas
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. S., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
O. S. 2021 m. rugsėjo 14 d. apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini) tarnybinėse patalpose (virtuvėje), esančiose (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė vieną smūgį plastmasiniu indeliu R. J. į kaklą, bei tęsdama savo veiksmus metė tą patį indelį R. J. į nugarą, sukeldama jai fizinį skausmą, padarydama kaklo odos nubrozdinimą ir nežymiai sutrikdė R. J. sveikatą. Šiais veiksmais O. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji O. S. kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai. Parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nesusivaldė ir kartu su ja dirbusiai nukentėjusiajai sudavė plastmasiniu indeliu per kaklą, o po to indelį į ją metė. Dėl neapgalvotų ir spontaniškų savo veiksmų labai gailisi. Geranoriškai atlygino (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civilinius ieškinius. Kaltinamoji sutiko atlyginti nukentėjusiosios negautų pajamų sumą - 328 eurus, susidariusią dėl jos gauto atlyginimo ir nedarbingumo išmokos skirtumo. Nukentėjusiosios pateiktą civilinį ieškinį dėl moralinės žalos atlyginimo prašė tenkinti iš dalies. Kaltinamoji prašė nutraukti jai iškeltą baudžiamą bylą ir perduoti pagal laidavimą jos sutuoktiniui Ž. S..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamosios prisipažinimo, jos padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu įtariamoji O. S. kaltę pripažino. Nurodė, kad nukentėjusiajai trenkė ne du kartus, o vieną kartą ir pataikė arčiau peties. (duomenys neskelbtini) dirba daugiau kaip metai laiko. Ji (duomenys neskelbtini). Jos darbo vieta (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Atėjus į šią (duomenys neskelbtini) dirbti R. J., iš jos nesulaukia jokios pagalbos. Geranoriškai jos prašė jai pagelbėti, kol R. būna laisva, tačiau ji atsisakė. Prasidėdavo atsikalbinėjimų tirada ir necenzūriniai įžeidinėjimai, nors R. ir jos pareigos vienodos. Darbdaviai išaiškino, kad jos privalės tiek picas kepti, tiek gaminti kitus patiekalus. Tačiau R. J. kepė tik picas. Kai picų užsakymų nebuvo, ji tiesiog sėdėjo ir nieko nedarė, nors jai (O. S.) reikėdavo pagalbos prie jos gaminamų patiekalų. Apie iškilusias problemas pasiskundė vadovui ir pamainos vadovei. Nežino, kaip jie sprendė šią problemą, tačiau nei vadovas, nei pamainos vadovė prie jų abiejų nebuvo apie tai kalbėję. Įvykio dieną O. S. dirbo virtuvėje, ruošė užsakymą, gamino salotas, ieškojo fetos sūrio ir jo nerado. Ji paklausė R., ar nežino, kur fetos sūris. R. J. ją pasiuntė necenzūriniais žodžiais. Ji nuėjo prie šaldytuvo ir ten ieškojo fetos sūrio. Tuo metu R. J. buvo šalia. Ji (O. S.) ištraukė iš šaldytuvo plastmasinį indelį su alyvuogėmis, nes jų reikėjo salotų gamybai ir trenkė šiuo indeliu R. J. arčiau peties. Iš indelio išbyrėjo alyvuogės, išsiliejo skystis. Kodėl ji trenkė R. J., negali pasakyti. Darbo metu R. J. nepersekioja ir jos neterorizuoja. Pati R. vengia darbo, atsikalbinėja, jos atžvilgiu sako necenzūrinius žodžius. Dėl savo veiksmų norėtų atsiprašyti, nes labai atgailauja (b.l. 98-100).