Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

2017-03-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-452-409/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-03-23
Bylos Nr.
A5.-452-409/2017
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Astra Karpytė
Pažeidėjas
G. D.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A5.-452-409/2017Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00119-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 6.1; 21.9.9; 21.9.10 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. kovo 23 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Astra Karpytė,sekretoriaujant D. J.,dalyvaujant valstybinės darbo inspekcijos atstovei S. M.,administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. D., jo atstovei advokatei D. R.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. D., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. D., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir darbuotojų atžvilgiu darbdavio įgaliotu asmeniu neužtikrino, kad su darbuotoju K. A. ne vėliau kaip prieš darbo pradžią būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nustatyta tvarka pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. 2017-01-30 K. A. faktiškai atliko šaltkalvio darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), darbdavio naudai ir jam vadovaujant, tarp darbuotojo ir darbdavio esant darbo sutarties požymiams: susitarimui dėl darbovietės ir darbo funkcijų (šaltkalvio), paklūstant nustatytai darbo tvarkai (dirbo nustatytu laiku), esant atlygintinam pobūdžiui, tačiau su K. A. nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, tai yra K. A. dirbo nelegaliai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. D. neužtikrino, kad darbuotojas K. A. pradėtų dirbti tik pasirašius darbo sutartį, įteikus antrą darbo sutarties egzempliorių, apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešus VSDFV teritoriniam skyriui, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnį, 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 punkto nuostatas.

Apklaustas teisme G. D. kaltu neprisipažino ir parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Darbo sutartis su darbuotojais sudaro tik jis, niekam kitam šių funkcijų atlikti nėra pavedęs. Apie darbuotojų įdarbinimą ir atleidimą valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai praneša bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkanti buhalterė. 2017 m. sausio 27 d. bendrovės pardavimų vadovas R. L. paklausė, ar galėtų būti įdarbintas bendrovėje jo pažįstamas K. A.. Kadangi šis asmuo turi negalią, pasikonsultavęs dėl galimumo įdarbinti negalią turintį asmenį, pasakė, kad galėtų būti įdarbintas, jeigu susipažinęs su darbo sąlygomis ir pobūdžiu, tokį darbą K. A. galėtų dirbti. Buvo paruoštas darbo sutarties projektas, tačiau darbo sutartis nebuvo pasirašyta. Projektą tikriausiai paruošė konsultantas G. G., nes jis pats darbo sutarties nerengė. 2017 m. sausio 27 d. po pietų pasijuto blogai, todėl iš darbo išėjo, o nuo 2017 m. sausio 30 d. turėjo nedarbingumo pažymėjimą, sirgo, todėl darbe nebuvo. Kas vyko bendrovėje 2017 m. sausio 30 d., žino tik iš darbuotojų pasakojimų. Jį informavo, jog į bendrovės gamybines patalpas atvykę darbo inspekcijos pareigūnai rado K. A. su darbo įrankiu rankose. Žino, jog šį asmenį apie 10 val. atvežė pardavimų vadovas R. L. ir leido apsižiūrėti būsimo darbo sąlygas, tai yra, apsižiūrėti patalpas, pasikalbėti su darbuotojais, tačiau dirbti jam neleido. Po darbo inspekcijos pareigūnų patikrinimo apie K. A. įdarbinimą buvo pranešta valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui, buvo sudaryta darbo sutartis. Jis pats pažeidimo nepadarė, nes K. A. dirbti neleido, o apie šio asmens įdarbinimą buvo pranešta sodrai tik reikalaujant darbo inspekcijos pareigūnams.

