Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. (toliau – M. B.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. spalio 2 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu, skiriant M. B. sumažintą 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis, ši bausmė buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu M. B. skirta bausme, skiriant M. B. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityta visa bausmės dalis, M. B. atlikta pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nuosprendį.

Šiuo nuosprendžiu kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį buvo pripažintas ir M. V., tačiau apeliaciniai skundai dėl jo Kauno apygardos teismui pateikti nebuvo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo M. B. apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, todėl šie klausimai, sprendžiant M. B. apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą, išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju nesutinkama tik su M. B. paskirta bausme, prašant ją sumažinti, ginčijant ir skirtingais nuosprendžiais nuteistajam skirtų bausmių subendrinimą.

6. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam M. B. paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Atsižvelgiant į tai, kad M. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo nepilnametis, šiuo konkrečiu atveju svarbios ir BK XI skyriuje, reglamentuojančiame nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, įtvirtintos nuostatos, pagal kurias, laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali viršyti dešimties metų, o terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Svarbu ir tai, kad, kai nepilnamečiui skiriama laisvės atėmimo bausmė, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.

8. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, kad skirdamas bausmę M. B. apylinkės teismas atsižvelgė į tai, jog analizuojamu atveju jis įvykdė vieną apysunkę nusikalstamą veiką, įvertino jos pobūdį, nuteistojo kaltės formą (nusikaltimas įvykdytas veikiant tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus (siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (baigtas nusikaltimas). Be šių aplinkybių, kaip tai numato aukščiau aptartos nuostatos, pirmosios instancijos teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę, konstatuodamas, kad nors praeityje jis teistas ir nebuvo, tačiau po jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis buvo ne kartą teisiamas, baustas ir administracine tvarka, gydėsi VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Psichiatrijos klinikos (duomenys neskelbtini) sektoriuje. Atsižvelgė į M. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl jos įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), įvertino ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Be šių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir ilgą ikiteisminio tyrimo trukmę bei M. B. elgesį baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Šių faktinių aplinkybių visumoje už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą pirmosios instancijos teismas M. B. skyrė griežčiausią BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatydamas mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, sumažindamas ją vienu trečdaliu BK 64¹ straipsnio pagrindu.

9. Remiantis vieningai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo aspektu pabrėžtina ir tai, kad baudžiamojoje teisėje laikomasi pozicijos, jog skiriant bausmes nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Bausmė laikoma teisinga tik tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

10. Kaip numatyta BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje, asmeniui už komentuojamos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Abejonių dėl skundžiamu nuosprendžiu M. B. paskirtos bausmės rūšies – terminuoto laisvės atėmimo, teisėjų kolegijai nekyla. Bylos duomenimis, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu M. B. gyveno (duomenys neskelbtini) apskrities socializacijos centre, iš kurio buvo ne kartą pabėgęs, o tai neabejotinai patvirtina, jog nuteistojo elgesys jau ir iki jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymo nebuvo pavyzdingas. Be to, nors iki skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo teistas jis nebuvo, tačiau, sprendžiant iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumos, jo elgesys būtent po šios nusikalstamos veikos įvykdymo teigiama linkme nekito. Po skundžiamu nuosprendžiu M. B. inkriminuoto nusikaltimo padarymo jis buvo teistas net 13 kartų, tame tarpe ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, kas neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nesiekia pasitaisyti ir savo elgesio koreguoti tinkama linkme nesistengia. Šių duomenų visumoje įvertintina ir tai, kad nors M. B. yra jaunas ir darbingas vyras, tačiau iki šiol jokio oficialaus darbo neturėjo, jokių legalių pajamų – taip pat, kas įvertinus jo daromų nusikalstamų veikų finansinį pobūdį, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistojo pajamos, gaunamos iš jo daromų nusikalstamų veikų, buvo vienintelis jo pragyvenimo šaltinis šiam būnant laisvėje, o tai, nepaisant fakto, jog skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką M. B. įvykdė dar neteistas, neabejotinai jį charakterizuoja labiau neigiamai ir pagrindžia terminuoto laisvės atėmimo bausmės taikymą jo atžvilgiu šiuo konkrečiu atveju.

11. Konstatuojant šią išvadą įvertintina ir tai, kad, bylos duomenimis, M. B., turėdamas vos pagrindinį išsilavinimą, būdamas laisvėje niekur nesimokė, nėra vedęs, šeimos neturi, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog jo socialiniai ryšiai, galintys veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotinio jo nusikalstamo elgesio, yra silpni. Be to, remiantis 2019 m. rugpjūčio 21 d. Valstybinės teismo psichiatrijos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos specialisto išvadoje Nr. 93TPK-984/2019 pateiktais duomenimis, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gegužės 7 d. M. B. buvo gydomas (duomenys neskelbtini) ligoninės Psichiatrijos klinikos (duomenys neskelbtini) sektoriaus stacionare, kur jam buvo diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, psichozinis sutrikimas (F19.5) (2 t., b. l. 148). Atsižvelgiant į išdėstytų duomenų visumą neabejotina, kad nuteistasis nėra orientuotas į prasmingą laisvalaikio praleidimą, prioritetą gyvenime jis teikia nusikalstamų veikų darymui ir netinkamam elgesiui – narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų ir/ar alkoholio vartojimui, neskatinančiam teigiamos M. B. elgesio korekcijos. Jokių duomenų apie šiuo metu teigiama linkme pakitusį nuteistojo elgesį – darbą, mokslus ir pan., nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra.