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. J. parodė, kad nuo 2021 m. balandžio 7 d. (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini). Jai įsidarbinus, bendradarbė O. S. jai pasakė, kad jos dirbs ir pyksis. Ji (R. J.) pagalvojo, kad ji juokauja. Tačiau netrukus su O. S. prasidėjo konfliktai. Pastaroji ją užgauliodavo ir įžeidinėdavo. Ji (R. J.) nežino, kodėl ji taip elgėsi. Ji klausdavo, ką blogo daro, kodėl jai netinka. Vieną dieną ji laukė, kol O. S. išeis iš rūbinės. Nenorėjo ten eiti, kol ji neišėjo. Kai pamanė, kad ji išėjo, tada įėjo į rūbinę, tačiau O. S. ten dar buvo. O. S. jai pasakė, kad jeigu kas nors sužinos, kad ji R. J. įžeidinėja ir užgaulioja, tai jai (R. J.) blogai baigsis. Po šio įvykio, tiksliai neprisimena kurią dieną, ji informavo padalinio vadovę U., kad O. S. jai grasino. Pasakė, kad O. prie jos priekabiauja ir ją įžeidinėja. Apie situaciją informavo ir padalinio direktorių V. M.. Tačiau O. S. vis tiek ją įžeidinėjo ir kėlė konfliktines situacijas. Jai (R. J.) labai pakilo kraujo spaudimas, ji blogai pasijuto ir kreipėsi į gydytojus. 2021 m. rugpjūčio 24 d. pasiėmė nedarbingumą ir perspėjo padalinio vadovę, kad pasibaigus nedarbingumui nebenori grįžti į šią darbovietę. 2021 m. rugsėjo 13 d. ir 2021 m. rugsėjo 14 d. buvo paskutinės jos darbo dienos. 2021 m. rugsėjo 14 d. ji atėjo į darbą 10.00 val. Apie 20.00 val. prie jos vėl pradėjo priekabiauti O. S.. Ji pasakė: „pensininke, lėtapėde, kada iš čia išsinešdinsi, kiek dar čia būsi?“, pavadino ją „durne“. Ji (R. J.) paklausė, kodėl ji prie jos kabinėjasi ir pasakė, kad O. pati yra „durnė“. Daugiau į konfliktą nesivėlė ir toliau dirbo. Kiek vėliau ji pasilenkė prie šaldytuvo pasiimti produktus picoms gaminti, nes gavo užsakymą. Tuo metu O. S. turėjo užsakymą pagaminti salotas ir atėjo prie to pačio šaldytuvo pasiimti fetos sūrio, nors vienas fetos gabalėlis gulėjo ant stalo. Kai ji pasilenkė paimti tešlą picai gaminti, pajuto smūgį į pakaušį ir į sprandą. Ji patyrė šoką. Atsitiesusi pasakė O. S., kad dabar ji prisidirbo, nes ji kviečia policiją ir rašo pareiškimą. Kuomet atvyko policijos pareigūnai, ji parašė pareiškimą, pabendravo su pareigūnais. Kiek žino, vieta, kurioje buvo įvykis, yra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Tyrimui nori pateikti ambulatorinio gydymo aprašymą. 2021 m. rugsėjo 15 d. nuvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninę ir ten jai buvo nustatyta diagnozė - galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, kaklo sumušimas, nubrozdinimai (b.l. 14-17).
Specialisto išvadoje Nr. G 2586/2021(01) nurodyta, kad R. J. nustatytas kaklo odos nubrozdinimas, padarytas kietu buku daiktu (daiktais), iki apžiūros VšĮ (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugsėjo 15 d., galimai užduotyje nurodyto įvykio metu, 2021 m. rugsėjo 14 d. ir būdu, suduodant smūgį indeliu į tiriamosios sprando dalį. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 26).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausti UAB „X“ padalinio vadovė liudytoja U. B. ir šios bendrovės vadovas V. M. patvirtino, kad O. S. ir R. J. įvykio metu dirbo bendrovei priklausančioje (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Jiems buvo žinoma, kad šios moterys tarpusavyje nesutaria ir konfliktuoja. R. J. buvo pasiūlyta pakeisti darbo vietą ir pereiti dirbti į kitą padalinį, tačiau ji atsisakė (bl.51-53, 55-56).
Ikiteisminio tyrimo metu UAB „X“ vadovas pateikė (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo stebėjimo kamerų įrašus. Įrašai buvo peržiūrėti, o jų duomenys perkelti į kitų objektų apžiūros protokolą. Įrašuose užfiksuota, kaip O. S. paima ant stalviršio padėtą dėžutę, kurioje juodos spalvos produktai, ir vieną kartą šią dėžute trenkia R. J. į pakaušį. Nuo smūgio juodos spalvos produktai išbyra. Toliau O. S. metą tą patį indelį R. J. ir pataiko į viršutinę nugaros sritį (b.l. 65-66).