Liudytojas A. J. parodė, jog 2017 m. sausio 30 d. apie 10 val. kartu su inspektoriumi A. Š. vyko į (duomenys neskelbtini) esančią uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, turėdami tikslą išsiaiškinti, kodėl nėra gauta informacijos apie anksčiau surašyto privalomo nurodymo vykdymą. Tikėjosi bendrovėje rasti ką nors iš vadovų. Atvykus į bendrovės patalpas pastebėjo dirbančius tris asmenis, vienas jų buvo K. A., kuris kampiniu šlifuokliu pjovė metalo ruošinius. Turėjo darbuotojų sąrašą, todėl paklausė pavardžių, siekiant išsiaiškinti, ar su visais darbuotojais sudarytos darbo sutartys. Paaiškėjo, jog su K. A. darbo sutartis nesudaryta, apie jo įdarbinimą nepranešta valstybinio socialinio draudimo valdybos teritoriniam skyriui. Pats K. A. pasakė, kad jis yra priimtas į darbą ir dirba nuo tos dienos ryto. Jam buvo paduotas paaiškinimo blankas ir buvo pasiūlyta parašyti paaiškinimą. K. A. paaiškinimą surašė savo ranka, paaiškinime nurodė, jog jis yra priimtas į darbą šaltkalviu, yra susitaręs dėl minimalaus darbo užmokesčio mokėjimo. Kitas darbuotojas – J. V. paaiškino, jog pardavimų vadovas R. L. rytą pasakė, kad nuo tos dienos K. A. dirbs kartu su jais. Iš bendrovės vadovų nieko nebuvo, tik vėliau buvo susisiekta su pardavimų vadovu R. L., kuris aiškino, jog yra išvykęs į (duomenys neskelbtini). Kadangi nieko iš vadovų nebuvo, pavedimas atlikti patikrinimą niekam nebuvo pateiktas, tačiau tokį pavedimą jie turėjo. Vėliau surašant administracinio nusižengimo protokolą G. D., jis tokio pavedimo pateikti neprašė. K. A. atliko darbines funkcijas, su juo buvo susitarta dėl darbo užmokesčio, darbo laiko, tačiau darbo sutartis su šiuo asmeniu nebuvo sudaryta, todėl laikant, kad K. A. dirbo nelegaliai, bendrovės direktoriui G. D. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

Liudytojas A. Š. parodė, jog kartu su inspektoriumi A. J. 2017 m. sausio 30 d. prieš 11 val. atvyko į (duomenys neskelbtini) esančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas tikslu patikrinti kaip vykdomas anksčiau darbo inspekcijos duotas privalomas reikalavimas. Įėjus į patalpas pamatė dirbančius tris žmones, tame tarpe ir K. A., kuris kampiniu šlifuokliu pjaustė metalo ruošinius. Nė vieno iš bendrovės vadovų patalpose nebuvo. Nutarė patikrinti, ar su visais darbuotojais sudarytos darbo sutartys. Turėjo iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos gautą darbuotojų sąrašą, klausė darbininkų pavardžių ir tikrino, ar jie yra darbuotojų sąraše. Paaiškėjo, jog K. A. darbuotojų sąraše nėra, su juo darbo sutartis nesudaryta. Pats K. A. sakė, kad dirba nuo ryto, pjausto metalo ruošinius. Kitas dirbantysis taip pat sakė, kad K. A. su jais darbuojasi nuo ryto. Asmeninių apsaugos priemonių nė vienas darbuotojų neturėjo.

Liudytoja L. Ž. parodė, jog tvarko UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Darbo sutartis šioje bendrovėje sudaro bendrovės direktorius. Jai arba telefonu, arba elektroniniu laišku pranešami planuojamo priimti į darbą asmens duomenys, ji įformina įdarbinimą ir išsiunčia pranešimą valstybinio socialinio draudimo valdybos teritoriniam skyriui. Darbo sutartis jai pristato vėliau, jas atveža arba direktorius G. D., arba G. G., arba R. L.. Apie K. A. priėmimą į darbą jai telefonu pranešė G. G., o ji pranešimą apie įdarbinimą išsiuntė valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini). Apie darbo inspekcijos pareigūnų atliktą patikrinimą tuo metu ji nieko nežinojo.

Liudytojas G. G. parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba konsultantu antraeilėse pareigose. Jo darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), o UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), būna labai retai. Prisimena, jog 2017 m. sausio 27 d. jam direktorius G. D. atvežė K. A. dokumentus apie neįgalumą ir paklausė, ar gali toks asmuo dirbti bendrovėje. Jis peržiūrėjo dokumentus, matė, kokių darbų K. A. negali dirbti, ir G. D. pasakė, kad bendrovėje K. A. pagal savo sveikatos būklę dirbti gali. Tą pačią dieną į darbo pabaigą paskambino direktorius G. D., pasakė, kad blogai jaučiasi, kad paliks jam darbo sutartį su K. A., o pats K. A. atvyks sausio 30 d. apsižiūrėti, ar tiks jam darbas. Sausio 30 d., pirmadienį, apie 11 val. paskambinęs G. D. pasakė, jog atvykę darbo inspektoriai atliko patikrinimą, rado apsižiūrėti darbo atvykusį K. A., taip pat sakė, kad tas žmogus dirbs, nes jam darbas tinka, todėl jis apie tai pranešė buhalterei, kad būtų pateikti duomenys valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie darbuotojo įdarbinimą. Pats K. A. darbo sutartį pasirašė pirmadienį, o direktorius darbo sutartį pasirašė grįžęs į darbą po ligos.

