- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-12-20
- Bylos Nr.
- 1A-461-312/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-58192-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Aiva Survilienė, Artūras Šumskas
- Nuteistasis
- M. R.
- Nukentėjusysis
- V. O.
- Advokatai
- Julius Jasaitis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aivos Survilienės, Artūro Šumsko,
viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios M. R. ir jos gynėjo advokato Juliaus Jasaičio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo M. R. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 286 straipsnyje, ir jai paskirta 60 MGL dydžio, t. y. 2 259,60 Eur, bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. R. paskirta galutinė bausmė – 40 MGL dydžio, t. y. 1 506,40 Eur, bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. gruodžio 15 d. 00.30 val. iki 2016 m. gruodžio 15 d. 12.52 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuota, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 38 MGL, t. y. 1 428,80 Eur. Nukentėjusiojo V. O. (V. O.) civilinis ieškinys dėl 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. M. R. nuteista už tai, kad ji 2016 m. gruodžio 15 d., apie 00.30 val., Vilniuje, Gedimino pr. 5, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,41 promilių girtumo laipsnis), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos pareigūnams bandant ją sulaikyti dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 187 straipsnyje, atsisakė vykdyti teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus, keikėsi ir įžeidinėjo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais bei ranka vieną kartą trenkė vyriausiajam patruliui V. O. į veidą, tokiu būdu savo aktyviais veiksmais pasipriešino valstybės tarnautojui.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistoji M. R. ir jos gynėjas advokatas Julius Jasaitis prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendį, atleidžiant M. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, arba sumažinti paskirtą baudą.
3. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismui kilo abejonių, ar yra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga, t. y. ar M. R. visiškai pripažįsta savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką. M. R. ikiteisminio tyrimo metu vieną kartą jau buvo davusi parodymus, todėl antrosios apklausos metu jos išsakyta pozicija duoti paaiškinimus tik teisme niekaip nepatvirtina teismo padarytos išvados, kad ji nepripažįsta savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo. Paskutinio žodžio metu M. R. savo išsakytais teiginiais išreiškė ne savo kaltės nepripažinimą, o nesutikimą su į įvykio vietą iškviestų pareigūnų veiksmais. Ji pagrįstai tikėjosi, jog atvykę pareigūnai nedelsiant imsis priemonių vytis ir sulaikyti smurtavusį asmenį, o jie neskubėjo to daryti ir šypsojosi, kas ir iššaukė nuteistosios nusivylimą ir pasipiktinimą pareigūnų neveiklumu. M. R. teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo ir atlygino jam padarytą žalą.
4. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad laiduotoja O. V. amžiumi yra gerokai vyresnė už M. R., t. y. turi daugiau gyvenimiškos patirties. Nuteistoji pripažino, kad O. V. jai yra kaip mama, kuri duoda patarimų ne tik darbe, bet ir gyvenime. Teismo išvada, kad padaryta nusikalstama veika nesusijusi su darbu, nėra teisiškai reikšminga, nes neteisėtas elgesys truko labai trumpai, M. R. nederama forma spontaniškai išreiškė nepasitenkinimą atvykusių pareigūnų pasyvumu, t. y. jos elgesį nulėmė moralės ir patirties dalykai, kurių ir gali išmokyti laiduotoja. Teismo argumentai dėl socialinio statuso skirtumo tarp laiduotojos ir nuteistosios yra nekorektiški ir nepagrįsti, kaip ir teiginiai, kad šių bendradarbių kartu praleidžiamas darbo laikas nėra pakankamas teigiamo poveikio darymui, nes jis iš esmės yra ilgesnis nei laikas, kurį kartu praleidžia šeimos nariai. Teismo nuosprendyje padarytos nuorodos į teismų praktiką, apeliantų nuomone, nėra teisiškai reikšmingos, nes nurodytos bylos nėra identiškos nagrinėjamai bylai. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad laiduotoja O. V. dėl asmeninių savybių ar kokių nors kitokių priežasčių negali daryti teigiamos įtakos bendradarbei M. R. arba kad O. V. neatskleidė savo neigiamo požiūrio ar neįvertino nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismo išvada dėl BK 40 straipsnio nuostatų netaikymo yra nepagrįsta.
5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. R. turėtų būti paskirta minimali bauda. Ji augina du nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas yra iš ankstesnės santuokos, vaiko tėvas neteikia jokio išlaikymo savo 14 metų sūnui ir niekaip neprisideda prie jo auklėjimo, apeliantės gaunamas darbo užmokestis nėra didelis, ji turi finansinių įsipareigojimų bankui, moka 8 procentus metinių palūkanų, neturi jokio kito nekilnojamojo turto be būsto, taip pat neturi ir santaupų.
6. Atsikirtimų į apeliacinį skundą nepateikta.
7. Teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
8. Nuteistosios M. R. ir jos gynėjo advokato Juliaus Jasaičio apeliacinis skundas tenkintinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
9. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir nustato imperatyvą patikrinti bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nagrinėjamu atveju, nuteistosios kaltė nėra ginčijama, nesutinkama su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme, prašoma taikyti laidavimo institutą.
10. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai.
11. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).