Motyvuojamoji dalis
Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Be kaltinamosios O. S. visiško kaltės pripažinimo, jos padarytą nusikalstamą veiką įrodo nukentėjusiosios R. J. parodymai, specialisto išvados duomenys, apsaugos vaizdo kamerų įrašai ir kita baudžiamosios bylos rašytinė medžiaga. Ištirtų įrodymų pagrindu konstatuotina, jog O. S. savo bendradarbės R. J. atžvilgiu tyčia panaudojo fizinį smurtą, sukėlė fizinį skausmą, nežymiai sutrikdė jos sveikatą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminio tyrimo metu O. S. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Tačiau teismas tikslina O. S. pateiktą kaltinimą nurodydamas, kad ji vieną kartą sudavė plastmasiniu indeliu nukentėjusiajai į sprandą, o po to metė tą patį indelį į nukentėjusiąją ir pataikė į nugarą. Toks kaltinimo patikslinimas nekeičia O. S. inkriminuotos veikos kvalifikacijos.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojo Ž. S. atsakomybėn. BK 40 straipsnio 1-2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji O. S. yra dirbanti. UAB „X“ vadovo išduotoje charakteristikoje teigiamai charakterizuojama (b.l. 115). O. S. anksčiau nebuvo teista ar bausta administracine tvarka. Šie duomenys leidžia teismui manyti, kad jos padaryta tokio pobūdžio nusikalstama veika buvo vienkartinė. Ji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Pagal teismų praktiką laikoma, kad asmuo nusikalto pirmą kartą, kai jis yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu ir nėra duomenų, kad jis per vienerius metus būtų padaręs nusikalstamą veiką arba be pateisinamų priežasčių būtų nevykdęs teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų (LAT nutartys 2K-P-85/2008, 2K-239/2008). Be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme O. S. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų, atlygino institucijų pateiktus civilinius ieškinius, iš dalies sutiko su nukentėjusiosios teikiamais turtinio pobūdžio reikalavimais ir sutiko juos patenkinti. Įvertinus kaltinamąją charakterizuojančių duomenų visumą, jos požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, jog kaltinamoji O. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Dėl to, kad formaliai šiuo atveju yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, teismo posėdžio metu sutiko ir prokuroras, kuris neprieštaravo kaltinamosios atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Pagal įstatymą laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamosios sutuoktinį Ž. S.. Teismui pateiktais duomenimis, laiduotojas yra brandaus amžiaus asmuo, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai. Ž. S. nėra teistas ar baustas administracine tvarka. Laiduotojas teisme paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) metus su O. S. gyvena santuokoje. Vienas kitu pilnai pasitiki, palaiko ir nekonfliktuoja. Žmonos nesusivaldymas jam buvo didelė staigmena. Jis garantuoja, kad tai buvo vienintelis ir paskutinis kartas. Kaltinamosios sutuoktinio asmenybė tiek pagal ją apibūdinančias savybes, tiek pagal gyvenimo patirtį nesudaro pagrindo ją vertinti prieštaringai ar nepalankiai. Visos šios aplinkybės sudaro laiduotojui galimybę daryti nuolatinę bei teigimą įtaką O. S. elgesiui. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad Ž. S. yra patikimas ir tinkamas laiduotojas, kuris darys teigiamą įtaką kaltinamajai O. S. jiems artimai bendraujant ir ją palaikant ir galės įtakoti jos sprendimus.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajai O. S. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jai kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ją ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, kontroliuoti savo būklę, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų, tuo pačiu nesukeliant jai sunkių teisinių pasekmių, kylančių dėl pritaikytos baudžiamosios atsakomybės, teismas sprendžia, kad kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu 1 metams be užstato. Teismo vertinimu nėra tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemones, nes O. S. kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu. Byloje nėra duomenų, kad iki ar po O. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ji būtų atlikusi kokius nors smurtinius veiksmus šeimos narių ar kitų asmenų atžvilgiu, t.y. kad būtų linkusi smurtauti. Atleidus kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės BPK 40 straipsnio pagrindu, baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutrauktina, nepažeidžiant įstatyme įteisinto teisingumo principo (BK 40 straipsnio 1-4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).
Dėl civilinio ieškinio
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 328 eurų turtinės žalos atlyginimo, kurio dydį sudaro negautų lėšų skirtumas nuo jos gauto atlyginimo bei laikino nedarbingumo išmokų ir pateikė tai patvirtinančius rašytinius įrodymus (b.l.41-45). Šioje dalyje nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintinas pilnai iš kaltinamosios priteistina 328 eurų suma. Nukentėjusioji R. J. prašė atlyginti advokato paslaugoms apmokėti išleistas išlaidas -800 eurų ir pateikė tai patvirtinančius duomenis (b.l.46). Šis prašymas tenkintinas ir 800 eurų suma priteistina iš kaltinamosios.