Liudytojas J. V. parodė, jog dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2017 m. sausio 30 d. apie 9 val. konstruktorius R. L. atvežė K. A. ir pasakė, kad šis asmuo dirbs kartu su jais, kad jis apsižiūrės patalpas, darbo sąlygas. Po to R. L. išvyko, o K. A. apsižiūrinėjo patalpas, po to paėmė kampinį šlifuoklį, jį įsijungė, tačiau nedirbo. Metalo pjauti jis negalėjo, nes buvo uždėtas šlifavimo diskas, kadangi prieš tai tuo įrankiu dirbo jis pats, šlifavo detalę. Atvykę darbo inspekcijos pareigūnai pradėjo aiškintis, ar visi yra įdarbinti. Jam liepė rašyti paaiškinimą. Paaiškinimą rašė pats, savo ranka, tačiau jame parašė tai, ką diktavo darbo inspektorius.

Liudytojas R. L. parodė, jog dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadovu. Į jo pareigas įeina užsakymų paieška ir produkcijos pardavimas. Jam pavaldi tik vadybininkė. Darbuotojų priimti ir atleisti jis teisės neturi. K. A. yra jo pažįstamas, seniau yra kartu dirbę. K. A. jis buvo sutikęs (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės. K. A. paklausė, ar jis dirba, atsakius, kad dirba, K. A. pasiteiravo apie galimybę įsidarbinti bendrovėje, kurioje jis dirba. Jis pažadėjo pasiteirauti. K. A. buvo atvykęs pas jį į darbo vietą, esančią (duomenys neskelbtini), pateikė dokumentus, tame tarpe ir dokumentus apie jo neįgalumą. Jis pasidarė dokumentų kopijas ir pas jį atvykusio direktoriaus G. D. pasiteiravo, ar galėtų K. A. būti priimtas į darbą bei padavė direktoriui dokumentus. Vėliau direktorius pasakė, kad dirbti galėtų, tačiau pirmiausia K. A. turi susipažinti su darbo vieta ir sąlygomis ir pats spręsti, ar galės dirbti. Apie tai pasakė K. A.. K. A. atvyko į gamybines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), tą dieną, kai darbo inspekcijos pareigūnai atliko patikrinimą. K. A. atvažiavo pats, o jis tuo metu jau buvo darbe. Jis parodė K. A. darbines patalpas, pasakė apsižiūrėti ir spręsti, ar galės dirbti. Nurodymų dirbti nedavė, nes jis tokių nurodymų iš viso negali duoti. Po to išvyko į (duomenys neskelbtini). Kur tuo metu buvo direktorius G. D., nežino. Žino, jog K. A. vėliau buvo priimtas į darbą, darbo sutartį su juo turėjo sudaryti direktorius G. D..

Liudytojas K. A. parodė, jog yra dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis yra patyręs galvos traumą ir yra neįgalus, dėl galvos traumos pasekmių yra susilpnėjusi atmintis, judesių koordinacija. Pažįstamas vardu V. jam pasakė apie galimą įsidarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis kažkam buvo pateikęs dokumentus apie savo neįgalumą, prisimena, jog rašė prašymą priimti į darbą, pasirašė darbo sutartį, tačiau kada tas buvo, prie kokių aplinkybių, pasakyti negali. Žino, jog jis nuo ryto, datos neprisimena, atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas ir jam buvo leista apsižiūrėti būsimą darbą, tačiau dirbti jam neleido. Jam paėmus į rankas kampinį šlifuoklį, ketinant išsiaiškinti, ar jis galės įrankį nulaikyti rankose, nes kairė ranka po traumos yra silpnesnė, atvykę policijos pareigūnai pasakė, kad jis dirba nelegaliai ir liepė jam rašyti paaiškinimą. Jis paaiškinimą rašė pats, savo ranka, tačiau ką rašyti, jam sudiktavo darbo inspektorius. Jam niekas neleido atlikti jokių darbinių funkcijų, jokių darbinių užduočių jam nedavė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbintas, tačiau dirbo neilgai, buvo atleistas, šiuo metu dirba kitoje įmonėje.