12. Tokiu būdu, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą M. B. skirti laisvės atėmimo bausmę, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nuteistojo elgesys po skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuoto nusikaltimo įvykdymo patvirtina jo antivisuomenines nuostatas bei menkas jo pastangas koreguoti savo elgesį tinkama linkme, todėl vien tai, kad skundžiamu nuosprendžiu asmuo buvo teisiamas pirmą kartą, nesudaro pakankamo pagrindo skundžiamo nuosprendžio pakeitimui ir švelnesnės bausmės rūšies nuteistojo atžvilgiu skyrimui. Akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju tik laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti skiriamai bausmei keliamus tikslus.

13. Ir vis tik, analizuojant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, kurių pagrindu M. B., be kita ko, pirmą kartą teisiamam asmeniui, buvo paskirta net 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius siekianti laisvės atėmimo bausmė, manytina, jog priimant tokį sprendimą iš esmės buvo remiamasi tais pačiais motyvais, kaip ir pagrindžiant terminuotos laisvės atėmimo bausmės (nesvarstant švelnesnių bausmių paskyrimo) skyrimą, iš esmės neįvertinus skundžiamu nuosprendžiu M. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdžio, padarymo aplinkybių, nepakankamai įvertinus M. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo amžių jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, dėl ko teisėjų kolegija sprendžia, jog vertinamu atveju M. B. paskirtos bausmės dydis yra aiškiai per didelis, todėl turi būti mažinamas.

14. Konstatuojant šią išvadą visų pirma paminėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu M. B. inkriminuota nusikalstama veika pasižymėjo ypatingu nebrandumu – nuteistasis kartu su kitu asmeniu pagrobė mokyklos garaže laikomą automobilį su jame buvusiais daiktais, juo pasivažinėjo ir jį paliko gatvėje, kur automobilis su visais jame buvusiais daiktas buvo rastas jau kitą dieną po nusikalstamos veikos įvykdymo. Įvertintina ir tai, kad komentuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu M. B. buvo vos prieš mėnesį sulaukęs 14 (keturiolikos) metų amžiaus, iki to laiko administracine tvarka baustas nebuvo, neteistas, mokėsi. Be to, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta viena M. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jo įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatytos. Esant šių duomenų visumai, M. B. skirtina 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, o M. B. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, jam skirtina bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu mažintina vienu trečdaliu, skiriant nuteistajam galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

15. Pakeitus skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. B. skirtą bausmę, iš naujo spręstinas ir skirtingais nuosprendžiais nuteistajam skirtų bausmių subendrinimas, be kita ko, pažymint, kad šis klausimas skundžiamu nuosprendžiu buvo išspręstas netinkamai, t. y. pažeidžiant BK nuostatas. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų, Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu M. B. skirta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. nuosprendžiu nuteistajam skirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių bausme, skiriant M. B. subendrintą 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Iš aptarto seka, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu M. B. skirta bausmė, kuri buvo bendrinama skundžiamu nuosprendžiu su tuo pačiu nuosprendžiu nuteistajam skirta laisvės atėmimo bausme, jau buvo subendrinta su nuteistojo M. B. atžvilgiu priimtais ankstesniais nuosprendžiais. Kadangi situacija, kai tuo pačiu nuosprendžiu paskirtos bausmės su skirtingais vėliau priimtais procesiniais sprendimais subendrinamos du kartus, negalima, o nei baudžiamasis įstatymas, nei formuojama teismų praktika nenumato galimybės išbendrinti įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais subendrintas bausmes, todėl spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, bendrindamas M. B. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtą 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę su Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu nuteistajam skirta bausme, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – neatsižvelgė į ankstesniais įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais nuteistajam nustatytą subendrintą bausmę ir nei skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje, nei aprašomojoje dalyje nenustatė likusios ankstesniais subendrintais nuosprendžiais paskirtos neatliktos apeliantui paskirtos bausmės, kaip to reikalauja BK 64 straipsnio nuostatos. Dėl šios priežasties nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu M. B. skirta bausme, panaikinama.

16. Apeliacinės instancijos teismas, pastebėjęs baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą skundžiamame pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime, privalo ją ištaisyti, tačiau šiuo atveju, panaikinus skundžiamo nuosprendžio dalį dėl netinkamo bausmės su ankstesniu nuosprendžiu subendrinimo, apeliacinės instancijos teismas teisinio pagrindo iš naujo subendrinti nuteistajam paskirtą bausmę su ankstesniais jo atžvilgiu priimtais procesiniais sprendimais neturi. Priešingu atveju, būtų pasunkinta nuteistojo teisinė padėtis, o tokia situacija nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme pagal nuteistojo skundą, negalima. Atsižvelgiant į išdėstytų duomenų visumą, panaikintina ir skundžiamo nuosprendžio dalis dėl M. B. skirtos bausmės, atliktos pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nuosprendį, įskaitymo į skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės laiką. Šie veiksmai galės būti atlikti nuosprendžio vykdymo metu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

nuteistojo M. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 2 d. nuosprendžio dalį dėl M. B. skirtos bausmės:

- už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirti M. B. 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti M. B. šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę vienu trečdaliu, skiriant jam galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 2 d. nuosprendžio dalis dėl skirtingais nuosprendžiais M. B. paskirtų bausmių ir M. B. skirtos bausmės, atliktos pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 2 d. nuosprendį, įskaitymo į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 2 d. nuosprendžiu jam paskirtos bausmės laiką.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 2 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.