Nukentėjusioji taip pat prašė iš kaltinamosios jai priteisti 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nurodydama, kad dėl kaltinamosios veiksmų, panaudojus jos atžvilgiu fizinį smurtą patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir pažeminimą bei neigiamus dvasinius išgyvenimus. Po įvykusio incidento ji buvo priversta ieškoti kitos darbovietės. Buvo sumenkinta jos reputacija, nes naujiems darbdaviams kildavo abejonių dėl jos sugebėjimų dirbti jų kolektyve. Pasisakydama baigiamojoje kalboje nukentėjusioji nurodė, kad ir dabar blogai jaučiasi, vartoja vaistus nuo galvos skausmo.
Teismo posėdžio metu kaltinamoji ir jo gynėjas pripažino, kad nukentėjusioji turi teisę prašyti piniginės satisfakcijos, tačiau kokia suma turėtų būti priteista, paliko teismo prerogatyvai.
Vertinant neturtinės žalos turinį, pasiremtina Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalimi, kur nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusių asmenų turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
Nukentėjusiosios R. J. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies. Žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais neteisėtais kaltinamosios veiksmais. Nustatydamas nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad naudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusiąją truko labai trumpai. Byloje nėra pateikta duomenų, kad minėtas įvykis būtų sukėlęs nukentėjusiajai ilgalaikes psichinio pobūdžio pasekmes: išsivysčiusį nesaugumo jausmą, patirtą psichinę traumą, ji šias pasekmes būtų šalinusi medikamentais.
Teismas atsižvelgia į kaltinamosios turtinę ir socialinę padėtį, jo gaunamą uždarbį. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010). Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, kad nemalonūs pojūčiai nukentėjusiajai truko labai trumpai, R. J. naudai priteistina 400 eurų neturtinei žalai atlyginti iš O. S.. Teismo vertinimu, pagal nustatytas faktines aplinkybes ir teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, būtent tokia suma labiausiai atitiks sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, užtikrins pusiausvyrą tarp nukentėjusiosios ir kaltosios pusių.
Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa dėl R. J. gydymo išlaidų pateikė 88,47 eurų civilinį ieškinį ir buvo pripažinta civiliniu ieškovu (b.l. 70-73).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius tyrimo eigoje pateikė duomenis, kad dėl 2021 m. rugsėjo 14 d. įvykusio konflikto metu patirtų sužalojimų R. J. buvo laikinai nedarbinga nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. iki 2021 m. spalio 11 d.. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) (duomenys neskelbtini) skyriaus duomenimis R. J. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 19 d. iki 2021 m. spalio 11 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų buvo paskirta 512,27 eurų ligos išmoka, todėl šioje byloje pateikė 512,27 eurų civilinį ieškinį ir buvo pripažintas civiliniu ieškovu (b.l.80-88).
Pradėjus šios bylos nagrinėjimą teisme kaltinamosios gynėjas pateikė rašytinius duomenis, kad (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos ir VSDFV pateikti civiliniai ieškiniai atlyginti. Įvertinus teismui pateiktus duomenis byla dalyje dėl (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos ir VSDFV civilinių ieškinių nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).
Kiti klausimai.
Kaltinamoji O. S. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo sulaikyta. Kardomoji priemonė jai nebuvo skirta.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, byloje esanti CD laikmena nuosprendžiui įsiteisėjus paliekama saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato.
Baudžiamąją bylą O. S. atžvilgiu nutraukti.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo O. S. kardomosios priemonės neskirti.
Nukentėjusiosios R. J. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai ir priteisti iš O. S. 328 eurus R. J. naudai.
Nukentėjusiosios R. J. civilinį ieškinį dėl neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš priteisti iš O. S. 400 (keturis šimtus) eurų R. J. naudai.
Tenkinti nukentėjusiosios R. J. prašymą ir iš kaltinamosios O. S. jai priteisti 800 eurų proceso išlaidų už jai suteiktą advokato pagalbą apmokėti.
Procesą dėl (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos ir VSDFV civilinių ieškinių nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, voke (prisegtame prie bylos 1 tomo galinio viršelio) esančias CD laikmenas su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje.
Išaiškinti O. S., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).
Išaiškinti Ž. S., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.