Valstybinės darbo inspekcijos 2017 m. vasario 6 d. nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog vykdant nelegalaus darbo ir DPLR pažeidimų kontrolę, vyr. darbo inspektoriai A. J. ir A. Š. 2017-01-30, apie 10.45 val., atliko patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu gamybinėse patalpose rasti dirbantys šaltkalviai J. V. ir E. R., apie kurių įdarbinimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pranešta VSDFV, bei metalo ruošinį pjaustantis K. A., kurio pavardės sąraše apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbančius asmenis (2017 m. sausio 30 d. 10 val. duomenimis) nebuvo. K. A. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinėse patalpose pradėjo dirbti nuo 2017-01-30, dėl darbo tarėsi su įmonės gamybos vadovu R. L., tarėsi praeitą savaitę, sutarė, kad pradės dirbti nuo sausio 30 d., darbo sutartį su juo žadėjo sudaryti, tačiau dirba jos nepasirašęs, darbo priemone – diskiniu pjūklu aprūpino R. L., kuris matė jį dirbantį, tarėsi dėl minimalaus darbo užmokesčio. Apklausus kartu dirbusį šaltkalvį J. V., jis patvirtino, kad pirmą dieną dirba kartu su K. A., kurį ryte kaip naują įmonės darbuotoją pristatė gamybos vadovas R. L.. (b. l. 3-4).

G. D. 2017 m. vasario 6 d. rašytame paaiškinime nurodyta, kad 2017 m. sausio 27 d. turėjo pokalbį su norinčiu dirbti jų įmonėje K. A.. Po pokalbio buvo priimtas sprendimas leisti būsimam darbuotojui susipažinti su būsimomis darbo sąlygomis ir kolektyvu atvykstant į darbo vietą pirmadienį sausio 30 d. Atvykus į darbo vietą nebuvo leista atlikti darbų. Šis nurodymas buvo skirtas dėl K. A. sveikatos būklės, nebuvo žinoma, ar žmogus sugebės atlikti savo pareigas. Darbuotojas turėjo įvertinti savo galimybes ir iki pietų pranešti jam ar sugebės dirbti ir ar jam šis darbas nesukels papildomų sveikatos problemų. Apie 12 val. darbuotojas paskambino ir patvirtino apie tai, kad darbo sąlygos ir pobūdis jam tinka ir papildomų sveikatos problemų jam nesudarys. Po to buvo perduota pasirašyta darbo sutartis buhalteriją vedančiai įmonei įteisinti darbo santykius su darbuotojų, įregistruojant sutartį socialinio draudimo sistemoje, kas ir buvo padaryta. Sausio 30 d. negalėjo vykdyti direktoriaus pareigų, nes turėjo nedarbingumo pažymėjimą. (b. l. 5).

K. A. 2017 m. sausio 30 d. rašytame paaiškinime nurodyta, jog 2017 m. sausio 30 d. 10.40 val. darbo inspekcijos patikrinimo metu jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinėse patalpose šaltkalvio darbą – pjaustė metalo ruošinius. Dirbo nuo 8 val. iki 16.30 val. Dėl darbo tarėsi su gamybos vadovu R.. Tarėsi praeitą savaitę, kad pradės dirbti nuo 2017 m. sausio 30 d. Žadėjo darbo sutartį padaryti 2017 m. sausio 30 d., tačiau kol kas nepadarė, dirba nepasirašęs sutarties. Darbo įrankiu – diskiniu pjūklu – aprūpino darbdavys R., kuris matė jį dirbantį. Jam žadėjo mokėti minimalų atlyginimą. Dėl darbo sutarė su gamybos vadovu R. L.. Su darbo instrukcijomis supažindino žodiškai, į žurnalus nepasirašė. (b. l. 6).