12. M. R. yra padariusi nesunkų nusikaltimą (BK 286 straipsnis). Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų, ji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (b. l. 39). Pirmosios instancijos teisme vykusio posėdžio metu M. R. atsiprašė nukentėjusiojo, šis jai atleido (b. l. 71). Dar baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nuteistoji atlygino pastarajam padarytą neturtinę žalą.
13. Pirmosios instancijos teismui kilo abejonių dėl M. R. visiško kaltės pripažinimo ir nuoširdaus gailesčio, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokias abejones laiko nepagrįstomis. Pirmosios apklausos metu apeliantė pilnai pripažino savo kaltę ir papasakojo įvykio aplinkybes, nurodė, kad labai gailisi (b. l. 26). Ikiteisminio tyrimo metu apklausiant M. R. antrą kartą, ji kalta prisipažino iš dalies ir atsisakė duoti parodymus, išreikšdama norą parodymus duoti tik teisme (b. l. 35). Pirmosios instancijos teisme pastaroji savo kaltę pripažino, davė išsamius parodymus, paaiškino savo netinkamo elgesio priežastis, neigiamai vertino savo veiksmus, gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino padarytą žalą. Tai, kad, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, jos parodymai nežymiai skyrėsi nuo nukentėjusiojo parodymų, lėmė nuteistosios neblaivumas ir šoko būsena įvykio metu, ji pati eilę kartų pripažino, kad tam tikrų dalykų ji galimai neprisimena dėl apsvaigimo. Pažymėtina, kad paskutinio žodžio metu M. R. taip pat išreiškė gailestį, o tai, kad ji nurodė, jog ir pareigūnai ne viską darė tinkamai, nereiškia jos nenuoširdumo. Apeliaciniame skunde ir teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu nuteistoji išlaikė tą pačią poziciją – ji pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, savo elgesį vertina kaip netinkamą, jau vien pats baudžiamasis procesas jai sukėlė didelį stresą, visa ši situacija užtraukė gėdą prieš artimuosius ir bendradarbius. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad nuteistoji visiškai pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padariusi BK 286 straipsnyje numatytą nusikaltimą. Ši aplinkybė laikytina nuteistosios baudžiamąją atsakomybę lengvinančia (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
14. Taip pat yra pagrindas manyti, kad M. R. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindas tokiam manymui nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra. Kaip jau minėta, M. R. teisiama pirmą kartą už nesunkaus nusikaltimo padarymą, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, padarytą neturtinę žalą atlygino, dirba, yra ištekėjusi, augina du nepilnamečius vaikus. Nusikalstama veika padaryta neturint žemų moralinių paskatų, nusikalstamus nuteistosios veiksmus sąlygojo spontaniškas, netinkamas situacijos vertinimas. Baudžiamosios bylos duomenimis, M. R. bausta administracine tvarka, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, baudos sumokėtos (b. l. 40-43). Teismo manymu, jau vien tik baudžiamasis procesas leido apeliantei neigiamai įvertinti savo veiksmus ir ateityje visus konfliktus spręsti teisėtomis priemonėmis.
15. Baudžiamojoje byloje yra M. R. bendradarbės O. V. sutikimas perduoti M. R. jos atsakomybei pagal laidavimą (b. l. 67). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). O. V. neteista (b. l. 82), administracine tvarka nebausta. Moteris dirba UAB „I. S. E.“ administratore, darbdavio charakterizuojama išskirtinai teigiamai – kruopšti, atsakinga, greitai atliekanti užduotis, organizuota, pareiginga ir lojali, taip pat jautri, geranoriška, linkusi padėti kolegoms (b. l. 68). Su nuteistąja jos dirba trejus metus, ją gerai pažįsta, gerai sutaria, kalbasi tiek darbinėmis, tiek asmeninėmis temomis. O. V. yra daugiau nei dvidešimčia metų vyresnė už M. R., religinga, todėl pastaroji ją gerbia, laiko turinčia daugiau gyvenimiškos patirties. Po įvykio O. V. bendravo su nuteistąja šia tema, kritiškai vertino jos elgesį. Praeityje O. V. jau yra padėjusi M. R. išgyventi šeimos nario netektį, o ateityje jos yra susitarusios bendrauti ir ne darbo metu. Apklausiama teismo posėdžio metu, O. V. nuteistąją apibūdino teigiamai (tvarkinga, atsakinga, linkusi padėti kitiems). Taigi, yra pagrindas manyti, kad O. V. asmeninės savybės, gyvenimo būdas, veiklos pobūdis bei bendradarbių tarpusavio santykiai leis daryti teigiamą įtaką M. R.. Pažymėtina, kad asmenų socialinio statuso skirtumai nebūtinai įtakoja jų bendravimo kokybę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti M. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant ją O. V. atsakomybei. Tokiu būdu, bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai.
16. Nustatydamas laidavimo terminą, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, mastą, M. R. ir O. V. asmenybę ir jų tarpusavio santykius ir daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė apeliantei.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Nuteistosios M. R. ir jos gynėjo advokato Juliaus Jasaičio apeliacinį skundą tenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti M. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 286 straipsnį pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą vieneriems metams. Laiduotoja paskirti O. V., a. k. (duomenys neskelbtini)
Išaiškinti M. R., kad jai laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai O. V., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.