J. V. 2017 m. sausio 30 d. rašytame paaiškinime nurodyta, jog VDI patikrinimo metu apie 11 val. jie su E. R. ir K. A. dirbo gamybinėse patalpose. Ryte R. L. pristatė naują darbuotoją ir pasakė, kad nuo šiandien dirbs šaltkalviu. VDI patikrinimo metu K. A. dirbo su kampiniu šlifuokliu. Kaip ir visi, turėjo dirbti iki 16.30 val. Darbdavys darbo rūbais neaprūpina, dirbo su savo asmeniniais rūbais. (b. l. 7).

G. G. 2017 m. sausio 31 d. rašytame paaiškinime nurodyta, jog 2017 m. sausio 27 d. įmonės direktorius G. D. atnešė jam dokumentus (neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų) ir paprašė išsiaiškinti, ar galima į darbą priimti su tokiu neįgalumo lygiu. Išsiaiškino ir pakonsultavo direktorių. Pirmadienį (sausio 30 d.) turėjo ateiti į darbą K. A. ir susitikti su darbininkais, apsižiūrėti darbo patalpas, darbo vietą ir darbo pobūdį bei informuoti jį ir direktorių, ar jam tinka siūloma darbo vieta ir pobūdis. Apie 11 val. paskambino direktorius G. D. ir pranešė, kad į gamybos bazę atvyko VDI pareigūnai. Nusprendė, kad dabar reikia priimti K. A. į darbą. Jis paprašė buhalterės pranešti SODRAI, nes direktorius buvo išvykęs pas gydytoją. Apie 11.45 val. paskambino pats K. A. ir patvirtino, kad tas darbas tinka ir nori dirbti. Paruošė darbo sutartį, bet ji dar nėra pasirašyta. Darbo sutartis dažniausia sudaro ir paruošia direktorius G. D., tik šiuo išskirtiniu atveju darbo sutartį paruošė jis direktoriaus nurodymu. Prie paaiškinimo prideda darbo sutarties kopiją, darbingumo lygio pažymos kopiją ir neįgalumo išvados kopiją. (b. l. 8).

R. L. 2017 m. vasario 1 d. rašytame paaiškinime nurodyta, jog jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadovo pareigose, ieško darbuotojų, reikalingų įmonei. Sutikus pažįstamą K. A., jis jo paklausė dėl galimybės įsidarbinti. Pasitaręs su vadovu jam pasiūlė šaltkalvio pareigas. Kadangi jis yra neįgalus, atsinešė pažymas apie neįgalumą. Buvo nuspręsta jį priimti į darbą. 2017 m. sausio 30 d. K. A. atvyko į darbo vietą pasižiūrėti, ar tenkins darbo sąlygos. Jam buvo pasakyta laukti direktoriaus, nes turėjo atvežti sutartį. Jis dirbti jam neliepė, į jo pareigas tai neįeina. Jo darbas yra užsakymų paieška, bendravimas su klientais. Jam išvykus į (duomenys neskelbtini) direktorius buvo informuotas, kad K. A. yra atvykęs. Darbo sutartis su darbuotojais sudaro direktorius, jis instruktuoja darbuotojus dėl darbo saugos. (b. l. 12).

L. Ž. 2017 m. vasario 2 d. rašytame paaiškinime nurodyta, jog jų įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sudariusi sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo. Ji yra įgaliota teikti duomenis VSDF valdybai apie priimamus bei atleidžiamus įmonės darbuotojus. 2017 m. sausio 30 d. 11.47 val. jai paskambino įmonės konsultantas G. G. ir įpareigojo pateikti SODRAI 11 D formą dėl K. A. priėmimo į darbą, tą ji ir padarė. (b. l. 13).

Iš 2017 m. sausio 27 mėn. nepasirašytos darbo sutarties tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir K. A. matyti, kad ji įsigalioja 2017-01-30 ir darbuotojas pradeda dirbti 2017-01-30. (b. l. 9).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus rašto matyti, jog pranešimas apie K. A. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2017 m. sausio 30 d. pas draudėją UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateiktas 2017 m. sausio 30 d., 11.48 val. per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS). (b. l. 17).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog G. D. kaltė įrodyta.

G. D. teisme nurodė, jog jis K. A. dirbti neleido, tik šiam asmeniui buvo leista susipažinti su darbo vieta ir darbo sąlygomis, darbo inspekcijos patikrinimo metu K. A. nedirbo. Tą patį teisme tvirtino apklausti liudytojai G. G., R. L., K. A., J. V.. Šiuos parodymus paneigia teisme apklaustų liudytojų A. J. ir A. Š. parodymai, jog 2017 m. sausio 30 d. rytą atvykus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybines patalpas buvo rasti dirbantys trys asmenys, jų tarpe ir K. A., kuris kampiniu šlifuokliu pjaustė metalo ruošinius, tai yra atliko darbines funkcijas, paklausus, ar yra įdarbintas, K. A. sakė, kad dirba pirmą dieną, kad yra susitaręs dėl darbo užmokesčio, dėl darbinių funkcijų ir darbo dienos trukmės, kitas darbininkas – J. V. sakė, jog K. A. dirba kartu su jais. Tos pačios aplinkybės nurodytos nelegalaus darbo tyrimo akte, K. A. 2017-01-30 rašytame paaiškinime bei 2017-01-30 rašytame J. V. paaiškinime. Tai, jog dėl K. A. įdarbinimo ir darbo sąlygų buvo susitarta dar 2017 m. sausio 27 d., patvirtina G. G. pateikta 2017 m. sausio 27 d. darbo sutarties kopija, kurioje nurodyta, jog K. A. priimamas į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu ir pradeda dirbti 2017 m. sausio 30 d. Šie įrodymai ir kitos byloje nustatytos aplinkybės – K. A. buvo rastas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekantis darbines funkcijas – pjaustantis metalo ruošinį, kiti darbininkai dirbo kitus darbus, jokių bendrovės vadovų tuo metu gamybinėse patalpose nebuvo, kas paneigia aiškinimą, kad K. A. tik susipažino su darbo pobūdžiu, taip pat tai, jog K. A. nebuvo neegzaminuojamas siekiant išaiškinti jo kvalifikaciją, dėl jokio bandomojo laikotarpio su juo nebuvo tartasi, rodo, jog 2017 m. sausio 30 d. K. A. buvo leista dirbti. Be to, pats K. A. teisme nurodė, jog jis turi reikiamą šaltkalvio kvalifikaciją, pakankamą darbo patirtį, brėžinius moka skaityti, todėl jam jokio mokymo nereikia. Visa tai rodo, jog 2017 m. sausio 30 d. darbo inspekcijos pareigūnų patikrinimo metu K. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko darbines funkcijas, dėl kurių buvo susitarta 2017 m. sausio 27 d.

G. D. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, į jo pareigas įeina darbuotojų priėmimas į darbą, šių funkcijų jis niekam nėra perleidęs, 2017 m. sausio 30 d. savo funkcijų vykdyti niekam nebuvo pavedęs. K. A. 2017 m. sausio 30 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, su juo darbo sutartis nebuvo sudaryta, apie įdarbinimą valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui pranešta nebuvo. Toks darbas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamas kaip nelegalus, o to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Administracinė atsakomybė už nelegalų darbą numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnyje. G. D., būdamas darbdaviu, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies, 99 straipsnio reikalavimus, neužtikrino, kad su darbuotoju K. A. būtų sudaryta darbo sutartis, apie įdarbinimą būtų pranešta valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, todėl K. A. 2017-01-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nelegaliai. Dėl šių aplinkybių G. D. veika atitinka nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą asmens, kuris anksčiau nebuvo padaręs tokio pat pažeidimo, požymius.

Tai, jog 2017 m. sausio 30 d. G. D. sirgo, nepašalina jo atsakomybės, nes atlikti savo pareigas jis niekam nebuvo pavedęs. Taip pat tai, jog nebuvo pateiktas pavedimas darbo inspekcijos pareigūnams atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą, nepašalina bendrovės direktoriaus G. D. atsakomybės, nes patikrinimo metu nė vieno iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovų patikrinimo vietoje - gamybinėse patalpose nebuvo, pavedimo pateikti nebuvo kam, o valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai privalo fiksuoti kiekvieną pažeidimą.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, jog G. D. atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Anksčiau analogiškų pažeidimų G. D. nėra padaręs. Atsižvelgiant į šias aplinkybes skirtina nuobauda – bauda, lygi straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 636, 646 straipsniais,

nutaria:

G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 3000 EUR (trijų tūkstančių eurų bauda).

Šis nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Astra Karpytė